2015-11-23 Nr. AB-22924-3-62-3-00548-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. eA-1035-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00548-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Č. ir A. Č. 561,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktus pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovai privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi po 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio Alytaus rajono savivaldybėje. Atsakovai laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. nėra sumokėję pareiškėjui 561,00 Lt vietinės rinkliavos, kuri atsakovams buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15-20 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovams atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Alytaus rajono savivaldybės taryba atsakovų atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo.

Atsakovas R. Č. atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, taip pat paaiškino, kad su pareiškėju nėra sudaręs jokių paslaugų teikimo sutarčių, iš šios bendrovės jam niekada nebuvo pristatyta jokia atliekų kaupimui reikalinga talpa. Pabrėžė, kad neturi galimybės mokėti už faktiškai priduodamą atliekų kiekį, kadangi Alytaus rajono savivaldybė 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu tokios galimybės nenumatė. Faktą, kad jis (duomenys neskelbtini) negyvena (o tuo pačiu ir pareiškėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja) įrodo tai, jog 2011 m. kovo 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi jam priklausanti 1/2 pastatų dalis buvo areštuota, o 2011 m. balandžio 27 d. priimtas sprendimas šį turtą parduoti iš viešųjų varžytinių, pastatuose niekas negyvena, elektros energijos tiekimas išjungtas 2010 metais. Reikalaujama vietinė rinkliava yra apskaičiuota neteisingai: nuo 2009 m. spalio 1 d. pareiškėjui jis asmeniškai yra sumokėjęs 408 Lt, likusi reikalaujama skolos dalis – 510 Lt. Kadangi jam priklauso tik 1/2 skunde minimos nuosavybės, pareiškėjas galėtų reikšti pretenzijas tik dėl 51 Lt, o likusią skolos dalį išsireikalauti iš A. Č.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. Č. (toliau – ir atsakovas) pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 280,50 Lt (81,23 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundo dalį dėl reikalavimo priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį iš atsakovės A. Č. išskyrė į atskirą bylą (Nr. I-3862-402/2014) ir ją perdavė Alytaus rajono apylinkės teismui, nes Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3321-652/2013 A. Č. iškelta bankroto byla.

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma visiems Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus (Nuostatų 3 p.). Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (Nuostatų 18 p.).

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovas R. Č. su A. Č. nuosavybės teise turi po 1/2 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai. 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo R. Č. vardu buvo įmokėta 408,00 Lt įsiskolinimo, tačiau atsakovas dar nesumokėjo vietinės rinkliavos Nuostatų 24 punkte nustatyta tvarka, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., todėl susidarė 561,00 Lt dydžio įsiskolinimas.

Administracinėje byloje nėra atsakovo pateiktų įrodymų, kurie leistų nustatyti faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekį, taip pat nėra duomenų apie kreipimąsi dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį, todėl galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai sukauptą atliekų kiekį paneigta.

III. Atsakovas R. Č. su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo R. Č. pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras naudai priteisti 51 Lt dydžio nesumokėtos skolos dalį, o iš A. Č. – visą likusią privalomą jai sumokėti skolos dalį – 510 Lt.

Nurodo, kad didelę dalį (408 Lt) susidariusios skolos pareiškėjas padengė 2013 m. rugpjūčio 26 d., todėl jo privaloma sumokėti skolos dalis yra 51 Lt, o ne 280,50 Lt. Mano, kad bankroto bylos iškėlimas A. Č. negali būti pagrindu visiškai ją atleisti nuo nesumokėtos skolos dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Č. ir A. Č. 561,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį iš atsakovės A. Č. išskyrė į atskirą bylą (Nr. I-3862-402/2014) ir bylą perdavė Alytaus rajono apylinkės teismui.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. Č. pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 280,50 Lt (81,23 Eur) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad atsakovui nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2010 m. sausio 5 d.) R. Č. ir A. Č. santuoka nutraukta, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas ginčo pastatas padalintas lygiomis dalimis po 1/2. Nagrinėjamu atveju faktas, kad po santuokos nutraukimo ginčo pastatas priklauso R. Č. ir A. Č. lygiomis dalimis, nėra ginčijamas.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad didelę dalį (408 Lt) susidariusios skolos padengė 2013 m. rugpjūčio 26 d., todėl jo privaloma sumokėti skolos dalis yra mažesnė, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, nurodo, jog ginčo patalpose negyvena, Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartimi jam priklausanti 1/2 pastato dalis buvo areštuota.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Pagal Nuostatų 5 punktą (2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. K-294 redakcija) vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje. Pakeistame Nuostatų 5 punkte (2010 m. birželio 3 d. Nr. K-219 redakcija) vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat laikinais), sodų paskirties žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, kuris nurodytas šio sprendimo priede „Vietinės rinkliavos dydis Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. priklausė 1/2 nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 5 punktą, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo, kad jam nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovo argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vertinti galimybės aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų (jo perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje byloje pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovas nurodytu adresu negyveno ir dėl to jo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atsakovas nepateikė. Atsakovo nurodomas faktas, jog Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartimi jam priklausanti 1/2 pastato dalis buvo areštuota, nepagrindžia, jog pastatu nebuvo galima naudotis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatytas metinės vietinės rinkliavos dydis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendė, kad atsakovo nesumokėta vietinė rinkliava per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. sudaro 280,50 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistinos sumos dydžiu – mano, jog dalį įsiskolinimo apmokėjo 2013 m. rugpjūčio 26 d., todėl jam turėjo būti apskaičiuota mažesnė įsiskolinimo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas R. Č. sumokėjo 408,00 Lt įsiskolinimo, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo sumokėtas įsiskolinimas tik už konkrečią pastato dalį. Iš byloje esančių mokėjimo pranešimų matyti, kad vietinė rinkliava buvo skaičiuojama visam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose mokėjimo pranešimuose nurodoma bendra įsiskolinimo suma. Todėl, byloje nesant priešingų duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. buvo sumokėta 408,00 Lt mokėjimo pranešimuose nurodyto įsiskolinimo, atitinkamai likusią dalį nesumokėtos vietinės rinkliavos teismas padalijo proporcingai turimo nekilnojamo turto daliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteistinos sumos dydžiu, atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan