2017-09-21 Nr. AB-17155-3-61-3-01989-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-807-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01989-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą (raštą), įpareigoti atsakovą priimti procesinius sprendimus ir kreiptis į teismą dėl fekalinių šulinių panaikinimo Pavilnių regioniniame parke ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sutvarkyti kelio dangą Pavilnių regioniniame parke bei priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 ir 10 punktuose, 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. liepos 11 d. pašalinti skundo trūkumus, nurodytus nutarties motyvuojamojoje dalyje.

Atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjai pakartotinai nustatė terminą skundo trūkumams, nurodytiems 2017 m. birželio 21 d. teismo nutartyje, pašalinti iki 2017 m. liepos 31 dienos.

Teismas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 21 d. nutartyje buvo detaliai nurodyti skundo trūkumai ir išaiškinta pareiškėjai, kaip šie trūkumai gali būti pašalinami, o 2017 m. liepos 18 d. nutartimi pratęstas minėtų veiksmų atlikimo terminas iki 2017 m. liepos 31 dienos. Minėta nutartis 2017 m. liepos 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta pareiškėją atstovaujančiam advokatui P. R..

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumams pašalinti iki 2017 m. liepos 31 d. teisme nebuvo gautas pareiškėjos tiesiogiai ar per atstovą pateiktas patikslintas skundas, taip pat kiti dokumentai, kuriuos pateikti buvo nurodęs teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartyje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytu terminu teismo nurodymo neįvykdė, t. y. nepateikė teismui ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus atitinkančio skundo. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjai.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

II. Pareiškėja A. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o apie P. R. piktnaudžiavimą pranešti Advokatų tarybai ir jį paskyrusiai institucijai. Advokatų tarybai pranešti P. R. draudėjui dėl draudiminio įvykio, iškelti drausminę bylą ir pareiškėjai nurodyti jo draudimo kompanijos adresą.

Pareiškėja nurodo, kad jos atstovas neįvykdė teismo nutarties, skundo trūkumų nepašalino, dėl ko teismas nutarė bylos medžiagą grąžinti pareiškėjai, neišsiaiškinęs atstovo priežasčių, dėl kurių jis pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius, sulaužė advokato priesaiką, padarydamas draudiminį įvykį. Pareiškėja pažymi, kad teismas užkirto pareiškėjai kelią pasinaudoti kitu valstybės paskirtu atstovu, nušalindamas sulaužiusį priesaiką atstovą nuo pareiškėjos atstovavimo. Pareiškėjos manymu, teismo nutartis neatitinka teismų praktikos, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, leidžia valstybės paskirtam atstovui piktnaudžiauti, nepraneša jį paskyrusiai institucijai.

Atsakovas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo, neskundė jokių su nutarties priėmimu susijusių faktinių aplinkybių, nenurodė jokio juridinio pagrindo nutarties apskundimui. Atskirajame skunde nepateikta jokių argumentų, kokias materialines ar procesines teisės normas teismas pažeidė priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovo vertinimu, be paskirto atstovo pareiškėja ir pati turi domėtis bylos eiga bei vykdyti teismo nurodymus, informuoti teismą iš anksto, jei nesusiklosto tinkami atstovaujamajai atstovavimo teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėja A. B. ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą nutarta laikyti nepaduotu.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2017 m. liepos 11 dienos. Nutartis vykdyti išsiųsta advokatui M. P. ir pareiškėjos žiniai. 2017 m. liepos 10 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti terminą skundo trūkumų pašalinimui iki 2017 m. liepos 25 dienos. Pareiškėja pridėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-2087-12942 (b. l. 107), iš kurio matyti, kad pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti Tarnybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu paskirtas advokatas M. P. pakeistas advokatu P. R.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai naują terminą iki 2017 m. liepos 31 d. skundo trūkumams, nurodytiems 2017 m. birželio 21 d. teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Nutartis vykdyti išsiųsta advokatui P. R. ir pareiškėjos žiniai. Kadangi pareiškėja nustatytu terminu teismo nurodymo neįvykdė ir nustatytų trūkumų nepašalino, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja teismo nutartimi nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėja skundo trūkumų neištaisymą nustatytu terminu sieja su tuo, jog jos atstovas advokatas neužtikrino, kad skundo trūkumai būtų ištaisyti laiku.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą skundo trūkumų neištaisymo laiku priežastį, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio ir ji negali būti pripažinta svarbia priežastimi, pateisinančia praleistą terminą skundo trūkumams ištaisyti. Pažymėtina, kad pareiškėja santykius su savo atstovais turi organizuoti taip, kad nekiltų nesklandumų ginant savo teises, o ir patys atstovai – advokatai – turi būti atidūs ir rūpestingi bei padėti klientui tinkamai ginti savo teises. Kadangi advokatas užsiima profesionalia veikla ir yra sudaręs sutartį atstovauti klientą, jis privalo organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Pažymėtina, jog tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose (pvz., 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-61-552/2017, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858–46/2010, 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA63–55/2009).

Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), kurios, kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė. Pareiškėjai per nustatytą terminą neištaisius pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų trūkumų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pagrįstai nusprendė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu, pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų, neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Vertinant pareiškėjos prašymą apie P. R. piktnaudžiavimą pranešti Advokatų tarybai ir jį paskyrusiai institucijai, taip pat pranešti Advokatų tarybai P. R. draudėjui dėl draudiminio įvykio, iškelti drausminę bylą ir nurodyti pareiškėjai P. R. draudimo kompanijos adresą, pažymėtina, kad advokato drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjos skundo reikalavimais ir nėra įtvirtintas administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjos atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimo, taip pat pranešti pareiškėjos nurodytoms institucijoms apie galimą advokato piktnaudžiavimą. Tai nepaneigia pareiškėjos teisės pačiai teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti drausmės bylos iškėlimą advokatui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė