AS-858-710-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-710/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00871-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto apylinkės prokuratūra, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2-4), kuriuo prašoma:

1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 3 d. aktą Nr. 20-25-S-9766;

2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skundą bei 2012 m. liepos 22 d. skundą išnagrinėti bei atsakyti iš naujo;

3) priteisti iš atsakovo 70 000 litų turtinę žalą bei 10 000 litų neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b. l. 26-28) atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijamu aktu 2012 m. rugpjūčio 3 d. aktu Nr. 20-25-S-9766 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK) atsakė į pareiškėjo V. J. 2012 m. liepos 22 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) nustatyti ir pranešti visus kilnojamąjį turtą iš nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. pagrobusius asmenis, organizatorius, vykdytojus ir bendrininkus, transporto priemones ir jų savininkus; 2) nustatyti pagrobto kilnojamojo turto vertę, saugojimo vietą; 3) dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykdytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 4 straipsnio 1, 2 dalių, 5 straipsnio 1 dalies 1, 4 5 punktų, 14 straipsnio 3 dalies 2, 9 punktų, 18 straipsnio 1 dalies 3, 7, 8, 12 punktų, 20 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673 įsakymu „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo” patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatų pažeidimų, tiriant turto grobimą/gadinimą nuo 2012 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini), atlikti tarnybinius patikrinimus ir atsakingiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato asmenims skirti tarnybines nuobaudas; 4) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio PK 2012 m. liepos 12 d. raštą Nr. 20-25-S-8899 ir pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skundą išnagrinėti bei atsakyti iš naujo. Pareiškėjas 2012 m. liepos 7 d. skunde nurodė, jog kreipiasi dėl kilnojamųjų daiktų vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo, turto sunaikinimo ir sugadinimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo ir dėl kilnojamąjį turtą pagrobusių asmenų ir pagrobto turto vertės nenustatymo bei kėlė analogiškus reikalavimus kaip ir 2012 m. liepos 22 d. skunde.

Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK, išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. liepos 22 d. skundą, ginčijamajame 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 20-25-S-9766 nurodė, jog į skundo 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus pareiškėjas gavo atsakymą iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno m. apylinkės prokuratūros III-ojo NVTS prokurorės R. K. bei išanalizavus surinktą medžiagą dėl 3 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų nustatyta, kad policijos pareigūnai atliko visus privalomus įvykio vietoje veiksmus. Policijos pareigūnų veiksmuose įstatymų pažeidimų nenustatyta, todėl tarnybinis patikrinimas nebus atliekamas. Nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinai V. J. 2012 m. liepos 9 d. skundas nebus nagrinėjamas, kadangi tuo pačiu klausimu jau buvo priimtas sprendimas ir pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK 2012 m. liepos 12 d. rašte, atsakydamas V. J. į jo pateiktą 2012 m. liepos 7 d. skundą, nurodė, jog pagal V. J. pareiškimą ir skundus dėl Ž. V. kreditoriui V. J. įkeisto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), naudojimui pagal paskirtį reikalingų kilnojamųjų daiktų vagystės, sukčiavimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00174-12. Pažymėjo, jog 2012 m. birželio 28 d. nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno m. apylinkės prokuratūros III-ojo NVT skyriaus prokurorė R. K. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bei nurodė, jog V. J. pateiktą skundą 2012 m. liepos 7 d., vadovaujantis BPK 62 straipsniu, persiuntė į Kauno apygardos prokuratūros Kauno m. apylinkės prokuratūrą.

V. J. 2012 m. liepos 22 d. skunde Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK nurodė, jog yra apskundęs prokurorės R. K. atsisakymus atlikti veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00174-12, 2012 m. birželio 28 d. nutarimą bei 2012 m. liepos 16 d. raštą Nr. 16154.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, jog iš pareiškėjo skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekia nustatyti kilnojamąją turtą pagrobusius asmenis, organizatorius, vykdytojus ir bendrininkus, transporto priemones ir jų savininkus bei pagrobto kilnojamojo turto vertę, saugojimo vietą, todėl ginčas yra dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, teisėtumo bei pagrįstumo ir šiame skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir BPK normomis. BPK 62 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui pagal šio kodekso 63 straipsnį.

Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, nes administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti su šiuo procesu susijusius klausimus. Be to, kaip jau nurodė Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK savo raštuose V. J., jo skundo dėl kilnojamojo turto vagystės, sukčiavimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo pagrindu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno m. apylinkės prokuratūros III-ojo NVT skyriaus prokurorė R. K. 2012 m. birželio 28 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjas savo skunduose nurodė, jog minėtą nutarimą yra apskundęs. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas yra pasinaudojęs BPK 62 straipsnyje numatyta procesine teise apskųsti prokuroro nutarimą aukštesniam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas savo skunduose prašė atsakovo atlikti tarnybinius patikrinimus ir atsakingiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įdarbintiems asmenims skirti tarnybines nuobaudas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012). Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atlikti minėtiems pareigūnams tarnybinius patikrinimus ir skirti tarnybines nuobaudas, yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. J. reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą išnagrinėti bei atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skundą bei 2012 m. liepos 22 d. skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti 70 000 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą. Pabrėžė, jog iš skundo turinio matyti, kad prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas V. J. sieja su Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminio tyrimo procese numatytas priemones ir veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams (BPK 164 str.). Remdamasis tuo, teismas nurodė, jog reikalavimas dėl žalos, kildinamos iš baudžiamojo proceso normomis reguliuojamų pareigūnų veiksmų atlyginimo, nenagrinėtinas administracinių teismų ir atsisakė jį priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę paduoti bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 32) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčas kilo dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, kadangi tyrimas nevyksta. Paaiškina, jog pareiškėjas skundžia atsakovo veiksmus ir neveikimą viešojo administravimo srityje – teisės aktais reglamentuotą veiklą, skirtą teisės aktams įgyvendinti. Pareiškėjas pažymi, jog skundo dalis dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taip pat yra susijusi su viešojo administravimo sritimi. Pabrėžia, jog pareiškėjas neprašė teismo veikti baudžiamajame procese, bet apginti pažeistas teises viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą dėl reikalavimų panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 3 d. aktą Nr. 20-25-S-9766, įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skundą bei 2012 m. liepos 22 d. skundą išnagrinėti bei atsakyti iš naujo, priteisti iš atsakovo pareiškėjui 70 000 litų turtinę žalą bei 10 000 litų neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 3 d. aktą Nr. 20-25-S-9766, įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skundą bei 2012 m. liepos 22 d. skundą išnagrinėti bei atsakyti iš naujo, nurodo, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog skundžiamu atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 3 d. aktu Nr. 20-25-S-9766 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad į pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. skundo 1 ir 2 punktuose pateiktus reikalavimus (t. y. į reikalavimus nustatyti ir pranešti visus kilnojamąjį turtą iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. pagrobusius asmenis, organizatorių, vykdytojus ir bendrininkus, transporto priemones ir jų savininkus ir nustatyti pagrobto kilnojamojo turto vertę, saugojimo vietą) buvo gautas atsakymas iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno m. apylinkės prokuratūros III-ojo NVTS prokurorės R.

K.. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad dėl 3 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų (t. y. dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykdytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 4 straipsnio 1, 2 dalių, 5 straipsnio 1 dalies 1, 4 5 punktų, 14 straipsnio 3 dalies 2, 9 punktų, 18 straipsnio 1 dalies 3, 7, 8, 12 punktų, 20 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673 įsakymu „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo” patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatų pažeidimų, tiriant turto grobimą/gadinimą nuo 2012 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini), atlikti tarnybinius patikrinimus ir atsakingiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įdarbintiems asmenims skirti tarnybines nuobaudas ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio PK 2012 m. liepos 12 d. raštą Nr. 20-25-S-8899 ir pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skundą išnagrinėti bei atsakyti iš naujo) nustatyta, kad policijos pareigūnai atliko visus privalomus įvykio vietoje veiksmus.

Policijos pareigūnų veiksmuose įstatymų pažeidimų nenustatyta, todėl tarnybinis patikrinimas nebus atliekamas. Šiuo skundžiamu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinai jo 2012 m. liepos 9 d. skundas dėl kilnojamųjų daiktų vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo, turto sunaikinimo ir sugadinimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo ir dėl kilnojamąjį turtą pagrobusių asmenų ir pagrobto turto vertės nenustatymo nebus nagrinėjamas, kadangi tuo pačiu klausimu jau buvo priimtas sprendimas ir pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (b. l. 10).

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. VAĮ 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką ir numato, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo atsakovo akto turinį, pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. bei 2012 m. liepos 22 d. skundus ir jais reiškiamus reikalavimus, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nurodo, kokių veiksmų pareigūnai neatliko ir kad nepagrįstai nenustatė kaltų asmenų dėl padarytų neteisėtų veikų (b. l. 2-4), pažymi, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad administracinėje ginčas kilo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, teisėtumo bei pagrįstumo ir šiame skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir BPK normomis. Pastebėtina, jog pareiškėjas skunde argumentų, leidžiančių spęsti, kad nurodyti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme, nepateikė. Šiuo atveju pareiškėjas grįsdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 3 d. akto Nr. 20-25-S-9766 neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodė argumentų ir neginčijo jo tuo aspektu, kad būtų galima teigti, kad ginčas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, nes administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 3 d. akto Nr. 20-25-S-9766 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas administracinių teismų.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas savo skunduose prašė atsakovo atlikti tarnybinius patikrinimus ir atsakingiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įdarbintiems asmenims skirti tarnybines nuobaudas, tačiau tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012).

Pabrėžtina, jog šiuo atveju atsisakius priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 3 d. aktą Nr. 20-25-S-9766, pagrįstai buvo atsisakytas priimti ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skundą bei 2012 m. liepos 22 d. skundą išnagrinėti bei atsakyti iš naujo.

Kiek tai yra susiję su pareiškėjo reikalavimu priteisti 70 000 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą šioje dalyje kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui ((toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismas nagrinėja ginčus, nustatytus CK 6.272 straipsnyje, kai žala padaroma procesiniais teisės aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Už žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijos veiksmais, kurie nesusiję su procesinių prievartos priemonių taikymu, pavyzdžiui, neteisėtai paskirta kitokia nei areštas administracine nuobauda, valstybė atsako pagal CK 6.271 straipsnį. Sąvoka „procesinės prievartos priemonės“ apima visas administraciniame ir baudžiamajame procese taikomas priemones (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-80/2012).

Pažymėtina, jog ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. A. S. v. valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, 2007 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą byloje J. J. v. Lietuvos šaulių sąjunga). Tačiau ginčus dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėja administraciniai teismai, jeigu šių pareigūnų skundžiami veiksmai buvo susiję su viešuoju administravimu arba atlikti pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą byloje V. D. Ž. ir T. Ž. v. Šilalės rajono apylinkės prokuratūra). Šiuo aspektu pastebėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad, kai reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas iš Policijos veiklos įstatyme numatytų bendrųjų policijos funkcijų, susijusių su viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, vykdymo srities, tokio pobūdžio policijos funkcijų vykdymas yra viešojo administravimo veikla, o žalos, susijusios su tokia veikla, atlyginimo klausimas patenka ne į CK 6.272 straipsnio, bet į šio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir bylos dėl tokio žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui (žr. Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą byloje V. J. v. valstybė, atstovaujama Švenčionių rajono policijos komisariato ir Vyriausybės, 2006 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą byloje R. Č. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės, 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą byloje G. V. v. Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas prokuratūros ar policijos, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmais. Pareiškėjas žalą sieja su prokuratūros ir policijos veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, pareiškėjas nurodo, jog nepagrįstai buvo nenustatyti nusikalstamas veiksmas padarę asmenys, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nepagrįstai buvo neatlikti atitinkami veiksmai tiriant nusikalstamas veikas (b. l. 2-4). Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, konstatuoja, jog byloje yra pareikštas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.), todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nurodo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui teisę ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paduoti bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, jog atskirajame skunde pareiškėjo pateikiami argumentai, kad jis neprašė teismo veikti baudžiamajame procese, bet apginti pažeistas teises viešojo administravimo srityje, yra vertintini kritiškai. Šiuo atveju pareiškėjo 2012 m. liepos 7 d. skunde bei 2012 m. liepos 22 d. skunde nurodytos aplinkybės, skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentai (b. l. 2-4) neleidžia manyti, jog skundžiami aktai, prašoma priteisti žala yra susijusi su veiksmais, atliktais viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių priešingai nei nurodyta traktuoti kilusio ginčo pobūdį.

Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas