f41484d2-b5cd-4acf-96a6-2db5c37ada4f · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. e2-261-876/2019 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00741-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.2; 3.2.3.8 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 8 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieÅ¡kovei B. Z., jos atstovui advokatui G. B., atsakovui D. J., iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Å akių rajono savivaldybėje atstovei R.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. Z. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovui D. J., iÅ¡vadÄ byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas D.

J. yra M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti M. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina B. Z.; priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. iÅ¡laikymÄ dukrai M. Z. periodinėmis 250 Eur dydžio iÅ¡mokomis mokamomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų uzufruktoriumi paskiriant B. Z., nustatyti, kad atsakovas D. J. bendrauja su vaiku kiekvienÄ sekmadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, priteisti bylos vedimo iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės B. Z. atstovas advokatas G. B. ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu bendravo nuo 2017 m. pavasario. Kai ieÅ¡kovė pranešė atsakovui, kad yra nėščia, neatrodė, kad atsakovas nepripažins tėvystės. Atsakovas tėvystės nepripažino, tačiau gimus dukrai pervedė pinigų. Santykiai su atsakovu nesusiklostė, todėl kartu negyvena. Atsakovas dukra nesirÅ«pina, materialinį iÅ¡laikymÄ teikia nereguliariai. Nori, kad atsakovas bendrautų su dukra jos gyvenamojoje vietoje sekmadieniais nuo 11 iki 13 val., taip pat neprieÅ¡taraus ilgesniems susitikimams, jei tarp atsakovo ir dukros užsimegs ryÅ¡ys.

Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kiniu, prieÅ¡taravimų neturi. Pripažino, kad M. Z. yra jo dukra ir pasirašė ieÅ¡kinio pripažinimÄ . Byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad B. Z. turi nepilnametę dukrÄ M. Z., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). B. Z. Å¡eima nėra žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų.

IeÅ¡kovė B. Z. kartu su nepilnamete dukra gyvena ieÅ¡kovės motinai D. Z. priklausančiame bute. Butas su patogumais, dviejų kambarių, vienas iÅ¡ kurių skirtas ieÅ¡kovei B. Z. su dukra M. Z. Kambaryje yra reikalingi kÅ«dikiui baldai, daiktai, žaislai, kambaryje jauku, Å¡ilta, Å¡varu. B. Z. rÅ«pestingai prižiÅ«ri dukrÄ . IeÅ¡kovė skyriaus specialistui nurodė, kad pageidauja, jog atsakovas D. J. lankytų vaikÄ kas antrÄ savaitgalį (sekmadieniais) tik ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje, praneÅ¡damas ieÅ¡kovei apie atvykimÄ prieÅ¡ mažiausiai vienÄ dienÄ ir lankytų vaikÄ paisant vaiko maitinimo ir miego rėžimo.

Skyrius, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad vaikas kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas, laiko, kad B. Z. ieÅ¡kinys atitinka M. Z. teisėtus interesus. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė B. Z. turi nepilnametę dukrÄ M. Z., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Gimimo įraÅ¡Ä liudijančiame iÅ¡raÅ¡e duomenų apie M. Z. tėvÄ nėra. Atsakovas D. J. sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl tėvystės nustatymo Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis ieškovės B. Z., atsakovo D. J. paaiškinimais ir ieškinio pripažinimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl tėvystės nustatymo, taip pat byloje esančiais kitais įrodymais – pripažįsta, kad atsakovas D.

J. yra M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo Teismas, remdamasis ieÅ¡kovės, atsakovo bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiÅ¡kinimais, kad nepilnametė M. Z. nuo pat gimimo gyvena su ieÅ¡kove, jos namuose sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi, augti ir vystytis, teismas sprendžia, jog nepilnametės M. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieÅ¡kove B.

Z., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis). Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

Tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

IÅ¡laikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Ä®statymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Taigi proporcingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ po 250 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 15 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su praÅ¡oma vaiko iÅ¡laikymui suma.

Laikytina, jog praÅ¡omas priteisti 250 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnametės M. Z. poreikius, todėl iÅ¡ atsakovo D. J. priteistinas 250 Eur dydžio iÅ¡laikymas dukrai M. Z. nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarkys ieÅ¡kovė B.

Z. Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).

Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į atsakovo sutikimÄ , nustatytina, kad atsakovas D. J. su dukra M. Z. bendrauja kiekvienÄ sekmadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-18-T-3295-12352, kurio pagrindu ieÅ¡kovei B. Z. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieÅ¡kovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, Nr. NTP-7-7785, pagal kuriÄ teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ B.

Z. valstybės patirtas iÅ¡laidas sudaro – 162,50 Eur advokato užmokestis (b. l. 32). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina - 162,50 Eur už advokato pagalbÄ ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias iÅ¡laidas.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti iÅ¡ esmės, iÅ¡ atsakovo D. J. į valstybės biudžetÄ priteistinas – 83 Eur žyminis mokestis už iÅ¡laikymo priteisimÄ (11 mėn. x 250 Eur = 2750 Eur x 3 % = 83 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė atleista ir 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo, viso – 183 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur. Å iuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų iÅ¡laidos yra 3,43 Eur, todėl valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387 – 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, CK 3.146 - 3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra dukros M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M.

Z. yra D. J. dukra. Priteisti iÅ¡ D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) nuo M. Z. gimimo - (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. IeÅ¡kovę B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti dukros M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove – vaiko motina B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nustatyti, kad atsakovas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienÄ sekmadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 162,12 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus dvylika centų) už advokato pagalbÄ , 183 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio ir 3,43 Eur (tris eurus keturiasdeÅ¡imt tris centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.

Å ios sumos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokų kodai: 5660 (žyminiam mokesčiui ir iÅ¡laidoms už procesinių dokumentų įteikimÄ ), 5630 (už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Sprendimo dalį dėl materialinio iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 (tris) darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡siųsti Å akių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui sprendimo nuoraÅ¡Ä vykdymui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėja Judita Sungailaitė