2021-06-09 Nr. AB-12618-3-61-3-02886-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3076-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ (buvusi akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“) skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos energijos gamyba“ (teisių perėmėjas AB „Ignitis gamyba“) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R2-(E)-1340 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 metais teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarybą nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis, įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp pareiškėjo 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Tarybą, prašė pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-599) turėjo apskaičiuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK). VKEKK neteisingai apskaičiavo Bendrovės 2016 metais gautinas pajamas ir jas nepagrįstai sumažino 2,51 mln. Eur, kadangi netinkamai įvertino protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos neatitikimo dydį, lyginant su 2016 metais nustatyta investicijų grąža. Pareiškėjas pakartotinai į Tarybą kreipėsi 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. SD-503. Taryba 2019 m. liepos 8 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-757) nesukėlė pareiškėjui finansinių pasekmių, o finansines pasekmes sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir VKEKK 2015 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-579) nėra panaikinti, yra galiojantys ir teisėti, todėl pareiškėjo prašymas, nustatant VIAP lėšas 2020 metais arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metais, kompensuoti 2,51 mln. Eur jo negautų pajamų yra nepagrįstas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d. VIAP kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos VIAP kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį. Pareiškėjas buvo patvirtintas VIAP teikėju ir teikė VIAP 2016 ir 2018 metais. VKEKK 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 apskaičiavo VIAP lėšas, skirtas pareiškėjui už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui 2018 metais užtikrinti.

Pareiškėjo interesas, jog finansinius nuostolius jam lemiantis neatitikimas būtų pašalintas, yra teisėtas ir pagrįstas, viešojo administravimo institucija privalo šį interesą ne tik gerbti, bet ir realiai užtikrinti. Suprasdamas, kad konkrečiu atveju nesama teisinių galimybių daryti grįžtamąjį poveikį Nutarimo Nr. O3E-599 pagrindu susiklosčiusiems teisiniams santykiams bei atsižvelgdamas į VIAP lėšų ir kainos nustatymo ypatumus, pareiškėjas pasirinko į ateitį nukreiptą jo pažeistų teisių atkūrimo būdą, t. y. ginčo sumos įvertinimą ir kompensavimą atlikti VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 patvirtintos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos (toliau – ir VIAP metodika) ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais – nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metais arba 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais.

Atsisakydama atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, Taryba neįvardijo su tuo susijusių kliūčių. Pasak pareiškėjo, Taryba privalėjo nurodyti realias ir tinkamas pareiškėjo prašymo netenkinimo priežastis, o ne apsiriboti formaliais kriterijais bei abstrakčiai nurodyti, jog Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 galiojimas paneigia teisines galimybes pareiškėjui siekti, kad Tarybai nustatant VIAP lėšų sumas ir kainas ateities laikotarpiais, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 (toliau – ir Metodika), 27.3 ir 27.4 punktais, būtų įvertinta 2,51 mln.

VIAP lėšų suma už 2016 metais teiktas VIAP. Taryba nepaisė pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, neleistinai peržengė jai suteiktos diskrecijos ribas.

4. Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Tarybos pirmininkas negalėjo vienasmeniškai atsakyti į pareiškėjo prašymą. Nesant konkrečios Tarybos valios dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 21 ir / ar 30 punktuose įvardytų Tarybos funkcijų perdavimo vienasmeniam Tarybos valdymo organui, visais Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje įvardytais atvejais, įskaitant valstybinį kainų reguliavimą, sprendimus, įforminamus nutarimais, priima Taryba.

5. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad jo 2019 m. gegužės 15 d. kreipimasis laikytinas prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 dalies 14 dalies prasme. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 (toliau – ir Aprašas), 11 punkte Tarybai suteikta teisė atlikti gamintojo prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant VIAP korekcijas ir šias korekcijas įtraukti į VIAP biudžetą net ir tuo atveju, kai gamintojas tais metais, kuriems nustatomas VIAP biudžetas ir kaina, nebeteikia VIAP. Pasak pareiškėjo, jis nereikalavo individualiai jam sukviesti visą Tarybą, o laukė VIAP metodikos 31 punkte (arba Elektros energetikos įstatymo 69 str. 3 d.) nustatyto Tarybos veiklos ciklo.

