2018-11-07 Nr. AB-19967-3-61-3-04365-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rainesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rainesa“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-11-07 Nr. AB-19967-3-61-3-04365-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas UAB „Rainesa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-113/16 (toliau – ir ginčijamas nutarimas) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1780-525/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04365-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rainesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rainesa“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas UAB „Rainesa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-113/16 (toliau – ir ginčijamas nutarimas) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu nutarimu jis buvo nepagrįstai pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Departamentas nevertino jo nurodytų aplinkybių, dėl kurių įvyko galimas pažeidimas, t. y. kad policijos pareigūnai provokavo jo darbuotojas parduoti alkoholinius gėrimus išsinešti. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė sistemingai pažeidžia AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, nes 2 alkoholinių gėrimų butelių pardavimas negali būti laikomas sistemingu pažeidimu. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, priešingai, jo darbuotojos savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, Bendrovės direktorius buvo atleistas, galiojančių nuobaudų neturi. Bendrovės finansinė padėtis yra bloga, todėl 362 Eur bauda gali pakenkti jos veiklai. Paskirta bauda yra neproporcinga, todėl mažintina.
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, jog ekonominė sankcija Bendrovei paskirta už tai, kad ji pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, nes jai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuo 22 val. iki 8 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais uždarytoje pakuotėje išsinešti. Pažeidimas konstatuotas remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) atliktų kontrolinių patikrinimų metu surinktais duomenimis, kurie išsamiai išdėstyti ginčijamame nutarime. Policijos pareigūnų veiksmus Bendrovė galėjo skųsti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių nustatytą pažeidimą. Departamentas nenustatė AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, skyrė jai AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos vidurkį sudarančią baudą (362 Eur). Pagal teismų praktiką, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo finansinė veikla yra nuostolinga, savaime nėra pagrindas mažinti paskirtą baudą.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad Bendrovė turi Alytaus miesto savivaldybės administracijos išduotą licenciją Nr. 578 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Alytaus AVPK, remdamasis gauta informacija, nusprendė Bendrovei priklausančiame bare organizuoti kontrolinį pirkimą, siekiant nustatyti, ar jame nuo 22 val. iki 8 val. vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais neatidarytoje pakuotėje ir nevartojimui vietoje. Alytaus AVPK pareigūnai 2016 m. liepos 16 d., apie 01.45 val., atliko kontrolinį pirkimą Bendrovei priklausančiame bare, kurio metu Bendrovės darbuotoja už 5 Eur pardavė pareigūnei uždarytą butelį putojančio vyno „Bosca“. Dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo Bendrovei surašytas 2016 m. rugpjūčio 16 d. protokolas Nr. ATK2-139. Alytaus AVPK pareigūnai 2016 m. liepos 23 d., apie 1 val., atliko kontrolinį pirkimą Bendrovei priklausančiame bare, kurio metu Bendrovės darbuotoja už 7 Eur pardavė pareigūnei uždarytą butelį putojančio vyno „Grand Cavalier“. Dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo Bendrovei surašytas 2016 m. rugpjūčio 24 d. protokolas Nr. ATK2-145. Departamentas, išnagrinėjęs Alytaus AVPK pateiktą medžiagą, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. ATK2-113/16 konstatavo, kad Bendrovė padarė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą pažeidimą, todėl, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 3 dalimi, skyrė jai 362 Eur dydžio baudą.
7. Teismas iš byloje esančių Bendrovės darbuotojų paaiškinimų taip pat nustatė, kad ginčo alkoholiniai gėrimai buvo parduoti ne vartoti vietoje, o išsinešti, darbuotojos tą suvokė, todėl pakuotės nebuvo atidarytos, pirkėjai nebuvo informuoti apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus iš baro patalpų.
8. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų išaiškinimus, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog Bendrovė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą – nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, skirtais išsinešti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių padarytą pažeidimą, o Departamento priimto nutarimo neteisėtumą grindė tik subjektyvaus pobūdžio pamastymais apie galimai neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Kita vertus, kontroliniai pirkimai buvo įvykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų, neteisėtų pareigūnų veiksmų Bendrovė neskundė. Iš Bendrovės darbuotojų paaiškinimų yra akivaizdu, kad Bendrovėje yra nusistovėjusi prekybos alkoholiniais gėrimais, skirtais vartoti ne vietoje, o išsinešti, praktika.
9. Teismas, įvertinęs AKĮ 34 straipsnio 8 dalies nuostatas, konstatavo, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo veiksmuose nėra AKĮ nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bendrovė padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, nepadėjo institucijoms tyrimo metu. Priešingai, Bendrovė neigė savo atsakomybę, kuri pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis. Be to, atsakomybėn Bendrovė patraukta už du savarankiškus epizodus, padarytus per trumpą laiko tarpą, kas patvirtina sistemingą AKĮ reikalavimų nesilaikymą. Bendrovės finansinė padėtis 2016 m. spalio mėnesį negali būti vertinama kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sudaranti pagrindą sumažinti paskirtą baudą.
10. Teismas apibendrino, kad sankcija Bendrovei paskirta vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 3 ir 7 dalių nuostatomis, yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui, individualizuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Departamento nutarimą.
III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia abejonę, ar galėjo policijos pareigūnai pirkti alkoholį be sankcijos, tai galėjo būti provokacija Bendrovės atžvilgiu, siekiant sužlugdyti konkurentą. Alytuje visi policijos pareigūnus pažįsta, baro darbuotoja informavo pareigūnę, kad išsinešti alkoholio negalima, reikia vartoti vietoje, tačiau, matydama, kad tai policijos pareigūnė, negalėjo jai pasipriešinti ir priversti vartoti alkoholį vietoje. Taigi baro darbuotojos pačios negali įvykdyti AKĮ įtvirtintų prievolių, o samdyti apsaugos darbuotojus nėra finansinių galimybių.
13. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, akcentuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl policijos pareigūnų, neva, provokacinių veiksmų yra nemotyvuoti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, jog policijos pareigūnų atlikti kontroliniai pirkimai buvo prieš jį nukreipta provokacija. Policijos pareigūnų nurodytos įvykių aplinkybės bei pareiškėjo darbuotojų pirminiai paaiškinimai apie faktines pažeidimų nustatymo aplinkybes yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo informaciją tik apie vieną pažeidimo epizodą, kuris įvyko 2016 m. liepos 16 d., tačiau nemini antrojo.
15. Departamentas pastebi, kad pareiškėjo teiginiai, jog Bendrovės darbuotoja įspėjo policijos pareigūnę apie vartojimą vietoje, bet negalėjo jai pasipriešinti, yra nauji ir pateikiami tik apeliaciniame skunde. Tokie pareiškėjo argumentai yra netikslūs (neaišku, kuri pardavėja, kokiame epizode) ir nemotyvuoti (nepateikti šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai), jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (policijos pareigūnų surinktiems duomenims bei pirminiams pardavėjų paaiškinimams) bei logikai, nes pardavėja supranta, kad alkoholį parduoda pareigūnei, kuri atlieka kontrolinį pirkimą, tačiau vis tiek parduoda jį neatidarytą. Taigi pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs, gynybinio pobūdžio, nepagrįsti, prieštaringi ir negali būti vertinami kaip naikinantys padaryto pažeidimo sudėtį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 16. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-113/16 (b. l. 4–5), kuriuo pareiškėjui UAB „Rainesa“ buvo paskirta 362 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą (jam priklausančiame bare nuo 22 val. iki 8 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais uždarytoje pakuotėje išsinešti), teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai nustatyti teisėtai ir kvalifikuoti teisingai, paskirta bauda yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui, individualizuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą Departamento nutarimą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės padarytų pažeidimų neneigia, paskirtos baudos dydžio neginčija, tačiau kelia klausimą, ar galėjo policijos pareigūnai pirkti alkoholį be sankcijos; mano, kad tokiu būdu buvo siekiama jį sužlugdyti; pažymi, jog baro darbuotoja informavo pareigūnę, kad išsinešti alkoholio negalima, reikia vartoti vietoje, tačiau, matydama, jog tai policijos pareigūnė, negalėjo jai pasipriešinti ir priversti jos vartoti alkoholį vietoje; akcentuoja, kad baro darbuotojos pačios negali įvykdyti Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų prievolių, o samdyti apsaugos darbuotojus nėra finansinių galimybių.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Alkoholio kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 8 d.) 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
21. Įgyvendindamas prieš tai nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nustatė mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte yra nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858‑351/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015). Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (bylai aktualioje įstatymo redakcijoje – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Iš Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.
23. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl vertintina, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog teisingumą konkrečioje byloje, įvertinęs jos individualias faktines aplinkybes, vykdo teismas, būtent jis turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).
24. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ginčijamas Departamento nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo padaryti pažeidimai nustatyti teisėtai ir kvalifikuoti teisingai, paskirta bauda yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui, individualizuota tinkamai (žr. šio procesinio sprendimo 6–10 p.), todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.
25. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad administracinėje byloje esantys pavedimai atlikti kontrolinį pirkimą (2016 m. liepos 15 d. Nr. 52-IL-8965 ir 2016 m. liepos 22 d. Nr. 52-IL-9219; b. l. 30, 54) patvirtina, jog ginčo kontroliniai pirkimai buvo vykdomi teisėtai.
26. Nors pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnai provokavo baro darbuotojas parduoti alkoholinius gėrimus, tai buvo atliekama siekiant jį sužlugdyti, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kaip šie provokaciniai veiksmai pasireiškė bei kas jį siekia sužlugdyti, nenurodė. Apeliaciniame skunde pateikta versija, kad baro darbuotojos pardavė alkoholinius gėrimus policijos pareigūnėms, nes atpažino, jog jos yra policijos pareigūnės ir bijojo joms pasakyti, kad alkoholinius gėrimus turi vartoti vietoje, prieštarauja ankstesniems pareiškėjo teiginiams, jog minėti gėrimai buvo parduoti jaunoms merginoms labai prašant, nes jos važiuoja į gimtadienį (b. l. 1), taip pat baro darbuotojų paaiškinimams, kuriuose neminimos jokios aplinkybės, kad jos būtų kažko bijojusios ar kad jas būtų įtikinėję ar spaudę parduoti alkoholinius gėrimus (b. l. 32, 54). Todėl analizuojami pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai laikytini dar viena jo pateikta įvykių versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai, todėl atmestini.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas draudimas netaikomas tik toms mažmeninės prekybos vietoms, kurios, be kitų reikalavimų, parduoda pilstomus alkoholinius gėrimus ar alkoholinius gėrimus, atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nors ir darant prielaidą, kad tam tikrais atvejais gali kilti sunkumų užtikrinti, kad klientai alkoholinius gėrimus vartotų vietoje, tačiau atidaryti pakuotę prieš ją paduodant klientui bei informuoti jį apie prievolę vartoti alkoholį vietoje, nereikalauja jokių papildomų žmogiškųjų ar finansinių išteklių (pavyzdžiui, kaip pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, samdyti apsaugos darbuotoją). Nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti uždarytoje pakuotėje, policijos pareigūnės nebuvo informuotos apie šių gėrimų vartojimą vietoje (dėl to ginčas byloje nekyla), todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie sunkumus vykdant Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytus įpareigojimus laikytini nepagrįstais.
28. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rainesa“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Rytis Krasauskas