f40bca97-1c6a-49d8-a0c4-ca889d86f044 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. T-107-926/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Evaldo Gražio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nuteistajam J. M., nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui D.

K., informatikui K. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam J. M. (toliau – J. M.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktÄ , 7 punktÄ , 8 punktÄ , 12 punktÄ 234 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu. Å i bausmė, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalimi, buvo subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant J. M. galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę su viso jo turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu J.

M. paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, buvo subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį J. M. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Institucijos teikimu praÅ¡oma V. M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teikimo duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi patenkinamai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Bendraudamas su administracijos darbuotojais jis yra mandagus, taktiÅ¡kas bei komunikabilus, jo bendravimo įgÅ«džiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės iÅ¡ugdytos gerai. J. M. tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra normalÅ«s, autoriteto kitų atžvilgiu jis neturi. Socialinius ryÅ¡ius jis palaiko su artimaisiais bei draugais, buityje yra pakankamai tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta skaityti grožinę literatÅ«rÄ .

Be to, J. M. turi 11 klasių iÅ¡silavinimÄ ir vairuotojo profesijÄ , dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, tris kartus buvo skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį bei dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje, bausmės atlikimo metu nedirbo. Institucijos teigimu, savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų J. M. iki Å¡iol nepripažįsta, jokie vykdomieji dokumentai jo atžvilgiu pataisos namuose negauti, tačiau žinomas iÅ¡ nuteistojo priteistas civilinis ieÅ¡kinys, apie kurio savanoriÅ¡kÄ atlyginimÄ pataisos namai jokių duomenų neturi.

Å iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ji sumažėjo 13 balų. Å iuo metu vis dar iÅ¡skiriami keli nuteistojo kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus bei jo mÄ stymas ir elgesys. Teismo posėdyje nuteistasis J. M. prašė Institucijos teikimÄ tenkinti, teigė, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, pažymėdamas, kad pataisos namuose nedirba tik dėl darbo vietų trÅ«kumo.

Nuteistojo gynėja pritarė nuteistojo motyvams, nurodė, kad jis jau yra atlikęs pakankamÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Prokuroras, nepritardamas teikime iÅ¡dėstytam praÅ¡ymui, prašė jį atmesti. Institucijos teikimas netenkinamas. Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Ir vis tik, vien tik Å¡i aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, bÅ«tina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamas J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimui. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje J.

M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar iÅ¡skiriami keli jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo mÄ stymas ir elgesys bei informacija apie teisės pažeidimus, neleidžiantys manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija Å¡ioje J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo Å¡velnesne klausimÄ . Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių vertinamu atveju teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia.

Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, J. M. praeityje jau buvo teistas, o Å¡iuo metu subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų įvykdymÄ , kurių pobÅ«dis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Å iame kontekste svarbu paminėti, kad net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės stadijoje, savo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus J. M. nepripažįsta, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų yra linkęs kaltinti kitus, o duomenų apie savanoriÅ¡kÄ iÅ¡ jo priteisto civilinio ieÅ¡kinio dengimÄ pataisos įstaiga neturi, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir Å¡iuo metu nuteistasis kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėtų veiksmų, be kita ko, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – net 4 asmenų mirtį, bei jais sukeltų pasekmių, nesistengia pasitaisyti.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina dar ir tai, kad, sprendžiant iÅ¡ jo asmens byloje esančių duomenų visumos, J. M. pasižymi pernelyg teigiamu požiÅ«riu į save, yra impulsyvus, kartais gali elgtis agresyviai, sunkiai geba identifikuoti problemas ir jas spręsti, pasižymi kategoriÅ¡ku mÄ stymu, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Å ių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus dar ir tai, kad J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ vis dar atitinka vidutinę rizikos grupę (45 balai), o svertinių taÅ¡kų suma tesiekia 20 balų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui Å¡velnesne.

Netenkinant Institucijos teikimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvėje įgijęs vos 11 (vienuolikos) klasių iÅ¡silavinimÄ bei vairuotojo specialybę, pataisos namuose nuteistasis nesimokė, įgyti vidurinio iÅ¡silavinimo ir naujų specialybių, turėdamas tam itin palankias sÄ lygas nesiekė, be kita ko, ir nedirbdamas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos į jo elgesio korekcijÄ iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar yra menkos. Å iame kontekste įvertintinas ir nuteistojo mÄ stymas.

Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje nuteistasis nevengė rizikos, pirmenybę linkęs teikti veiksmui, impulsyvumui, suprasdamas, kad turi problemų, tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ , ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieÅ¡taravimų. Be to, net ir Å¡ioje J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, kÄ Ä¯vertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių visumoje, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ir nuteistojo mÄ stymas vis dar nėra koreguojamas iÅ¡imtinai teigiama linkme, todėl neabejotina, kad Å¡iuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausme, vis dar bÅ«tų per anksti.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kÅ«rybiniuose darbų konkursuose, bei uolus jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Å ių duomenų visumoje įvertinus ypatingÄ J. M. kategoriÅ¡kumÄ bei nesugebėjimÄ priimti kitų asmenų požiÅ«rio, atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik užimtumo priemonių bei individualaus socialinio reabilitacijos plano įgyvendinimas jokios teigiamos įtakos nuteistojo mÄ stymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamÄ atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos remiantis vien tik Å¡ių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau, jog ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Psichologinė tarnyba, teikdama iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, pažymėjo, jog J. M. resocializacijÄ bei jam kuriamų planų įgyvendinimÄ apsunkina bÅ«tent nuteistojo nebendradarbiavimas bei nenoras siekti pozityvių pokyčių, pažymint ir tai, kad jam rekomenduotų prevencinių priemonių vykdymu (kas itin aktualu siekiant tinkamos nuteisto asmens resocializacijos) nuteistasis vėlgi nesidomi. Remiantis Å¡ios iÅ¡vados duomenimis, esminių nuteistojo J.

M. elgesio pokyčių nestebima, mažiau struktÅ«rizuotoje aplinkoje galimas įžūlus bei agresyvus nuteistojo elgesys. Å i iÅ¡vada pateikta vos kiek daugiau nei prieÅ¡ 6 mėnesius. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad J. M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Å¡velninti, pakeičiant jÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o jÄ lėmė iÅ¡imtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad tolesnis J.

M. bausmės atlikimas jau yra galimas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, t. y. pakeitus jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir Å¡velnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D.

S. teikimo netenkinti. Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Evaldas Gražys AuÅ¡ra Vingilė