6. Pareiškėjas nesutiko, kad jo 2019 m. gegužės 15 d. prašymas buvo kartotinis – 2018 m. lapkričio 9 d. raštu pareiškėjas suformulavo atsakovui prašymą, susijusį su asmens teise į informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (raštu atsakovo tiesiogiai pasiteiravo, ar jis pagal kompetenciją imsis priemonių geranoriškai vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016). Atsakovui 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. R2-(E)-352 nurodžius, kad atsakovo iniciatyva jokie veiksmai nebus atliekami, pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. prašymu kreipėsi dėl administracinio sprendimo priėmimo griežtai reglamentuota specialia tvarka.

7. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Taryba nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdžių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, leidžianti teigti, jog ginčijamas Sprendimas nėra teisės aktas, dėl kurio būtų galima pateikti skundą administraciniam teismui. Jis nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi pareiškėjas reikalauja priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną 2016 metais). Be to, Sprendimu pareiškėjui nebuvo duoti tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai, nenustatyti naujo laikotarpio į ateitį valstybės reguliuojamų kainų ir VIAP lėšų dydžiai. Atsakovas pažymėjo, jog VKEKK Nutarimu Nr. O3-579 pareiškėjui nustatė VIAP kainą 2016 metais; 2017 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-472 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantį Nutarimą Nr. O3E-599. Pareiškėjas į teismus kreipėsi tiek dėl Nutarimo Nr. O3-579, tiek dėl Nutarimo Nr. O3E-599 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. eA-2236-629/2018 ir Nr. eA-4523-822/2018 atmetė pareiškėjo skundus dėl Nutarimų Nr. O3-579 ir Nr. O3E-599, būtent kurie ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, panaikinimo. Taigi pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti Tarybą įvertinti susidariusį 2,51 mln. skirtumą tarp pareiškėjo 2016 metais prognozuojamų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

9. Tarybos teigimu, ji, kaip nacionalinis energetikos srityje veikiančių subjektų reguliuotojas, vadovaudamasi Metodikos 27 punktu, priimdama Nutarimą Nr. O3E-599 ir apskaičiuodama protingumo kriterijų atitinkančios investicijos grąžos neatitikimo dydį, lyginant su nustatyta investicijų grąža per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, teisingai taikė Metodikos 27.3 ir 27.4 punktus. Skundžiamu Sprendimu netenkindama pareiškėjo prašymo priimti sprendimą pakoreguoti VIAP biudžetą, Taryba argumentuotai nurodė atsisakymo tai padaryti priežastis, Sprendimas priimtas pagal kompetenciją, yra tinkamai motyvuotas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Ignitis gamyba“ (AB „Lietuvos energijos gamyba“ teisių perėmėjas) skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018, kuriuo palikti galioti Nutarimas Nr. O3-579, kuris nustatė pareiškėjui VIAP lėšų sumą 2016 metais, bei Nutarimas Nr. O3E-599, kuris nustatė pakoreguotą VIAP lėšų sumą 2018 metais. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti ir nepanaikinus Nutarimų Nr. O3-579 ir Nr. O3E-599, nėra teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjui 2,51 mln. Eur negautų pajamų iš VIAP biudžeto. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu dėl rinkų tyrimo panaikindamas Nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktus, jokių finansinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, Tarybos pozicija buvo aiškiai išdėstyta ginčijamame sprendime. Be to, Tarybos 2019 m. vasario 13 d. sprendime Nr. R2-(E)-352 jau buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti 2,51 mln., pareiškėjas minėto sprendimo nustatyta tvarka neskundė.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3246-629/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti nustatoma, ar pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. kreipimasis yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme, atitinkamai įvertinant skundžiamo Tarybos rašto atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ginčijamo rašto priėmimo kontekstas – ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

III. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo AB „Ignitis gamyba“ (AB „Lietuvos energijos gamyba“ teisių perėmėjas) skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarybos Sprendimą ir įpareigojo Tarybą nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis, išnagrinėti pareiškėjo prašymą įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų; kitą skundo dalį atmetė. Taip pat pareiškėjui iš atsakovo priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. Tarybai pateikė prašymą nustatyti VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metais arba dar tais pačiais 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais, pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 panaikintas VKEKK 2014 rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei nutarimu apskaičiavo VKEKK; pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašė 2019 m. gegužės 15 d. prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suteikti informaciją apie jo nagrinėjimo eigą; Taryba 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. R2-(E)-1340 informavo pareiškėją, kad administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 nagrinėtas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių jam nesukėlė, jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes pareiškėjui sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimo Nr. O3-579 atveju, nėra panaikintas teismo spendimu, todėl pareiškėjo prašymas kompensuoti 2,51 mln. Eur sumą yra nepagrįstas (pareiškėjo prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metais arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metais kompensuoti 2,51 mln. Eur negautų pajamų neturi teisinio pagrindo).

16. Įvertinęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. kreipimosi į Tarybą turinį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad jis laikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme.

17. Remdamasis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 11 dalimis, 9 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 ir 8 punktais, 67 straipsnio 14 dalimi, 69 straipsnio 3 dalimi, 741 straipsnio 1 dalimi, VIAP metodikos 31 punktu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto VKEKK 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 (toliau – ir Reglamentas), 45, 46 ir 49 punktais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 pateiktais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais / nuspręsti dėl VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metais nustatymo gali tik Taryba, o ne Tarybos pirmininkas vienasmeniškai. Tai tiesiogiai pažodžiui ir sistemiškai aiškinant nurodyta pirmiau minėtuose teisės aktuose, be to, nei VAĮ, nei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nepaneigia Energetikos įstatymo, Elektros energijos įstatymo, VIAP metodikos, Reglamento nuostatų, todėl nėra ir negali būti aiškinami kaip suteikiantys teisę Tarybos pirmininkui spręsti bet kokius reiškiamus prašymus, kurie nėra priskirti pirmininko kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje atsakovas nepateikė įrodymų, kad Taryba svarstė pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą, o Tarybos pirmininkas apie jį tik informavo pareiškėją. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Tarybos nariai žinojo apie Tarybos primininko atsakymo turinį, kad jis buvo derinamas skyriuose ir su Tarybos nariais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Tarybos veiklos forma ir sprendimų dėl nustatyto VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metais / VIAP biudžeto ir lėšų 2019 metais koregavimo priėmimo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktuose, ji negali būti interpretuojama taip plačiai, kad „suderinimas su Tarybos nariais“, „Tarybos narių žinojimas“ atitiktų teisės aktų reikalavimus.

18. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodomas turtines pasekmes (2,51 mln. Eur netekimą) turėtų sukelti ne byloje ginčijamas Sprendimas, o Tarybos sprendimai, kuriais ji nustatė VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metais / koregavo jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais. Būtent tada Taryba turėjo nuspręsti, kokio dydžio bus VIAP biudžetas ir lėšos 2020 metais / koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais, t. y. atsakyti į pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašymą. Būtent šie sprendimai turėtų sukelti turtines teisines pasekmes pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė Tarybos argumentus, kad pareiškėjas prašo priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio. Prašymo kreipimosi metu pareiškėjas prašė veikti dėl 2019 ar 2020 metų biudžetų, t. y. formuluojamas prašymas ne nustatyti ar koreguoti praeities 2016 metų, o būsimą (prašymo padavimo metu) biudžetą. Tai, kad prašoma dėl 2016 metais susidariusios sumos, yra prašymo (ne)tenkinimo motyvai, bet nekeičia prašymo esmės (spręsti, ar kompensuoti 2,51 mln. Eur pareiškėjui 2019 ar 2020 metais). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašyme suformuluotų prašymų išsprendimas turi įtakos jo turtiniams interesams, Sprendimas taip pat sukelia teisines pasekmes, tačiau jis naikinamas kaip priimtas nekompetentingo subjekto.

19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad Taryba jau yra priėmusi sprendimus dėl VIAP biudžeto ir lėšų nustatymo 2020 metais (2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. O3E-650), todėl pareiškėjo prašymas, nors buvo pateiktas laiku, jau yra nukreiptas į praeitį, jo nebeįmanoma įgyvendinti svarstant 2019 ar 2020 metų biudžetus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino pareiškėjo išvestinį reikalavimą ir įpareigojo Tarybą nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis, išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl susidariusio 2,51 mln. Eur skirtumo tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad konkrečiai tam turi būti šaukiama Taryba, pažymėdamas, jog Taryba turėtų spręsti pareiškėjo prašymą tada, kai įprastai bendra tvarka nustatinės VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

IV. 21. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

22. Taryba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai traktavo, kad Tarybos pirmininkas neturi teisės priimti sprendimus dėl skundžiamame rašte keliamų klausimų. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad skundžiamas raštas prieš pasirašant Tarybos pirmininkei buvo suderintas su Tarybos nariu, atsakingu už elektros energetikos sektoriaus klausimus. Taryba patvirtina, kad skundžiamas raštas Tarybos duomenų valdymo sistemoje buvo derinamas darbo tvarka ne tik su atsakingų struktūrinių padalinių darbuotojais ir vadovais, minėtą raštą derino ir vizavo R. P., kuris kuruoja elektros energetikos sektoriaus klausimus ir šio rašto svarstymas jam buvo gerai žinomas. Vadovaujantis Reglamento 16 punktu, Tarybos pirmininkui esant, visus siunčiamus raštus pasirašo Tarybos pirmininkas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taryba visus gaunamus prašymus, kurie priskirti nagrinėti Tarybos kompetencijai, turi svarstyti kolegialiai, nes tai reikštų, kad dėl kiekvieno gaunamo rašto turi būti organizuojamas Tarybos narių pasitarimas, vėliau jis protokoluojamas arba prašymai nagrinėjami Tarybos posėdžiuose. Toks aiškinimas sukuria neracionalią ir Taisyklėms bei Reglamentui prieštaraujančią situaciją. Be to, aiškinimas, kad kiekvienas rengiamas atsakymas turi būti svarstomas Tarybos posėdyje dėl sprendžiamų klausimų bei rengiamų atsakymų / raštų gausos sutrikdytų Tarybos, kaip institucijos darbą. Tarybos pirmininkas ar Tarybos narys pagal kuruojamą sritį, būdami viešojo administravimo subjekto – kolegialios institucijos – vadovai, vadovaudamiesi VAĮ ir Taisyklėmis, turi teisę atsakyti į reguliuojamų ūkio subjektų prašymus ir priimti ūkio subjektui nepalankų sprendimą, nurodydami atsisakymo tenkinti prašymus priežastis.

23. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino Tarybos argumentų dėl Nutarimo Nr. O3E-599, t. y. dėl to, kad pareiškėjui pateikus faktines VIAP pajamas ir sąnaudas, Nutarime Nr. O3E-599 jau buvo įvertintas investicijų grąžos (2,51 mln. Eur) neatitikimas, vadovaujantis VKEKK Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. O5-396 išdėstytais argumentais bei skaičiavimais, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas ginčijo teismuose. Būtent Nutarimai Nr. O3-579 ir Nr. O3E-599 pareiškėjui tiesiogiai sukėlė finansines pasekmes. Būtent Nutarimu Nr. O3E-599 pareiškėjui pateikus faktines VIAP pajamas ir sąnaudas, buvo įvertintas investicijų grąžos (2,51 mln. Eur) neatitikimas, šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas ginčijo specialiosios kompetencijos teismuose. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme išdėstytas reikalavimas iš esmės yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti ir nepanaikinus Nutarimo Nr. O3-579, nustačiusio pareiškėjui VIAP lėšų sumą 2016 metais, bei Nutarimo Nr. O3E-599, nustačiusio pakoreguotą VIAP lėšų sumą 2018 metais, nėra teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjui 2,51 mln. Eur negautų pajamų iš VIAP biudžeto.

24. Pareiškėjas AB „Ignitis gamyba“ (AB „Lietuvos energijos gamyba“ teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad priešingai, nei teigia atsakovas, klausimui dėl esmės (VIAP lėšų korekcijos) išspręsti pareiškėjas tiesiogiai prašė taikyti elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų normas Tarybai in corpore (visiems paskirtiesiems Tarybos nariams drauge) realizuojant Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte (dabar 9 straipsnio 3 dalies 6 punktas) ir 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus įgaliojimus; ir tik teisės žinoti Tarybos ketinimus aspektu pareiškėjas rėmėsi Taisyklių nuostatomis. Be to, atsakovas, gavęs 2019 m. gegužės 15 d. prašymą, privalėjo savarankiškai identifikuoti pareiškėjo kreipimosi tikslą ir teisinę situaciją, ir atsižvelgdamas į prašymo esmę pagrindinį reikalavimą perduoti Tarybai, kaip kolegialiai institucijai, nagrinėti pagal nustatytą specifinę procedūrą, o išvestinį reikalavimą (prašymą dėl informacijos) priskirti Tarybos institucijos vadovui. Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

26. Pareiškėjas pabrėžia, jog skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Kai tie patys visuomeniniai santykiai patenka tiek į bendrosios, tiek į specialiosios teisės normos reguliavimo sritį, pirmenybė visuomet turi būti teikiama specialiajai teisės normai, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, užkertantį kelią Tarybai nesivadovauti visuomeninius santykius reguliuojančiomis specialiomis teisės normomis ir tokiu būdu neteisėtai susimažinti darbo krūvį. Nors Tarybos pirmininkui lyginant su kitais Tarybos nariais suteiktos didesnės galios, jis neturi teisės savo nuožiūra perimti, dubliuoti ar kitaip „pavaduoti“ kolegialumo principu pagrįstų Tarybos funkcijų. Taryba ir Tarybos vadovas yra savarankiški subjektai (šiuos savo argumentus pareiškėjas grindžia pagal analogiją taikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėse bylose Nr. A-1989-442/2018 ir Nr. eA-3419-602/2020). Taryba bei jos vadovas (pirmininkas) privalo veikti vadovaudamiesi Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu, Tarybos nuostatais, Reglamentu, pagal jiems konkrečiai nustatytus įgaliojimus, jų neviršydami. VIAP lėšų poreikio ir VIAP kainų nustatymas yra visos Tarybos, kaip kolegialios institucijos, kompetencija, o Tarybos pirmininkui, kaip Tarybos vienasmeniam vadovui, pavestas tik Tarybos priimtų nutarimų pasirašymas.

27. Pareiškėjas pažymi, jog 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3E-650 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2020 metams nustatymo“ pati Taryba geranoriškai grąžino pareiškėjui 1,039 mln. Eur skirtumą, susidariusį tarp 2018 metais pareiškėjo faktiškai patirtų sąnaudų ir gautų pajamų. Taigi, priešingai nei dėl 2016 metų situacijos, kompetentingas subjektas – Taryba, esant tai pačiai sąlygai – pareiškėjui pralaimėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-4523-822/2018 (dėl 2018 metų VIAP kainos), 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3E-650 užtikrino pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, susijusius su 2018 metais teiktomis VIAP. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašymas, kurio dalykas yra 2016 metų VIAP teikimui nepagrįstai priskirta papildoma 2,51 mln. Eur suma, Tarybai buvo pateiktas prieš 2019 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. O3E-650, tačiau į minėtą prašymą atsakovas sureagavo kitu būdu – Tarybos pirmininkė surašė laisvos formos atsakymą.

28. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eA-2236-629/2018 medžiagos analizė, bylai reikšmingų įvykių laiko skalė rodo, kad teisinį pagrindą reikalauti pašalinti VIAP metodikos 7.4.6 punkto taikymo pasekmes pareiškėjas įgijo nuo 2016 m. spalio 17 d., o skundo dėl 2016 metų VIAP kainos nutarimo panaikinimo dalyką ir pagrindą pareiškėjas suformulavo dar 2015 metų lapkričio mėnesį, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 pareiškėjas negalėjo kelti (ir realiai nekėlė) klausimo dėl neteisėto pripažinimo didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje turinčiu asmeniu finansinių padarinių (prognozuojamų gautinų pajamų sumažinimo 2,51 mln. Eur suma) pašalinimo. Nagrinėjant šią administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjas teismo posėdžiuose atsakovo prašė pateikti nuorodas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinių bylų Nr. eA-2236-629/2018 ir eA-4523-822/2018 sprendimų / nutarčių motyvus, kuriais, jo nuomone, yra paneigtas Lietuvos valstybės ginčo įsipareigojimas pareiškėjui, tačiau atsakymų negavo. Atitinkamų citatų / nuorodų pasigendama ir atsakovo apeliaciniame skunde, o tai leidžia konstatuoti, jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos – nepatvirtino aplinkybių, pagrindžiančių jo atsikirtimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 29. Ginčas byloje kilo dėl Tarybos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl reikalavimo įpareigoti Tarybą nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis, įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp pareiškėjo 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, panaikino Sprendimą, kaip priimtą nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, t. y. ne Tarybos, o tik jos pirmininko, taip pat įpareigojo Tarybą nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis, išnagrinėti pareiškėjo prašymą įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal teisinį reguliavimą koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais / nuspręsti dėl VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metais nustatymo gali tik Taryba, o ne Tarybos pirmininkas vienasmeniškai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad Taryba jau yra priėmusi sprendimus dėl VIAP biudžeto ir lėšų nustatymo 2020 metais (2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. O3E-650), todėl pareiškėjo prašymas, nors buvo pateiktas laiku, jau yra nukreiptas į praeitį, jo nebeįmanoma įgyvendinti svarstant 2019 ar 2020 metų biudžetus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino pareiškėjo išvestinį reikalavimą ir įpareigojo Tarybą nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis, išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl susidariusio 2,51 mln. Eur skirtumo tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad konkrečiai tam turi būti šaukiama Taryba, pažymėdamas, jog Taryba turėtų spręsti pareiškėjo prašymą tada, kai įprastai bendra tvarka nustatinės VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas VIAP lėšų poreikis.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendime nurodomu klausimu galėjo pasisakyti Tarybos pirmininkas, remdamasis Reglamento ir Taisyklių nuostatomis, taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino Tarybos argumentų dėl Nutarimo Nr. O3E-599, t. y. dėl to, kad pareiškėjui pateikus faktines VIAP pajamas ir sąnaudas, Nutarime Nr. O3E-599 jau buvo įvertintas investicijų grąžos (2,51 mln. Eur) neatitikimas, vadovaujantis VKEKK Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. O5-396 išdėstytais argumentais bei skaičiavimais, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas ginčijo teismuose. Būtent Nutarimai Nr. O3-579 ir Nr. O3E-599 pareiškėjui tiesiogiai sukėlė finansines pasekmes. Būtent Nutarimu Nr. O3E-599 pareiškėjui pateikus faktines VIAP pajamas ir sąnaudas, buvo įvertintas investicijų grąžos (2,51 mln. Eur) neatitikimas, šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas ginčijo specialiosios kompetencijos teismuose. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme išdėstytas reikalavimas iš esmės yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti ir nepanaikinus Nutarimo Nr. O3-579, nustačiusio pareiškėjui VIAP lėšų sumą 2016 metais, bei Nutarimo Nr. O3E-599, nustačiusio pakoreguotą VIAP lėšų sumą 2018 metais, nėra teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjui 2,51 mln. Eur negautų pajamų iš VIAP biudžeto.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tiek proceso dalyviai, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. raštą, atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3246-629/2020, vertino kaip prašymą VAĮ prasme. Taigi, pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. raštas nėra vertinamas kaip skundas. Taryba pagal Taisyklių ir Reglamento nuostatas privalo atsakyti į pareiškėjų prašymus, tačiau, kaip atkreipė dėmesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3246-629/2020, prašymai yra kelių rūšių, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį (Taisyklių 35 p.). Bendra tvarka į prašymus atsako Tarybos pirmininkas, pasirašantis Tarybos siunčiamus raštus (Reglamento 16 p.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašymas (tam tikra prasme turintis pretenzijos požymių) yra susijęs su VIAP lėšų ne-/ kompensavimu, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs teisinį reguliavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad tokį prašymą Tarybos posėdyje turėjo įvertinti Taryba pagal savo kompetenciją ir pateikti į jį atsakymą (žr. Reglamento 56 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog Sprendimą Tarybos pirmininkas priėmė paneigdamas Tarybos, kaip kolegialios institucijos, kompetenciją, o pats Sprendimas buvo priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto (Tarybos pirmininko), negavusio Tarybos išvados.

34. Konstatavęs, kad Sprendimas yra neteisėtas, o todėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neanalizuoja ir nepasisako, kokį sprendimą Taryba turėjo priimti dėl pareiškėjo prašymo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino Tarybos argumentų dėl Nutarimo Nr. O3E-599, neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė