f408dc62-d3fe-4b75-82ee-c94d49bcf482 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1536-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00410-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.1.; 1.11.5.1.; 1.11.6.2.; 1.11.7.; 3.6.; 3.2.4.; 3.21. (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovui R.S.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui V.

Č. (V. Č.),trečiojo suinteresuoto asmens J. T. (J. T.) atstovui advokatui Feliksui Užpelkiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. T. (J. T.) dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija                   n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ (b. l. 2-7), prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J.T.“ (toliau – ir Sprendimas).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra (toliau – ir ProkuratÅ«ra) gavo Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus pareiÅ¡kimÄ â€žDėl ežero „Kalinauka“ vandens telkinio ploto nuosavybės teisių atkÅ«rimo“, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba informavo ProkuratÅ«rÄ , jog atkuriant nuosavybės teises J. T. (J. T.), buvo pažeisti teisės aktai, nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inį vandens telkinį – Kalinaukos ežerÄ , kuris yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, prašė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintÄ 2011 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IÅ¡vada), J. T. (J. T..) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 43,0565 ha vandens telkinį. Utenos apskrities virÅ¡ininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Zarasų rajono Zarasų seniÅ«nijos PakalniÅ¡kių žemės reformos žemėtvarkos projektas bei jame J.

T. (J. T.) suprojektuota perduodama neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo –ežero Kalinauka (bendras žemės sklypo plotas – 36,88 ha) dalis – 27,62 ha. Sprendimu J. T. (J. T.) atkurta nuosavybės teisė į 27,37 ha vandens telkinio ežero Kalinauka dalį (vertė 8965 eurų) bendrosios nuosavybės teise valdomame su UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį Zarasų rajone, Zarasų seniÅ«nijoje, Kalinaukos kaime. Pagal 1937 m. patvirtintÄ Zarasų miÅ¡kų urėdijos valstybinių ežerų sÄ raÅ¡o duomenis, kad ežeras Kalinauka (sÄ raÅ¡o eilutė 128) buvo Zarasų miÅ¡kų urėdijos žinioje, t.y. iki 1940 metų priklausė valstybei, taigi jis atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos, pavirÅ¡iniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams.

Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniai vandens telkiniai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnis, Vandens įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnis), jie iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos ir negali bÅ«ti perleidžiami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnis). Teigė, kad Sprendimas priimtas prieÅ¡taraujant Å¡iems įstatymams bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatoms, kadangi ežeras, į kurio dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės, iki 1940 m. priklausė valstybei nuosavybės teise.

Mano, jog esant tokioms aplinkybėms, Sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, nes yra neteisėtas, savo turiniu prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime teismui (b. l. 42-44) su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutiko. Atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad priimant SprendimÄ , Nacionalinė žemės tarnyba vadovavosi AtkÅ«rimo įstatymo nuostatomis, todėl neatsižvelgė į Vandens įstatymo 4 straipsnyje nurodytus kriterijus dėl pavirÅ¡inių vandens telkinių priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams.

Nurodė, kad SprendimÄ buvo siekiama panaikinti administracine tvarka, tačiau negavus trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo, kreiptasi į ProkuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepimu teismui (b.l.48-53) su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnis numato, jog vandens telkiniai, yra iÅ¡perkami, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims;

Å¡ių vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė. Vandens įstatymas taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodo, jog pavirÅ¡iniai vandens telkiniai pripažįstami valstybinės reikÅ¡mės telkiniais Vyriausybės nustatyta tvarka, ir Å¡i tvarka yra reglamentuota PavirÅ¡inių vandens telkinių įraÅ¡ymo į valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä ir iÅ¡braukimÄ iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Vyriausybės 2010-12-29 nutarimu Nr.1845. Taigi, nors galėtų atrodyti, kad pavirÅ¡inis vandens telkinys atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, jo įvertinimui bei pripažinimui valstybinės reikÅ¡mės telkiniu yra taikoma speciali procedÅ«ra, ir pripažinti jį turinčiu valstybinę reikÅ¡mę, ar ne, yra Vyriausybės prerogatyva.

Be to, byloje pateikti įrodymai nepaneigia galimybės, kad iki 1940 metų Kalinaukos ežeras buvo perleistas privačių asmenų nuosavybėn. 1937 m. sÄ raÅ¡as, kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjas, neatitinka AtkÅ«rimo įstatyme nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sÄ vokos. Teismas turi ginti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į nuosavybės neliečiamybę. Nagrinėjamu atveju reikėtų pasverti, kas yra svarbesnis- ar tas ežeras, ar pasitikėjimas valdžia.

PraÅ¡ymas tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. (J. T.) 2011 m. rugpjūčio 18 d. buvo iÅ¡duota IÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad buvę savininkai Z. T. ir J. T. Vilniaus apskr., Trakų savivaldybės Trakų mieste nuosavybės teisėmis valdė 45 ha vandens telkinį, o J. T. (J. T.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 43,0565 ha vandens telkinį, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamam vandens telkiniui (vertė – 210460 Lt)(b.l.15). 2014 m. rugsėjo 9 d. trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suprojektuoti perduodamÄ nuosavybėn neatlygintinai vandens telkinį Zarasų rajono savivaldybės, Zarasų seniÅ«nijos PakalniÅ¡kių kadastro vietovėje (b. l. 21).

Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Zarasų rajono Pakalniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotos žemės sklypų ribos bei plotai, kuriuo J. T.(. T.) nuosavybės teisių atkūrimui, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam vandens telkiniui, buvo suprojektuota žemės sklypo – ežero Kalinauka (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas – 36,88 ha, paskirtis – vandens ūkio, bendrojo naudojimo vandens telkiniai) dalis – 27,62 ha (b. l. 22-25).

Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. T.(J. T.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančio buvusių savininkų Z. T. ir J. T. nuosavybės teisėmis valdyto Vilniaus apskr., Trakų savivaldybės Trakų mieste vandens telkinio dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 27,37 ha (vertė- 8965 Eur) vandens telkinio – ežero Kalinauka dalį bendrame 36,65 ha vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkiniai, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų rajone, Zarasų seniūnijoje, Kalinaukos kaime, Pakalniškių k.v. bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8).

Byloje nagrinėjamas ginčas, kurį iÅ¡kėlė prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigÅ«nų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimÄ si įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia vieÅ¡ojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Taikant ABTÄ®, vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, t. y. pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. vieÅ¡uoju interesu.Siekiant iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti, ar pagrįstai Sprendimu atkuriant nuosavybės teises, J.

T. (J. T.) buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam vandens telkinys – Kalinaukos ežero dalis. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises į vandens telkinį, o vandens telkinys, į kurį jis turi teisę atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkamas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys.

Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, galiojanti nuo 2004-02-21 iki Å¡iol), pagal kurį Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1-9 punktuose iÅ¡vardytiems objektams, tarp jų valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims, taip pat Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ , valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniai vandens telkiniai.

Pagal CK 4.7 straipsnio nuostatas, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 1997 m. liepos 23 d., 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims, pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiÅ¡kindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ dėl Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, jog jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ pačios Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 40 dalį, vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos pavirÅ¡iniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį, o Å¡io straipsnio 18 dalyje pavirÅ¡inis vandens telkinys apibrėžiamas kaip indentifikuota reikÅ¡minga vandens aplinkos dalis, esanti žemės pavirÅ¡iuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kÅ«dra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras.

Kriterijai, kuriais vadovaujantis pavirÅ¡iniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, nustatyti įstatymu, o bÅ«tent Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktais (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28d.). Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavirÅ¡inių vandens telkinių įraÅ¡ymo į valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä ir iÅ¡braukimo iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o tvarkÄ nustato ir valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė pagal Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims priskiriami pavirÅ¡iniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vienÄ iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytÄ jį kriterijų, tarp jų – iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Byloje esantis archyvinis dokumentas- Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Zarasų miÅ¡kų urėdijos MiÅ¡kų departamento Durp. ir vandenų skyriui 1937 m. balandžio 30 raÅ¡tu Nr. 1115 siųstas Zarasų miÅ¡kų urėdijos valstybinių ežerų, paskirstytų eigulių priežiÅ«rai, sÄ raÅ¡as (b. l. 27-28) patvirtina, jog ežeras Kalinauka iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl jis pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims, ir Å¡ie duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti.Teisėjų kolegija pažymi, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 2009 m. gruodžio 17 d.

įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. jau galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo dienÄ . Nepaisant to, kad ežeras Kalinauka Sprendimo priėmimo dienÄ teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įraÅ¡ytas į Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintÄ Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , jo priskirtinumÄ valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams Sprendimo priėmimo dienÄ nustatė aukÅ¡tesnės galios teisės aktas, t. y.

Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Tam, kad atitinkamas vandens telkinys bÅ«tų priskirtas valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, pakanka vienos iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, tai yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. 2014-12-29 nutartis Nr. A146-1353/2014).Aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ežeras Kalinauka, kurio dalis, kaip lygiavertis turėtajam vandens telkiniui, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn, ginčijamu Sprendimu atkuriant nuosavybės teises J.

T. (J. T.), Sprendimo priėmimo dienai turėjo valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų statusÄ ir priklausė valstybei iÅ¡imtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuotas. Atsakovas, priimdamas SprendimÄ , pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimas naikintinas.Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTÄ® 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai.

Konstatavus Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtÄ administracinį aktÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J. T. (J. T.), nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra lieka nebaigta, todėl Nacionalinė žemės tarnyba privalo operatyviai pakartotinai iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ AtkÅ«rimo įstatymo Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ patenkinti.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J.

T.“.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos                                                                                                                          Irena Varžinskienė                                                                                                                                                Dalytė Zlatkuvienė                                                                                                                                          Nijolė Čekanauskienė