2025-11-05 Nr. AB-18567-3-61-3-07655-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-877-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07655-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Laisvos visuomenės instituto apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Laisvos visuomenės instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Europos socialinio fondo agentūra) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Laisvos visuomenės institutas (toliau – ir Institutas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2023 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. A3-92 1.3 papunkčio dalį, kuria Instituto projektas Nr. NVOK06135 (toliau – ir Projektas) įtrauktas į nefinansuotinų projektų sąrašą, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos (toliau – ir Fondo taryba) sprendimo, įforminto 2023 m. birželio 19 d. protokolu, dalį, kuria patvirtintas ekspertų pateiktas projekto vertinimas ir nuspręsta siūlyti Ministerijos kancleriui įtraukti Projektą į 2023 m. nefinansuojamų projektų sąrašą, bei įpareigoti Ministeriją iš naujo atlikti Projekto vertinimą pagal nustatytus kriterijus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra 2013 m. savanoriškumo pagrindais įsteigta pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija. Pareiškėjas savo veikla siekia parodyti ir pagrįsti, kad saugotinos vertybės (gėriai), sudarančios sveikos ir gyvybingos visuomenės pagrindą. yra: teisingumu ir protingumu grindžiama teisinė tvarka; žmogaus orumas ir gyvybė nuo jo pradėjimo iki natūralios mirties; santuoka ir / ar giminystės ryšiais grindžiama natūrali šeima; tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo dorovines nuostatas; religijos ir sąžinės laisvė;

žodžio ir įsitikinimų laisvė; sąžiningos verslo ir darbo sąlygos; reali mokslo ir studijų laisvė; ekologiška aplinka; švietimas ir kultūra, puoselėjantys dorą, gėrį ir grožį; valstybės tapatybę grindžiančių tradicijų tęstinumas ir kt., bei atitinkamai formuoti politinę valią šių vertybių teisiniam įtvirtinimui. Vykdydamas šią veiklą pareiškėjas stebi Lietuvos bei užsienio šalių aktualijas, teisėkūros procesus, atlieka mokslinių duomenų, tarptautinės ir įvairių valstybių situacijos analizę, renka bei formuluoja argumentus, inicijuoja pilietines, teisines ir politines iniciatyvas, teikia pasiūlymus teisės aktų tobulinimui, rašo straipsnius, rengia mokymus, konferencijas, seminarus įvairiomis skirtingomis temomis.

Pareiškėjas savo vykdomas veiklas finansuoja iš įvairių šaltinių, taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų. Kadangi šios lėšos skiriamos konkursų būdu, nuo 2014 m. pareiškėjas nuolatos dalyvaudavo tokių lėšų skyrimo konkursuose, taip pat ir tuose, kuriuos organizuodavo Ministerija, teikdamas įvairius projektus. Pareiškėjas dalyvavo ginčo konkurse, siekdamas gauti 14 824,78 Eur finansavimą Projektui. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. balandžio 3 d. pateikė paraišką (toliau – ir Paraiška).

Pirmame etape Paraiška buvo pripažinta atitinkančia socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-149 patvirtintų Nevyriausybinių organizacijų fondo 2023 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 43 punkte įtvirtintus formaliuosius reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, šią aplinkybę patvirtina faktas, kad Europos Socialinio Fondo Agentūra (toliau – ir ESFA, Agentūra) perdavė Paraišką įvertinti dviem ekspertams, atrinktiems ESFA pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.

Antrame etape ekspertai Paraiškai skyrė 0 balų ir pateikė siūlymą nefinansuoti projekto. Ekspertai argumentavo, kad pareiškėjo (ne Projekto) vykdomos veiklos nepagrįstai varžo kitos lytinės orientacijos žmonių teises ir laisves, tendencingai diskriminuoja asmenis ir kursto diskriminaciją lytinės orientacijos atžvilgiu, išsakant vienkryptę poziciją dėl homoseksualių asmenų teisių visuomenėje, neskatinant demokratinio dialogo ir diskusijos lytinės orientacijos klausimais, teikiant homofobišką požiūrį į kitos lytinės orientacijos asmenis socialinėje erdvėje, pasireiškiantį priešiškumu ir atvira netolerancija.

ESFA nebevertino Projekto. Trečiame etape konkurso komisijos funkcijas vykdžiusi Fondo taryba 2023 m. birželio 19 d. protokoliniu sprendimu pritarė ekspertų pateiktam Paraiškos vertinimui, todėl suformavo siūlymą Ministerijos kancleriui įtraukti Projektą į nefinansuojamų projektų sąrašą. Ketvirtame etape Ministerijos kancleris priėmė galutinį sprendimą, t. y. 2023 m. birželio 22 d. potvarkiu įtraukė Projektą į nefinansuotinų projektų sąrašą, motyvuodamas tokį sprendimą konkurso komisijos funkcijas vykdžiusios Fondo tarybos 2023 m. birželio 19 d. protokole suformuotu siūlymu.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Instituto veiklą laikyti diskriminacine ir ribojančia kitų asmenų teises ir laisves Ministerija pradėjo laikyti tik po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A1-729 buvo pakeista konkurso komisijos funkcijas vykdančios Fondo tarybos sudėtis, t. y. vietoje Ministerijos atstovės J. L. įtraukus naują Ministerijos atstovę A. O., kurios rengtiems įstatymų projektams pareiškėjas buvo išsakęs kritikos. Būtent šiai Ministerijos atstovei tapus Fondo tarybos nare, ši taryba ir Ministerijos kancleris pradėjo motyvuoti, kad pareiškėjo ilgametė veikla yra diskriminacinė ir ribojanti asmenų teises, todėl tokiai organizacijai finansavimas negali būti skirtas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kitų valdžios institucijų organizuojamuose konkursuose iki šiol niekas nėra pareiškęs tokių pretenzijų dėl pareiškėjo veiklos, nors kitų institucijų organizuojamų konkursų nuostatai draudžia finansuoti projektus, kurių veiklomis diskriminuojama, kurstoma diskriminacija ar pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės.

4. Dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo pareiškėjas nurodė, kad sprendimai grindžiami ne Projektu siekiamų įgyvendinti veiklų, bet pareiškėjo iki konkurso vykdytų veiklų atitikties vertinimu Nuostatų 19 punkto sąlygoms, todėl yra neteisėti, nes pagal Nuostatų 19 punktą turi būti vertinamos Projektu siekiamos įgyvendinti veiklos, o ne pareiškėjo ankstesnės veiklos. Pareiškėjas vadovavosi Nuostatų 37.3 papunkčiu, ir pažymėjo, kad Projekto vertinimo anketose pateikti ekspertų motyvai nefinansuoti Projekto patvirtina, jog ekspertai nagrinėjo ne Projektu siekiamas įgyvendinti veiklas ir jų atitiktį Nuostatų 19 punkto sąlygoms, bet pareiškėjo iki konkurso vykdytas veiklas, pristatytas jo interneto svetainėje, ir jų atitiktį Nuostatų 19 punkto sąlygoms. Vertinimo anketose nėra jokių duomenų, kad Projektu siekiamos įgyvendinti veiklos atitiktų bent vieną Nuostatų 19 punkto sąlygą. Duomenys apie pareiškėjo projektą patvirtina, kad jame nėra numatyta jokių veiklų, kurios būtų susijusios su ekspertų anketose nurodytomis temomis, t. y. švietimo ugdymu, Stambulo konvencijos ratifikavimu ar partnerystės teisiniu reguliavimu. Pareiškėjo teigimu, konkurso komisijos funkcijas vykdžiusi Fondo taryba turėjo nustatyti, kad ekspertai nevertino Projekto atitikties Nuostatų 19 punkto pagrindu, ir atitinkamai priimti sprendimą netvirtinti tokių vertinimo rezultatų. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Nuostatų 70 punktu, galutinį vertinimą dėl ekspertų vertinimo priima būtent konkurso komisija. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. birželio 19 d. protokolo turinys patvirtina, jog konkurso komisija šių aplinkybių nenustatinėjo, todėl nepagrįstai nusprendė siūlyti Ministerijos kancleriui Projektą įtraukti į nefinansuojamų projektų sąrašą, o Ministerijos kancleris nepagrįstai Projektą įtraukė į šį sąrašą. Pareiškėjas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais, nes yra grindžiami Nuostatų 37.3, 19.2, 19.3 papunkčių pagrindu nenustačius šiems punktams taikyti reikšmingų aplinkybių, t. y. konkrečių Projektu siekiamų įgyvendinti veiklų atitikties 19.2, 19.3 papunkčių sąlygoms. Nuostatuose nėra numatyta, kad finansavimas gali būti neskiriamas tiems projektams įgyvendinti, kuriuos pateikę asmenys kituose projektuose galimai įgyvendino Nuostatų 19 punkte numatytas veiklas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad ekspertų anketose yra nurodyta, jog ligšiolinė pareiškėjo veikla atitinka Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių požymius, t. y. nepagrįstai varžo kitos lytinės orientacijos žmonių teises ir laisves, bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu. Taip pat nurodyta, kad šiuos požymius tariamai atitinkanti pareiškėjo veikla yra nuosekli, tęstinė, tendencinga bei kad ją galima identifikuoti iš pareiškėjo interneto svetainėje viešai skelbiamų pozicijų įvairiausiais klausimais nuo ikimokyklinio ugdymo iki Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad be abstraktaus pobūdžio kaltinimų, jog pareiškėjo veikla yra varžanti žmonių teises ir laisves, diskriminacinė, nedemokratiška, įtvirtinanti homofobišką požiūrį, netolerantiška ir priešiška, nei ekspertų anketose, nei skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų (jokių konkrečių pareiškėjo veiksmų, pasisakymų, vertinimų ir pan.), kurie sudarytų sąlygas patvirtinti, jog tokie ekspertų teiginiai yra ne deklaratyvus, o pagrįsti ir kad pareiškėjo veikla realiai atitinka Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių požymius. Pareiškėjo nuomone, skundžiami sprendimai, kurie motyvuojami tuo, kad pareiškėjo ligšiolinė veikla atitinka Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių požymius, tačiau nenurodoma jokių konkrečių pareiškėjo veiklų, veiksmų, pasisakymų, vertinimų ir pan., negali būti pripažinti kaip atitinkantys objektyvumo principą, todėl yra neteisėti.

6. Pareiškėjas pateikė savo veiklos ataskaitas už 2014–2022 m., kuriose yra detaliai aptarta kiekvienų metų Instituto veikla. Pareiškėjo teigimu, Instituto veikla negali būti vertinama kaip diskriminavimas ar diskriminavimo kurstymas, seksualinių mažumų teisių ir laivių varžymas. Pareiškėjas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog remiamas idėjas ir vertybes jis grindžia nežemindamas ir nemenkindamas kitos lytinės orientacijos asmenų. Pareiškėjas pabrėžė, kad nėra pateikęs jokių pasisakymų, kurie galėtų būti pripažinti homofobiškais, netolerantiškais ar priešiškais. Pareiškėjas pažymėjo, kad ekspertų anketose nurodyti teiginiai negali būti pagrįsti jokiais pareiškėjo pasisakymais, vertinimais ar veiklomis, todėl pripažintini neatitinkančiais tikrovės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš ataskaitų matyti, jog pareiškėjo viešai reiškiama pozicija ir argumentai, kuriais yra siekiama, kad būtų palikta galiojanti teisinė padėtis kitos lytinės orientacijos asmenų atžvilgiu, neatitinka diskriminacijos ar jos kurstymo požymių, negali būti laikoma konkurso komisijos funkcijas vykdžiusios Fondo tarybos ir Ministerijos kanclerio neįvardintų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu. Pareiškėjo teigimu, tiek ekspertai, tiek jų vertinimą patvirtinę skundžiamus sprendimus priėmę asmenys diskriminacijos ir žmogaus teisių bei laisvių pažeidimų kategorijas taikė pareiškėjo veiklai (jo palaikomai pozicijai) neatlikę tokios veiklos (pozicijos) teisinio vertinimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis ESFA keliamais reikalavimais ekspertų parinkimo konkursuose, ESFA ekspertams nekelia reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir teisinio darbo patirtį, todėl tikėtina, kad ekspertai neturėjo specialių teisės žinių nagrinėjamais aspektais atlikti kvalifikuotą vertinimą.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ekspertų pateiktas vertinimas, kurį patvirtino konkurso komisijos funkcijas vykdžiusi Fondo taryba ir kurio pagrindu Ministerijos kancleris sprendė pareiškėjo Projektą įtraukti į nefinansuotinų projektų sąrašą, yra motyvuojamas tik tuo, kad tokia pareiškėjo pozicija yra vienkryptė ir nedemokratiška tik dėl to, jog neatitinka kitos lytinės orientacijos asmenų daugumos remiamo požiūrio lytiškumo ugdymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo klausimais, iš esmės pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą saviraiškos laisvę. Pareiškėjas pabrėžė, kad skundžiami sprendimai yra grindžiami ne tik Nuostatuose ar socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-741 patvirtintame Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, šių lėšų administravimo tvarkos, projektų vertinimo procedūrų, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nenurodytu pagrindu ir dėl to neteisėti, bet ir pažeidžia pareiškėjo saviraiškos laisvę.

8. Atsakovas Ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad konkursui buvo pateiktos 207 paraiškos. Po formaliųjų kriterijų vertinimo etapo ekspertiniam vertinimui buvo atiduotos 114 paraiškų, o finansavimą gavo tik 52 paraiškos. Atsakovas nurodė, jog Nuostatų 19 punktas į konkurso sąlygas buvo įtrauktas siekiant užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų būti pasitelkiamos netinkamose, konkurso tikslams ir visuomenės bei valstybės interesams prieštaraujančiose veiklose. Anksčiau skelbtuose konkursuose nebuvo konkrečiai numatyta, kas turėtų įvertinti paraiškų atitiktį 19 punkte suformuluotiems reikalavimas, todėl atsižvelgiant į Fondo tarybos diskrecijos teisę, tokį vertinimą atlikdavo pati Fondo taryba. Atsakovas pažymėjo, kad šių metų konkurso nuostatuose pareiga vertinti paraiškas šiuo aspektu konkrečiai numatyta ekspertams. Formaliųjų kriterijų vertinimo etape, konkursą administruojančios institucijos – ESFA – darbuotojai patikrina, ar pareiškėjai atitinka Nuostatų 43 punkte išvardintus reikalavimus. Paraiškų vertinimo etape ekspertai vertina ir skiria balus pagal Nuostatų 58 punkte, o ESFA pagal Nuostatų 63 punkte išvardintus vertinimo kriterijus. Ekspertų skirti balai susumuojami su ESFA paraiškai skirtais balais. Tai reiškia, kad Nuostatai įpareigoja ekspertus įvertinti, ar pateiktos paraiškos nepažeidžia 19 punkto reikalavimų.

10. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į 2023 m. konkurso tikslą, t. y. institucinis organizacijos stiprinimas, tampa aktuali visa organizacijos veikla, darant loginę prielaidą, kad valstybės biudžeto lėšas gavusi ir sustiprėjusi organizacija galės efektyviau vykdyti savo veiklą bendrąja prasme, todėl ekspertai vertina informaciją apie organizacijas plačiai ir visapusiškai, t. y. turi būti įvertinta ne tik konkreti paraiškoje numatyta organizacijos veikla įgyvendinant projektą, bet ir organizacijos tikslai ir siekiai, vykdomos veiklos kryptis.

Todėl, atsakovo teigimu, atmestini pareiškėjo argumentai, kad ekspertai turi vertinti projektu siekiamų vykdyti veiklų, o ne projektą pateikusio asmens iki konkurso anksčiau vykdytų veiklų atitiktį Nuostatų 19 punkto sąlygoms. Atsakovas nurodė, kad, remiantis Nuostatų 51 punktu, paraiškas pagal Nuostatų 58 punkte išvardytus vertinimo kriterijus vertina ir balus skiria ekspertai. Ekspertai konkursų vertinimui atrenkami laikantis griežtų reikalavimų, todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad ekspertai neturėjo specialių teisės žinių nagrinėjamais aspektais atlikti kvalifikuotą vertinimą.

Atsakovas pažymėjo, kad Ministerija niekada nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, kurie kaip nors ribotų pareiškėjo galimybes skleisti idėjas ar varžytų saviraiškos laisvę. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas negavo finansavimo, kurio negavo ir dar 155 kitos organizacijos Ministerijos organizuotame konkurse, atsakovo teigimu, negali būti vertintina kaip saviraiškos laisvės ribojimas. Atsakovas pabrėžė, kad visi paraiškų vertinime dalyvavę subjektai veikė savo kompetencijos ribose, priimti sprendimai yra pagrįsti, išlaikytos vertinimo procedūros ir konkurso nuostatų reikalavimai.

Atsakovo vertinimu, sukurtas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis visų vertinimo procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, numatantis kontrolės mechanizmą, užtikrina objektyvų ir visapusišką pateiktų paraiškų įvertinimą ir vien tai, kad pareiškėjo nuomonė skiriasi nuo paraiškas vertinusių ekspertų nuomonės, nesuponuoja, kad atliekant vertinimą ir priimant sprendimus nebuvo laikytasi objektyvumo principo. Atsakovo teigimu, vien tai, kad Fondo taryba ar Ministerijos kancleris neveikė taip, kaip tikėjosi pareiškėjas, t. y. nesuabejojo ekspertiniu vertinimu ir neskyrė finansavimo pareiškėjo projektui, nesuponuoja, kad potvarkio 1.3 papunktis, kuriuo pareiškėjo projektas įtrauktas į nefinansuotinų projektų sąrašą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas vadovavosi Nuostatų 37.3, 19.2, 19.3 papunkčiais, nustatė, kad pareiškėjas pateikė Paraišką dalyvauti Nevyriausybinių organizacijų 2023 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurse, kurio esmė, pagal tikslą, būtent paraišką teikiančios organizacijos stiprinimas, veiklos plėtra, t. y. tikslas – efektyvinti organizacijos veiklą bendrąja prasme. Pareiškėjas pateikė Paraišką pavadinimu Laisvos visuomenės instituto stiprinimas. Kaip keliamus uždavinius įvardino organizacijos stiprinimas, augimas, savanoriškos veiklos plėtra bei bendradarbiavimo mechanizmo stiprinimas su kitų NVO, verslo atstovų bei mokslo institucijų atstovais, taip pat profesionalus, reprezentatyvus veiklos viešinimas ir kt. Teismas nurodė, kad iš Paraiškos turinio matyti, jog pareiškėjo dalyvavimo konkurse tikslas, bendrąja prasme, tiesiogiai susijęs su organizacijos stiprinimu, kompetencijų ir veiklos plėtra, bendradarbiavimu su kitomis organizacijomis ir pan. ir atitiko konkurso formaliuosius reikalavimus (praeitas pirmas etapas). Tolimesniuose etapuose Paraišką vertino ekspertai, kurie nustatė, kad Paraiška neatitinka Nuostatų 37 punkto reikalavimų, atitinkamai ir Nuostatų 19.2 bei 19.3 papunkčiuose nurodytų nuostatų. Teismas nustatė, kad ekspertai tokią išvadą padarė įvertinę bendrą tiek Paraiškos pateikimo laikotarpiu, tiek ir praeityje pareiškėjo vykdomą veiklą.

13. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Ministerijos veiksmai, kuriais atsakovas, priimdamas sprendimą neskirti finansavimo, kaip nors tikslingai būtų suvaržęs pareiškėjo siekį vykdyti (plėsti) jo veiklą. Teismas pažymėjo, jog pagal 2023 m. konkurso tikslą – organizacijų institucinis stiprinimas, esminis dėmesys pagrįstai buvo skirtas būtent organizacijos vykdomai veiklai plačiąja prasme. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad, Paraiškos patenkinimo atveju lėšos būtų skiriamos, kaip Paraiškoje nurodė ir pats pareiškėjas, dar efektyvesniam organizacijos stiprinimui (plečiant veiklą per bendradarbiavimą, viešinimą ir pan.), todėl, teismo vertinimu, pagrįstai buvo analizuojama ne tik Paraiškoje nurodyta numatyta plėsti veikla, bet ir bendrosios Instituto vykdomos veiklos kryptys, vertybės, įsitikinimai ir pan.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pagal konkurso tikslą savo teisinę padėtį (pagal Paraiškos turinį) vertina pernelyg siaurai. Teismas pabrėžė, kad pats konkurso turinys, jo esmė (organizacijų stiprinimas) jau suponuoja išvadą, kad Paraiškos vertinimo metu viršenybė turi būti teikiama būtent konkurso dalyvio veiklos turiniui iš esmės, t. y. vykdomai veiklai bendrąja prasme, nes lėšos ir būtų skiriamos dar didesnei organizacijos veiklos plėtrai, o ne formaliam Paraiškos vertinimui, apsiribojant tik Paraiškos turiniu, kaip nurodo pareiškėjas (vertinant tik Paraiškos turinio atitikimą Nuostatams).

Iš pareiškėjo pateiktos Instituto 2014–2022 metų metinės ataskaitos teismas nustatė, kad pareiškėjo vykdytos / vykdomos veiklos tikslai, misija, vertybės turi tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų tam tikrų žmonių grupių atžvilgiu. Pareiškėjas yra aktyvus dalyvis teisinėmis priemonėmis siekiantis įgyvendinti atitinkamus draudimus, kaip pvz., iniciatyvos, kad nebūtų ratifikuota Stambulo konvencija, kuri, kaip nurodo pareiškėjas, į Lietuvos teisę įvestų „socialinės lyties“ sąvoką ir draudimą dėl jos diskriminuoti; prieštaravimai Partnerystės įstatymui, kuris, pareiškėjo nuomone, ateityje sudarytų prielaidas vienalyčių asmenų šeimos įteisinimui Lietuvoje; nepritarimas notarinio santuokų nutraukimo įteisinimui ir pan.

Teismas nekvestionavo pareiškėjo teisės veikti pagal savo įsitikinus, tačiau įvertinęs įsitikinimų, vertybių turinį konkurso (pagal jo turinį, esmę) sąlygų apimtyje darė išvadą, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti finansuoti projektą pagal pareiškėjo Paraišką.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė svarių argumentų, turinčių pagrindą abejoti Paraišką įvertinusių ekspertų kompetencija. Todėl vien tik pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad ekspertai galimai neturėjo specialių teisės žinių nagrinėjamais aspektais atlikti kvalifikuotą vertinimą, teismui nebuvo pakankami daryti išvadą dėl ekspertų nekompetencijos. Teismas iš esmės analogiškai pasisakė ir dėl pareiškėjo argumento, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A1-729 pakeista konkurso komisijos funkcijas vykdančios Fondo tarybos sudėtis esą turėjo įtakos ginčijamam Ministerijos kanclerio sprendimui neskirti finansavimo Instituto Projektui. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentus teismas vertino tik kaip subjektyvius ir neturinčius teisinės reikšmės.

15. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, argumentų, paneigiančių atsakovo įvertintas aplinkybes, turėjusias reikšmės atsisakymui skirti lėšas pagal pareiškėjo Paraišką. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai (jų skundžiamos dalys) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (nustatytos esminės faktinės aplinkybės ir jos tinkamai įvertintos aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste), todėl neturėjo pagrindo jų naikinti.

16. Nepanaikinęs skundžiamų sprendimų dalių, teismas netenkino išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo Ministeriją iš naujo atlikti pareiškėjo Projekto vertinimą pagal nustatytus kriterijus. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nepriteisė pareiškėjui jo prašomų bylinėjimosi išlaidų.

III. 17. Pareiškėjas Institutas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas pabrėžia, kad vien bendro pobūdžio teiginiai, jog pareiškėjo vieša pozicija (pasisakymai) varžo žmonių teises, diskriminuoja ir kursto diskriminaciją, negali būti pripažinti tinkamu pareigos nurodyti pagrindinius faktus ir motyvus, kuriais grindžiama atitiktis Nuostatų 19.2, 19.3 papunkčių sąlygoms, įvykdymu, todėl administraciniai sprendimai pažeidžia objektyvumo ir teisėtumo principus, Viešojo administravimo įstatymo, Nuostatų ir Aprašo reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad administraciniai sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, tačiau nepateikiant jokių tokio vertinimo motyvų, nenurodant, kokiais konkrečiais faktais atsakovas juos grindė, yra deklaratyvi ir nepagrįsta šių sprendimų turiniu. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad administraciniuose sprendimuose nėra nurodyti ar atskleisti konkretūs faktai ir motyvai, kurių pagrindu grindžiamas Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių taikymas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad anketose nėra įvardintos jokios konkrečios pareiškėjo pozicijos (pasisakymai), kurios pripažintos atitinkančios Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių sąlygas, ir nėra pateikta jokių motyvų, kodėl daromas toks vertinimas. Pareiškėjo teigimu, vien tik abstraktus nurodymas, kad jo interneto svetainėje ar viešoje erdvėje išsakomos pozicijos ikimokyklinio ugdymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo, civilinės partnerystės teisinio reguliavimo, netradicinės lytinės orientacijos asmenų teisių visuomenėje klausimais, turi diskriminacijos apraiškų, yra vienkryptės, homofobiškos, priešiškos, netolerantiškos, ribojančios žmonių pasiryžimą ginti savo teises, tačiau neįvardinant konkrečių tokių pasisakymų ir jų vertinimo motyvų, negali būti pripažintas tinkamu esminių faktinių aplinkybių ir motyvų nurodymu, pagrindžiančiu Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių taikymą, t. y. tai, kad pareiškėjo veikla yra diskriminuojanti, kurstanti diskriminaciją ar varžanti žmonių teises ir laisves. Pareiškėjas daro išvadą, kad administraciniai sprendimai (ginčijamos jų dalys) neturi atskleistų konkrečių pagrindinių faktų ir motyvų, be to, tokie sprendimai pažeidžia objektyvumo ir teisėtumo principus bei neatitinka jiems keliamų teisės aktų reikalavimų, todėl turi būti panaikinti.

19. Pareiškėjas vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pažymi, kad reikalavimus išsamiai pagrįsti sprendimus nefinansuoti projektų nustato ir Aprašas bei Nuostatai, ir daro išvadą, kad administraciniai sprendimai, kuriuose nėra įvardinti konkretūs pareiškėjo pasisakymai ar pozicijos, nėra pateikti motyvai, kodėl tokie neatskleisti pasisakymai (pozicijos) laikytini vienkrypčiais, netolerantiškais, priešiškais ar diskriminacijos apraiškomis, turi būti pripažinti neturintys faktinio pagrindo ir motyvų, todėl pažeidžiantys minėtus viešojo administravimo principus ir tokiems sprendimams keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimas, pasireiškiantis pagrindinių faktų ir motyvų, kuriais grindžiamas Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių taikymas, nenurodymu administraciniuose sprendimuose, trukdo pareiškėjui efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą, todėl toks pažeidimas pripažintinas esminiu. Pareiškėjo teigimu, nesant atskleistų jokių konkrečių aplinkybių, kuriais grindžiamas Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių taikymas, t. y. nesant įvardintų konkrečių pareiškėjo interneto svetainėje išdėstytų pozicijų ar viešoje erdvėje paskelbtų pasisakymų, kurie varžo žmonių teises ir laisves, diskriminuoja ar kursto diskriminaciją, pareiškėjas objektyviai negali žinoti ir suprasti, kokia konkreti jo veikla (konkretūs pasisakymai, konkreti paskelbta informacija) buvo pripažinta diskriminuojanti ar kurstanti diskriminacija, varžanti pagrindines žmonių teises ir laisves, ir atsižvelgiant į tai formuluoti argumentus ir teikti įrodymus, kuriais galėtų būti paneigtas toks vertinimas ar faktinės aplinkybės. Pareiškėjas pabrėžia, kad negali būti toleruojamas toks administracinių sprendimų pagrindimas, kai juose pareiškiami kaltinimai, kad asmuo varžo kitų žmonių teises ir laisves, tiesioginiai ir netiesiogiai diskriminuoja, šių kaltinimų pagrindu asmuo pašalinamas iš konkurso, tačiau juose visiškai nepaaiškinama, kokiais, kur ir kada atliktais veiksmais, toks asmuo varžė kitų žmonių teises ir laisves, diskriminavo ar kurstė diskriminaciją.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog ekspertai ir komisijos nariai neturi teisinio išsilavinimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad administraciniai sprendimai pažeidžia objektyvumo ir teisėtumo principus, jo teisę į pažeistų teisių efektyvią gynybą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, Aprašo ir Nuostatų reikalavimus, nes nėra pagrįsti atskleistais pagrindiniais faktais (konkrečiais pareiškėjo pasisakymais ar veiklomis) ir motyvais, kurių pagrindu buvo konstatuota jo veiklos atitiktis Nuostatų 19.2 ir 19.3 punktų sąlygoms.

20. Kadangi administraciniuose sprendimuose nėra nurodytų esminių faktų ir motyvų ir tai iš esmės užkertą kelią pareiškėjui efektyviai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjo teigimu, teismas sprendimus turėjo panaikinti, o ne perimti atsakovo viešojo administravimo funkcijas, peržengti bylos dėl administracinių sprendimų pagrįstumo ribas, ir pats atlikti savarankišką pareiškėjo vykdomų veiklų atitikties Nuostatų 19 punktui tyrimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, neteisingai aiškindamas ir taikydamas tiesioginio ir netiesioginio diskriminavimo sąvokas, nepagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo išreikštas nepritarimas teisėkūros iniciatyvoms yra diskriminacijos apraiškos. Nuomonės išsakymas teisėkūros iniciatyvų klausimais, kurie neliečia turimų teisių, o tik nulemia ateityje galimai atsirandančias teises, pareiškėjo teigimu, nėra diskriminavimas, nes diskriminavimas turi liesti asmens turimą (esamą) padėtį ar teisę, o ne norimą padėtį ar norimą teisę.

21. Pareiškėjas paaiškina, kad teismui ir šalims pateikė 2014–2022 m. veiklos ataskaitas, interneto svetainės išrašus, 2021–2022 m. publikuotų straipsnių rinkinį, siekdamas parodyti, kad jo vykdomos veiklos yra labai plačios, įvairių formų, o jų mastas yra labai didelės apimties, todėl administraciniuose sprendimuose nesant įvardintų konkrečių veiklų, pripažintų varžančiomis žmonių teises ir laisves, diskriminuojančiomis ar kurstančiomis diskriminaciją, pareiškėjui objektyviai neįmanoma parodyti, kad jo visa veikla neatitinka Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių sąlygų. Pareiškėjas pažymi, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, o pateiktus duomenis panaudojo savarankiškam jo veiklos atitikties Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių tyrimui atlikti. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vertino, jog pateikti pareiškėjo išsakomų pozicijų pavyzdžiai gali būti kvalifikuojami kaip tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškos, bet, nuspręsdamas atlikti savarankišką tyrimą, nepagrįstai ir neteisėtai perėmė atsakovui įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas bei peržengė bylos dėl administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo ribas, kas pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administraciniame sprendime atsakovas nebuvo nurodęs jokių konkrečių pareiškėjo pasisakymų, kurių pagrindu buvo taikomi Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčiai, todėl pareiškėjas negalėjo pasisakyti dėl pirmą kartą teismo sprendime įvardintų veiklų.

22. Pareiškėjas pažymi, kad teismo atlikto tyrimo rezultatai yra nepagrįsti teisės aktuose apibrėžtomis tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sampratomis, teismo įvardintos pareiškėjo veiklos (pasisakymai dėl teisėkūros iniciatyvų) objektyviai negali būti kvalifikuojami kaip tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija. Pareiškėjas akcentuoja, kad asmenų lygybė prieš įstatymą nereiškia asmenų lygybės įstatyme, nes objektyviai gali būti būtina diferencijuoti asmenų padėtį įstatyme. Todėl nuomonės reiškimas dėl Lietuvos prisijungimo prie vienos ar kitos konvencijos yra nuomonė dėl ateities teisės ir nuomonė dėl asmenų padėties pačiame įstatyme. Pareiškėjo teigimu, tai nepatenka į diskriminavimo apibrėžtį. Vien argumentų pateikimas ir visuomenės įtraukimas į laisvą valstybės sprendimą prisijungti ar ne prie vienos ar kitos tarptautinės konvencijos, pareiškėjo teigimu, negali reikšti diskriminavimo, nes kitu atveju tai reikštų, kad valstybė jau yra įpareigota tokią konvenciją patvirtinti arba tai, kad tokia konvencija jau galioja Lietuvoje, nors nėra jos ratifikuota. Tai grubiai suvaržytų ir pažeistų valstybės suverenumą prisijungti prie tarptautinių konvencijų. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas netinkamai aiškino ir atskleidė tiesioginės diskriminacijos ir netiesioginės diskriminacijos sąvokų turinį, todėl atliko neteisingą pareiškėjo pasisakymų vertinimą.

23. Pareiškėjo teigimu, Nuostatų 19, 16 punktuose nustatytos sąlygos ir reikalavimai turi būti aiškinamos siauriai, todėl teismas nepagrįstai išplėtė Nuostatų 19 punkto sąlygų taikymo apimtį ir Nuostatų 16 punktą papildė nauju reikalavimu pareiškėjams, taip pažeisdamas įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 19 ir 37 punktų turinio lingvistinė išraiška aiškiai rodo, jog minėtuose punktuose yra įtvirtinti reikalavimai konkursui pateiktų projektų turiniui, t. y. pateiktuose projektuose numatytų vykdyti veiklų, kurioms ir skiriamos biudžeto lėšos, turiniui. Pareiškėjo teigimu, šių punktų tekstinė išraiška nesuponuoja, kad aptartos nuostatos kelia reikalavimus ne tik projektų turiniui, bet juos pateikusiems pareiškėjams (jų veiklai, įsitikinimams ar vertybėms). Pareiškėjas pažymi, kad keliamų reikalavimų konkurse dalyvaujantiems pareiškėjams sąrašas yra pateiktas ne Nuostatų 19 punkte, o Nuostatų 16 punkte, ir Nuostatų 16 punkte pateiktame sąraše nėra nurodyta, kad pareiškėjams yra taikomas Nuostatų 19 punkto sąrašas. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad teismo išaiškinimas, jog pagal Nuostatų 19 punkto sąlygas turi būti vertinamos ne tik konkursui pateiktuose projektuose numatytos veiklos, bet ir projektus pateikusių pareiškėjų veiklos tiksliai, vertybės ir įsitikinimai, yra plečiamasis aiškinimas. Pareiškėjo teigimu, patvirtinus, kad Nuostatų 19 ir 37.3 punktų reikalavimus pirmosios instancijos teismas aiškino plečiamai, turi būti pripažinta, kad toks aiškinimas yra nepateisinamas, pažeidžia įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nukrypsta nuo teismų suformuotos šių principų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl turi būti atmestas ir panaikintas. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, vertindamas ne tik Projekto veiklų, bet ir ligšiolinės pareiškėjo veiklos atitiktį Nuostatų 19 punkto sąlygoms, bei pirmosios instancijos teismas patvirtindamas tokį Nuostatų 19 punkto taikymą, išplėtė Nuostatų 19 punkto teisinį reguliavimą ir faktiškai pareiškėjui taikė tokius reikalavimus, kurių Nuostatai nenumato. Pareiškėjas daro išvadą, kad Projektas buvo pripažintas nefinansuotinu Nuostatuose nenumatytu pagrindu.

24. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ekspertai aiškiai ir vienbalsiai nurodė, kodėl Paraiškos atžvilgiu taikytini Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčiai: pirmasis ekspertas nurodė, kad pareiškėjo veikla, viešai pristatoma jo interneto svetainėje, gali būti vertinama kaip diskriminuojanti ar kurstanti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją viešai skelbiamose pozicijose įvairiausiais klausimais: nuo ikimokyklinio ugdymo iki Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo (Nuostatų 19.3 papunktis); antrasis ekspertas įžvelgė Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių taikymą, kadangi pareiškėjas viešoje erdvėje išsako vienkryptę pozicija dėl homoseksualių asmenų teisių visuomenėje. Įstaigos veikla vienpusiška, neskatina demokratiško dialogo ir diskusijos lytinės orientacijos teisių klausimais, leidžiančiais pasisakyti ir išgirsti kitos šalies argumentus. Pareiškėjo veikloje įtvirtintas homofobiškas požiūris į kitos lytinės orientacijos asmenis socialinėje erdvėje dažnu atveju pasireiškia priešiškumu ir atvira netolerancija, su kuria tenka susidurti žmonėms, neslepiantiems savo kitoniškumo. Atsakovo teigimu, skundžiami administraciniai sprendimai grindžiami pastarųjų ekspertų vertinimo anketomis atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (nustatytos esminės faktinės aplinkybės ir jos tinkamai įvertintos aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog veikė diskriminaciniu veiklos modeliu.

26. Atsakovas pabrėžia, kad visi paraiškų vertinime dalyvavę subjektai veikė savo kompetencijos ribose. Priimti skundžiami administraciniai sprendimai yra pagrįsti, išlaikytos vertinimo procedūros ir konkurso nuostatų reikalavimai. Atsakovo vertinimu, sukurtas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis visų vertinimo procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, numatantis kontrolės mechanizmą, užtikrina objektyvų ir visapusišką pateiktų paraiškų įvertinimą. Vien tai, kad pareiškėjo nuomonė skiriasi nuo Paraišką vertinusių ekspertų nuomonės, atsakovo teigimu, nesudaro pagrindo teigti, jog nepagrįstai buvo taikyti Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčiai. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad ekspertai neturėjo specialių teisės žinių nagrinėjamais aspektais atlikti kvalifikuotą vertinimą, nurodo, jog ekspertai konkursų vertinimui atrenkami laikantis griežtų ir įvairiapusiškų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus. Vien tai, kad pareiškėjas savo pateiktas 2014–2022 metų metines ataskaitas vertina kitaip ir nesutinka su teismo išvadomis, atsakovo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ar klaidingai teigti, jog teismas perėmė viešojo administravimo subjektų funkcijas atliekant byloje esančių įrodymų tyrimą.

27. Atsakovas pažymi, kad Fondo tarybos diskrecijos teisė priimti protokolinį sprendimą vertinant informaciją plačiai ir atsižvelgiant ne tik į ekspertų vertinimus, išvadas bei siūlymus dėl projektų finansavimo ir įvertinus ESFA paraiškų vertinimų suvestinėje pateiktus duomenis, tačiau taip pat ir į kitą su paraiškomis ir jų vertinimu susijusią informaciją, pvz., organizacijos veiklos ataskaitas, viešai skelbiamą informaciją apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus ir kt. Atsakovas nurodo, kad, iš esmės peržiūrėjus visus vertinimus, Fondo taryba priežasčių nepritarti ekspertų vertinimui neidentifikavo, ekspertų vertinimo anketose pateikta informacija visų Fondo tarybos narių buvo įvertinta kaip pakankama atitinkamam sprendimui priimti. Atsakovas daro išvadą, kad turėtų būti atmesti pareiškėjo teiginiai, jog ekspertai turi vertinti projektu siekiamų vykdyti veiklų, o ne projektą pateikusio asmens iki konkurso anksčiau vykdytų veiklų atitiktį Nuostatų 19 punkto sąlygoms.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Agentūra nurodo, kad palaiko Ministerijos procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. A3-92 1.3 papunkčio dalies, kuria viešosios įstaigos Laisvos visuomenės instituto projektas Nr. NVOK06135 įtrauktas į nefinansuotinų projektų sąrašą, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimo, įforminto 2023 m. birželio 19 d. protokolu, dalies, kuria patvirtintas ekspertų pateiktas vertinimas ir nuspręsta siūlyti Ministerijos kancleriui įtraukti Laisvos visuomenės instituto projektą Nr. NVOK06135 į 2023 m. nefinansuojamų projektų sąrašą, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo įpareigoti Ministeriją iš naujo atlikti Projekto vertinimą pagal nustatytus kriterijus.

30. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad du ekspertai ir jų vertinimu pasirėmusi Fondo taryba bei pagal jos pasiūlymą ginčijamą sprendimą priėmusi Ministerija, nepagrįstai nevertino konkrečių Instituto Projekte nurodytų siekiamų vykdyti veiklų 2023 m. ir abstrakčiai įvertino finansavimo negalimumą lemiantį Instituto ligšiolinėje veikloje ir ją parodančioje interneto svetainėje esą pasireiškiantį žmogaus teisių ir laisvių varžymą bei diskriminaciją bei jos kurstymą, nors Instituto Paraiška įveikė pirmą etapą kaip atitinkanti konkurso Nuostatuose nustatytus formaliuosius reikalavimus ir todėl kitame etape buvo perduota vertinti dviem ekspertams.

Jie, būdami atrinkti ESFA pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, nepagrįstai skyrė Paraiškai 0 balų bei pasiūlė nefinansuoti projekto dėl Nuostatų 37.3 papunktyje numatyto finansavimo negalimumo esant Instituto veikloje (o ne Projekto turinyje) pasireiškiančio kitos lytinės orientacijos žmonių teisių ir laisvių nepagrįsto varžymo ir diskriminacijos kurstymo. Tačiau toks vertinimas nėra pagrįstas ir individualizuotas tuo aspektu, kad:

1) iš Instituto veiklos ataskaitų matyti, kad jo viešai reiškiama pozicija ir argumentai, kuriais siekiama, kad būtų palikta galiojanti teisinė padėtis kitos lytinės orientacijos asmenų atžvilgiu, neatitinka diskriminacijos ar jos kurstymo požymių ir negali būti laikoma kažkokių Fondo tarybos ir Ministerijos kanclerio neįvardintų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu;

2) ekspertų pateiktas vertinimas, kurį patvirtino Fondo taryba ir kurios siūlymo pagrindu Ministerijos kancleris priėmė ginčijamą sprendimą, ir jo motyvavimas tik tuo, kad Instituto pozicija yra vienkryptė ir nedemokratiška tik dėl to, kad neatitinka kitos lytinės orientacijos asmenų daugumos remiamo požiūrio lytiškumo ugdymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo klausimais, pažeidžia saviraiškos laivę, įtvirtintą Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;

3) turėjo būti remiamasi Projekte numatytų siekiamų veiklų atitikties Nuostatų 19 punkto sąlygoms ekspertiniu vertinimu. Be to, kyla abejonių dėl ekspertų kompetencijos. Be to, finansavimo neskyrimas sietinas su Ministerijos 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A1-729, kuriuo pakeista komisijos (jos funkcijas vykdančios Fondo tarybos) sudėtis, vietoje ankstesnės Ministerijos atstovės įtraukiant tokią naują atstovę, kurios anksčiau rengti įstatymų projektai buvo kritikuojami Instituto viešuose vertinimuose, todėl nuo jos įtraukimo į komisiją (jos funkcijas vykdančią Fondo tarybą) Ministerija pagal šios komisijos siūlymus pradėjo vertinti Instituto veiklą kaip diskriminacinę ir ribojančią kitų asmenų teises ir laisves, nors kitų valdžios institucijų organizuojamuose konkursuose iki šiol niekas nėra pareiškęs tokių pretenzijų dėl pareiškėjo veikloje esą pasireiškiančio žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir diskriminavimo ar jo kurstymo.

31. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad atmestini pareiškėjo nepagrįsti teiginiai, jog ekspertai turėjo vertinti Projektu siekiamų vykdyti veiklų, o ne Projektą pateikusio asmens iki 2023 m. konkurso anksčiau vykdytų veiklų atitiktį Nuostatų 19 punkto sąlygoms, nes 2023 m. konkurso Nuostatų 19 punktas buvo naujai įtrauktas į konkurso sąlygas, tuo siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšų nepasitelkimą konkurso tikslams ir visuomenės bei valstybės interesams prieštaraujančiose netinkamose veiklose. Anksčiau skelbtuose konkursuose nebuvo konkrečiai numatyta, kas turėtų įvertinti paraiškų atitiktį Nuostatų 19 punkte suformuluotiems reikalavimas, todėl, atsižvelgiant į Fondo tarybos diskrecijos teisę, tokį vertinimą atlikdavo pati Fondo taryba, kai 2023 m. konkurso Nuostatuose pareiga vertinti paraiškas šiuo aspektu konkrečiai numatyta ekspertams. Jie tai pagrįstai atlikto nagrinėjamu atveju. Be to, daugybė kitų organizacijų, teikusių paraiškas, taip pat negavo finansavimo, o Ministerija niekada nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, kurie kaip nors ribotų pareiškėjo galimybes skleisti idėjas ar varžytų saviraiškos laisvę, todėl finansavimo negavimas negali būti vertintinas kaip saviraiškos laisvės ribojimas ginčo konkurse.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas pernelyg siaurai pagal organizacijų veiklų plėtrai skirto konkurso tikslą pareiškėjo vertinamą savo teisinę padėtį ir Paraiškos turinį, nes pats konkurso turinys ir jo esmė suponuoja išvadą dėl Paraiškos vertinimo metu suteiktinos viršenybės ne formaliam Paraiškos, bet konkurso dalyvio vykdomos veiklos bendrąja prasme vertinimui ir neapsiribojimui Paraiškos turiniu. Be to, teismas pažymėjo svarių argumentų abejoti Paraišką įvertinusių ekspertų kompetencija nebuvimą pareiškėjo pozicijoje, taip pat pareiškėjo abstrakčių teiginių dėl ekspertų galimai neturėtų specialių teisės žinių nepakankamumą ekspertų nekompetencijai pagrįsti, taip pat pareiškėjo subjektyvių teiginių dėl komisijos sudėties pakeitimo įtakos nepakankamumą tokiu pakeitimu esą nulemtam finansavimo neskyrimo paveikimui pagrįsti. Be to, teismas konstatavo skundžiamų sprendimų (jų dalių) atitiktį VAĮ įtvirtintiems individualiam administraciniam aktui keliamiems motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimams, taip pat reikalavimams nustatyti esmines faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertinti aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. nesamą pagrindą panaikinti tokius reikalavimus atitinkančių pareiškėjo skundžiamų sprendimų dalis. Be to, teismas vertino, kad iš į bylą pateiktų pareiškėjo 2014–2022 m. ataskaitų matyti, kad pareiškėjo vykdytos ir vykdomos veiklos tikslai, misija, vertybės turi tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų tam tikrų žmonių grupių atžvilgiu, todėl, nekvestionuojant pareiškėjo teisės veikti pagal savo įsitikinus, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti finansuoti projektą pagal pareiškėjo Paraišką.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atmestina pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai daroma deklaratyvi išvada dėl ginčijamų atsakovo sprendimų (jų dalių) atitikties Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems individualiam administraciniam aktui keliamiems motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimams tokioje situacijoje, kai ginčijamuose sprendimuose ir jų pagrindą sudarančiame ekspertų vertinime:

1) nėra įvardintos jokios konkrečios Paraiškoje ir Projekte numatytos veiklos, kurios esą galėtų būti pripažintos atitinkančiomis Nuostatų 19.2 ir 19.3 punktuose nurodytą žmogaus teisių ir laisvių varžymą ir asmenų diskriminavimą ar jo kurstymą;

2) nėra pateikta jokių motyvų, kodėl daromas žmogaus teisių ir laisvių varžymo ir asmenų diskriminacijos kurstymo įvertinimas pagal Pareiškėjo interneto svetainę bei viešoje erdvėje išsakomą poziciją dėl ikimokyklinio ugdymo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo bei civilinės partnerystės teisinio reguliavimo klausimais ar netradicinės lytinės orientacijos asmenų padėties visuomenėje. Be to, pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui savo 2014–2022 m. veiklos ataskaitas ir interneto svetainės išrašus bei 2021–2022 m. publikuotų straipsnių rinkinį, tuo parodydamas jo vykdomų veiklų platumą ir įvairumą, todėl jo visa veikla negali būti negatyviai susieta su Nuostatų 19.2 ir 19.3 punktuose numatytu žmogaus teisių ir laisvių varžymu ir asmenų diskriminacijos kurstymu, o ginčijamuose administraciniuose sprendimuose turėjo būti nurodytos konkrečios veiklos, kurios pripažintinos varžančiomis žmonių teises ir laisves, diskriminuojančiomis ar kurstančiomis diskriminaciją.

Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai vertinama, kad pareiškėjo veiklos tikslai, misija ir vertybės turi tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų pagal Instituto 2014–2022 m. veiklos ataskaitose pristatomus kitų asmenų teisėkūros iniciatyvų vertinimus ir juo grindžiamą nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui ir juo atliekamam „socialinės lyties“ sąvokos įvedimui, Partnerystės įstatymo projektui ir juo sudaromoms prielaidoms įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, taip pat notariniam santuokų nutraukimo įteisinimui, tačiau diskriminacija nėra paprasčiausiai skirtingas asmenų vertinimas kaip diferencijavimas, nes to nesuponuoja Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės ir diskriminavimo bei privilegijų teikimo draudimo principas ir Lygių galimybių įstatyme pateiktos tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos, kuriose nurodomas tam tikras elgesys su asmeniu ir faktinis naudojimosi teisėmis bei laisvėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas diskriminaciniu pagrindu, o argumentų pateikimas ir visuomenės įtraukimas į laisvą valstybės apsprendimą prisijungti ar neprisijungti prie tarptautinės konvencijos negali reikšti diskriminavimo.

Be to, naujuose analogiško 2024 m. konkurso nuostatuose, patvirtintuose Ministerijos 2023 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A1-723, jau aiškiai ir tiksliai bei nedviprasmiškai numatytas nagrinėjamu atveju ginčijamos sąlygos taikymas tiek patiektų projektų turiniui, tiek projektus teikiantiems subjektams, o tai rodo atsakovo pripažįstamą ginčo 2023 m. konkurso Nuostatų 19 punkto netaikymą projektus pateikusioms organizacijoms.

34. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su tuo, kad ginčijami administraciniai sprendimai (jų dalys) atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes grindžiami antrame konkurso etape veikusių ekspertų vertinimo anketomis ir jose vienareikšmiškai bei vienbalsiai atliktu Instituto Paraiškos atmetimu dėl jai taikytinų Nuostatų 19.2 ir 19.3 papunkčių tuo aspektu, kad: 1) Instituto veikla, kaip nurodė pirmasis ekspertas, viešai pristatoma jo interneto svetainėje, gali būti vertinama kaip diskriminuojanti ar kurstanti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją viešai skelbiamose pozicijose įvairiausiais klausimais: nuo ikimokyklinio ugdymo iki Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo; 2) Institutas, kaip įžvelgė antrasis ekspertas, viešoje erdvėje išsako vienkryptę poziciją dėl homoseksualių asmenų teisių visuomenėje, o tokia įstaigos veikla vienpusiška, neskatina demokratiško dialogo ir diskusijos lytinės orientacijos teisių klausimais, leidžiančiais pasisakyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, todėl Instituto veikloje įtvirtintas homofobiškas požiūris į kitos lytinės orientacijos asmenis socialinėje erdvėje dažnu atveju pasireiškia priešiškumu ir atvira netolerancija, su kuria tenka susidurti žmonėms, neslepiantiems savo kitoniškumo.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

36. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Institutas, kuris savo veiklos misiją metinių veiklų ataskaitose ir dokumentacijose ne vienerius metus sieja su tokiomis sritimis kaip „Lytis, santuoka ir šeima“ (šeimos, grįstos vyro ir moters santuoka, apsaugos aspektu, taip pat požiūrio į lytiškumą, grindžiamo vyro ir moters skirtingumu bei vienoda verte, saugojimo aspektu) ir „Žmogaus gyvybės apsauga“ (negimusio žmogaus gyvybės apsaugos ir eutanazijos įteisinimo Lietuvoje prevencijos aspektu) ir „Religijos ir sąžinės laisvė“ (minties, tikėjimo bei sąžinės laisvės nevaržymo užtikrinimo aspektu), dalyvavo Nevyriausybinių organizacijų fondo 2023 m. nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurse, siekdamas gauti 14 824,78 Eur finansavimą Projektui. Minėtas konkursas organizuotas pagal tam tikrus teisius pagrindus, tarp jų: 1) Nevyriausybinių organizacijų fondo 2023 m. nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso organizavimo nuostatus, kurie patvirtinti Ministerijos vadovo 2023 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-149; 2) Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, šių lėšų administravimo tvarkos, projektų vertinimo procedūrų, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarkos aprašą, kuris patvirtintas Ministerijos vadovo 2021 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-741. Instituto Paraiška atitiko konkurso formaliuosius reikalavimus tuo aspektu, kad įveikė pirmąjį etapą ir dalyvavo tolimesniame etape, kuriame Paraišką vertino du ekspertai. Jie nustatė, kad Paraiška neatitinka Nuostatų 37 punkte ir atitinkamai Nuostatų 19.2, 19.3 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, todėl projektui skirtina 0 balų ir jis yra nefinansuotinas. Tai lėmė, kad pagal Nuostatus neįvyko ESFA atliekamas Projekto tolesnis vertinimas.

37.1. Pirmasis ekspertas, be kita ko, atitinkamai nurodė, kad Instituto ligšiolinė veikla, kurią jis viešai pristato savo interneto svetainėje, gali būti vertinama kaip atitinkanti konkurso Nuostatų 19.3 punkte išskirtas veiklas, kurios negali būti finansuojamos šio konkurso lėšomis, nes bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją; be to, nuoseklių, tęstinių, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų įvairių žmonių grupių atžvilgiu galima rasti Instituto viešai skelbiamose pozicijose įvairiausiais klausimais, nuo ikimokyklinio ugdymo iki Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo, todėl skiriant lėšas organizacijos instituciniam sustiprėjimui, būtų netiesiogiai prisidedama prie diskriminacijos kurstymo įvairių Lietuvoje gyvenančių žmonių grupių atžvilgiu;

37.2. Antrasis ekspertas, be kita ko, atitinkamai nurodė fiksuotinas Instituto veiklas, kurios neatitinka Nuostatų 37.3 punkte nurodytose sąlygose esančių reikalavimų, dėl kurių negali būti skiriamas finansavimas, nes Instituto veikla iš dalies atitinka Nuostatų 19.2 punktą, taip pat Nuostatų 19.3 punktą tuo aspektu, kad: 1) Įstaigos veikloje stebima tendencinga diskriminacija lytinės orientacijos atžvilgiu, kai viešoje erdvėje išsakoma vienkryptė pozicija dėl homoseksualių asmenų teisių visuomenėje; 2) Įstaigos veikla vienpusiška, neskatina demokratiško dialogo ir diskusijos lytinės orientacijos teisių klausimais, leidžiančiais pasisakyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, o tai aiškiai riboja žmonių pasiryžimą ginti savo teises; 3) Įstaigos veikloje įtvirtintas homofobiškas požiūris į kitos lytinės orientacijos asmenis socialinėje erdvėje dažnu atveju pasireiškia priešiškumu ir atvira netolerancija, su kuria tenka susidurti žmonėms, neslepiantiems savo kitoniškumo; 4) lytinės tapatybės ir lytinės orientacijos klausimai gali ir/ar turi turėti skirtingas požiūrio dimensijas ir įstaigos veikla išsakoma pozicija nėra smerkiama, tačiau įstaiga turi ieškoti alternatyvių finansavimo fondų, kurie veikia įstaigos požiūrio dimensijoje;

37.3. ESFA 2023 m. birželio 1 d. pateikė konkurso komisijos funkcijas atliekančiai Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybai 2023 m. konkurse gautų paraiškų ekspertų vertinimo suvestinę, kurioje nurodyti, be kita ko, Instituto Paraiškos ir Projekto duomenys (Nr. 113; išvada, atsižvelgiant į konkurso komisijos balsavimo rezultatus: rekomenduojama įrašyti į nefinansuojamų projektų sąrašą – Paraiškos rengėjas: viešoji įstaiga Laisvos visuomenės institutas, Projekto pavadinimas: Laisvos visuomenės instituto stiprinimas). Fondo taryba 2023 m. birželio 6 d. posėdyje pritarė ekspertų skirtų balų vidurkiams ir jų siūlomų skirti valstybės biudžeto lėšų sumų projektams įgyvendinti vidurkiams. ESFA 2023 m. birželio 16 d. perdavė Fondo tarybai patikslintą paraiškų vertinimo suvestinę. Fondo taryba 2023 m. birželio 19 d. protokoliniu sprendimu, kurio dalį ginčija pareiškėjas, pateikė Ministerijos kancleriui pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo 2023 m. pagal 2023 m. konkursą, t. y.: 1) patvirtino 52-jų 2023 m. siūlomų finansuoti projektų sąrašą ir bendrą projektams siūlomą skirti finansavimą – 897 341,33 Eur; 2) patvirtino sąrašą 25-ių projektų, kuriuos siūloma įrašyti į 2023 m. rezervinių projektų sąrašą, jame įrašant projektus, kuriems finansuoti nepakanka konkursui numatyto finansavimo; 3) patvirtino sąrašą 37-ių projektų, kuriuos siūloma įrašyti į 2023 m. nefinansuotinų projektų sąrašą, jame įrašant projektus, nesurinkusius privalomos surinkti minimalios balų sumos (60 balų); 4) patvirtino sąrašą 94-ių projektų, kuriuos siūloma įrašyti į 2023 m. atmestinų projektų sąrašą, jame įrašant projektus, atmestus formaliųjų kriterijų vertinimo etape;

37.4. Ministerijos kanclerės 2023 m. birželio 22 d. potvarkyje Nr. A3-92, kurio 1.3 papunkčio dalį ginčija pareiškėjas, nurodyta, be kita ko, tai, kad: 1) jis priimtas vadovaujantis Nuostatų 84 punktu ir atsižvelgiant į Nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso komisijos, kurios funkcijas atlieka Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba, sprendimus (protokolus); 2) juo nusprendžiama, be kita ko: „1.1. skirti lėšas konkurso būdu atrinktiems nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektams, nurodytiems Nevyriausybinių organizacijų fondo nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo 2023 metais finansuotinų projektų sąraše (1 priedas); 1.2. įrašyti konkurso būdu atrinktus nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektus į Nevyriausybinių organizacijų fondo nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo 2023 m. rezervinių projektų sąrašą (2 priedas); 1.3. įrašyti nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektus į Nevyriausybinių organizacijų fondo nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo 2023 m. nefinansuotinų projektų sąrašą (3 priedas); 1.4. įrašyti nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektus į Nevyriausybinių organizacijų fondo nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo 2023 m. atmestinų projektų sąrašą (4 priedas).

38. Byloje nėra ginčo, kad Instituto Projektas, kuris 2023 m. konkurse nebuvo pripažintas atmestinu ir buvo pripažintas nefinansuotinu, dviejų teisinio išsilavinimo neturinčių ekspertų vertinime buvo susietas su teisinių aspektų turinčiomis žmogaus teisių ir laisvių varžymo bei diskriminacijos kurstymo sąvokomis ne pagal išsamų Projekto turinio analizavimą, bet pagal ligšiolinę Instituto veiklą ir jos atitinkamą pasireiškimą, be kita ko, Instituto interneto svetainėje. Be to, nėra ginčo, kad pareiškėjas pakankamai ilgai veikia nevyriausybinių organizacijų veiklų srityje, pagal savo misijos sampratą atitinkamai vertindamas įvairias socialines teisines aktualijas ir diskutuotinas tematikas, kaip antai Stambulo konvenciją, kuri pareiškėjo 2020 m. veiklos ataskaitoje nurodyta kaip vertinta teisėkūros iniciatyva, kuri „reikalautų Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti „socialinės lyties“ sampratą bei nediskriminavimą dėl „lytinės tapatybės“, privalomai mokyti vaikus apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ ir kita“. Tačiau nesutariama, ar Ministerija ir jai pasiūlymą teikusi konkurso komisijos funkcijas vykdžiusi Fondo taryba, esant dviejų ekspertų įvertintam žmogaus teisių ir laisvių varžymo bei diskriminacijos kurstymo pasireiškimui Instituto ligšiolinėje veikloje (ne Projekto turinyje), pagrįstai pripažino Instituto Projektą nefinansuotinu dėl neįvykdyto konkurso Nuostatų reikalavimo, kad nebūtų sąlygų, dėl kurių projektai nefinansuojami, t. y. kad nebūtų varžomos kitų žmonių teisės ir laisvės ir bet kokiomis formomis, metodais ir būdais nediskriminuojama ar kurstoma tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, be kita ko, lytinės orientacijos pagrindu.

39. Bylos dalyku nėra:

39.1. pareiškėjo apeliaciniame skunde nebenurodomas skunde pirmosios instancijos teismui pažymėtas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. A1-729 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. A1-774 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos personalinės sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 22311), kuriuo naujai išdėstyta ministro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. A1-774 1 punkto penktoji pastraipa („A. O. – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja“), t. y. pakeista konkurso komisijos funkcijas vykdančios Fondo tarybos sudėtis, vietoje ankstesnės Ministerijos atstovės įtraukiant tokią naują atstovę, kurios anksčiau rengti įstatymų projektai esą buvo kritikuojami Instituto viešuose vertinimuose, todėl nuo jos įtraukimo į konkurso komisijos funkcijas vykdančią Fondo tarybą Ministerija pagal šios komisijos siūlymus esą pradėjo vertinti Instituto veiklą kaip diskriminacinę ir ribojančią kitų asmenų teises ir laisves;

39.2. trečiojo suinteresuoto asmens ESFA, kurios tikslas pagal jos nuostatus – tenkinti viešuosius interesus, be kita ko, atliekant valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų administruojančiosios institucijos funkcijas ir kurios steigėja ir dalininkė (savininkė) yra valstybė, o jos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina Ministerija, veikla 2023 m. konkurse dalyvavusio Instituto atveju, t. y. atliktas konkurse gautų paraiškų ekspertų vertinimo suvestinės pateikimas Fondo tarybai, nes: a) dėl ekspertų atlikto Instituto vertinimo ir skirto nulinio balo, kaip minėta, neįvyko ESFA atliekamas Projekto tolesnis vertinimas; b) ši Agentūra administracinėse bylose yra dalyvavusi įvairiais procesiniais statusais (kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip pareiškėjas ir kaip atsakovas), o jos, kaip viešojo administravimo subjekto, teisinio statuso reikšmingi išaiškinimai pakankamai suformuluoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021);

39.3. ankstesnis pareiškėjo ir atsakovo administracinis ginčas dėl Ministerijos kanclerio 2022 m. lapkričio 4 d. potvarkio Nr. A3-146 dalies, kuria neskirtos 22 853,52 Eur valstybės biudžeto lėšos Instituto projektui, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimo, įforminto 2022 m. lapkričio 3 d. posėdžio protokolu, dalies, kuria nuspręsta nesiūlyti Ministerijos kancleriui skirti 22 853,52 Eur valstybės biudžeto lėšų į 2022 m. rezervinių projektų sąrašą įtrauktam Instituto projektui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas nuo minėto ankstesnio, išnagrinėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1643-815/2023), skiriasi tuo, kad Instituto Projektas nefinansuotas ne dėl jo įtraukimo į rezervinių projektų sąrašą, bet dėl įvertinimo apskritai nefinansuojamu dėl Instituto ligšiolinėje veikloje pasireiškiančio kitų žmonių teisių ir laisvių varžymo ir diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu kurstymo, t. y. Projekto atitikties tokioms Nuostatuose nurodytoms sąlygoms, kai finansavimas kategoriškai negalimas.

40. Bylos esmę sudaro 2023 m. konkurse dalyvavusio Instituto Paraiškos ir Projekto vertinimo dalyko apimties ir individualizavimo pakankamumo aspektai nevyriausybinių organizacijų idėjų pliuralizmo, žmogaus teisių ir laivių varžymo bei asmenų diskriminacijos ar jos kurstymo sampratos kontekste.

41. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1643-815/2023), kurioje buvo nagrinėtas ankstesnis pareiškėjo ir atsakovo ginčas, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (be kita ko, 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teise, be kita ko, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas). Teisės nuostatų aiškinimas, teisės esmės ir prasmės atskleidimas yra išimtinė teismų vykdoma funkcija, neatsiejamai susijusi su teisingumo vykdymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-730-815/2023): tai konstatuota ir istorinėje Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo byloje Marbury prieš Madison (1803).

42. Pirminis ginčo aspektas sietinas su nevyriausybinių organizacijų, kaip atviros ir darnios pilietinės visuomenės dalies, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis pagrindų samprata pliuralizmo užtikrinimo kontekste.

43. Pažymėtina, kad vientisos ir tiesiogiai taikytinos Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos preambulėje nurodyta atviros ir darnios pilietinės visuomenės konstitucinė siekiamybė. Ji aiškintina ir įgyvendintina, be kita ko, Konstitucijoje abstrakčiai nurodytų visuomeninių organizacijų (žr., Konstitucijos 35 str. 3 d., 44 str. 2 d., 114 str.), steigimosi ir veiklos laisvės, susijusios, be kita ko, su Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje daromos sutuoktinių vyro ir moters lyčių konstitucinės skirties diskutavimu ir propagavimu ar nepropagavimu, konstitucinių garantijų ir ribojimų aspektu.

44. Viena iš Konstitucijoje abstrakčiai nurodytų visuomeninių organizacijų formų, nustatytų ir reguliuojamų įstatymais ir kitais teisės aktais, gali būti vadinamosios nevyriausybinės nepelno organizacijos (daugiau žr., pvz.: R. Šimašius. Ne pelno organizacijos: reglamentavimas Lietuvoje ir Vakarų patirtis. Vilnius, 1999; R. Šimašius. Nepelno organizacijos. Prigimtis ir reglamentavimas. Vilnius, 2007), t. y. nuo Lietuvos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomi viešieji juridiniai asmenys, įkurti savanoriškai ir veikiantys visuomenės ar jos grupės naudai nesiekiant pelno (https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-nevyriausybines-organizacijos/).

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarime, kuriame tirta Sporto įstatyme nustatytų reikalavimų valstybės biudžeto lėšų siekiančioms sporto nevyriausybinėms organizacijoms atitiktis Konstitucijai, išplėtota doktrina, kad vykdant iš Konstitucijos, kurios 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą, kylančią „valstybės funkciją remti sportą, inter alia finansuojant tam tikras sporto reikmes valstybės biudžeto lėšomis, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos, inter alia, iš jos 128 straipsnio 2 dalies kylančių reikalavimų įstatymuose nustatyti valstybės biudžeto lėšų, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, perdavimo tam tikroms institucijoms, be kita ko, visuomeninėms organizacijoms, kurios dalyvauja valstybės biudžeto lėšomis remiamoje sporto veikloje, sąlygas ir tvarką“. Ši doktrininė nuostata dėl sporto nevyriausybinių organizacijų, kaip visuomeninių organizacijų, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis, nagrinėjamu atveju vertintina kaip suponuojanti, be kita ko, tai, kad vykdant iš Konstitucijos preambulėje nurodyto atviros ir darnios pilietinės visuomenės siekio kylančią valstybės funkciją remti visuomenes nevyriausybines organizacijas, be kita ko, finansuojant jų veiklas ir tam tikras reikmes valstybės biudžeto lėšomis pagal valstybės išgales, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos, be kita ko, iš jos 128 straipsnio 2 dalies kylančių reikalavimų įstatymuose nustatyti valstybės biudžeto lėšų, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, perdavimo tam tikroms visuomeninėms organizacijoms pagrindus.

46. Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarime atskleisti atviros pilietinės visuomenės dalimi esančių politinių partijų įvairove užtikrinamo politinio pliuralizmo pagrindai, kaip antai: „pagal <...> Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros pilietinės visuomenės siekį ir Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje laiduotą piliečių teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas (jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams), iš visų kolektyvinių subjektų teisinių formų, kurios gali būti nustatytos įstatymuose, viešosios valdžios siekiu <...> išsiskiria politinės partijos; <...> kurių įvairovė ir konkurencija, t. y. daugiapartinė sistema, sudaro prielaidas užtikrinti politinį pliuralizmą.“ Tokia doktrininė nuostata nagrinėjamu atveju vertintina kaip suponuojanti, be kita ko, tai, kad pagal Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros pilietinės visuomenės siekį ir Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje laiduotą piliečių teisę laisvai vienytis (jei vienijimosi tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams), iš visų kolektyvinių subjektų teisinių formų, kurios gali būti nustatytos įstatymuose, nepolitinės ir nepelno veiklos siekiu išsiskiria visuomeninės nevyriausybinės organizacijos, kurių įvairovė ir konkurencija sudaro prielaidas užtikrinti socialinį idėjinį pliuralizmą.

47. Be to, Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarime atskleisti valstybės biudžeto lėšų skyrimo politinių partijų veiklai remti konstituciniai pagrindai, kaip antai: „įstatymų leidėjas, įtvirtindamas santykių, susijusių su politinių partijų finansavimo šaltiniais, būdais ir kontrole, reguliavimo modelį, yra saistomas <...> Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros pilietinės visuomenės siekio, t. y. negali sudaryti prielaidų paneigti ar iškreipti politinių partijų, kaip visuomeninių (nevalstybinių) organizacijų, prigimtį, daryti neigiamą įtaką daugiapartinės sistemos laisvai raidai, neproporcingai pasunkinti politinių partijų, neatitinkančių sąlygų, kuriomis galima gauti valstybės biudžeto lėšų, galimybes įgyvendinti savo politinį siekį, taip pat negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti viešąjį (valstybinį) finansavimą partijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės institucijų, turinčių teisę vykdyti politinės kampanijos finansavimo kontrolę, įvertinti kaip esminiai“. Tokia doktrininė nuostata nagrinėjamu atveju vertintina kaip suponuojanti, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas santykių, susijusių su visuomeninių nevyriausybinių organizacijų finansavimo šaltiniais, būdais ir kontrole, reguliavimo modelį, yra saistomas Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros pilietinės visuomenės siekio, t. y. negali sudaryti prielaidų paneigti ar iškreipti šių organizacijų, prigimtį, daryti neigiamą įtaką jų sistemos laisvai raidai, neproporcingai pasunkinti organizacijų, neatitinkančių sąlygų, kuriomis galima gauti valstybės biudžeto lėšų, galimybes įgyvendinti savo teisėtus siekius, taip pat negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti viešąjį (valstybinį) finansavimą organizacijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės institucijų, turinčių teisę vykdyti finansavimo kontrolę, įvertinti kaip esminiai.

48. Nagrinėjamai bylai svarbaus pliuralizmo aspekto kontekste pažymėtinos Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ES sutartis) nuostatos, kurios nustato pamatines vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, taip pat 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija), patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, įtvirtintos teisės, laisvės ir nustatyti su jomis susiję principai tuo aspektu, kad: 1) ES sutarties 2 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad ES yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė; 2) Chartijos, kuri pagal ES sutarties 6 straipsnio 1 dalį turi tokią pat teisinę galią, kaip ES sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV), 21 straipsnio „Diskriminacijos uždraudimas“ 1 dalyje draudžiama bet kokia diskriminacija, be kita ko, dėl genetinių bruožų ar seksualinės orientacijos.

49. Be to, nagrinėjamai bylai svarbaus pliuralizmo aspekto kontekste pažymėtinos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), kuris senokai yra pažymėjęs demokratijos negalimumą be pliuralizmo (1998 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Nr. 19392/92 Jungtinė Turkijos komunistų partija ir kt. prieš Turkiją, 43 punktas), papildomos aktualios doktrininės nuostatos dėl demokratinės visuomenės vertybėms priskirtino pliuralizmo ir tolerancijos sampratos plėtojimo, kaip antai: 1) 2023 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Fedotova ir kiti prieš Rusiją (peticijų Nr. 40792/10, 30538/14, 43439/14) nuostatos, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato pozityvią pareigą valstybėms Konvencijos dalyvėms užtikrinti tos pačios lyties poroms teisinį pripažinimą; atkreipiant dėmesį į valstybių Konvencijos dalyvių nacionalinių įstatymų ir tarptautinės teisės vystymąsi tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo linkme, šiame sprendime pažymima, kad daugelis institucijų ir organizacijų tokį pripažinimą laiko įrankiu kovoje su išankstiniu nusistatymu prieš homoseksualius asmenis ir jų diskriminacija;

Konvencijos 8 straipsnio, kaip nustatančio pozityvią pareigą valstybėms Konvencijos dalyvėms nustatyti tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo ir jų santykių apsaugos pagrindą, aiškinimas pagrįstas siekiu užtikrinti veiksmingą homoseksualių asmenų privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą; toks aiškinimas atitinka tokias Konvencijos puoselėjamas demokratinės visuomenės vertybes, kaip pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros (minėto sprendimo byloje Fedotova ir kiti prieš Rusiją 46, 48, 125, 178–179, 181 punktai); 2) 2017 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją (peticijų Nr. 67667/09, 44092/12 ir 56717/12) nuostatos, kad priemonės, ribojančios vaikų galimybes gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius tik dėl seksualinės orientacijos, turi platesnį socialinį poveikį; tokios priemonės– nesvarbu, ar jos tiesiogiai įtvirtintos įstatymuose, ar priimtos individualiais sprendimais,– rodo, kad valdžios institucijos teikia pirmenybę vieniems santykių ir šeimų tipams, o ne kitiems, t. y. mano, kad skirtingų lyčių santykiai yra socialiai priimtinesni ir vertingesni nei tos pačios lyties asmenų santykiai, ir taip prisideda prie nuolatinės pastarųjų stigmatizacijos; todėl tokie apribojimai, kad ir kokios ribotos apimties ir poveikio jie būtų, yra nesuderinami su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis (minėto 2017 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 67667/09, 44092/12 ir 56717/12, 83 punktas);

3) EŽTT Didžiosios kolegijos 2007 m. birželio 29 d. sprendimo byloje Folgerø ir kiti prieš Norvegiją (peticijos Nr. 15472/02) nuostata, kad valstybė, vykdydama jai priskirtas funkcijas švietimo ir mokymo srityje, turi rūpintis, kad į mokymo programą įtraukta informacija ar žinios būtų perduodamos objektyviai, kritiškai ir pliuralistiškai (minėto 2007 m. birželio 29 d. sprendimo 84 p.).

50. Be to, nagrinėjamai bylai svarbios pliuralizmo sampratos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose nagrinėti socialiai ir teisiškai diskutuotini atviros ir darnios pilietinės visuomenės laisvos raidos ir jos stiprinimo klausimai ir su jais susiję demokratinės visuomenės vertybių, kaip pliuralizmas ir tolerancija, aspektai, akcentuojama, be kita ko, tai, kad: 1) informacijos laisvė yra pamatinis pliuralistinės demokratijos elementas (1997 m. vasario 13 d., 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimai, 2024 m. kovo 14 d. išvada); 2) Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų ir informacijos laisvė reiškia, kad „kartu yra įtvirtinamos ir atviros visuomenės, pliuralistinės demokratijos garantijos“ (1998 m. kovo 10 d., 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimai); 3) įsitikinimų bei jų raiškos laisvė įtvirtina ideologinį, kultūrinį ir politinį pliuralizmą; valstybė turi būti neutrali įsitikinimų atžvilgiu, ji neturi teisės nustatyti kokios nors privalomos pažiūrų sistemos (2000 m. birželio 13 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai, 2024 m. kovo 14 d. išvada); 4) „informacijos apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos modelius ribojimas nepilnamečiams vaikams nėra būtinas siekiant apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytas ar kitas Konstitucijos saugomas konstitucines vertybes. Priešingai, taip ribojant laisvę gauti ir skleisti informaciją, nepilnamečiams vaikams būtų trukdoma formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms, toks ribojimas yra nesuderinamas su konstitucine valstybės pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi, paremtą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“ (2024 m. gruodžio 18 d. nutarimas); 5) „visuomenėje egzistuojantys stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas paneigti ar apriboti tam tikro asmens ar jų grupių pagrindines teises ar laisves demokratinėje teisinėje valstybėje. Teisinis reguliavimas, nulemtas išankstinio nusistatymo, be kita ko, prieš tos pačios lyties poras, būtų nesuderinamas su Konstitucija, be kita ko, iš jos kylančia šeimos samprata, pagarba asmens privačiam ir šeimos gyvenimui, orumui, taip pat su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“ (2025 m. balandžio 17 d. nutarimas).

51. Be to, nagrinėjamai bylai svarbaus pliuralizmo aspekto kontekste pažymėtinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjusio atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje pagal pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos skundą atsakovui, doktrininės nuostatos, kad nei hipotetinė viešosios tvarkos pažeidimo rizika, nei visuomenės priešiškumo buvimas nėra teisėti pagrindai riboti teisę į susirinkimo laisvę, todėl valstybės institucijos, kontroliuojančios susirinkimų organizavimą negali kurti papildomų kliūčių teisei į susirinkimų laisvę realizuoti, be kita ko, interpretuojant organizuojamus susirinkimus kaip keliančius grėsmę. Kiekvienos įtampos ir karšto oponuojančių grupių nuomonių apsikeitimo demonstracijos metu tikimybės laikymas pagrindu ją uždrausti atimtų iš visuomenės galimybę išklausyti skirtingas nuomones bet kuriuo klausimu, pažeidžiančiu daugumos nuomonės jautrumą (žr. ir plg. 2013 m. liepos 23 d. nutartį; administracinė byla Nr. A858-2475/2013).

52. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme įtvirtinta, be kita ko, tai, kad: 1) šis įstatymas nustato, be kita ko, nevyriausybinių organizacijų finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis tikslus ir tvarką (1 str. 2 d.);

2) nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus; nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomos, be kita ko, politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos (2 str. 3 d.);

3) nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika – priemonių, kuriomis gerinamos nevyriausybinių organizacijų veikimo sąlygos, skatinama nevyriausybinių organizacijų plėtra šalyje bei užtikrinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinant pilietinę visuomenę, visuma (2 str. 4 d.);

4) socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą (4 str. 2 d. 1 p.); 5) įgyvendindamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos ir įstaigos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuojasi dėl rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla, ir planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai (4 str. 3 d.);

6) Nevyriausybinių organizacijų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų (5 str. 1 d.);

7) nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų šiems tikslams: jų veiklai stiprinti, tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti, teikiant viešąsias paslaugas reikalingų gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti, bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymui įgyvendinti, Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromoms strateginės valstybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutartims įgyvendinti (7 str. 1 d. 1–5 p.);

8) Sprendimus dėl Nevyriausybinių organizacijų fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba, kurią sudaro septyni nariai, kurių personalinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (žr., 9 straipsnio 4 dalies 2022 m. sausio 20 d. redakciją, TAR, 01289).

53. Taigi Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, reglamentuojantis nevyriausybinių organizacijų finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis tikslus ir tvarką, reikalauja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija konsultuotųsi su atitinkamoje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba dėl, be kita ko, planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai. Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba įgaliota priimti sprendimus dėl nevyriausybinių organizacijų fondo strateginių programų krypčių.

54. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarime Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“ (TAR, 3822) nutarta dėl dviejų aspektų: „Įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją patvirtinti: 1. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, šių lėšų administravimo, projektų vertinimo, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarkos aprašą; 2. Nevyriausybinių organizacijų pripažinimo viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis tvarkos aprašą.“ Šiame nutarime nebuvo nustatytas koks nors reguliavimas, kuris numatytų nevyriausybinių organizacijų finansavimo prioritetus.

55. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 888 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (TAR, 17534), kuriuo minėtas Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 141 pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, patvirtintuose Nevyriausybinių organizacijų fondo nuostatuose nustatyta, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos funkcijos – tai, be kita ko, tokia funkcija: „tvirtina strategines nevyriausybinių organizacijų finansavimo kryptis, Fondo lėšomis finansuojamų projektų vertinimo kriterijus ir prioritetus <...>“ (16.1 p.). Minėtu Vyriausybės nutarimu nebuvo nustatyta Fondo tarybos funkcija nustatyti finansavimo prioritetus.

56. Pažymėtina, kad minėta Fondo tarybos funkcija nustatyti Fondo lėšomis finansuojamų projektų „vertinimo kriterijus ir prioritetus“, bet ne finansavimo prioritetus, galiojo (nebuvo pakeista), kai Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos 2022 m. liepos 7 d. posėdžio protokolu Nr. D5-88(31.1E) ir Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos 2023 m. sausio 26 d. posėdžio protokolu Nr. D5-27(31.2.1Mr) buvo patvirtinti nevyriausybinių organizacijų finansavimo kriterijai ir kryptys, abstrakčiai nurodomi nagrinėjamu atveju esminę svarbą turinčio socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. A1-149 įvadinėje dalyje.

57. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 441 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (TAR, 11518), kurio nuostatos, atitinkamai aktualios nagrinėjamu atveju, įsigaliojo 2023 m. birželio 10 d., taigi prieš pareiškėjo iš dalies ginčijamo socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. A3-92 ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimo, įforminto 2023 m. birželio 19 d. protokolu, priėmimą, pakeistuose Nevyriausybinių organizacijų fondo nuostatuose naujai nustatyta, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos funkcijos – tai, be kita ko, tokia funkcija: „nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo kryptis, projektų veiklas, vertinimo kriterijus, prioritetus <...>“ (16.2 p.).

58. Pastaruosiuose pacituotos nuostatos žodžiuose kableliu atskirtos sąvokos „vertinimo kriterijai“ ir „prioritetai“, kurios minėtoje pirminėje nuostatos redakcijoje buvo sujungtos jungtuku „ir“ („vertinimo kriterijus ir prioritetus“), bendroje pakeistos nuostatos „finansavimo kryptis, projektų veiklas, vertinimo kriterijus, prioritetus <...>“ kontekste sudaro prielaidas teisiniam dviprasmiškumui ir diskutuotinam interpretavimui, kad Fondo tarybai esą buvo priskirta funkcija nustatyti ne tik projektų vertinimo kriterijus, bet konkursinio finansavimo ir jam pateiktų Projektų finansavimo (o ne tik vertinimo) prioritetus.

59. Vadinasi, nėra pakankamo teisinio aiškumo, ar Vyriausybė 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 441 suteikė Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybai naują kompetenciją ir diskreciją nuspręsti ne tik dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo projektų vertinimo kriterijų, bet ir net dėl finansavimo prioritetų.

60. Jei nagrinėjamu atveju būtų daroma išvada dėl Fondo tarybos, priėmusios pareiškėjo iš dalies ginčijamą sprendimą, įformintą 2023 m. birželio 19 d. protokolu, nuo 2023 m. birželio 10 d., kai didesne dalimi įsigaliojo minėtas Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 441, esą įgytos ir turėtos kompetencijos bei diskrecijos nuspręsti ne tik dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo projektų vertinimo kriterijų, bet ir net dėl finansavimo prioritetų, tokia išvada neturėtų esminės svarbos nagrinėjamu atveju, nes Instituto Paraišką ir Projektą vertinę ekspertai turėjo veikti tokiame 2023 m. konkurso pagrindų kontekste, kuris pirmiausia sietinas su Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos 2022 m. liepos 7 d. posėdžio protokolu Nr. D5-88(31.1E) ir 2023 m. sausio 26 d. posėdžio protokolu Nr. D5-27(31.2.1Mr) patvirtintais nevyriausybinių organizacijų finansavimo kriterijais ir kryptimis. Tai patvirtinant minėtais Fondo tarybos protokolais Fondo taryba dar nebuvo įgijusi jai Vyriausybės nutarimu vėliau galimai priskirtos kompetencijos ir diskrecijos nuspręsti dėl projektų finansavimo (o ne projektų vertinimo) prioritetų.

61. Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme įtvirtinta, be kita ko, tai, kad: 1) šis įstatymas, kurio tikslas – kurti palankią aplinką bendruomeninėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos svarbios dalies, veiklos ir plėtros sąlygas, nustato bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą (1 str. 1, 2 d.); 2) bendruomeninių organizacijų plėtros politiką formuoja, šios politikos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja vidaus reikalų ministerija kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir žemės ūkio ministerija (5 str. 2 d.); 3) Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką įgyvendinančios valstybės institucijos su bendruomeninėmis organizacijomis konsultuojasi dėl rengiamų teisės aktų, susijusių su bendruomeninių organizacijų klausimais, projektų ir planuojamų finansavimo programų, pagal kurias finansuojami bendruomeninių organizacijų projektai (5 str. 6 d.).

62. Taigi Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, reglamentuojantis bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą, reikalauja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija konsultuotųsi su bendruomeninėmis organizacijomis dėl, be kita ko, planuojamų finansavimo programų, pagal kurias finansuojami bendruomeninių organizacijų projektai.

63. Be to, pažymėtina, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-596, vadovaudamasis, be kita ko, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, patvirtino Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų planą (toliau – ir Planas) (TAR, 18581), kurio:

1) bendrasis tikslas (I skyrius) – sudaryti ilgalaikės nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektoriaus plėtros sąlygas, skatinti NVO vienijimąsi ir bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi, NVO finansinį savarankiškumą, verslumą, savanoriškos veiklos plėtrą, užtikrinti informacijos apie NVO sektorių sklaidą, stiprinti bendruomeninę veiklą (1 p.);

2) konkretesni tikslai (III skyriaus 16.1-16.3 p.) –sudaryti ilgalaikės NVO veiklos plėtros sąlygas (16.1 p.), sudaryti savanoriškos veiklos plėtros sąlygas (16.2), didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje (16.3 p.);

3) uždaviniai (III skyriaus 17.1-17.6 p.) – stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir veiklą (17.1 p.), skatinti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas, didinti NVO finansinį tvarumą (17.2 p), stiprinti ir plėtoti savanorišką veiklą (17.3 p.), sudaryti sąlygas, tobulinti NVO veiklos teisinį reguliavimą, remiantis NVO duomenimis bei sisteminga jų analize (17.4 p.), didinti visuomenės ir NVO įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą ir dalyvavimą viešojoje politikoje (17.5 p.), didinti visuomenės informavimą apie NVO sektorių (17.6 p.);

4) laukiami rezultatai (IV skyriaus 19.1–19.5 p.) – sustiprinti NVO instituciniai gebėjimai ir sudarytos palankesnės jų plėtros sąlygos, sustiprinta bendruomeninė veikla (19.1 p.), sustiprintas viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimas, sudarytos palankesnės sąlygos informacijos apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą sklaidai (19.2 p.), padidėjęs savanoriškoje veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius (19.3 p.), padidėjęs visuomenės dalyvavimas viešojoje politikoje (19.4 p.), užtikrinta atvira informacijos sklaida apie NVO sektoriaus vykdomas veiklas bei valstybės biudžeto lėšų panaudojimą šiam sektoriui (19.5 p.).

Plano 1 priede „Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano įgyvendinimo priemonėms ir joms įgyvendinti numatytos lėšos“ nustatyta, be kita ko, tai, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir viešoji įstaiga Europos Socialinio fondo agentūra bei NVO fondas yra „atsakingi vykdytojai“ įgyvendinant šešias priemones, t. y. „NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektus“ (priemonė Nr. 1.1.1.1), „NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus nacionalinių NVO institucinio stiprinimo projektus“ (priemonė Nr. 1.1.1.2.), „NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO institucinio stiprinimo projektus“ (priemonė Nr. 1.1.1.3.), „NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO stiprinimo projektus“ (priemonė Nr. 1.1.1.4), „NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO stiprinimo projektus“ (priemonė Nr. 1.1.1.5.), „NVO fondo lėšomis finansuojamų projektų vertinimas, administravimas ir priežiūra“ (priemonė Nr. 1.1.1.6).

64. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Plano skyriuose Nr. I, III, IV nurodytuose plano tiksluose, uždaviniuose, laukiamuose rezultatuose, nei kituose Plano skyriuose ar prieduose nevartojami tokie terminai (sąvokos) ir su jais konkrečiai nesiejami tokie tikslai, uždaviniai ar laukiami rezultatai, kurie sudaro nagrinėju atveju kilusio ginčo situacijos dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo krypčių ir kriterijų 2023 m. pagrindą.

65. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėti 2023 m. konkurso nuostatai, patvirtinti tokiu minėto ministro 2023 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-149, kurio įvadinėje dalyje nurodyta, be kita ko, tai, kad jog šie Nuostatai priimti įgyvendinant minėto Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023–2025 metų veiksmų plano 1 priedo 1.1.1.3 papunktyje nurodytą priemonę „NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO institucinio stiprinimo projektus“‘ pagal Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos 2022 m. liepos 7 d. posėdžio protokolu Nr. D5-88(31.1E) ir Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos 2023 m. sausio 26 d. posėdžio protokolu Nr. D5-27(31.2.1Mr) patvirtintas nevyriausybinių organizacijų finansavimo kryptis ir kriterijus.

66. Vadinasi, nevyriausybinių organizacijų finansavimo kryptys ir kriterijai – tai tokie 2023 m. konkurso papildomi vertinamieji pagrindai, kurie patvirtinti Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos 2022 m. liepos 7 d. posėdžio protokolu Nr. D5-88(31.1E) ir 2023 m. sausio 26 d. posėdžio protokolu Nr. D5-27(31.2.1Mr). Šiais protokolais, kaip minėta, negalėjo būti patvirtinti nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo prioritetai pagal juos vėliau dviprasmiškai numačiusį minėtą Vyriausybė 2023 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 441 ir juo Fondo tarybai suteiktą kompetenciją „nustatyti „nevyriausybinių organizacijų finansavimo kryptis, projektų veiklas, vertinimo kriterijus, prioritetus <...>“.

67. Pažymėtina, kad minėtuose 2023 m. konkurso Nuostatuose, patvirtintuose minėto ministro 2023 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-149, nustatyta, be kita ko, tai, kad:

1) konkurso tikslas – stiprinti NVO sektorių, konkurso būdu finansuojant NVO institucinio stiprinimo projektus (12 p.);

2) siektinas konkurso rezultatas – atrinkti ir finansuoti projektai, kurie stiprina NVO institucinius gebėjimus, įgyvendindami šiuos uždavinius: NVO darbo efektyvumo didinimas (13. 1 p.); finansinio tvarumo užtikrinimas (13. 2 p.); teikiamų paslaugų ir įgyvendinamų veiklų kokybės gerinimas ir plėtra (13.3 p.); organizacijų stiprėjimas, augimas ir plėtra (13.4 p.); savanoriškos veiklos plėtra (13.5 p.);

3) konkurso būdu finansuotinos veiklos, be kita ko, yra: NVO darbuotojų ir (ar) savanorių ir (ar) narių kompetencijų ir (ar) įgūdžių tobulinimas (14. 1 p.); NVO veiklos organizavimo strategijų ir (ar) sistemų kūrimas ir (ar) tobulinimas (14. 2 p.); NVO veiklos viešinimo veiklos (14.3 p.); 14.4. savanoriškos veiklos organizavimas ir (ar) plėtra (14.4 p.);

4) Finansavimas neskiriamas projektams, kurie tikslingai skirti atostogoms ir (ar) turizmui (19. 1 p.); kelia grėsmę žmonių sveikatai, garbei ir orumui, viešajai tvarkai, nepagrįstai varžo kitų žmonių teises ir laisves (19.2 p.); bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitu pagrindu, išreiškia neapykantą ir prievartą, nepagarbą Lietuvos Respublikos simboliams (19.3 p.); bet kokiomis formomis, metodais ir būdais populiarina smurtą, prievartą, alkoholį, tabaką ir (ar) psichotropines medžiagas (19.4 p.); bet kokiomis formomis ir būdais pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus (19.5 p.); skirti politinei reklamai pirkti, politinių partijų, politinės kampanijos dalyvių renginiams organizuoti bei kitai veiklai, siekiant skleisti politinių partijų, politinės kampanijos dalyvių idėjas (19.6 p.); skirti veikloms, siejamoms su Rusijos Federacija ir (ar) Baltarusijos Respublika (19.7 p.);

5) projekto turinys privalo atitikti visas šias sąlygas: projekto tikslas privalo atitikti Nuostatų 12 punkte nurodytą konkurso tikslą ir bent vieną iš Nuostatų 13 punkte nurodytų uždavinių; visos projekto numatomos veiklos privalo atitikti Nuostatų 14 punkte nurodytas veiklas (37.1 p.); pareiškėjas paraiškoje privalo numatyti įgyvendinti, o projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, įgyvendinti pasirinktinai bent 1 konkrečią veiklą, nurodytą Nuostatų 14 punkte (37.2 p.); nėra Nuostatų 19 punkte nurodytų sąlygų, dėl kurių projektui negali būti skiriamas finansavimas (37.3 p.);

6) ekspertai turi įvertinti paraiškas ir skirti balų pagal, be kita ko, tokį vertinimo kriterijų: projekto atitiktį Nuostatų 37 punkte nurodytoms privalomoms sąlygoms, vertindami nuo 0 (nulio) iki 1 (vieno) balo: 0 – projektas neatitinka bent vienos iš Nuostatų 37 punkte nurodytos privalomos sąlygos, 1 – projektas atitinka visas Nuostatų 37 punkte nurodytas privalomas sąlygas; projektus, kurių paraiškos pagal šį kriterijų surenka 0 ekspertų balų, siūloma įtraukti į nefinansuojamų projektų sąrašą ir šių projektų paraiškos toliau nevertinamos. Ekspertui skyrus 0 balų paraiškai pagal šį kriterijų, paraiškos atitikties kitiems vertinimo kriterijams ekspertas ir ESFA nebevertina, automatiškai paraiškai pagal kiekvieną kriterijų skiriama 0 balų (58.1 p.);

7) ESFA, gavusi ekspertų vertinimus ir ekspertų siūlymus dėl projektų finansavimo, juos apibendrina, parengia paraiškų vertinimų suvestinę, kurioje nurodo dviejų paraiškas vertinusių ekspertų skirtus balus (68 p.);

8) gavęs paraiškų vertinimų suvestinę, komisijos sekretorius komisijos pirmininko pavedimu per 3 darbo dienas organizuoja komisijos posėdį (69 p.);

9) posėdžio metu komisija, atsižvelgusi į ekspertų ir ESFA vertinimus, ekspertų išvadas bei siūlymus dėl projektų finansavimo ir įvertinusi ESFA paraiškų vertinimų suvestinėje pateiktus duomenis bei kitą su paraiškomis, jų vertinimu susijusią informaciją, pritaria arba nepritaria ekspertų ir (ar) ESFA skirtų balų vidurkiui ir ekspertų siūlomų skirti valstybės biudžeto lėšų sumų projektams įgyvendinti vidurkiui, priima protokolinį sprendimą ir pateikia Ministerijos kancleriui pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (70 p.).

68. Taigi pagal minėtus Nuostatus finansavimas neskiriamas tokiems ESFA nebevertinamiems projektams, kurie ekspertų įvertinti 0 balu dėl to, kad, ekspertų vertinimu, varžo žmogaus teises ir laisves, diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, be kita ko, lytinės orientacijos pagrindu.

69. Šiame kontekste pažymėtina, kad Nuostatai (70 punktas) nurodo tik Komisijos, bet ne ekspertų galimybę įvertinti kitą su paraiškomis susijusią informaciją. Tokia informacija nagrinėjamu atveju buvo vertinama ekspertų pagal minėtą ligšiolinę Instituto veiklą.

70. Visa tai suponuoja, kad Nuostatų 19 ir 37 punktuose, juos vertinant atskirai nuo minėto Aprašo, yra įtvirtinti reikalavimai konkrečių konkursui teikiamų projektų turiniui ir jo vertinimui.

71. Pažymėtina, kad minėtame Apraše, kuris patvirtintas atsakovo vadovo 2021 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-741, atitinkamai nustatyta, be kita ko, tai, jog: 1) ekspertas – ekspertinių žinių turintis asmuo, kuris pagal teisės aktų, reglamentuojančių projektų atranką, paslaugų teikimo sutarčių, ekspertų darbo reglamentų ir konkurso nuostatų reikalavimus konkursą administruojančios įstaigos užsakymu vertina pateiktas paraiškas ir su jomis susijusius dokumentus (2.1 p.); 2) paraiškas vertina ekspertai, kuriuos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrenka konkursą administruojanti įstaiga (31 p. ); 3) jeigu Nuostatuose nenustatyta kitaip, ekspertai turi įvertinti ir skirti balus už: projekto tikslo, uždavinių ir aprašymo aiškumą, atitiktį konkurso tikslui (32. 1 p.); projekto priemonių ir (ar) veiklų įgyvendinimo plane numatytų veiklų nuoseklumą, pagrįstumą ir tinkamumą projekto tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti (32.2 p.); projekto veiklų atitiktį privalomoms projekto veiklų turinio sąlygoms, jeigu jos nustatytos (32.3 p.); projekto (pareiškėjo, partnerio) atitiktį nustatytiems finansavimo prioritetams, jeigu jie nustatyti (32.4 p.); projekto numatomų pasiekti esminių rodiklių ir (ar) kokybinių ir kiekybinių projekto rezultatų, nustatytų atsižvelgiant į Nuostatuose nustatytus projekto įgyvendinimo rodiklius, aiškumą, konkretumą ir pasiekiamumą (32.5 p.); sąmatos aiškumą, detalumą ir racionalumą, pagrįstumą ir sąsają su veiklomis, planuojamą lėšų panaudojimo efektyvumą (32.6 p.); pareiškėjo, jo partnerio (-ių) (jei yra) projekto veiklų vykdytojo(-ų) tinkamumą, kompetenciją, kvalifikaciją, darbo patirtį, pajėgumus ir gebėjimus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą ir užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą (32.7 p.); 4) 1 paraišką vertina ne mažiau kaip 2 ekspertai (39 p.); 5) ekspertas paraiškas vertina, užpildydamas vertinimo anketą (41 p.); 6) konkursą administruojanti įstaiga apibendrina gautus ekspertų vertinimus ir pasiūlymus bei parengia paraiškų vertinimų suvestinę (44 p.).

72. Tokios ir kitos susijusios Aprašo nuostatos suponuoja platesnį nei vien tik Instituto Paraiškoje pateikto Projekto turinio vertinimą. Kaip antai, Aprašo 13 punkte nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšų projektui įgyvendinti neskiriama, jeigu pareiškėjas, projekto vykdytojas, partneris ir (ar) projektas atitinka bent 1 iš šių sąlygų: kelia grėsmę žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, nepagrįstai varžo žmogaus teises ir (ar) laisves; bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja, kursto neapykantą, prievartą ar diskriminaciją, išreiškia nepagarbą Lietuvos valstybės ir (ar) tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, simboliams; bet kokiomis formomis, metodais ir būdais populiarina smurtą, prievartą, neapykantą, alkoholį, tabaką ir psichotropines medžiagas; bet kokiomis kitomis formomis, metodais ir būdais pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus; projektas skirtas politinei reklamai, politinių organizacijų, politinės kampanijos dalyvių renginiams organizuoti bei kitai veiklai, skirtai politinėms organizacijoms, politinės kampanijos dalyviams propaguoti, vykdyti; projekte numatytos vykdyti arba vykdomos veiklos, kuriose dalyvauja subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Šios sąlygos, be kita ko, sietinos su skelbiamo konkurso tikslu ir siektinu rezultatu (Aprašo 10.1 p.).

73. Nurodyto teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo bei minėtų nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių kontekste darytinos, be kita ko, tokios išvados:

73.1. nors galima sutikti su antrojo eksperto vertinimu, kad Institutas turėtų ieškoti alternatyvių finansavimo fondų, veikiančių jo požiūrio dimensijoje, tačiau nagrinėjamu atveju probleminiu laikytinas aspektas, kad byloje ginčijami sprendimai stokoja teisinių pagrindų ir jų taikymo motyvų. Kaip balų neskyrimo pareiškėjo paraiškai teisinis pagrindas, ekspertų išvadose yra nurodytos tik Nuostatų 19 ir 37 punkto normos dėl projekto turinio vertinimo, nepateikiant atskiros nuorodos į Aprašo 13 punktą, įgalinantį paramą administruojančią instituciją atlikti platesnį vertinimą. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad priimant sprendimą neskirti paramos projektui, viešojo administravimo institucijai išlieka pareiga tinkamai motyvuoti tokį sprendimą, t. y. nustačius tam tikras sąlygas, dėl kurių parama negali būti skiriama, aiškiai nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios laikomos Aprašo 13 punkte nurodytomis sąlygomis, dėl kurių parama negali būti skiriama;

73.2. tiesiogiai taikomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje nurodyta atviros ir darnios pilietinės visuomenės konstitucinė siekiamybė aiškintina ir įgyvendintina, be kita ko, Konstitucijoje nurodytų visuomeninių organizacijų, kurios gali būti įstatymu reglamentuojamos kaip nevyriausybinės organizacijos, įvairovės ir konkurencijos pagrindu susidarančio socialinio idėjinio pliuralizmo aspektu, be kita ko, Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje daromos sutuoktinių vyro ir moters lyčių konstitucinės skirties diskutavimo ir propagavimo ar nepropagavimo kontekste, kuris harmoningai sietinas su ESTT suponuojama supranacionalinio pliuralizmo Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse samprata;

73.3. ginčo konkurse pagal jo Nuostatus turėjo varžytis konkursui pateikti projektai ir juose numatytų veiklų ekspertiniai vertinimai, bet ne projektus pateikusių subjektų ankstės veiklos ir jų ekspertiniai vertinimai;

73.4. jei 2023 m. konkurso Nuostatai nebūtų nustatę kitaip, Instituto Paraišką ir Projektą pagal Aprašą vertinę ekspertai galėjo ir turėjo vertinti, be kita ko, projekto turinio ir jį teikiančio subjekto atitiktį nustatytiems finansavimo prioritetams, jeigu tokie prioritetai nustatyti, ir projektą teikiančio subjekto darbo patirtį, gebėjimus užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą;

73.5. Apraše numatytus finansavimo 2023 m. prioritetus vienareikšmiai nenustato Nuostatai, kurių nuostatose nustatytas 2023 m. konkurso tikslas ir uždaviniai bei projektų nefinansavimo sąlygos vienareikšmiai nesuponuoja, kad visų 2023 m. konkursui pateiktų projektų finansavimo prioritetai būtų tik tokių požiūrių ir veiklų plėtra, kuri nurodyta ir suponuojama ekspertų, vertinusių Instituto ligšiolinę veiklą bendrąja prasme;

73.6. nors finansavimo 2023 m. prioritetų tam tikri aspektai 2023 m. konkurse gali būti sistemiškai kildinami iš šio konkurso Nuostatuose imperatyviai nustatytų projektų nefinansavimo sąlygų, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo bendrajai vienareikšmei išvadai, jog 2023 m. konkursas pagal jo tikslą ir uždavinius buvo pirmiausia skirtas prioritetine tvarka finansuoti projektus, kuriuose numatyta skleisti ir plėsti tik tokią veiklą, kurioje nėra požiūrio ir veikimo, nurodyto ekspertų, vertinusių Instituto ligšiolinę veiklą bendrąja prasme;

73.7. 2023 m. konkurso Nuostatuose, kaip norminiame teisės akte, aiškiai nenustatyti jame dalyvaujančių subjektų pateiktų projektų finansavimo prioritetai pagal teisinės valstybės principo suponuojamą teisės aktų hierarchiją nagrinėjamu atveju negali būti vienareikšmiai kildinami iš oficialiai Teisės aktų registre nepaskelbtais Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos 2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. sausio 26 d. posėdžių protokolais Nr. D5-88(31.1E) ir Nr. D5-27(31.2.1Mr) patvirtintų nevyriausybinių organizacijų finansavimo kriterijų;

73.8. pagal Nuostatus finansavimas neskiriamas tokiems projektams, kurie ekspertų įvertinti 0 balu dėl to, kad, ekspertų vertinimu, varžo žmogaus teises ir laisves, diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, be kita ko, lytinės orientacijos pagrindu. Tai suponuoja, kad ekspertų vertinimo dalykas – projektų turinys, kuris pagal minėtą Aprašą gali būti siejamas su projektų teikėjų gebėjimų ir darbo patirties vertinimu;

73.9. Nuostatai nurodo tik konkurso komisijos (jos funkcijas vykdžiusios Fondo tarybos), bet ne ekspertų galimybę įvertinti kitą su paraiškomis susijusią informaciją.

74. Teisėjų kolegija vertina, kad Ministerija ir jai pasiūlymą teikusi Fondo taryba bei šios tarybos pritarimo sulaukę Instituto veiklą vertinę ekspertai netinkamai įgyvendino Nuostatų 19.2 ir 19.3 punktuose nurodytas imperatyvias procedūrines nuostatas „Finansavimas neskiriamas projektams, kurie <...> nepagrįstai varžo kitų žmonių teises ir laisves“, „bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą <...> lytinės orientacijos <...> pagrindu“, taip pat Nuostatų 37.3 punkte nustatytą procedūrinį reikalavimą „Projekto turinys privalo atitikti visas šias sąlygas: <...> nėra Nuostatų 19 punkte nurodytų sąlygų, dėl kurių projektui negali būti skiriamas finansavimas“. Tokios nuostatos aiškiai nustato ir suponuoja, kad finansavimo neskyrimas projektams turi būti grindžiamas tuo, kad būtent projektai „nepagrįstai varžo kitų žmonių teises ir laisves“, „bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą <...> lytinės orientacijos <...> pagrindu“. Todėl Instituto Paraišką vertinę ekspertai, kuriais atitinkamai rėmėsi Fondo taryba ir jos pasiūlymui pritarusi Ministerija, neturėjo iš Nuostatų kylančio pakankamo teisinio pagrindo įvertinti, kad Instituto Projektas nefinansuotinas ne dėl Projekte numatytų veiklų, bet dėl ligšiolinės ar dabartinės Instituto veiklos ir su ja susijusios Instituto interneto svetainėje skelbiamos informacijos. Todėl kritiškai vertintini pareiškėjo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, pagal kuriuos pareiškėjo ginčijami sprendimai galėjo būti grindžiami ne Projekte numatytų veiklų, bet Instituto visos veiklos bendrąja prasme ekspertiniu įvertinimu.

75. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad naujuose analogiško 2024 m. konkurso nuostatuose, patvirtintuose Ministerijos 2023 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A1-723, jau aiškiai ir tiksliai bei nedviprasmiškai numatytas nagrinėjamu atveju ginčijamos sąlygos taikymas tiek patiektų projektų turiniui, tiek projektus teikiantiems subjektams, o tai rodo atsakovo pripažįstamą ginčo 2023 m. konkurso Nuostatų 19 punkto netaikymą projektus pateikusioms organizacijoms, pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalyką sudaro 2023 m. konkurso, bet ne panašaus ar analogiško 2024 m. konkurso Nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektai. Be to, nei Konstituciniame Teisme ginčijamo Seimo ar Vyriausybės priimto teisės akto vėlesnis pakeitimas iki jo atitikties Konstitucijai išnagrinėjimo teismo posėdyje, nei Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme vertinamų ar ginčijamų ministerijų priimtų teisės aktų vėlesnis pakeitimas iki jų įvertinimo teismo posėdyje savaime nerodo, kad reglamentavimo pakeitimus atlikusi institucija esą pripažino iki tų pakeitimų galiojusio ankstesnio reglamentavimo, sukėlusio teisines abejones ar teisinius nesutarimus, prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams ar juridinį techninį ydingumą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

76. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atmestina pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai daroma deklaratyvi išvada dėl ginčijamų sprendimų (jų dalių) atitikties Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems individualiam administraciniam aktui keliamiems motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimams tokioje situacijoje, kai ginčijamuose sprendimuose ir jų pagrindą sudarančiame ekspertų vertinime nėra įvardintos jokios konkrečios Paraiškoje ir Projekte numatytos veiklos, kurios esą galėtų būti pripažintos atitinkančiomis Nuostatų 19.2 ir 19.3 punktuose nurodytą žmogaus teisių ir laisvių varžymą ir asmenų diskriminavimą ar jo kurstymą, ir nėra pateikta jokių motyvų, kodėl daromas vertinimas pagal Pareiškėjo interneto svetainę bei viešoje erdvėje išsakomą poziciją dėl ikimokyklinio ugdymo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo bei civilinės partnerystės teisinio reguliavimo klausimais ar netradicinės lytinės orientacijos asmenų padėties visuomenėje, pažymėtina, kad minėtos 2023 m. konkurso Nuostatų imperatyvios ir dispozityvios nuostatos neabejotinai vienareikšmiai nustato:

1) ekspertų atliekamą ne projekto teikėjo bendrosios ilgametės veiklos, bet pačio projekto atitikties Nuostatų 37 punkte nurodytoms privalomoms sąlygoms vertinimą nuo 0 (nulio) iki 1 (vieno) balo ir situaciją, kai ekspertai skiria 0 balų paraiškai (žr., minėtą Nuostatų 58.1 p.);

2) konkurso komisijos, bet ne ekspertų galimybę įvertinti kitą su paraiškomis susijusią informaciją (žr. minėtą Nuostatų 70 p.);

3) projekto vertinimą ir finansavimo projektui skyrimą ar neskyrimą, bet ne jį teikiančios organizacijos bendrosios veiklos vertinimą ir finansavimo bendrajai veiklai skyrimą ar neskyrimą. Visa tai aiškiai matyti, be kita ko, iš minėtos Nuostatų imperatyvios nuostatos, kad finansavimas neskiriamas projektams, kurie kelia grėsmę žmonių sveikatai, garbei ir orumui, viešajai tvarkai, nepagrįstai varžo kitų žmonių teises ir laisves (žr., Nuostatų 19.2 p.) ir bet kokiomis formomis, metodais ir būdais diskriminuoja ar kursto tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją (žr., Nuostatų 19.3 p.).

Tai lemia, kad pirmojo eksperto atliktas Instituto bendrosios veiklos vertinimas, pagal kurį diskriminacijos apraiškų įvairių žmonių grupių atžvilgiu galima rasti Instituto viešai skelbiamose pozicijose įvairiausiais klausimais, nuo ikimokyklinio ugdymo iki Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo ir todėl skiriant lėšas organizacijos instituciniam sustiprėjimui būtų netiesiogiai prisidedama prie diskriminacijos kurstymo, ir antrojo eksperto atliktas Instituto bendrosios veiklos vertinimas, pagal kurį Instituto veikloje įtvirtintas homofobiškas požiūris į kitos lytinės orientacijos asmenis socialinėje erdvėje dažnu atveju pasireiškia priešiškumu ir atvira netolerancija, pagal konkurso Nuostatus turėjo būti susietas su konkrečiomis Projekto nuostatomis ir jomis pagrįstas.

Atsižvelgiant, be kita ko, į kaimyninės Latvijos Respublikos aktualų ir nevienareikšmiai vertintiną politinį teisinį diskursą, nors jis nėra šio bylos dalyko dalis (daugiau žr., pvz.: B. G.. Populizmas? Latvija traukiasi iš Stambulo konvencijos, in: www.Lrt.lt, 2025 m. spalio 31 d.; Latvijos Prezidentas grąžino Saeimai įstatymą dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos, in: www.bernardinai.lt, 2025 m. lapkričio 4 d.; plg.: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/daugiau-nei-50-tukst-zmoniu-latvijoje-pasirase-peticija-pries-pasitraukima-is-stambulo-konvencijos-57-2556168), neabejotina, kad demokratiškai išrinktame Lietuvos Respublikos Seime neratifikuota Stambulo konvencija ar nesureguliuota civilinė partnerystė pagal minėtą Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalį ir joje daromą sutuoktinių vyro ir moters lyčių konstitucinę skirtį konstituciškai nėra ir negali būti 2023 m. konkurso Nuostatuose, kaip žemesnės galios norminiame teisės akte, numatytas ar suponuojamas toks žmogaus teisių ir laisvių varžymas arba asmenų diskriminavimas, kuris suteiktų teisinio išsilavinimo neturintiems ekspertams pakankamą pagrindą nustatyti žmogaus teisių ir laisvių varžymą ir asmenų diskriminavimą Instituto veikloje bendrąja prasme, jos nesusiejant su konkrečiomis Paraiškos ir Projekto nuostatomis.

Kol galioja tiesiogiai taikomos Konstitucijos, kuri Lietuvos Respublikos teisės sistemoje – „aukščiausioji teisė“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas), 38 straipsnio 3 dalis ir joje daroma sutuoktinių vyro ir moters lyčių konstitucinė skirtis, Ministerijai ir Fondo tarybai bei ekspertams, abstrakčiai įvertinusiems Instituto veikloje pasireiškiantį žmonių ir jų santuokos ar civilinės partnerystės diferencijavimą diskriminavimo ir jo kurstymo aspektu, tenka pareiga išsamiau individualizuoti tokį diferencijavimą kaip esą diskriminavimą ar jo kurstymą remiantis, be kita ko, Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinio Teismo ir EŽTT ir ESTT jurisprudencija, taip pat pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytame Lygių galimybių įstatyme pateiktomis sąvokų apibrėžtimis.

Todėl minėtiems pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams pritartina ir paneigtini pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad pats konkurso turinys ir jo esmė suponuoja išvadą dėl Paraiškos vertinimo metu suteiktinos viršenybės ne formaliam Paraiškos, bet konkurso dalyvio vykdomos veiklos bendrąja prasme vertinimui ir neapsiribojimui Paraiškos turiniu.

77. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai vertinama, kad pareiškėjo veiklos tikslai, misija ir vertybės turi tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų pagal Instituto 2014–2022 m. veiklos ataskaitose pristatomus kitų asmenų teisėkūros iniciatyvų vertinimus ir juo grindžiamą nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui ir juo atliekamam „socialinės lyties“ sąvokos įvedimui, Partnerystės įstatymo projektui ir juo sudaromoms prielaidoms įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, taip pat notariniam santuokų nutraukimo įteisinimui, tačiau diskriminacija nėra paprasčiausiai skirtingas asmenų vertinimas kaip diferencijavimas, nes to nesuponuoja Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės ir diskriminavimo bei privilegijų teikimo draudimo principas ir Lygių galimybių įstatyme pateiktos tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos, kuriose nurodomas tam tikras elgesys su asmeniu ir faktinis naudojimosi teisėmis bei laisvėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas diskriminaciniu pagrindu, o argumentų pateikimas ir visuomenės įtraukimas į laisvą valstybės apsprendimą prisijungti ar neprisijungti prie tarptautinės konvencijos negali reikšti diskriminavimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra argumentų, kad pagal 2023 m. konkurso Nuostatų konkrečius punktus ir pirmiausia juose nurodytą konkurso tikslą, uždavinius bei iš to kildintinus kriterijus bei finansavimo skyrimo sąlygas tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškos gali būti visiškai nesiejamos su Instituto Projekte numatytomis veiklomis ir siejamos vien su ankstesnėje Instituto veikloje, kaip dalyvavimo teisėkūros procese formoje, pasireiškusiu nepritarimu Stambulo konvencijos ratifikavimui ir juo atliekamam „socialinės lyties“ sąvokos įvedimui, Partnerystės įstatymo projektui ir juo sudaromoms prielaidoms įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, taip pat notariniam santuokų nutraukimo įteisinimui.

Todėl minėtiems pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams pritartina ir paneigtini pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad iš į bylą pateiktos pareiškėjo 2014-2022 metų metinės ataskaitos matyti, kad pareiškėjo vykdytos ir vykdomos veiklos tikslai, misija, vertybės turi tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų tam tikrų žmonių grupių atžvilgiu, todėl, nekvestionuojant pareiškėjo teisės veikti pagal savo įsitikinus, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti finansuoti projektą pagal pareiškėjo Paraišką.

78. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. A3-92 1.3 papunkčio dalies ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimo, įforminto 2023 m. birželio 19 d. protokolu, dalies pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

79. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba vertindamos ir spręsdamos dėl Instituto projekto Nr. NVOK06135 įtraukimo į 2023 m. nefinansuojamų projektų sąrašą pagal ekspertų pateiktą Instituto bendrosios veiklos plačiąja prasme vertinimą, neįvykdė pareigos individualiai įvertinti nagrinėjamą situaciją, tokiais savo veiksmais neužtikrindamos objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkinamas, panaikinant socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. A3-92 1.3 papunkčio dalį, kuria viešosios įstaigos Laisvos visuomenės instituto projektas Nr. NVOK06135 įtrauktas į nefinansuotinų projektų sąrašą, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimo, įforminto 2023 m. birželio 19 d. protokolu, dalį, kuria patvirtintas ekspertų pateiktas vertinimas ir nuspręsta siūlyti Ministerijos kancleriui įtraukti Laisvos visuomenės instituto projektą Nr. NVOK06135 į 2023 m. nefinansuojamų projektų sąrašą.

80. Panaikinus pareiškėjo ginčytus administracinius aktus, lieka nebaigta 2023 m. konkurse dalyvavusio Instituto Paraiškos ir Projekto vertinimo administracinė procedūra, tačiau atsakovas neturi ją besąlygiškai pabaigti, priimdamas naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį individualų sprendimą dėl Instituto projekto Nr. NVOK06135 pagal jo naują ekspertinį vertinimą, jei pasibaigusiam 2023 m. konkursui skirtos valstybės biudžeto lėšos yra paskirstytos ir 2025 m. nėra rezervuotų ar naujų valstybės biudžeto lėšų tokiam pasibaigusiam konkursui. Tokiu atveju Instituto teisės į tinkamą jo projekto Nr. NVOK06135 individualizavimą pažeidimo fakto konstatavimas gali būti pakankamas pareiškėjo teisių ir interesų gynimo būdas.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

82. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

83. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio.

84. Už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas sumokėjo 1 410,26 Eur, taip pat sumokėjo 12 Eur žyminio mokesčio.

85. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 139,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Laisvos visuomenės instituto apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Laisvos visuomenės instituto skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. A3-92 1.3 papunkčio dalį, kuria viešosios įstaigos Laisvos visuomenės instituto projektas Nr. NVOK06135 įtrauktas į nefinansuotinų projektų sąrašą, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimo, įforminto 2023 m. birželio 19 d. protokolu, dalį, kuria patvirtintas ekspertų pateiktas vertinimas ir nuspręsta siūlyti Ministerijos kancleriui įtraukti Laisvos visuomenės instituto projektą Nr. NVOK06135 į 2023 m. nefinansuojamų projektų sąrašą.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Laisvos visuomenės institutui iš atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3 139,26 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 26 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis