2021-04-14 Nr. AB-7589-3-61-3-02089-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-948-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02089-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 1SS-869-(7.5.) (toliau – ir Raštas, 2019 m. gegužės 7 d. raštas) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 16 d. skundą (2019 m. balandžio 15 d. prašymas NŽT gautas 2019 m. balandžio 18 d.); 2) priteisti iš NŽT pareiškėjui 500 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2019 m. balandžio 15 d., siekdamas tinkamai disponuoti jam priklausančiu turtu – žemės sklypu, kreipėsi į NŽT, prašydamas sudaryti komisiją įvertinti situacijai vietoje siekiant nustatyti, kad jo žemės sklype ir kituose besiribojančiuose žemė sklypuose nėra 4 m valstybės prižiūrimo kelio ir jam priklausantis žemės sklypas niekada nebuvo padidintas. NŽT 2019 m. gegužės 7 d. raštu buvo informuotas, kad priimtas sprendimas palikti skundą nenagrinėtu, kadangi sudaryti komisiją dėl kelio nebuvimo fakto nustatymo nėra tikslinga. NŽT darbuotojai išgalvotais motyvais, nesivadovaudami galiojančiais teisės aktais, nesiremdami faktinėmis aplinkybėmis ir klastodami dokumentus, grubiai pažeidinėja jo teises, o NŽT sprendimai riboja jo teises.

2.2. Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir AAVA) 1999 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 33-9999 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į seneliui V. A. priklausiusį 7,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl NŽT Alytaus skyriaus neteisėtų veiksmų pareiškėjas negali visiškai disponuoti žemės sklypu, t. y. įregistruoti sklypo su jam pastatytais ūkiniu ir gyvenamuoju pastatais, nes NŽT nepagrįstai atsisako tvirtinti atliktų kadastrinių matavimų bylą. Kadastrinių matavimų bylą pateiktus NŽT Alytaus skyriui, 2013 m. vasario 28 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. aktais išgalvotais motyvais atsisakyta tvirtinti atliktus kadastrinius matavimus. Pareiškėjas iki 2017 m. daug kartų kreipėsi į NŽT prašydamas patvirtinti kadastrinius matavimus. Pridedamuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad 7,65 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priklauso J. A. ir joks kelias per sklypą neina, jokie kelio servitutai nenustatyti. Pateiktuose dokumentuose ties jo pavarde esantys parašai suklastoti, įrašai padaryti skirtingu laiku.

2.3. NŽT darbuotojai neteisėtai taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas reglamentuojančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias disponavimą asmeniniu turtu, bei, klastodami nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, melagingai teigdami, kad per jo sklypą eina savivaldybės prižiūrimas kelias, toliau trukdo įgyvendinti pareiškėjo teisėtus interesus susijusius su disponavimu jam priklausančiu turtu. NŽT, trukdydama įgyvendinti teisėtus interesus ir blokuodama kadastrinių matavimų bylos tvirtinimą, padarė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro 500 Eur, neturtinę žalą – 3 000 Eur, todėl pagal Žemės įstatymo 44 straipsnio 3 dalį kreipėsi dėl žalos atlyginimo.

3. Atsakovai NŽT ir Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

3.1. NŽT nuosekliai laikėsi pozicijos, kad į klausimus dėl žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kertančio bendro naudojimo kelio, kurio plotas nebuvo ir nėra įskaičiuotas į bendrą minėto žemės sklypo plotą, ir dėl privažiavimo kelio iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atsakiusi 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-537-(7.5), 2019 m. gegužės 7 d. Nr. 1SS-869-(7.5), 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 1SS-900-(7.5). Šiuose raštuose pareiškėjas buvo informuotas, jog gali skųsti NŽT poziciją. NŽT Alytaus skyrius 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. 2GS-95-(14.2.45), 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2SD-119-(14.2.104.), 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr.1SD-3916-(14.2.104) taip pat paaiškino pareiškėjui, kad jis gali ginčyti atsisakymą suderinti kadastro duomenų bylą.

3.2. Pareiškėjas pripažįsta, kad žinojo apie įbraižytą kelią iš 1999 m. kovo 6 d. grąžinimo natūra žemės sklypo plano, kuris yra Alytaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 33-9999 sudedamoji dalis, tačiau neginčijo minėto sprendimo. Galima konstatuoti, kad pareiškėjas prašymais ir skundais nesutiko su atsakovo atsisakymu nagrinėti jo pakartotinius prašymus ir skundus. Pareiškėjas pasirinko neskųsti jo netenkinančio NŽT pirminio rašto, bet teikia naujus, iš esmės analogiško pobūdžio prašymus, nenurodant naujų faktinių duomenų. Atsakovas negali pradėti antros administracinės procedūros, nes ją draudžia imperatyvios teisės normos, todėl prašymą buvo atsisakyta nagrinėti. Be to, pareiškėjas skunde teismui nepateikia jokių argumentų, kad pakartotiniame prašyme buvo išdėstyti nauji faktiniai duomenys, tačiau dėsto argumentus, jog nesutinka su keliu, kuris kerta jo žemės sklypą, ir pateikia tuos pačius dokumentus.

3.3. NŽT nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis patyrė turtinę žalą dėl atsakovo veiksmų. NŽT ir NŽT Alytaus skyrius informavo pareiškėją apie kelių skirstymą. Pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu į minėtą sklypą įsiterpusiu 4 m pločio keliu užimtas valstybinės žemės plotas buvo priskirtas neprivatizuojamai žemei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytą reglamentavimą, t. y. žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių <...> užimta bendroms gyventojų ir kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).

Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kaip įsiterpęs į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pažymėtas Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 33-1257 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, planinėje dalyje bei privatizavimo dokumentuose. NŽT ir NŽT Alytaus skyrius pareiškėją informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, sklypų kadastriniai matavimui atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų patvirtintus žemės sklypų planus, o žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

NŽT Alytaus skyrius pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėjas inicijuos savo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, asmuo (matininkas), atliksiantis kadastrinius matavimus, privalės vadovautis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo dokumentuose esančiais duomenimis, 1999 m. parengto Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniais, susijusiais su bendro naudojimo kelių tinklu, ir atlikdamas žemės sklypo paženklinimą vietovėje valstybinės žemės ploto, užimto bendro naudojimo keliu, negalės įtraukti į žemės sklypo ribas, o privalės minėtą valstybinės žemės plotą išskirti, t. y. pareiškėjui priklausantį žemės plotą suformuoti kaip atskirus sklypus.

NŽT Alytaus skyrius padarė išvadą, kad pagal UAB „Geodėja“ parengtą situacijos brėžinį rengti žemės sklypo kadastro duomenų bylos negalima. NŽT ir NŽT Alytaus skyriaus veiksmai pagrįsti ir teisėti.

3.4. NŽT nesutinka, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pagal teismų formuojamą praktiką, neturtinę žalą asmuo privalo pagrįsti įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinę žalą sukėlusius atsakovo neteisėtus veiksmus ir kad tokia žala kilo.

3.5. Pareiškėjas pateikė NŽT Alytaus teritorinio padalinio 2013 m. vasario 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-14393 ir 2013 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-109257, kuriuose pažymėta, jog matininkas turi tikslinti kadastrinius matavimus dėl anksčiau aptartų argumentų ir jie nėra pašalinti. Pareiškėjas jau 2013 m. žinojo apie NŽT Alytaus skyriaus nustatytus kadastrinių matavimų trūkumus bei tai pripažįsta, tačiau neginčijo NŽT Alytaus skyriaus atsisakymo derinti kadastro duomenų bylą, todėl yra pagrindas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2013 m. vasario 28 d.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl NŽT 2019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 1SS-869-(7.5), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat NŽT įpareigojimo šį prašymą išnagrinėti ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą adresuotą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-537-(7.5) pareiškėją informavo, kad į skunde keliamus klausimus dėl žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (iki žemės sklypo pertvarkymo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kertančio bendro naudojimo kelio, kurio plotas nėra ir nebuvo įskaičiuotas į bendrą minėto žemės sklypo plotą, NŽT yra pateikusi atsakymus 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-900 ir 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1SS-1918-(9.5).

Taip pat pareiškėjui priminta, jog NŽT 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. 1SS-1578-(9.5.) buvo paaiškinta, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 22 punktas reglamentuoja, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į jo 2017 m. birželio 5 d. skunde nurodytą aplinkybę, jog minėto bendro naudojimo kelio vietoje šiuo metu jau nėra, NŽT Alytaus skyriaus vedėjas buvo įpareigotas atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę. 2017 m. liepos 14 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę žemės kontrolę buvo atliktas patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-137-(14.2.78.).

Patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas savavališkai užėmė (suarimo ir užsėjimo būdu) ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės sklypo dalį 4 m pločio bendro naudojimo kelią, NŽT Alytaus skyrius 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. NZTANH-115062578-17 dėl administracinio nusižengimo ir pareiškėją nubaudė 400 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. neskundžiama nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-530/2018 paliko nepakeistu NŽT nutarimą.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. prašymu (NŽT gautu 2019 m. balandžio 18 d., reg. Nr. 1GS-598) kreipėsi į NŽT nurodydamas, jog nesutinka su 2019 m. kovo 18 d. rašte Nr. 1SS-537-(7.5) dėstomomis nuostatomis, pažymėdamas, jog NŽT toleravo neteisėtus NŽT Alytaus skyriaus veiksmus, nesirėmė jo pateikiamais dokumentais, o vadovavosi NŽT Alytaus skyriaus darbuotojų suklastotais dokumentais, kuriuose dėstomos iškreiptos tikrovės neatitinkančios nuostatos. Siūlė atkreipti dėmesį į su prašymu pateikiamus dokumentus (AAVA 1999 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 33-9999 dėl nuosavybės teisių į 7,65 ha žemės sklypą atkūrimą, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2000 m. gegužės 24 d. pažymėjimus, kuriuose nurodyta, jog žemės sklype jokių servitutų nėra, 2013 m. balandžio 22 d.

Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašą, 1999 m. kovo 6 d. žemės naudojimo plotų eksplikaciją, 1999 m. kovo 3 d. abrisą, Alytaus savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 12 d. raštą Nr. (3.7)K26-1518. Pareiškėjas prašė sudaryti komisiją, kuri objektyviai įvertintų situaciją vietoje, nustatant faktą, kad jo žemės sklype ir gretimuose sklypuose nėra ir niekada nebuvo savivaldybės prižiūrimo 4 m pločio kelio ir niekada nebuvo padidintas jam priklausantis žemės sklypas. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pridedamą informaciją, 2019 m. gegužės 7 d. raštu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniais NŽT raštais, skundą palieka nenagrinėtą.

Minėtame Rašte NŽT paaiškino, kad prašyme keliamus klausimus dėl bendro naudojimo kelio, esančio žemės sklype (iki žemės sklypo pertvarkymo – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dokumentus pareiškėjas pateikė kartu su prašymu, ir žemės sklypo ploto yra išnagrinėjusi ir atsakymus pateikusi 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-537-(7.5), todėl pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą skundas nenagrinėjamas.

Taip pat Rašte pažymima, jog prašyme išdėstyti klausimai jau ne kartą nagrinėti NŽT, pateikti atsakymai, kurių pareiškėjas neginčijo, todėl, NŽT nuomone, sudaryti komisiją siekiant nustatyti šios dienos faktą dėl kelio nebuvimo nėra tikslinga, nes NŽT Alytaus skyrius, vykdydamas NŽT pavedimą, 2017 m. balandžio 17 d. atliko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrinimo dieną nustatė, kad pareiškėjas savavališkai užėmė valstybinės žemės dalį, t. y. padarė administracinį teisės nusižengimą, už kurį 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu nubaustas paskiriant baudą.

7. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 15 d. prašymą imtis veiksmų dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo (komisijos sudarymo), kadangi aplinkybės dėl bendro naudojimo kelio, esančio žemės sklype, ir pateikiami dokumentai jau buvo išnagrinėti ir nepakito, todėl šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė, ar pareiškėjo prašymas pagrįstai laikytas pakartotiniu prašymu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme, taip pat tai, ar pareiškėjo keliamas klausimas yra jau išnagrinėtas ankstesniais NŽT raštais.

8. Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizavo, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs skundų, prašymų ir atsakymų į juos turinį, nurodė, kad ginčijamame NŽT Rašte padaryta išvada, kad į pareiškėjo keliamus klausimus dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio įsiterpusio kelio buvo atsakyta ankstesniais NŽT raštais (2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013 m lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-537-(7.5), taip pat ir NŽT Alytaus skyriaus raštais.

9. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. raštu pareiškėjui paaiškino, jog iš sklypo ploto išimtas įsiterpusios kontūro plotas 0,13 ha bendro naudojimo 4 m pločio kelias, o 2000 m. pareiškėjo prašymu kelio vieta sklype pakeista, kadangi kirto planuojamą sodybos vietą. 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-900 paaiškinta, kad atsakymai dėl kelio pateikti ankstesniais raštais (2013 m. balandžio 10 d. raštu ir 2013 m. lapkričio 5 d. raštu). NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. raštu pareiškėjui paaiškinta dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 22 punkto taikymo, į kurį nebuvo atsižvelgta rengiant pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat paaiškinta, kad apie kadastro duomenų bylos tikrinimą pareiškėjas buvo informuotas NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. raštu, 2015 m. liepos 8 d. raštu ir 2016 m. sausio 11 d. raštu.

