2013-04-09 Nr. DBT-58-3-63-3-00165-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teismingumo byla Nr. T-47/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00165-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T2-288 „Dėl Tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. T2-260 pakeitimo“ 1.3 punktą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 28 d. raštą Nr. (4.16)-D3-369 „Dėl žemės nuomos mokesčio už 2012 metus perskaičiavimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. T2-260, žemės nuomos mokestis komercinei paskirčiai buvo 0,5 procentų žemės vertės. Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T2-288 1.3 punktu asmenims, kurių nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose 2012 m. buvo vykdoma veikla, už kurią numatyta atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje nurodytų taisyklių bei kitų kodekso straipsnių už Statybos įstatymo nuostatų pažeidimus, ir tą veiklą vykdę asmenys buvo bausti administracine tvarka, buvo nustatytas didesnis 4 procentų žemės vertės žemės nuomos mokesčio tarifas. Pareiškėjas teigė, kad už administracinį teisės pažeidimą buvo baustas iki šio nuomos mokesčio tarifo pakeitimo, dėl to Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T2-288 1.3 punktas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomas. Manė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 28 d. raštu Nr. (4.16)-D3-369 keliamas reikalavimas sumokėti 80 395 Lt žemės nuomos mokesčio nepriemoką pagal patikslintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją yra neteisėtas. Pažymėjo, kad savivaldybės administracija tinkamai ir laiku, t. y. 2012 m. spalio 29 d. pareiškėjui pateikė pirminę žemės nuomos mokesčio deklaraciją dėl 11 485 Lt dydžio žemės nuomos mokesčio sumokėjimo ir pareiškėjas šią mokestinę prievolę įvykdė laiku (Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 ir 7 punktai).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad skundu ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas (2013 m. sausio 28 d. raštas Nr. (4.16)-D3-369), tačiau ginčas susijęs su nuomos teisiniais santykiais, kurie pagal savo prigimtį yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami Civilinio kodekso normomis. Atsakovas nagrinėjamu atveju veikia kaip civilinių teisinių santykių (valstybinės žemės nuoma) dalyvis, o administracinis aktas, kuriuo buvo nustatytas valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis, iš esmės susijęs su asmens civilinėmis teisėmis, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Byloje yra kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio, mokėtino už pareiškėjo nuomojamą valstybinės žemės sklypą, dydžio. Pažymėtina, kad žemės nuomos, tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (6.545 - 6.566 straipsniai). Šiuo atveju atsakovas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę nustatyti, apskaičiuoti ir gauti žemės nuomos mokestį už išnuomotus valstybinės žemės sklypus (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 3, 5, 7 punktai). Tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų, todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje N. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta byloje AB „Kupiškio agrotiekimas“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Prienų rajono savivaldybės administracija).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo perduoti Palangos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys