f40fa354-4e03-4334-b5c7-e9024a656bb8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. 2A-156/2010 Procesinio sprendimo kategorija 95.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Dianai LavrinovičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Dainiui Burduliui,atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Ginkui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Didneriai“ ir ieÅ¡kovo Vokietijos įmonės Polyinks GmbH apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-720-178/2009 pagal ieÅ¡kovo Vokietijos įmonės Polyinks GmbH ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo unitarinė įmonė „Frachteks“(„Fraxteks“).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas Vokietijos įmonė Polyinks GmbH kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 127753 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jis nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. tarp ieÅ¡kovo ir Baltarusijos įmonės IP „PrintHouse“ buvo sudaryta sutartis Nr. 250906-06, kuria ieÅ¡kovas pardavė, o pirkėjas nupirko ofsetinių formų tiesioginio eksponavimo sistemÄ AGFA Galileo VS (toliau – įrenginys).

Ä®renginys buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ PrancÅ«zijos į BaltarusijÄ , kur turėjo bÅ«ti pristatytas į MinskÄ . Tačiau 2006 m. spalio 21 d. atsakovo sandėlyje Vilniuje įrenginys dėl atsakovo darbuotojo klaidos buvo perkrautas į transporto priemonę, kuria turėjo bÅ«ti gabenamas kitas krovinys kitam gavėjui, o įrenginys nebuvo nurodytas jį lydėjusiuose dokumentuose, dėl ko Baltarusijoje buvo sulaikytas, o vėliau ir perduotas Baltarusijos valstybės nuosavybėn. Sutarties įvykdymas dėl to tapo nebegalimu, ji 2006 m. lapkričio 15 d. susitarimu nutraukta.

Dėl įrenginio perdavimo Baltarusijos valstybės nuosavybėn ieÅ¡kovas patyrė 37000 eurų arba 127753 Lt dydžio nuostolius (prarasto įrenginio vertė). IeÅ¡kovas nurodė, kad krovinio pristatymÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos į BaltarusijÄ ieÅ¡kovas buvo pavedęs Latvijos įmonei AceCargo, o Å¡i krovinio vežimÄ patikėjo atsakovui. Todėl ieÅ¡kovo ir atsakovo tiesioginiai santykiai nesiejo, dėl ko ieÅ¡kovui nebuvo tiksliai žinoma, ar atsakovas buvo krovinio vežėjas. Krovinys svėrė 7000 kg, tÄ patvirtina paties atsakovo pateiktas važtaraÅ¡tis Nr. 4LA 0205993 bei 2006 m. spalio 10 d. eksporto deklaracija Nr. 40477673400026.

Todėl maksimali kompensacijos už prarastÄ krovinį suma yra 8,33 SDR už 7000 kg. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos (toliau – CMR konvencija) 36 straipsnį ieÅ¡kinys dėl krovinio praradimo gali bÅ«ti pateiktas pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė tuo metu vežimÄ , taip pat gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir keliems vežėjams, todėl ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti atsakovu bet kurį iÅ¡ vežėjų. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino ir nurodė, kad jis 2006 m. spalio 4 d. iÅ¡ trečiojo asmens – Latvijos Respublikos įmonės AceCargo gavo užsakymÄ tarptautiniam pervežimui iÅ¡ PrancÅ«zijos į BaltarusijÄ .

Pagal gautÄ užsakymÄ pervežamÄ krovinį sudarė 2000 kg svorio AGFA įranga. Atsakovas pagal su faktiniu vežėju UAB „Ambertrans“ sudarytÄ susitarimÄ dėl dalinio pervežimo iÅ¡ PrancÅ«zijos iki Vilniaus įrenginį 2006 m. spalio 16 d. pristatė į atsakovo sandėlį Vilniuje, organizavo likusios pervežimo dalies įvykdymÄ . Faktiniam vežėjui - unitarinei įmonei „Frachteks“ per klaidÄ buvo pakrautas ieÅ¡kovui priklausęs įrenginys. Ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo yra kilęs iÅ¡ pervežimo santykių, t.y. dėl žalos, kilusios dėl vežėjui (atsakovui) perduoto krovinio praradimo, atlyginimo.

Todėl ginčui tarp Å¡alių spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi CMR konvencijos normomis. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad kompensacija už prarastÄ krovinį negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio. Atsižvelgiant į tai, jog prarasto krovinio pervežimo ir gabenimo važtaraščiuose buvo nurodytas 2000 kg svoris, o maksimali kompensacijos už prarastÄ krovinį suma yra 8,33 SDR už 1 prarasto krovinio kilogramÄ , tai maksimali kompensacijos už prarastÄ krovinį suma yra 63238,03 Lt.

Atsakovas nesutiko dėl ieÅ¡kovo nurodomo 7000 kg krovinio svoriu. Teisingas įrenginio svoris - 2000 kg nurodytas AceCargo užsakyme ir krovinio važtaraÅ¡tyje, kuris nebuvo pasiraÅ¡ytas dėl to, jog prarastÄ krovinį lydėti buvo iÅ¡siųstas kitÄ krovinį turėjęs lydėti važtaraÅ¡tis. 2006 m. spalio 10 d. eksporto deklaracijoje ir jos pagrindu užpildytame pirmajame važtaraÅ¡tyje Nr. 4 LA 0205993, lydėjusiame krovinį iki Lietuvos, nurodytas krovinio svoris 7000 kg yra klaidingas. Tai 2006 m. spalio 16 d. raÅ¡tu patvirtino krovinio eksporto deklaracijoje nurodytas krovinio siuntėjas įmonė K2 Grafic.

Atsakovas iÅ¡ esmės neneigė savo kaltės dėl klaidos pakraunant krovinį ir manė, kad CMR konvencijos 17, 36 straipsnių prasme apskritai atsakomybė taikytina ne atsakovui, o galutiniam faktiniam vežėjui unitarinei įmonei „Frachteks“ arba atsakovo atsakomybė mažintina atsižvelgiant ir į unitarinės įmonės „Frachteks“ kaltę dėl priimto pervežti krovinio nepatikrinimo. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo 64940,68 Lt už prarastÄ krovinį, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl faktinių įrenginio praradimo aplinkybių ir, kad esamomis bylos aplinkybėmis turi bÅ«ti vadovaujamasi CMR konvencijos normomis. Teismo teigimu, krovinio praradimÄ sÄ lygojo bÅ«tent atsakovo veiksmai – įrenginio pakrovimas ne į tÄ transporto priemonę. Taigi, pats atsakovas, elgdamasis nerÅ«pestingai, faktiÅ¡kai prarado ieÅ¡kovo įrenginio kontrolę jau tuomet, kai jį pakrovė į transporto priemonę, turėjusiÄ gabenti visai kitÄ krovinį, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės nutraukęs tinkamÄ krovinio pervežimo procesÄ .

Todėl atsakovo atsakomybė dėl tokių jo veiksmų negali nekilti, nes faktiÅ¡kai yra visos jo civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį tik atsakovui. Ä® bylÄ Ä¯trauktas ir tretysis asmuo, kuriam vežant įrenginys Baltarusijoje buvo konfiskuotas. Todėl ieÅ¡kovui kilusi žala iÅ¡ atsakovo yra priteistina visa apimtimi, tuo tarpu atsakovo pretenzijos trečiajam asmeniui dėl pastarojo kaltės nepatikrinant priimamo pervežti krovinio tapatybės ir Å¡io asmens atsakomybės laipsnio galėtų bÅ«ti sprendžiamos Å¡ių asmenų tarpusavio ginče. Mažindamas atsakovo atsakomybės ribas teismas Å¡iuo atveju spręstų tokio pobÅ«džio ginÄÄ , kas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas taip pat nurodė, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad kompensacija už prarastÄ krovinį negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio. Ä® bylÄ Å¡alys pateikė prieÅ¡taringus įrodymus dėl įrenginio svorio – vienuose dokumentuose nurodoma, kad tai yra 7000 kg, kituose - 2000 kg. Žalos dydį turi nurodyti ir įrodyti ieÅ¡kovas. Atsakovas turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ Å¾alos dydį.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovo teikiami įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie mažesnį įrenginio svorį negu nurodo ieÅ¡kovas. Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tyje Nr. 4LA 0205993, 2006 m. spalio 10 d. eksporto deklaracijoje nurodytas 7000 kg bruto svoris, krovinys atsakovo gautas 2006 m. spalio 16 d. TÄ pačiÄ dienÄ pagal atsakovo užklausÄ iÅ¡ įmonės K2 Grafic gautoje faksimilėje nurodoma, kad 7000 kg svoris yra neteisingas, teisingas svoris yra 2000 kg.

Taigi, akivaizdu, kad atsakovui dar krovinio priėmimo metu kilo abejonių dėl svorio atitikimo nurodymo teisingumo, dėl ko buvo siunčiama užklausa, atsakymas gautas dar tuo metu, kai tarp Å¡alių nebuvo jokio teisminio ginčo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovas pateikė kitÄ K2 Grafic pažymÄ , kurioje jau teigiama, jog sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sistemos AGFA GALILEO VS svoris yra 7000 kg. Abu minėtos įmonės dokumentai, vizualiai vertinant, pasiraÅ¡yti galimai to paties asmens, tačiau jokių paaiÅ¡kinimų dėl tokių prieÅ¡taringų teiginių nepateikta, nieko konkretaus dėl to negalėjo paaiÅ¡kinti ir ieÅ¡kovas.

Tačiau pastaroji pažyma išduota jau tuomet, kai kilo ginčas dėl įrenginio svorio jau teisminio nagrinėjimo metu, todėl ji gali būti vertinama kaip mažiau patikimas įrodymas lyginant su 2006 m. spalio 16 d. pažyma. Be to, ir atsakovo gautame pervežimui transportu užsakyme krovinio bruto svoris yra nurodytas 2 t, t.y. 2000 kg. Ieškovas pateikė teismui sistemos AGFA GALILEO vartotojų instrukcijų ištraukas, kuriomis įrodinėja, kad pagal instrukcijas vien kelių sudedamųjų sistemos dalių svoris viršija 3800 kg.

Tačiau, teismo vertinimu, Å¡ie duomenys dar nėra pakankami ieÅ¡kovo teiginiams apie jo nurodomÄ Ä¯renginio svorį pagrįsti, nes Å¡iuo atveju buvo parduodama naudota sistema, pateiktų sistemos dalių svoriai instrukcijose nurodyti su įpakavimu. Dėl aukščiau minėtų aplinkybių teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o nusprendus netenkinti apeliacinio skundo, sumažinti priteistas procesines palÅ«kanas iki 5 procentų.

Apeliacinį skundÄ atsakovas grindžia Å¡iais motyvais:1. CMR konvencijos 36 straipsnyje nustatytas baigtinis subjektų sÄ raÅ¡as, kuriems gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl krovinio praradimo, t.y. ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik 1) pirmajam vežėjui, 2) paskutiniam vežėjui arba 3) tam vežėjui, kuris vykdė vežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai, kas sÄ lygojo krovinio praradimÄ . Nagrinėjamoje byloje įmonė ACE CARGO, o ne atsakovas laikytina pirmuoju vežėju. Paskutinysis krovinio vežėjas buvo unitarinė įmonė „Fraxteks“.

Todėl vienintelis atvejis, kuomet ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas atsakovui, jeigu atsakovas vykdė krovinio pervežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai, kas sÄ lygojo krovinio praradimÄ .2. Atsakovo klaida perduodant faktiniam vežėjui netinkamÄ krovinį pervežimui negali bÅ«ti vertinama vienintele ir tiesiogine krovinio praradimo priežastimi. Faktinis krovinio vežėjas unitarinė įmonė „Fraxteks“ taip pat turėjo įstatymų jam nustatytas pareigas elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai, kurių nevykdė.

Be to, tiesioginė krovinio praradimo priežastis – neteisėtas (neturint reikalingų dokumentų) krovinio vežimas į Baltarusijos RespublikÄ . Krovinį neteisėtai įvežė į Baltarusijos RespublikÄ unitarinė įmonė „Fraxteks“. Todėl nagrinėjamoje byloje UAB ,,Didneriai“ yra netinkamas atsakovas.3. Nepaisant to, kad taikytinos CMR konvencijos nuostatos, teismas priimdamas sprendimÄ , tikėtina per klaidÄ , priteisė ne 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, o 6 procentų palÅ«kanas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas ir papildomi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisti 32567,75 Lt nuostolių.

Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, pagrindžiančius prarasto krovinio svorį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad po krovinio priėmimo atsakovui kilo abejonių dėl priimto krovinio svorio, dėl ko jis kreipėsi su paklausimu į krovinio siuntėjÄ K2 Grafic. Ä® šį paklausimÄ atsakovui buvo atsiųsta K2 Grafic 2006 m. spalio 16 d. faksimilė. Be to, atsakovas nurodė, kad gavęs krovinį jį pasvėrė, todėl atsakovui turėjo bÅ«ti žinomas tikrasis krovinio svoris.2.

Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie kai kurių krovinio sudedamųjų dalių svorį. IeÅ¡kovo pateikti dokumentai patvirtina, kad kelių sudedamųjų krovinio dalių, o bÅ«tent maÅ¡inos, plokÅ¡telių automatinės įkrovos prietaiso, plokÅ¡telių ryÅ¡kinimo procesoriaus ir nukrautuvo bendras svoris virÅ¡ija 2000 kg. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie parduoto įrenginio įpakavimÄ ir jo svorį. Byloje pateikti duomenys apie atskirų sistemos AGFA GALILEO dalių įpakavimÄ ir jo svorį ir yra duomenys apie parduoto įrenginio įpakavimÄ ir jo svorį, nes ginčo įrenginys ir buvo bÅ«tent toks įrenginys, koks yra nurodytas ieÅ¡kovo pateiktoje krovinio gamintojo informacinėje medžiagoje.

Nurodytos krovinio komplektacijos neginčijo ir atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nurodyta informacija ir sprendė bendrÄ krovinio svorį buvus 2000 kg.4. Remiantis K2 Grafic 2009 m. birželio 5 d. patvirtinimu, prarasto krovinio su pakuote svoris sudarė mažiausiai 3003 kg, todėl ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti papildomai priteista 32567,75 Lt.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti ir nurodo, kad:1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad paskutinysis vežėjas buvo unitarinė įmonė „Fraxteks“, nes CMR taikoma ne vežimui apskritai, o vežimo sutarčiai.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog tarp atsakovo ir unitarinės įmonės „Fraxteks“ buvo sudaryta vežimo sutartis. Todėl paskutinysis vežėjas buvo atsakovas.2. Atsakovas, o ne unitarinė įmonė „Fraxteks“ turėjo užtikrinti, kad krovinys iÅ¡ atsakovo sandėlio bÅ«tų pakrautas į reikiamÄ transporto priemonę ir bÅ«tų iÅ¡siųstas į paskirties vietÄ su visais reikiamais dokumentais.3. Nors CMR konvencijos 27 straipsnis numato, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali reikalauti sumokėti 5 procentų metines palÅ«kanas nuo kompensacijos sumos, CMR konvencijos normų analizė neleidžia teigti, kad konvencija draudžia Å¡alių susitarimus dėl kitokio palÅ«kanų dydžio.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ atsakovas grindžia Å¡iais motyvais:1. IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktose įrenginių instrukcijos, kuriomis jis remiasi apeliaciniame skunde, nevisiÅ¡kai atitinka 2006 m. spalio 6 d. siuntimo sÄ skaitoje Nr. 0144 nurodytus įrenginius.2. IeÅ¡kovas nepagrįstai remiasi naujos įrangos su originalia pakuote svoriu, nes įranga nebuvo nauja, todėl tikėti, jog ji buvo supakuota naujos įrangos originalioje pakuotėje nėra pagrindo. Be to, įrenginiai nebuvo nauji, todėl tikėtina, jog jie nebuvo pilnos komplektacijos, todėl ir jų svoris galėjo bÅ«ti mažesnis ir yra tikėtina, jog bendras vežtų ir prarastų įrenginių svoris buvo bÅ«tent 2000 kg.

3. Įmonės K2 Grafic išduoto naujausio 2009 m. birželio 5 d. rašto, pateikto ieškovo kartu su apeliaciniu skundu vertinas atliktas nekorektiškai. Terminas „gross weight“ yra išverstas kaip „bendras svoris“, kai tuo tarpu „gross“, naudojamas svoriui apibūdinti, reiškia ir gali reikšti tik viena – „bruto“ svorį, t.y. svorį su pakuote. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).Šalys savo apeliaciniuose skunduose kelia du pagrindinius klausimus: dėl krovinio svorio ir atsakovo byloje tinkamumo.

Dėl atsakovo tinkamumo Å¡ioje byloje.Apeliantas UAB ,,Didneriai“ savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal CMR Konvencijos 36 straipsnio nuostatas jis nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes nėra nei pirmas nei paskutinis vežėjas, ir nėra tas vežėjas, kuris vykdė vežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai kas sÄ lygojo krovinio praradimÄ . Krovinys buvo prarastas jį vežant UÄ® ,,Frachteks“.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas elgdamasis nerÅ«pestingai faktiÅ¡kai prarado krovinio kontrolę, kai jį pakrovė į transporto priemonę, turėjusiÄ gabenti visai kitÄ krovinį.

Atsakovas CMR prasme yra vežėjas, o ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti bet kurį iÅ¡ vežėjų.Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei iÅ¡vadomis ir negali sutikti su atsakovo teiginiais dėl jo, kaip netinkamo atsakovo Å¡ioje byloje.CMR Konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl krovinio praradimo gali bÅ«ti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai, kas sÄ lygojo krovinio praradimÄ .

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir keliems vežėjams, kurie vežė tÄ patį krovinį.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, atsakovas priėmė ACE CARGO 2006 m. spalio 4 d. transporto užsakymÄ kroviniui vežti iÅ¡ PrancÅ«zijos į MinskÄ (Baltarusija) (t. 1, b. l. 66-67, 68-69). Tokiu bÅ«du atsakovas CMR prasme tapo vežėju, kÄ jis ir pats nurodo savo atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 63).Bylos medžiaga yra nustatyta ir Å¡alys to neginčija, kad krovinys buvo sulaikytas Baltarusijoje, muitinio tikrinimo procedÅ«ros metu dėl to, kad krovinį lydintieji dokumentai praktiÅ¡kai neatitiko aptikto krovinio, t. y. buvo visai kitas krovinys.

Vėliau teismo sprendimu krovinys buvo perduotas Baltarusijos valstybės nuosavybėn (t. 1, b. l. 28-31).Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas krovinį pakrovė ne į tÄ transporto priemonę, kuria jis turėjo bÅ«ti gabenamas, o į kitÄ transporto priemonę, kuria turėjo bÅ«ti gabenamas kitas krovinys visai kitam gavėjui (t. 1, b. l. 25-26). Dėl faktinių krovinio praradimo aplinkybių ginčo byloje nėra.Krovinį, kurį atsakovas per klaidÄ pakrovė ne į tÄ transporto priemonę, vežė unitarinė įmonė ,,Frachteks“.

Nors ne atsakovas gabeno krovinį iki Baltarusijos, tačiau jo veiksmai sÄ lygojo krovinio praradimÄ . Krovinys buvo sulaikytas ne jo vežimo metu, o laikinojo saugojimo sandėlyje atliekant muitinio tikrinimo procedÅ«rÄ , t. y. palyginus krovinį ir pateiktus lydimuosius dokumentus, kurie neatitiko faktinio krovinio. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad krovinio praradimÄ sÄ lygojo atsakovo veiksmai, o bÅ«tent krovinio pakrovimas ne į tÄ transporto priemonę, kuri turėjo gabenti ginčo krovinį.

Dėl atsakovo kaltės buvo nutrauktas tinkamas krovinio gabenimo procesas. Esant nurodytoms aplinkybėms UAB ,,Didneriai“ laikytinas tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje.          Dėl prarasto krovinio svorio.          Byloje svarbu nustatyti prarasto krovinio svorį, nes pagal CMR konvencijos 23 str. 3 p. kompensacija už prarastÄ krovinį negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio. Å alys į bylÄ pateikė prieÅ¡taringus įrodymus dėl prarasto krovinio svorio.

Ieškovas nurodo, kad krovinio svoris yra apie 7000 kg, atsakovas, - kad 2000 kg.           Transporto užsakyme (t. 1, b. l. 66-67), kurį ACE CARGO pateikė atsakovui nurodytas svoris 2 t. CMR važtaraštyje, kuriuo remiasi ieškovas bruto svoris nurodytas 7000 kg. Tačiau į važtaraštį įrašyti du įrenginiai, todėl negalima daryti išvados, kad prarasto krovinio (įrenginio AGFA c?p Galileo) svoris – 7000 kg. Eksporto deklaracijoje (t. 1, b. l. 88-90) taip pat nurodytas svoris 7000 kg, tačiau nėra aišku koks tai svoris ar bruto, ar neto, nes deklaracijoje jis nurodytas vienodas.

Ä® atsakovo paklausimÄ dėl krovinio svorio K2 GGRAFIC atsakė, kad nurodytas svoris 7000 kg yra neteisingas, teisingas bendras svoris yra 2000 kg (t. 1, b.l. 97-98). Kitu raÅ¡tu K2 GRAFIC nurodo, kad sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas sistemos „AGFA GALILEO VS“ svoris yra 7000 kg (t. 1,b. l. 129-133). Tačiau pačioje sÄ skaitoje nėra įraÅ¡ytas įrenginio svoris, o tik jo kaina. IÅ¡ pateiktos į bylÄ Ä¯renginio vartotojo instrukcijos (t. 1, b. l. 140-192) taip pat nėra galimybės nustatyti įrenginio tikslaus svorio.

          Teisėjų kolegija, įvertinusi visus pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad prarasto krovinio svoris – 2000 kg.          Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 ir 7 dalimis, teisingai paskaičiavo priteistinos kompensacijos už prarastÄ krovinį dydį.          Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 % dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos.           Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais dėl procesinių palÅ«kanų dydžio.           CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo kompensacijai skirtos sumos skaičiuojamos 5 % metinės palÅ«kanos.

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad tarp Å¡alių buvo susitarta dėl kitokio dydžio palÅ«kanų. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 6 % dydžio palÅ«kanas neteisingai taikė teisės normÄ , todėl Å¡ioje dalyje sprendimas keistinas, sumažinant priteistas palÅ«kanas iki 5 %. Kita sprendimo dalis yra pagrįsta ir nėra pagrindo jÄ keisti.            Bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme Å¡alims vienai iÅ¡ kitos nepriteistinos, nes ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo tenkintina tik labai nežymi dalis (1 % metinių palÅ«kanų).            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

            Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti: sumažinti priteistas 6 procentų metines palÅ«kanas iki 5 procentų.             LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Marytė Mitkuvienė                                                                  Gintaras Pečiulis