NŽT 2017 m. birželio 13 d. raštu atsakovas paaiškino, jog į pareiškėjo keliamą klausimą dėl žemės sklypą kertančio bendro naudojimo kelio, kurio plotas nėra ir nebuvo įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, ir dėl privažiavimo kelio iki žemės sklypo NŽT atsakymus yra pateikusi 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2014 m. vasario 27 d., 2014 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. birželio 15 d. raštu. Taip pat minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kerta bendro naudojimo kelias ir kad privatizuoti bendro naudojimo kelią, kertantį jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra galimybės, kadangi tai pažeistų teisės aktų nuostatas.

Be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į jo 2017 m. birželio 5 d. skunde nurodytą aplinkybę, jog minėto bendro naudojimo kelio vietoje šiuo metu jau nėra, Alytaus skyriaus vedėjas bus įpareigotas atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu taip pat būtų patikrinta pirmiau minėta aplinkybė dėl bendro naudojimo kelio. 2017 m. liepos 14 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę žemės kontrolę ir patikrinus aplinkybes, susijusias su galimu bendro naudojimo kelio užėmimu, buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-137-(14.2.78.), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės, t. y. nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsiterpusio bendro naudojimo kelio dalis 2017 m. liepos 14 d.

žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2ŽN-137-(14.2.78.) pažymėta A1-C yra suarta, auga grūdinė kultūra, pravažiavimui galimybių nėra.

10. Teismas nurodė, kad NŽT pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ir pareiškėjui buvo atsakyta 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-748, 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348, 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-526, 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-900, 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1SS-1918-(9.5), 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. 1SS-1578-(9.5), 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-537-(7.5). Ginčijamame Rašte NŽT nurodė ne visus raštus, o į pareiškėjo keliamus klausimus dėl kelio žemės sklype atsakymus teikė ne tik NŽT, bet ir NŽT Alytaus skyrius.

Be to, žemės sklype esančio kelio buvimo faktas buvo patikrintas ir teisme. Nustačius, kad pareiškėjas savavališkai užėmė (suarė ir užsėjo) ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės sklypo dalį (4 m pločio bendro naudojimo kelią), NŽT Alytaus skyrius 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir pareiškėją nubaudė 400 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. neskundžiama nutartimi NŽT nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartyje padarytas išvadas, konstatavo, kad NŽT 2019 m. gegužės 7 d. rašte yra pagrįstai nurodžiusi, jog į pareiškėjo keliamus klausimus dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio ir sklypą skiriančio 4 m pločio kelio, kurio plotas neįskaičiuotas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta tiek NŽT, tiek NŽT Alytaus skyriaus raštais.

Šių NŽT ir NŽT Alytaus skyriaus sprendimų ir raštų teismui pareiškėjas neskundė. Be to, vykdant žemės sklypo naudojimo valstybinę žemės kontrolę buvo patikrintos aplinkybės, susijusios su galimu bendro naudojimo kelio užėmimu, ir pareiškėjas už administracinį nusižengimą nubaustas bauda. Teismas nusprendė, kad NŽT pagrįstai atsisakė imtis veiksmų dėl valstybinės žemės kontrolės sudarant komisiją, nurodydama, jog aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi ir prašo ją sudaryti, nepakito, o pareiškėjo prašymą iš naujo vertinti pateikiamus dokumentus pagrįstai laikė pakartotiniu.

NŽT vertino pareiškėjo prašymą sudaryti komisiją, tačiau atsižvelgdama į tai, kad naujų duomenų nebuvo pateikta, nusprendė, jog komisijos sudarymas nėra tikslingas. NŽT Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ reikalavimus ir nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reguliavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą Raštą, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismui pripažinus, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą.

11. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau 2013 m. žinojo apie NŽT Alytaus skyriaus nustatytus kadastrinių matavimų trūkumus bei tą pripažįsta, tačiau neginčijo NŽT Alytaus skyriaus atsisakymo derinti kadastro duomenų bylą, pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė NŽT Alytaus teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-14393 ir 2013 m. gruodžio 20 d. pakartotinį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-109257, kuriuose pažymėta, jog byloje neteisingai nustatyta žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ir matininkui nurodyta tikslinti matavimus.

Šių tikrinimo aktų pareiškėjas neskundė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog būtų parengęs kitas kadastro bylas, kurias NŽT būtų atsisakiusi tvirtinti. Teismo vertinimu, nuo 2013 m. vasario 28 d. pakartotinio kadastro duomenų tikrinimo akto parengimo pareiškėjui buvo žinoma, apie, jo teigimu, nepagrįstą atsisakymą derinti atliktų kadastrinių matavimų bylą, o tuo pačiu ir apie pažeidžiamas teises. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. rašte nuostatos dėl kelio yra melagingos, tačiau šio rašto pareiškėjas taip pat neskundė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismui paštu išsiuntė tik 2019 m. liepos 16 d., taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė prieštaravimus dėl atsiliepime išdėstytų argumentų, tačiau atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino neprašė, priežasčių dėl ko nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo per įstatyme nustatytą trejų metų terminą nenurodė.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, dėl galbūt patirtos žalos į teismą kreipėsi praėjus daugiau negu penkeriems metams, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, galinčių pateisinti tokį delsimą, nenurodė. Taip pat pareiškėjas sistemingai teikė skundus kitoms institucijoms (Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Seimo kontrolieriams, Vyriausybei, Specialiųjų tyrimų tarnybai). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo suvokti galimų jo teisių pažeidimus ir dėl jų gynimo kreiptis į teismą per įstatyme numatytą terminą.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam galbūt padarytą neturtinę ir turtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas dėl žalos priteisimo atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.). Pareiškėjo skundo reikalavimus atmetęs, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinant NŽT 2019 m. gegužės 7 d. raštą ir įpareigoti išnagrinėti 2019 m. balandžio 16 d. skundą, priteisti iš Lietuvos valstybės ir NŽT pareiškėjui 500 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš NŽT pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas šališkai vertino faktines aplinkybes, nesirėmė byloje esančiais dokumentais, rėmėsi tik atsakovo surašytais raštais ir rėmėsi atsakovo pateiktais suklastotais dokumentais. Teismas nukrypo nuo teisės normų aiškinimo bei nuo skundo esmės. Pagrindinė reikalavimo esmė nustatyti, kad per jo sklypą niekada nebuvo ir dabar nėra savivaldybės prižiūrimo kelio, ir tai patvirtina: Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas ir pridedamas planas, iš kurio matosi, kad NŽT melagingai nurodytas kelias nesiekia jo žemės sklypo; matininko S. J. ruošti dokumentai, kuriuose jis pats užrašęs, kad jo žemės sklype nėra jokio kelio; jo nuosavybės teisės dokumentuose nėra nustatyti jokie servitutai. Nepagrįstas teiginys, kad tariamo kelio plotas neįskaičiuotas į jo žemės sklypo plotą. Pareiškėjo žemės sklypo ploto ribos eina iki nacionalizacijos buvusiomis ir su kaimyniniais sklypais besiribojančiomis ribomis.

12.2. NŽT darbuotojai neteisėtai taikė Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, CK nuostatas, reglamentuojančias disponavimą asmeniniu turtu, klastodami nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, melagingai teikdami, kad per jo sklypą eina savivaldybės prižiūrimas kelias, toliau trukdo įgyvendinti jo teisėtus interesus, susijusius su disponavimu jam priklausančiu turtu. Teismas neatsižvelgė į atsakovo veiksmų teisėtumą, nors akivaizdu, kad atsakovo elgesys turėtų būti vertinamas neigiamai.

12.3. Teismas taip pat neteisingai skaičiavo terminą nuo 2013 m. Pareiškėjas prašė spręsti ginčą dėl neteisėtų NŽT veiksmų ir panaikinti NŽT 2019 m. gegužės 7 d. raštą, todėl termino jokio nepraleido, terminas skaičiuotinas nuo skundžiamo Rašto įregistravimo momento, o ne nuo 2013 m., kaip teigia atsakovas.

12.4. Teismas neteisingai taikė (neužsiminė) dėl materialiosios teisės normų reglamentuojančių privačią nuosavybę, konstitucinę nuostatą apie nuosavybės neliečiamumą bei teisės nuostatas reglamentuojančias nuosavybės teise valdomo turto paėmimą visuomenės reikmėms.

13. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir grindžia jį šiais argumentais:

13.1. Šiuo atveju teismo atlikta aktualių teisės normų, surinktų dokumentų analizė ir jos pagrindu padaryta nepalanki pareiškėjui išvada negali būti vertinama kaip teismo šališkumas, todėl pareiškėjo pozicija dėl teismo šališkumo yra nepagrįsta ir atmestina.

13.2. Pareiškėjas prašymais ir skundais nesutiko su atsakovo atsisakymu nagrinėti jo pakartotinius prašymus ir skundus. Pareiškėjas pasirinko neskųsti jo netenkinančio NŽT pirminio rašto, bet pateikti naujus iš esmės analogiško pobūdžio prašymus (skundus), nenurodant naujų faktinių duomenų. Tokiu atveju atsakovas negali pradėti antros administracinės procedūros, nes ją draudžia imperatyvios teisės normos. Be to, pareiškėjas skunde teismui nepateikia jokių argumentų, kad pakartotiniame prašyme buvo išdėstyti nauji faktiniai duomenys, tačiau dėsto savo skundų ir prašymų argumentus, jog nesutinka su keliu, kuris kerta jo žemės sklypą, ir pateikia tuos pačius dokumentus.

13.3. NŽT ir NŽT Alytaus skyriaus veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo valstybės atsakomybei dėl turtinės žalos atsirasti. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinę žalą sukėlusius atsakovo neteisėtus veiksmus ir kad tokia žala kilo.

13.4. Teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 1SS-869-(7.5.), kuriuo nusprendė pareiškėjo 2019 m. balandžio 15 d. prašymą palikti nenagrinėtą. Šį sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjas šiame prašyme nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniais Tarnybos raštais (2013 m. balandžio 10 d. Nr. 1SS-(10.5)-748; 2013 m. lapkričio 5 d. Nr. 1SS-(10.5)-2348; 2014 m. vasario 27 d. Nr. 1SS-(10.5)-526; 2014 m. balandžio 8 d. Nr. 1SS-(10.5)-900; 2016 m. birželio 15 d. Nr. 1SS-1918-(9.5); 2017 m. birželio 13 d. Nr. 1SS-1578-(9.5); 2019 m. kovo 18 d. Nr. 1SS-537-(7.5)), todėl vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. prašymu prašė sudaryti komisiją, kuri objektyviai įvertintų jam priklausančio žemės sklypo situaciją vietoje bei nustatytų, kad jo žemės sklype ir gretimuose sklypuose nėra ir niekada nebuvo savivaldybės prižiūrimo 4 metrų pločio kelio ir niekada nebuvo padidintas jam priklausantis žemės sklypas.

16. Ginčijamo sprendimo pobūdis nagrinėjamu atveju lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybės, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 15 d. prašymą. Dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad jo žemės sklypo nekerta joks bendro naudojimo kelias ir pan., yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų ir į juos nėra teikiami atsakymai.

17. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-277 redakcija) nustatyta, kad „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas: <...> jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą“.

18. Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

19. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tarp šalių vyksta ilgalaikis ginčas (nuo 2013 m.) dėl faktinės aplinkybės – ar pareiškėjo žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias, ar ne. Pareiškėjo teigimu jo žemės sklypo neskiria joks bendro naudojimo kelias, o žemėtvarkos tarnybos institucijos teigia priešingai.

20. Byloje nustatyta, kad dėl šios faktinės aplinkybės pareiškėjui yra atsakyta ankstesniais žemėtvarkos institucijų raštais: 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-748; 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2348; 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-526; 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-900; 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1SS-1918-(9.5); 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. 1SS-1578-(9.5); 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-537-(7.5), kuriais buvo konstatuota, kad pareiškėjo žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias. Be to, 2017 m. liepos 14 d. buvo atliktas ir pareiškėjo žemės sklypo patikrinimas vietoje bei nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklype įsiterpusio bendro naudojimo kelio dalis yra suarta, auga grūdinė kultūra, pravažiavimui galimybių nėra (t. 1; b. l. 145–147).

21. Iš pareiškėjo 2019 m. balandžio 15 d. prašymo matyti, kad jis nesutinka su ankstesniais žemėtvarkos tarnybos institucijų jam teiktais atsakymais ir vėl kreipiasi į atsakovą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

22. Visa tai lemia, kad atsakovo atsisakymas pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą atitinka Viešojo administravimo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, o tuo pačiu yra teisėtas bei pagrįstas. Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

23. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsisakant tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (CK 6.246 str.), be to, yra praleisti ir senaties terminai, reikalauti žalos atlyginimą už atsakovo veiksmus atliktus 2013 m. ir pan. (CK 1.125 str. 8 d.).

24. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys