f40b44d7-e21a-47e8-bbcf-87588fffbdba · Å iaulių apylinkės teismas

?El. civilinė byla Nr. e2-15914-772-2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03762-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. G., neatvykus atsakovui V. S. ir jo atstovui advokatui L. S., gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovui V.

S. dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė S. G. 2018-06-06 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl 3 000,00 Eur žalos – negautų pajamų už UAB „Linvitra“ bankroto administravimo paslaugÄ - atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Linvitra“, o jos bankroto administratore skyrė ieÅ¡kovę.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-05 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, o 2016-12-28 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia, paskelbė jÄ likviduojama. Taip pat minėtas teismas 2018-04-23 priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, o 2018-05-31 įmonė yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. Bankroto procedÅ«ros metu pakartotinis įmonės kreditorių 2016-12-16 susirinkimas protokolu Nr. 2, patvirtino administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ 3 000,00 Eur sumai, kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Kadangi bankroto proceso metu pajamų negauta, jokio turto įmonė neturėjo, todėl atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu kyla pareiga atlyginti bankroto administratoriaus iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pateikė papildomai ir savo nuomonę dėl atsakovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų. Nurodė, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas 2016-12-16 sprendimu (protokolo Nr.

2) patvirtino bendrÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir paliko bankroto administratorei teisę paskirstyti sÄ matÄ pagal poreikį. Å is kreditorių sprendimas nėra apskųstas. Todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę į visÄ 3 000,00 Eur sumÄ , kuria kiek reikėjo dengė administravimo sÄ naudas, o likusi suma – bankroto administratorės atlyginimas Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė irgi pakartojo ieÅ¡kinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiÅ¡kai. Atsakovas pateikė teismui į bylÄ atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos atsikirtimus.

Atsakovas nurodė, kad jis nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ir nėra padaręs jokios žalos ieÅ¡kovei, todėl su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 eurų žalÄ , kurių neva tai ieÅ¡kovas negavo dėl to, kad įmonės vadovas, - atsakovas, įmonei UAB „Linvitra“ tapus nemokia, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas įrodymais, neįrodytas, ieÅ¡kovė neteikia įrodymų, kurie ieÅ¡kovės neva tai negautos pajamos 3 000 eurų yra susiję su priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo neva tai nepateikimu pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Linvitra“ veikla buvo sustabdyta iki 2020 metų, Å¡ias aplinkybes patvirtins iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys, kuriuos taip pat žino ir ieÅ¡kovė, ir kuri apie Å¡ias aplinkybes nutyli, todėl atsakovas nurodo, kad jo neteikimas pareiÅ¡kimo bankroto bylos iÅ¡kėlimui niekaip nėra susijęs su ieÅ¡kovės negautomis pajamomis. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė netinkamai taiko Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, kadangi įstatymų leidėjas aukščiau nurodyto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį yra suformulavęs taip ,,Kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.“ Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas nurodo, kad įstatymų leidėjas suteikė teisę bankroto administratoriui gauti ne visas jam priklausančias sumas, o tik administratoriaus jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas, todėl atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikti jokie įrodymai apie ieÅ¡kovės patirtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės veikla administruojant UAB „Linvitra“ pasireiÅ¡kė tuo, kad ji kėlė civilinius ieÅ¡kinius atsakovui, kuriuos visus pralaimėjo, teismo iÅ¡laidų UAB „Linvitra“ nepatyrė, iÅ¡laidas patyrė atsakovas, kuris turėjo samdytis atstovÄ dėl atstovavimo civilinėse bylose, todėl atsakovas nurodo, kad jis neprivalo padengti ieÅ¡kovės negautų pajamų, kadangi pati ieÅ¡kovė savo rizika ėmėsi administruoti UAB „Linvitra“ ir pasirinko netinkamÄ administravimo keliÄ .

Atsakovas savo atsikirtimus ieÅ¡kovei grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Taip pat atsakovas 2018-11-19 pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nurodė papildomai Å¡iuos motyvus. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė praÅ¡omų priteisti administravimo iÅ¡laidų, jų nedetalizavo. Teigė, kad 3 000,00 Eur administravimo iÅ¡laidų atlyginimas nepagrįstai padidintas, neproporcingas ir neteisingas, suma neadekvati atsižvelgiant į bankroto byloje bankroto proceso trukmę, atliktų veiksmų mastÄ .

Atsakovui apie teismo posėdžio vietÄ , laikÄ ir datÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsakovas 2018-11-29 praÅ¡ymu prašė teismo bylÄ nagrinėti jam ir jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio ir jo nustatymo tvarkos. Bankroto administratoriaus atlyginimas yra svarbi administravimo iÅ¡laidų, kurios prioritetine tvarka dengiamos iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, dalis (Ä®BÄ® 36 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaujantis Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalimi, bankroto administratoriaus atlyginimo suma ir mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. SumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta administratoriui už įmonės administravimÄ bankroto proceso metu, nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 9 punktas). Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti ir sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta administratoriui už įmonės administravimÄ bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (Ä®BÄ® 36 straipsnio 4 dalis).

AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, tvirtindamas sumÄ administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, nenustato atlyginimo administratoriui. AtlyginimÄ administratoriui už minėtÄ laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas. Ä®statyme nenustatyta, kad laikotarpiu, kol dar nesuÅ¡auktas pirmasis kreditorių susirinkimas, bankroto administratorius privalo gauti atlyginimÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ įstatymo nuostatų aiÅ¡ku, kad tai priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios ir nuo pavedimo sutartyje su administratoriumi sutartų mokėjimo už įmonės administravimÄ sÄ lygų.

Teisės normos aiÅ¡kinimas, kad teismas nustato administratoriaus atlyginimo dydį už laikotarpį nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, sudarytų prielaidas neteisingai įvertinti administravimo veiksmų apimtį (administruojamo turto kiekį, įmonei iÅ¡keltų bylų arba jos pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumÄ ir pan.), nes pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape objektyvių duomenų apie Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus negali turėti nei teismas, nei administratorius.

Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje, pažymėjo, kad teisė nustatyti administratoriui atlyginimÄ yra iÅ¡imtinė kreditorių susirinkimo teisė, todėl vienaÅ¡aliÅ¡kas administratoriaus atlyginimo nustatymas administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti veiklos ataskaitoje ir tokios ataskaitos patvirtinimas kreditorių susirinkime yra ne tik kad nesuderinamas, bet ir nepaneigia kreditorių susirinkimo iÅ¡imtinės kompetencijos priimti nutarimÄ Å¡iuo klausimu ir negali sÄ lygoti įmonės prievolės mokėti administratoriui įmonės veiklos ataskaitoje nurodytÄ atlyginimÄ atsiradimo.

Kreditorių valia dėl atlyginimo administratoriui nustatymo bankroto proceso metu turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atskirai Å¡iuo klausimu priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris vėliau yra perkeliamas į įmonės ir administratoriaus pasiraÅ¡omÄ pavedimo sutartį kaip sutarties sÄ lyga, nustatant atlyginimo administratoriui dydį. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas atlyginimo administratoriui nustatymo klausimÄ , gali bÅ«ti varžomas tik Ä®BÄ® nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-18 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1216/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir skundžiant kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimÄ , įvertina, ar kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ar pagrįstas Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoda klausimÄ kreditorių susirinkimui (komitetui) svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas pažeidimus (LAT 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010.

Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Nustatant administratoriaus atlyginimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į kriterijus, iÅ¡dėstytus Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje: ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklÄ , parduodamo įmonės turto rÅ«Å¡is bei kiekį, įmonei iÅ¡keltų bylų ir pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių sudėtingumÄ ir kiekį. Be to, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ (LAT 2010-11-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/201.

Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Bankrutuojančios įmonės išlaidos, patirtos po bankroto bylos iškėlimo ir skirtos sandoriams, susijusiems su bankroto procedūromis, vykdyti laikytinos administravimo išlaidomis, kurios iš bankrutuojančios įmonės turto apmokamos prioritetine tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.

Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas administravimo iÅ¡laidų sÄ raÅ¡as yra pavyzdinis (LAT 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-486/2010. Teismų praktika Nr. 34). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant, ar iÅ¡laidos priskirtinos prie administravimo iÅ¡laidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių iÅ¡laidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos iÅ¡laidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laikÄ . Å ioje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje teismas, pažymėjęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiÅ¡kia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto iÅ¡saugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikÅ¡tų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusios iÅ¡laidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo (bankrutuojančios įmonės) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas teismo procese, kuriame ginčas dėl sandorio, sudaryto su bankrutuojančia įmone, nuginčijimo buvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo naudai, pripažino bankrutavusios įmonės administravimo iÅ¡laidomis (LAT 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 ir kt.).

Dėl iÅ¡laidų priskyrimo administravimo iÅ¡laidoms sprendžia kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto administratoriaus pateiktÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalis). Priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas arba teisėjas privalo patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kol jÄ patvirtins vėliau suÅ¡auktas kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 5 punktas). Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau - kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos (pvz., patalpų nuomos, paÅ¡to, teisinių paslaugų, Å¡ildymo ir pan.) yra bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ .

Atitinkamai teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ , turi jÄ Ä¯vertinti ir motyvuotai, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais kriterijais, lemiančiais atitinkamų iÅ¡laidų atsiradimÄ , pagrįsti (LAT 201-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010. Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje pažymėjo, kad administratorius privalo įrodyti, jog tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (LAT 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011.

Teismų praktika. 2011, Nr. 35). Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1067-459/2016 tenkino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Linvitra“, kurios administratore paskyrė ieÅ¡kovę S. G. (18-20 b. l.). Toje pačioje civilinėje byloje minėtas teismas 2016-08-05 nutartimi patvirtino antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei (6-7 b. l.).

Klaipėdos apygardos teismas jau 2016-12-28 nutartimi pripažino UAB „Linvitra“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Be to dar 2016-12-16 pakartotinis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas sprendimu (protokolo Nr.

2) ne tik patvirtino administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , bet ir pripažino skolininko įmonę bankrutavusia ir nusprendė jÄ likviduoti (23-25 b. l.). Minėtas kreditorių susirinkimas taip pat pritarė pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi projektui (23-25 b. l.) IeÅ¡kovė dar 2016-08-08 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo priteisimo. Tačiau minėtas teismas 2017-10-19 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui atmetė, o apeliacinės instancijos teismas minėtÄ sprendimÄ 2018-03-29 nutartimi paliko galioti, atmesdamas bankroto administratorės apeliacinį skundÄ (40-46, 89-95 b. l.).

Pažymėtina, kad skolininko buvusios įmonės bankroto bylÄ nagrinėjęs teismas irgi 2018-03-28 nutartimi atmetė ieÅ¡kovės (bankroto administratorės) 2017-10-24 pareiÅ¡kimÄ pripažinti skolininko vadovaujamos įmonės bankrotÄ tyčiniu (33-39 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-31-459/2018 pripažino bankrutavusios UAB „Linvitra“ veiklÄ pasibaigusia, likvidavus jÄ dėl bankroto bei iÅ¡sprendė ir kitus klausimus (21-22 b. l.). Teismo posėdžio metu bankroto administratorė S. G. nenurodė teismui administravimo iÅ¡laidų sudėties, teigdama, jog jos apima administravimo paslaugas, Å«kio (pvz. paÅ¡to, kanceliarinės prekės, transporto, ryÅ¡ių, registrų pažymos, antstoliai, archyvo saugojimo ir tvarkymo, biuro, orgtechnikos eksploatavimo) iÅ¡laidas ir kt. iÅ¡laidas.

Byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio - ieškovė, vadovaudamasi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, prašė priteisti visas administravimo išlaidas, teigdama, kad 2016-12-16 pakartotinio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu (protokolo Nr.

2) nustatyta administravimo išlaidoms skirta suma negali būti mažinama ir turi būti visa apimtimi priteista, o atsakovo teigimu administravimo išlaidos, kurios yra negautos ieškovės pajamos (nuostoliai), privalo būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas atsižvelgdamas į kasacinėje jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad bankroto administratorius negali nepagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų (atlygimo) jeigu tam nėra pateikti tinkami įrodymai. Todėl ieškovės motyvas, jog ieškinio reikalavime nurodyta suma negali būti teismo vertinama atskirai, atmestinas.

Å ioje byloje sprendžiamas klausimas ir dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Kaip ne kartÄ yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas.

Paneigti kaltės prezumpcijÄ pareiga tenka įmonės vadovui. Viena iÅ¡ imperatyvių pareigų, nustatytų įmonės vadovui, yra laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å i pareiga įtvirtinta Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Å ioje byloje kaip jau anksčiau teismas yra nurodęs, Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1067-459/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Linvitra“, ne pagal atsakovo, nuo 2011-01-06 iki 2016-05-30 buvusiu įmonės vadovu ir akcininku praÅ¡ymÄ (11-14 b. l.), o pagal vieno iÅ¡ kreditorių praÅ¡ymÄ . Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas (atsakovas) turėjo pareigÄ pateikti apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo.

Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad UAB „Linvitra“ yra nemoki, nes realaus turto neturi, veiklos nevykdo, o skola kreditoriams yra ne mažesnė kaip 92 365 Lt (2013-12-31 duomenimis). Be to teismas nustatė, kad įmonė nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2014-2015 m., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. įmonė veiklos nevykdė, taigi nuo 2015 m. įmonės vadovui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å ių aplinkybių atsakovas neginčijo, minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, nepakeista ir galiojanti. Minėtos nutarties atsakovas neskundė. Taigi Å¡ioje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė žalÄ kildina iÅ¡ Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį [...] prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti [...] jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1067-459/2016, matyti, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos pagalba atsitiktine tvarka buvo atrinkta bankroto administratorė - S. G.. Bankroto byla vyko pagal įprastinę bankroto proceso tvarkÄ , nors nebuvo kliūčių pradėti ir supaprastintÄ bankroto procesdÅ«rÄ . IeÅ¡kovė S. G. pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto, 11 dalies prasme prisiėmė rizikÄ dėl administravimo iÅ¡laidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo priteisimo.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalis, be kita ko, numato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstÄ prielaidÄ , kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, turi nustatyti sumÄ , reikalingÄ teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Tačiau tokių įrodymų iÅ¡ bankroto bylos ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje teismui nepateikė. Kaip jau teismas yra nurodęs ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius (negautas pajamas), kurių dydį grindžia 2016-12-16 pakartotinio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu (protokolo Nr. 2), kuriuo patvirtinta bendra administravimo iÅ¡laidų sÄ mata nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki įmonės iÅ¡registravimo - 3 000 Eur.

IeÅ¡kovės teigimu, nuostolių dydis neprivalo bÅ«ti pagrįstas leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra patvirtinta kreditorių sprendimu, kuris nėra apskųstas. Tačiau iÅ¡ 2016-12-16 pakartotinio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo (protokolo Nr.

2) matyti, kad susirinkimas administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ patvirtino, nes praÅ¡ymas patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ atitiko formalius tokiam praÅ¡ymui keliamus reikalavimus, nustatytus Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalyje ir 131 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tačiau ginčo atveju įstatymas nustato pareigÄ tokiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui įvertinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , todėl bankroto administratorius praÅ¡ymas priteisti nurodytÄ pinigų sumÄ be administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, negali bÅ«ti vertinamas formaliai.

IÅ¡ bankroto bylas nagrinėjančių teismų praktikos seka, kad lėšų suma, reikalinga bankroto administratoriaus atlyginimui (galėtų bÅ«ti iki 3 MMA), o kitoms iÅ¡laidoms (iki 2 MMA), tačiau ir tokiu atveju nurodytų sumų priteisimas turi bÅ«ti pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, ko nėra nagrinėjamos bylos atveju. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę Å¡alių pareigÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Todėl teismas nesutinka su ieÅ¡kovės nurodytais argumentais, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo negali bÅ«ti revizuojamas, o ieÅ¡kovė atleistina nuo pareigos įrodinėti Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Kaip minėta, UAB „Linvitra“ bankroto byloje pakartotinis kreditorių susirinkimas iÅ¡ esmės patvirtino preliminariÄ leistinÄ sumÄ , skirtÄ bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. IÅ¡ Ä®BÄ® 131 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 10 straipsnio 10 dalies reglamentavimo matyti, kad administratorius negali pagrįstai tikėtis administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi nei patvirtinta sÄ mata.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio rizikÄ administratoriaus teisė kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas. Tad minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias iÅ¡laidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Atsižvelgiant į šį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad įrodinėjimo naÅ¡ta, susijusi su administratorės turėtomis (jos lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidomis, tenka ieÅ¡kovei (bankroto administratorei).

Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio civilinėse bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑2365‑658/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑394-436/2017; Å iaulių apygardos teismo 2017-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑288-267/2017; Å iaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑264-267/2016;

Å iaulių apygardos teismo 2017-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑933-267/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administravimo iÅ¡laidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei, kaip civilinėje byloje ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kusiai Å¡aliai. Teismų praktikoje pažymima, kad Ä®BÄ® nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visÄ jam nustatytÄ atlyginimÄ arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo iÅ¡laidas.

Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo iÅ¡laidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylÄ , tai yra Å¡ios iÅ¡laidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo pasekmė, o iÅ¡ bankroto bylos, nepaisant kas ir kada jÄ inicijuoja, iÅ¡kėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017).

Taigi administravimo iÅ¡laidos iÅ¡ buvusio įmonės vadovo gali bÅ«ti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant Ä®BÄ® nustatytoms sÄ lygoms. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad Ä®BÄ® normų tikslas yra užtikrinti nepertraukiamÄ , greitÄ ir sklandų bankroto procesÄ , kad bÅ«tų kiek įmanoma geriau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesai, todėl prie administravimo iÅ¡laidų priskirtinos visos protingos ir pagrįstos iÅ¡laidos, skirtos Å¡iam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016 ).

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės teismo posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų, ji suteikė administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei. Teismui dėl to nekyla abejonių, kad Å¡ios administravimo paslaugos bankrutuojančiai UAB „Linvitra“ buvo suteiktos, taigi ieÅ¡kovė turi teisę į bankroto administratoriaus atlyginimÄ ir kitų bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau pastarosios turi bÅ«ti pagrįstos leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei buvo siÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų faktiÅ¡kai patirtas administravimo iÅ¡laidas, bet tokių įrodymų ieÅ¡kovei nepateikus, atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę, kad įmonė veiklos nevykdė, atsakovas neperdavė ieÅ¡kovei jokių įmonės dokumentų, nes juos buvo praradęs, buvo patvirtinti 6 kreditoriniai finansiniai reikalavimai, ir į administratorės atliktų veiksmų kiekį ir sudėtingumÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovei priteistina 250,00 Eur administravimo iÅ¡laidų (nuostoliai) atlyginimui.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, bankrutuojanti UAB „Linvitra“ turto neturėjo, administravimo iÅ¡laidos ieÅ¡kovei nebuvo atlygintos bankroto proceso metu, todėl ieÅ¡kovė Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui priteisti jai nuostolius, kuriuos sudaro administravimo iÅ¡laidos, nes atsakovas pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ . Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog teismas atmetė bankroto administratorės praÅ¡ymÄ BUAB ,,Linvitra“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu (104-110 b. l.).

Pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo - nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o įmonės turto neužtenka administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Jeigu vadovas bÅ«tų laiku kreipęsis į teismÄ , finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumÄ , tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiÅ¡kai neliks turto, administravimo iÅ¡laidos bÅ«tų apmokėtos iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įmonės turtÄ . Jeigu vadovas bÅ«tų kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jis bÅ«tų įpareigotas įmokėti į depozitÄ pinigų sumÄ , reikalingÄ administravimo iÅ¡laidoms padengti, tad Å¡iuo atveju irgi administravimo iÅ¡laidos bÅ«tų apmokėtos (pvz.

žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygoja situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo iÅ¡laidų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė argumentų bei raÅ¡ytinių įrodymų dėl savo kaip įmonės vadovo kaltės nebuvimo, kaltės klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas ir ginčo dėl atsakovo kaltės nėra. Pastebėtina, kad nėra ir ieÅ¡kinio tapatumo, su anksčiau Klaipėdos raj. apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla (89-95 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo kaltė pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ yra preziumuojama, o pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ kyla atsakovui, kad ginčo dėl atsakovo kaltės Å¡ioje byloje nėra, teismas sprendžia, kad atsakovo kaltės klausimas yra įrodytas, todėl plačiau apie tai nepasisako.

Taigi Å¡ioje byloje yra įrodytos visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygos bei papildomos nuostolių priteisimo pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui tenkintinas iÅ¡ dalies priteisiant kreditorei ir 1 000,00 Eur atlyginimÄ . Ginčo atveju ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina bendra nuostolių suma bÅ«tų 1 250,00 Eur (CPK 270 str.). IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 1 250,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme - 2018-06-06, iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovė byloje sumokėjo 68,00 Eur žyminį mokestį (16-17 b. l.). Kadangi ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies (41,67 proc.), todėl ieškovei, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, iš atsakovo priteistinas 28,34 Eur žyminis mokestis.

Byloje teismas turėjo 4,66 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į patenkintÄ ir atmestÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį (dydį), juos paskirstant tarp abiejų Å¡alių, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ Å¡alių valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Atskirai pastebėtina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui pirmiausia, siejasi su pavedimo santykiais, iÅ¡ ko kilo ir jo netiesioginė civilinė atsakomybė ieÅ¡kovei. Antra, sutartinės atsakomybės atveju egzistuojantį atsakomybės dydį gali nustatyti Å¡alys, kÄ ginčo atveju ir padarė kreditoriai. Kadangi atsakovo prievolė dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo prieÅ¡ ieÅ¡kovę kyla iÅ¡ įstatymo, tai tokiu atveju negalima kalbėti apie skolininko deliktinę atsakomybę kreditoriui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 263 str., 265 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieÅ¡kovei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 250,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 250,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-06-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 28,34 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 34 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui.

2. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose. Teisėjas Jonas Stubrys