Legislator Case Law & Legislation
f4036e26-33c3-4477-a857-8756400a53c4 AI generated

f4036e26-33c3-4477-a857-8756400a53c4 · Kauno apygardos teismas

Case Number f4036e26-33c3-4477-a857-8756400a53c4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-185-179/2012 pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovams V. Z., V. Z. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų V. Z. IÄ® ir V. Z. subsidiariai priteisti 58 091 Lt nuostolių dėl nekokybiÅ¡kai atliktų statybos darbų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

f4036e26-33c3-4477-a857-8756400a53c4 · Kauno apygardos teismas: Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju V. J.. Teismo posėdyje atsakovas su nustatytais darbų trÅ«kumais iÅ¡ dalies sutiko, tripliku pripažino, kad stogo dengimo iÅ¡laidos pagal jo paskaičiavimÄ sudarytų apie 34795,00 Lt. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo verslo liudijimo užsiimti stogų montavimo darbais ir neturėjo statybininko specialybės, neturi esminės reikÅ¡mės vertinant jo kaltę dėl atsiradusių nuostolių. IeÅ¡kovas įrodė gyvenamo namo statybos defektų faktÄ , o atsakovas neįrodė jo atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes, todėl teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkintino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-598-390/2013 Procesinio sprendimo kategorija:42.5; 44.5.1; 52.2; 52.3;  (S) 99.5; 114.11 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. ir trečiojo asmens A.

Z. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-185-179/2012 pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovams V. Z., V. Z. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų V. Z. IÄ® ir V. Z. subsidiariai priteisti 58 091 Lt nuostolių dėl nekokybiÅ¡kai atliktų statybos darbų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad dėl gyvenamojo namo statybos ieÅ¡kovas kreipėsi pas atsakovÄ , tai yra savo pusbrolį V. Z.. Su atsakovu susitiko 2009 metų liepos mėnesį jo namuose ir susitarė, kad atsakovas pastatys jam gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovas patikino, kad jis jau yra pastatęs ne vienÄ namÄ , kad turi statybininkų brigadÄ . Dauguose atsakovas yra laikomas verslininku ir ieÅ¡kovas net neabejojo, kad atsakovas sugebės tinkamai paruoÅ¡ti statyboms dokumentus ir pastatys ieÅ¡kovui namÄ . Atsakovui pateikė turimus statybos dokumentus ir sutarė, kad namo pastatymas ieÅ¡kovui kainuos 70 000 litų.

Tokiu bÅ«du buvo sudaryta žodinė konkliudentinias veiksmais paremta statybos rangos sutartis fizinio asmens Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovui už statybos darbų atlikimÄ buvo sumokėtas 11000 Lt avansas. Atsakovas darbus pradėjo vykdyti rugpjūčio mėnesį. Atsakovui pinigai medžiagoms ir už darbÄ buvo perduoti tokiomis datomis: 2009 metų liepos mėnesį medienai 4000 Lt, 11000 Lt betonui 11000 Lt blokeliams, vėliau buvo duota plėvelei 8500 Lt, laidams 1500 Lt, skardai 13000 Lt. Atsakovui iÅ¡ viso buvo perduota 93000 Lt.

Dėl atsakovo padaryto broko kreipėsi patarimo į statybos specialistus. 2010-08-05 kreipėsi į KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“. Už specialistų išvadas sumokėjo 500 Lt. 2010-08-19 buvo surašytas aktas Nr. 1, kuriame pažymėta, kad stogo konstrukcijai buvo panaudota netinkama mediena, stogo danga sulankstyta, jos galai surūdiję, stogas nelygus, išlenktas, nekokybiškai sujungti skardos lakštai. Dėl šių priežasčių stogas kiauras, praleidžia vandenį.

Buvo pateikta galutinė išvada – su tokiu stogo darbų išpildymu eksploatuoti pastato negalima. Tame pačiame akte buvo nurodyti ir kiti pastato elementų išpildymo defektai. 2010-08-09 surašytas Projektavimo, statybos sutarties ir statybos darbų eigos patikrinimo aktas Nr.2. Kad būtų konstatuotos faktinės aplinkybės pagal pateiktus aktus 2010-08-19 d. buvo surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 127-10-22. Už paslaugas antstoliui buvo sumokėta 500 Lt. Kadangi namo statybos trūkumai buvo esminiai ir nepašalinami su atsakovu buvo nutraukta sutartis, specialistų pagalba buvo nustatyti darbų defektai ir nuostoliai.

Bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrÄ , kur 2012-10-22 d. papildomai atliko statinio dalinę ekspertizę nustatė patirtus nuostolius. Pagal specialistų iÅ¡vadÄ stogo demontavimo darbai privalomi ir pagal byloje pateiktÄ ieÅ¡kovo lokalinę sÄ matÄ nuostoliai sudaro 58000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V.

Z. ieÅ¡kovui 24841,73 Lt nuostolių, 745,26 Lt žyminio mokesčio, 1350,01 Lt už statinio dalinės ekspertizės aktÄ , 502 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 500 Lt iÅ¡laidų už darbų kokybės įvertinimo aktÄ ir 1600 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso bendrai bylinėjimosi iÅ¡laidų 4697,27 Lt, priteisė iÅ¡ atsakovo 102.56 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos mėnesį tarp ieÅ¡kovo R.

B. ir atsakovo V. Z. buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas V. Z. įsipareigojo pastatyti ieÅ¡kovui R. B. gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes, kad atsakovas V. Z. buvo statomo namo rangovas ir organizavo statybų eigÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai A. D., L. D., A. M., A. S., M. L., M. R. ir O. K.. Å alys apytiksliai sutarė, kad namo mÅ«ro darbai kainuos 70000 Lt. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovui buvo perduota 93 000 Lt namo statybai, šį faktÄ atsakovas pripažįsta tik iÅ¡ dalies ir savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo gavęs 76 000 Lt., kuriuos jis iÅ¡leido ieÅ¡kovo namo statybinėms medžiagoms pirkti ir samdytiems darbininkams už darbÄ apmokėti, tame tarpe už stogui perkamÄ medienÄ iÅ¡leido 4000 Lt, už skardÄ 7000 Lt, polietileninę plėvelę 944 Lt ir darbininkams už darbÄ 1000 Lt.

Atsakovas pripažįsta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gautų pinigų stogo darbams iÅ¡leido 13000 Lt. Konstatavo, kad ieÅ¡kovo atstovės teiginys, kad stogo medžiagų pirkimui buvo iÅ¡leista 29500 Lt neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, nes ieÅ¡kovas byloje raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. Apklaustas byloje liudytoju G. P., kuris pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ atliko statinio dalinę ekspertizę ir sudarė esamo stogo montavimo darbų lokalinę sÄ matÄ nurodė, kad esamo stogo 2009 metų medžiagos, be PVM mokesčio, pagal dengiamo stogo kvadratÅ«rÄ galėjo kainuoti nedaugiau kaip 14771,73 Lt.

Dėl nekokybiÅ¡kai sumontuoto stogo pagal esamÄ bÅ«klę stogo konstrukcijas reikalinga permontuoti iÅ¡ naujo, kurios ieÅ¡kovui kainuotų be PVM 35 428,89Lt. Pagal paskaičiavimÄ stogo demontavimo darbai kainuotų be PVM 10 070,46 Lt. Teismas sprendė, kad stogo dengimo darbų trÅ«kumai yra akivaizdÅ«s. Sugadinto stogo padaryti nuostoliai pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 24 841,73 Lt. IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos yra 2,3 karto mažesnės negu pareiÅ¡kė pagal pateiktÄ sÄ matÄ ieÅ¡kinį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies yra nepagrįstas ir mažintinas iki faktinių patirtų ieÅ¡kovo nuostolių.

IeÅ¡kovo reikalavimÄ taikyti atsakovui kaip juridiniam asmeniui subsidiarinę atsakomybę atmetė, nes rangos sutartis buvo sudaryta žodinė, o įstatymas reikalauja raÅ¡ytinės formos sudarant statybos rangos sutartį su juridiniu asmeniu, kadangi rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, kurioje turi bÅ«ti nustatyta darbų kaina bei statinio darbų kokybės reikalavimai (CK 6.684 str.). Be to atsakovas nėra įregistravęs ir neturi įmonės galinčios vykdyti namo statybos darbus.

Teismas sprendė, kad tarp Å¡alių sudaryta 2009 m. liepos mėnesio gyvenamo namo statybos rangos sutartis atitinka esminius vartojimo rangos sutarties reikalavimus. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti darbų rezultato trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas pareiÅ¡kė nepraleidęs dviejų metų termino nuo atliktų darbų pabaigos (LR CK 6.666 str. 2 d.). AkivaizdÅ«s darbų trukumai buvo konstatuoti 2010-08-19 individualaus gyvenamojo namo įvykdytų darbų kokybės įvertinimo aktu Nr.1. IÅ¡ įvykdytų darbų kokybės įvertinimo akto Nr. 1, kurį parengė KŪB „Statybos valdymas ir techninė kontrolė (b.l. 18-19 t. 1.) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b. l. 32,t.1.) matyti, kad nuostoliai atsirado dėl nekokybiÅ¡kų montavimo darbų, nes su tokiu stogo darbų iÅ¡pildymu namo eksploatuoti negalima.

Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju V. J.. Teismo posėdyje atsakovas su nustatytais darbų trÅ«kumais iÅ¡ dalies sutiko, tripliku pripažino, kad stogo dengimo iÅ¡laidos pagal jo paskaičiavimÄ sudarytų apie 34795,00 Lt. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo verslo liudijimo užsiimti stogų montavimo darbais ir neturėjo statybininko specialybės, neturi esminės reikÅ¡mės vertinant jo kaltę dėl atsiradusių nuostolių. IeÅ¡kovas įrodė gyvenamo namo statybos defektų faktÄ , o atsakovas neįrodė jo atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes, todėl teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkintino.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo turėtos ir dokumentais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 745,26 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos, 1350,01 Lt už statinio dalinės ekspertizės aktÄ , 502 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 500 Lt už darbų kokybės įvertinimo aktÄ bei 1600 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kovo ir jo atstovės N. B. praÅ¡ymÄ dėl patirtų kelionės iÅ¡laidų (skrydžių iÅ¡ Londono į Vilnių) dalyvaujant teismo posėdžiuose priteisimo atmetė, nes Å¡ios iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos, kadangi ieÅ¡kovo ir jo atstovės gyvenamoji vieta deklaruota Jaunimo g. 50-21, Alytaus mieste.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės 2012-12-05 sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas priteisdamas iÅ¡ atsakovo 24841,73 Lt vadovavosi eksperto, kuris buvo apklaustas byloje parodymais kad statybos metu medžiagos stogui sudarė 14771 be PVM, o nuardymas 10070 litų (Å¡ios dvi sumos ir sudaro teismo priteistos sumos dydį).

Tačiau ir ieÅ¡kovo atstovai ir atsakovas sutiko, kad stogui buvo sunaudota ne daugiau kaip 12 000,00 Lt (4000,00 Lt medienai, 7000,00 Lt skardai, 944,00 Lt - plėvelei). Darbininkams už stogo dengimÄ buvo atskirai sumokėta 1000,00 Lt. Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas galėjo patirti ne didesnę kaip 13 000,00 Lt žalÄ , tuo tarpu teismas priteisė 24841,73 litų sumÄ . Teismas neteisingai interpretavo atsakovo parodymus. Atsakovas sutinka, kad darbai dalinai buvo nekokybiÅ¡ki ir juos reikėjo taisyti, tačiau rezultatas, t.y., stogas funkcionuoja, kadangi ginčas vyksta nuo 2010 metų pradžios, per šį laikotarpį ieÅ¡kovai stogo neremontavo, o toliau vykdė statybos ir apdailos darbus, pritaikydami jį gyvenimui.

Tai reiÅ¡kia, kad patys ieÅ¡kovai, nors ir teigia, kad namas pastatytas nekokybiÅ¡kai jį priėmė kaip atitinkantį jų poreikius ir toliau vykdo jame veiklÄ . Teismas neatsižvelgė į liudytojo paaiÅ¡kinimÄ , kad darbus vykdė asmuo, kuris nėra specialistas. Visi darbai buvo atlikti privačiai ir kiekvienas darbininkas tame tarpe ir atsakovas atsakė tik savo darbo apimtyje. Kaip iÅ¡aiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, stogÄ dengė kiti žmonės, kurie ir turėjo bÅ«ti patraukti atsakomybėn už netinkamai atliktÄ darbÄ .

StogÄ dengė A. S., kuris patvirtino, jog jis žinojo ir mokėjo dengti stogus (tokius darbus yra dirbęs ir anksčiau). Tuo tarpu atsakovas, nors ir kalbėjo su A. S. dėl stogo dengimo, tačiau kalbėjo ieÅ¡kovo vardu ir atliko tik pagalbinius darbus. Å is faktas yra nustatytas liudytojų A. S., ieÅ¡kovo atstovės N. B. parodymuose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal galiojančius įstatymus techninę statybos priežiÅ«rÄ privalo vykdyti tam darbui atestuotas asmuo. Å iuo atveju tokio asmens nebuvo.

Kai nėra samdomas tech. prižiÅ«rėtojas už statybos tech. priežiÅ«rÄ atsako užsakovas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė. Kad ieÅ¡kovo sutuoktinė vykdė techninę priežiÅ«rÄ Ä¯rodo visa bylos medžiaga, liudytojų parodymai, pačios ieÅ¡kovo sutuoktinės parodymai. Tai reiÅ¡kia, kad pats ieÅ¡kovas prisiima visÄ atsakomybę už statomÄ objektÄ . Tai patvirtina ir liudytojo G. P. paaiÅ¡kinimai, kuris savo parodymuose nurodė, jog dėl nekokybiÅ¡kų darbų tech. prižiÅ«rėtojas atsako per pusę su darbus vykdančiu asmeniu.

CK 6.253 str. numato atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutÄ ir paaiÅ¡kina, kad atleidžiama nuo atsakomybės kai nustatoma, kad nukentėjęs savo neteisėtais veiksmais to siekė ar savo veiksmais prisiima rizikÄ sau. Å iÄ normÄ detalizuoja CK 6.282 str. 1 dalis, kuri numato galimÄ atleidimÄ nuo žalos atlyginimo, kai yra nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjęs atsirasti žalai. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų galima teigti, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais prisiėmė visÄ namo statybos rizikÄ sau bei padėjo atsirasti žalai, kadangi: visiÅ¡kai nesidomėjo statytojų (rangovų) kvalifikacija, samdydamas bet kÄ , kad tik bÅ«tų pigiau ir nereikėtų mokėti atlyginimo; nesamdė statybos techninio prižiÅ«rėtojo, o Å¡ias funkcijas vykdė pats, tai reiÅ¡kia, kad darbų kokybę tikrino pats ir tuos darbus priėmė; dalyvavo statybinių medžiagų pirkime ir vadovavo, kokias medžiagas ir iÅ¡ kur reikia pirkti; savavaliÅ¡kai keitė projektÄ , keisdami stogo nuožulnumo kampÄ ; nei su atsakovu nei su kitais dirbusiaisiais nesudarė jokios sutarties, nors kokius darbininkus samdyti, sprendė ieÅ¡kovas (konkrečiai ieÅ¡kovo žmona).

Statybos darbai buvo kontroliuojami ir priimami pagal faktÄ (konkliudentiniais veiksmais). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas turėjo teisę (CK 6.662 str. 2 d. 6.689 str. 2 d.) priimdamas darbus, nurodyti trÅ«kumus, kurie turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti. Jeigu trÅ«kumai nebuvo aptarti ar nebuvo aptarta sÄ lyga pareikÅ¡ti reikalavimÄ vėliau, Å¡iais trÅ«kumais negalima remtis ir pareikÅ¡ti reikalavimo į nuostolių atlyginimÄ (CK 6.662 str. 3 ir 4 p.). IeÅ¡kovams kokybė tiko, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad uždengus stogÄ ieÅ¡kovo sÅ«nus su draugais pradėjo vykdyti vidaus apdailos darbus.

Å io fakto niekas neginčija. Teismas neatkreipė dėmesio į faktÄ , kad statybos metu projektas buvo savavaliÅ¡kai koreguojamas, t.y., ieÅ¡kovas be projektinės dokumentacijos liepė pastatyti priestatÄ . Pastačius priestatÄ ir jį uždengus pasikeitė viso namo stogo konfigÅ«racija, kadangi nepaaukÅ¡tinus namo, o tik jį praplatinus, stogas tapo nuožulnesnis. Tai reiÅ¡kia, kaip teigia ekspertas, pakito stogo nuožulnumo kampas. Jis tapo nuožulnesnis ir tuo pačiu pagal projektavimo taisykles turėjo bÅ«ti sutankintos stogÄ laikančios konstrukcijos.

Tai dar kartÄ Ä¯rodo, kad visa atsakomybė už netinkamÄ (nekokybiÅ¡kÄ ) darbÄ tenka ieÅ¡kovams. Teismas iÅ¡ atsakovo priteisė žyminį mokestį, atsižvelgdamas į priteistos sumos dydį, tačiau kitų iÅ¡laidų nemažino. Byloje buvo du atsakovai, tai V. Z. individuali įmonė ir V. Z.. Kadangi ieÅ¡kinys V. Z. individualiai įmonei buvo atmestas tai ieÅ¡kovų turėtos iÅ¡laidos, kurios sudarytų pusę visų iÅ¡laidų turėjo pasilikti pas ieÅ¡kovus ir neturėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo.

AnalogiÅ¡kai teismas turėjo spręsti iÅ¡laidų dydį atsižvelgiant į tenkinto ieÅ¡kinio dalį bendrame ieÅ¡kinyje. Advokato iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti priteistos ne daugiau kaip 350 litų, atitinkamai paÅ¡to iÅ¡laidos 22 litai, ekspertizės iÅ¡laidos 290 litų. Darbų kokybės įvertinimo akto iÅ¡laidos visiÅ¡kai neturėjo bÅ«ti priteistos, kadangi teismas vadovavosi ekspertizės iÅ¡vadomis, o ne akto. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. Z. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės 2012-12-05 sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismo iÅ¡vada, jog V. Z., kaip fizinis asmuo, yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , nes su juo buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, prieÅ¡tarauja materialiosios teisės normoms, įrodymams, pateiktiems Å¡ioje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas be pagrindo sprendė, kad tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai, atsiradę vartojimo sutarties pagrindu.

Teismas neatsižvelgė į faktiÅ¡kai tarp Å¡alių buvusį susitarimÄ , sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties esmę, tuo pažeisdamas CK 6.193 straipsnį. IeÅ¡kovas aiÅ¡kino teismui, kad 2009 m. liepos mėnesį atvykęs pas pusbrolį į namus susitarė, kad jis jam pastatys namÄ . Dokumentų, leidžiančių pusbroliui vykdyti namo statybÄ parodyti neprašė, nes atsakovu pasitikėjo kaip pusbroliu. Dėl namo statybos susitarė atsakovo namuose. Teikdamas lėšas namo statybai įvardijo jų paskirtį: betonui, blokams, medienai, plėvelei, laidams, skardai ir t.t.

Sumokėjo iš viso 93 030,00 Lt, todėl teismas vertino, kad su atsakovu sudarė vartojimo rangos sutartį (CK 6.672-6.680 str.). Konstatavus aplinkybes, kad namas yra pastatytas su trūkumais, ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 58 091,00 Lt už stogo montavimo darbus. Teismas sprendė, kad tokio susitarimo pakanka vertinti sutartį vartojimo rangos sutartimi, nes, anot teismo, buitinių, asmeninių vartojimo poreikių tenkinimo tikslas vienas vartojimo rangos požymių (CK 6.672 str. l d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų praktika Nr. 33, psl. 375) kitaip aiškina vartojimo rangai būtinus požymius.

Statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi bÅ«tina konstatuoti visumÄ privalomų požymių :

1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo;

2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatÄ Ä¯sigyja savo asmeniniams poreikiams tenkinti;

3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklÄ . Teismas neturėjo pagrindo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius prilyginti žodinei vartojimo rangos sutarčiai, nes nėra trečiosios sÄ lygos - atsakovas V. Z. neturėjo teisės vykdyti namo statybos darbų. Teismas privalėjo konstatuoti, kad darbų kaina ne tik kad nebuvo nustatyta, tačiau dėl jos nebuvo tartasi, ji nebuvo sumokėta, kas leidžia teigti, tarp Å¡alių nebuvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis (LR CK 6.676 str.).

IeÅ¡kovas neįrodė kitos bÅ«tinos sÄ lygos – kad atsakovui apmokėjo už atliktÄ darbÄ . Atsakovas per visÄ laikotarpį, per kurį padėjo ieÅ¡kovui statyti namÄ , jokių pinigų už darbÄ negavo, jų nuolat praÅ¡ydavo iÅ¡ trečiojo asmens. Nepaneigta aplinkybė, kad už darbus atsakovui kaip pusbroliui buvo atsilyginama vaišėmis. Nustačius, kad už darbÄ atsakovui nebuvo sumokėta, kas yra bÅ«tina pagal CK 6.672 str. 1 d., teismas be teisėto pagrindo Å¡alių susitarimÄ vertino kaip vartojimo rangÄ .

Teismas nevertino atsakovo V. Z. nuoseklaus aiÅ¡kinimo apie sutarties sudarymo aplinkybes: atsakovas V. Z. teismui paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo statybas vykdė, padėdamas pusbroliui, kuris už tai nuolat jį vaiÅ¡ino. Naudos iÅ¡ padėjimo statyti namÄ neturėjo, užmokesčio už darbÄ negavo, jokios sutarties nebuvo. Ä®rankius namo statybai davė ieÅ¡kovas, medžiagoms pirkti dalimis gavo 76 000,00 Lt. Medžiagas pirko ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės nurodymu, statybininkus (kaimo gyventojus) pasitelkė su ieÅ¡kovo žinia ir nurodymu.

Pinigus ieÅ¡kovas teikė konkrečių medžiagų įsigijimui ir ieÅ¡kovo nurodytiems darbininkams už darbÄ apmokėti. Pripažino, kad namÄ statė ir stogÄ dengė ne tik jis, bet ir kiti asmenys, kuriuos samdė ieÅ¡kovo sutuoktinė, statybos darbus vykdė ir ieÅ¡kovo sÅ«nus. Statybos darbams vadovavo ieÅ¡kovas, jo sutuoktinė, sÅ«nus. Namo projektas buvo pas ieÅ¡kovo sutuoktinę, kuri vykdė darbų priežiÅ«rÄ , darė projekto pakeitimus (prie namo pristatė priestatÄ , keitė stogo konstrukcijÄ ).

IeÅ¡kovas neįrodė kitų esminių statybos rangos sÄ lygų: užduotį patvirtinančių dokumentų (sÄ matos), darbų priėmimo aktų, darbų vadovo, techninio prižiÅ«rėtojo paskyrimo ir kt. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pats su savo Å¡eimos nariais prisiėmė rizikÄ dėl namo statybos, statydamas statinius ne rangos, o Å«kio bÅ«du. Tik iÅ¡kilus ginčui dėl stogo kokybės ieÅ¡kovas sumanė giminiÅ¡kus santykius įvardinti vartojimo rangos santykiais. Byloje nustatyta, kad statydamas statinius Å«kio bÅ«du, ieÅ¡kovas pasitelkė Å¡eimos narius (sutuoktinę, sÅ«nų), kaimynę, kuri perdavinėjo pinigus, pusbrolį V.

Z.. Giminystės ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo taipogi įrodo, kad tarp Å¡alių nebuvo jokių santykių, kokius turi verslo subjektai. Byloje yra nustatyta, kad susitarimas dėl namo statybos vyko atsakovo namuose, buitinėje aplinkoje, Å¡alims vaiÅ¡inantis, o ne atsakovo įmonės patalpose. IeÅ¡kovas nepateikė jokio finansinio dokumento, patvirtinančio pinigų mokėjimÄ atsakovui už darbus. Apie rangos sutartį ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka nepranešė statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai, tokių veiksmų neatlikimas įrodo, kad jokios rangos sutarties su atsakovu (nei žodinės, nei raÅ¡ytinės) ieÅ¡kovas nesudarė.

Elgdamasis rÅ«pestingai ir apdairiai ieÅ¡kovas privalėjo sutartį įforminti tik su teisę statyti turinčiu asmeniu, jÄ Ä¯forminti raÅ¡tu, nes jo nurodyta statybos darbų apimties kaina (ieÅ¡kovo teigimu 70 000 Lt) reikalauja raÅ¡ytinės sutarties formos (CK 1.73 str.). STR nustato sÄ raÅ¡Ä privalomųjų dokumentų, reikalingų statybos darbams pradėti. Minėtas norminis aktas imperatyviai nustato: pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas, t.y. ieÅ¡kovas gavo ir perdavė rangovui dokumentus, taip pat įvykdė sÄ lygas, nustatytas STR 8.1-21 punktuose.

Statybos leidimas, projektas buvo pas ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovas nepateikė teismui statybvietės perdavimo-priėmimo aktų, statybos darbų žurnalo ir kitų dokumentų, kurie privalėjo bÅ«ti pas rangovÄ tuo atveju, jei buvo sudaryta rangos sutartis. Minėti įrodymai patvirtina faktÄ , kad statyba buvo vykdoma Å«kio bÅ«du, nes tokių veiksmų, kuriuos įpareigoja statytojÄ atlikti norminiai aktai, ieÅ¡kovas neatliko. Nustatęs, kad statyba buvo vykdoma pagal rangos sutartį, teismas vadovavosi vien liudytojų A.

D., L. D., A. M., A. S., M. L., M. R. ir O. K. parodymais, apsiribodamas vien nurodytų asmenų pavardžių iÅ¡vardijimu, tačiau nemotyvuodamas, kokie liudytojų parodymai privedė teismÄ prie vienokių ar kitokių iÅ¡vadų. Teismo nurodyti liudytojai nedalyvavo ir nematė tarp Å¡alių įvykusio susitarimo dėl statybos darbų atlikimo, apie Å¡ias aplinkybes nieko paaiÅ¡kinti negalėjo. Liudytojai patvirtino, kad dirbo namo statybos darbus, papraÅ¡yti Z., tačiau taip pat teigė, kad su jais nebuvo atsiskaityta, kad namo statyba rÅ«pinosi pats ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė.

Ä®statymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 dalis). Taigi, ieÅ¡kovas negalėjo remtis liudytojų parodymais. Vykdant statybos darbus Å«kio bÅ«du, statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo (užsakovo) darbo jėgÄ , jam priklausančius statybos produktus bei įrenginius.

Ä®rodymai, surinkti byloje, patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas teikė darbo įrankius, pirko medžiagas, kÄ Ä¯rodo teismui pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kuriose nurodyta statybinių medžiagų pirkėjo - ieÅ¡kovo pavardė, per Å¡eimos asmenis sekė darbų eigÄ , davė nurodymus, konkretiems statybos darbams atlikti, statė statinį, nesilaikydamas projekto. IeÅ¡kovui vykdant statybÄ Å«kio bÅ«du, jam tenka visos Statybos įstatymo ir kitų statymų , poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbų bÅ«dai“ 17 p.).

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo apsiriboja vien stogo, kurį statė ne vienas atsakovas, nekokybiÅ¡kumu. Nustatyta, kad prie stogo dengimo darbų dirbo ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys: A. S., ieÅ¡kovo sÅ«nus G. B. su draugu. Asmenys, kurie bendrais veiksmais galėjo padaryti žalÄ , privalėjo bÅ«ti patraukti atsakovais arba trečiaisiais asmenimis. Nustatydamas žalos dydį teismas privalėjo vadovautis ne ieÅ¡kovo pateiktomis sÄ matomis, bet įrodymais, kuriuos privalėjo pateikti ieÅ¡kovas apie iÅ¡laidas, patirtas stogui uždengti.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad stogo medžiagoms pirkti ieÅ¡kovas perdavė ne daugiau kaip 12 000,00 Lt (4000,00 Lt medienai, 7000,00 Lt skardai, 944,00 Lt plėvelei). Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas galėjo patirti ne didesnę kaip 13 000,00 Lt žalÄ . Tačiau nei už stogo dengimo darbų kokybę, nei už medžiagų kokybę atsakovas negali bÅ«ti atsakingas, nes darbus organizavo ieÅ¡kovas savo rizika, medžiagos buvo pirktos tik su jo pritarimu, asmenys, kurie dengė stogÄ , dirbo su jo žinia. Teismas neįvertino, kad stogo konstrukcija keitėsi dar ir dėl to, kad užsakovas pakeitė statinio projektÄ , pastatė priestatÄ , kuris netgi nebuvo suprojektuotas, tuo pakeisdamas stogo nuožulnumÄ , kas įtakojo vandens rinkimÄ si po stogu.

IeÅ¡kovas privalėjo pats domėtis statybos eiga, ir dar prieÅ¡ pradedant statyti statinį sudaryti sÄ matÄ , pasamdyti techninį darbų prižiÅ«rėtojÄ , vesti darbų žurnalÄ , etapais priiminėti statybos darbų rezultatÄ , t.y. privalėjo tikrinti atliktų darbų kokybę. Toks ieÅ¡kovo neveikimas, neatlikimas savo pareigų, negali bÅ«ti pateisinamas teisės požiÅ«riu, tokiu savo neveikimu ieÅ¡kovas didino žalÄ . Nuostoliai bÅ«tų buvę žymiai mažesni, arba jų iÅ¡ riÅ¡o nebÅ«tų buvę, jei statytojas bÅ«tų tinkamai vykdęs jam priklausančias pareigas, kurias reglamentuoja norminiai aktai.

Teismas be pagrindo netaikė CK 6.282 str. l d.: kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai teismas, atsižvelgiant i nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalÄ sumažina arba reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmeta. Å io ginčo atveju reikalavimas atlyginti nuostolius turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai atmestas, nes už nuostolius yra atsakingas pats ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas trÅ«kumus nustatė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, trÅ«kumus nustatinėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai, atsakovui nedalyvaujant, jo nekviečiant pasiraÅ¡yti trÅ«kumų akte.

Užsakovas, priimdamas atliktÄ darbÄ pastebėjęs darbų trÅ«kumus, gali trÅ«kumų aktu remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimo akte ar kitame dokumente trÅ«kumai buvo aptarti (CK 6.662 str.). Teismas be pagrindo priteisė iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors:

1) reikalavimÄ tenkino tik iÅ¡ dalies, mažiau nei 50 procentų, 2) visiÅ¡kai atmetė reikalavimÄ V. Z. individualiai įmonei. Dėl minėto, teismas privalėjo ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų dydį sumažinti proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. CPK 88 str. l d. 9 p. nurodyta, kad teismas priteisia ne visas, o tik bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas. Nors ieÅ¡kovas teikė ir kitus įrodymus, tačiau paskutiniame teismo posėdyje prašė teismÄ remtis tik G. P. ekspertizės aktu, kuriuo teismas vadovavosi, nustatydamas žalos dydį.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau sutinka, kad byla bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti 58 091 Lt nuostolių avanso tvarka dėl nekokybiÅ¡kai atliktų statybos darbų. TokiÄ pinigų sumÄ nurodė ne pats ieÅ¡kovas, o statybos inžinieriai, pateikę lokalines sÄ matas.

Beveik tokiÄ pačiÄ sumÄ nurodė ir VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“, suraÅ¡ydamas 2012-10-22 Statinio dalinės ekspertizės aktÄ Nr. 12-184, kurio 4.3 p. nurodė, kad pagal 2009 metų kovo mėnesio kainų lygį reikalingų atlikti darbų skaičiuojamoji vertė su PVM yra 42.686,96 Lt, o sudarius sÄ matÄ 2012 metų kovo mėnesio lygiu, žalos dydis yra 57.925,22 Lt. KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“ statybos inžinieriai nustatė, kad nedemontavus ir neįvykdžius stogo konstrukcijos, atitinkančios projektui, eksploatuoti pastato negalima.

NeiÅ¡taisius nurodytų defektų, pastatÄ pavojinga eksploatuoti. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis sutiko, jog stogui uždengti buvo sunaudota ne daugiau kaip 12.000 Lt. Svarbu yra tai, kiek pinigų buvo duota ir kiek panaudota. IeÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad medienai atsakovas užsiprašė ir jam buvo duota 8000 Lt, skardai -13000 Lt, plėvelei - 8500 Lt. Tokios sumos buvo duotos, o ar pinigai panaudoti bÅ«tent tokioms medžiagoms pirkti, nėra aiÅ¡ku. Pinigų davimas atsakovui buvo žymimas užrašų knygelėje, ties sumomis yra atsakovo paraÅ¡as, jis jų neginčija, nė lito nėra grÄ Å¾inęs. Tai įrodo, kad atsakovui buvo duota dvigubai daugiau, negu reikėjo, kas paaiÅ¡kėjo tik nustačius specialistams statybos pažeidimus.

Atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovo patiklumu ir duotus pinigus statyboms naudojo savo reikmėms, kas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes tai akivaizdus sukčiavimas. Betonui pirkti atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo paėmė 22 000 Lt, o pagal ieÅ¡kovo atstovės vėliau (jau vykstant teisminiam procesui) paimtus sÄ skaitų-faktÅ«rų nuoraÅ¡us iÅ¡ UAB „Modesta“, paaiÅ¡kėjo, kad R. B. vardu įmonei yra sumokėta tik 11.300,02 Lt. IÅ¡vada, kad virÅ¡ 10.000 Lt atsakovas panaudojo savo reikmėms. Atsakovas patvirtino, kad gavo apie 76000 Lt namo statybai, kad už tokiÄ pinigų sumÄ ir buvo suderėta pastatyti namÄ , nes tai nėra sudėtingas statinys.

IeÅ¡kovas teigia, kad per visÄ laikÄ atsakovas iÅ¡ jo gavo 93 030 Lt, daroma iÅ¡vada, kad už darbÄ atsakovas pasiėmė 17 030 Lt. Tai paneigia faktÄ , kad atsakovas buvo tik samdomas darbuotojas. Atsakovo samdomi darbininkai patvirtino, kad juos samdė atsakovas, kad jis pats vadovavo statyboms, pirko medžiagas, kad darbininkams liko skolingas už darbÄ . Darbams nuo pat pradžių vadovavo atsakovas. Atsakovas 2011-01-11 triplike nurodė, kad iÅ¡ dalies, dėl 34 795 Lt žalos, sutinka, tačiau vėliau, į bylÄ Ä¯traukus jo sutuoktinę, jis savo pozicijÄ pakeitė.

Atsakovas pripažino, kad nėra specialistas stogo dengimui, tačiau kyla klausimas, kam tada jis apsiėmė tai daryti. LogiÅ¡ka, kad ieÅ¡kovas negalėjo nuimti stogo konstrukcijos ir jį naujai perstatyti, nes iki pat paskutinio teismo posėdžio ėjo kalba apie nepriklausomus teismo ekspertus. Nė vienas specialistas nėra pasakęs ar nurodęs akte, kad buvo keistas projektas, Kad tai yra grubus statybos pažeidimas. Dėl projekto pakeitimo, papildymo ieÅ¡kovas kreipėsi ir į projektuotojÄ , ir į statybos inspekcijÄ , kurie pasakė, kad leistina nukrypimo nuo projekto norma yra 10 proc.

Atsakovas klaidina teismÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovas name „vykdo veiklÄ â€œ. Jokios veiklos ieÅ¡kovas nevykdo, gyvena Anglijoje. O namas iÅ¡ tikrųjų yra pastatytas kaip netinkamas gyventi. IeÅ¡kovo atstovė tik retkarčiais pasirodydavo statybos aikÅ¡telėje, nes taip pat gyveno Londone, kur ir yra registruota. Ji yra baigusi tik vidurinę mokyklÄ , neturi jokio statybinio iÅ¡silavinimo, kad galėtų prižiÅ«rėti statybas ir apie jas kažkÄ suprasti. Ir kaip kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų, net ir remontuodami bÅ«stÄ , prižiÅ«rime darbininkų darbus, todėl yra visiÅ¡kai normalu, kad ji, grįžusi į LietuvÄ , per tÄ savaitę 1-2 kartus apsilankydavo Dauguose, užfiksuodavo darbų eigÄ fotoaparatu, grįžusi į AnglijÄ , informuodavo sutuoktinį.

Atsakovas klaidina teismÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovas dalyvavo statybinių medžiagų pirkime. BÅ«tent liudytojai ir pasakė, kad atsakovas su jais vykdavo į Dauguose esančiÄ parduotuvę „Lankava“, pirko statybines medžiagas, naudodamasis savo nuolaidų kortele. Netgi tariantis dėl namo statybų, pats atsakovas yra pasakęs, kad jis turi nuolaidų korteles ir gaus medžiagas pigiau. IeÅ¡kovas kategoriÅ¡kai neigia, kad savo veiksmais prisiėmė namo statybos rizikÄ . Jeigu atsakovas nebÅ«tų buvęs verslininkas, nebÅ«tų turėjęs įmonės, nebÅ«tų melavęs, jokio susitarimo dėl namo statybos su juo ir nebÅ«tų buvę.

Atsakovas teigia, kad brokas atsirado dėl projekto keitimo, tačiau tai netiesa, pakeitimai buvo neesminiai ir projektuotojas paaiÅ¡kino, kad keisti projekto nereikia, o kad pats atsakovas paaukÅ¡tino garaÅ¾Ä per blokelį, tai pats ir kaltas. Ekspertas G. P. patvirtino, kad brokas yra visame stoge, o ne tik garažo stoge, nes skarda sulankstyta, mediena sudėta per retai, skylės dangoje ir kt. Atsakovas meluoja, teigdamas, kad ieÅ¡kovo atstovė samdė darbininkus - ji nėra vietinė, ji nėra lietuvė, ji Dauguose nepažįsta žmonių, iÅ¡skyrus vyro giminę, ji niekaip negalėjo samdyti žmonių, nė vienas darbininkas to nepasakė.

Pats atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovo vardu samdė darbininkus, pirko medžiagas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovu jau nepasitikėjo, todėl jam ir neleido toliau dirbti. Pirmos pastabos buvo duotos dar tada, kai skarda gulėjo ant žemės, tai galėjo bÅ«ti lapkričio mėnuo. IeÅ¡kovo atstovė perspėjo atsakovÄ , informavo vyrÄ . Nors atsakovas žadėjo nupirkti naujÄ skardÄ , o Å¡iÄ sau pasiimti, tačiau to nepadarė. Stogo dengimo brokas pasirodė tik vasario mėnesį, kai ieÅ¡kovas grįžo į LietuvÄ laidoti motinos.

Tada, pradėjus tirpti sniegui, pro stoge esančius tarpus, vanduo prasiveržė į namo vidų. Kadangi teismas nusprendė, kad „žalÄ padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.)“, tai ir Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti kaltas asmuo, o teismas nusprendė, kad atsakingas asmuo yra atsakovas V. Z.. Visos ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos už specialistų aktų suraÅ¡ymÄ turi bÅ«ti kompensuojamos, kaip turėjo bÅ«ti priteistos ir kelionės iÅ¡laidos.

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau sutinka, kad byla bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: IeÅ¡kovas, sudarydamas žodinę statybos rangos sutartį, netikrino atsakovo individualios įmonės registravimo pažymėjimo, netikrino Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau VMI) ar jis mokus, ar vykdo veiklÄ , ar nėra iÅ¡kelta bankroto byla.

Vykstant teisminiam procesui, iÅ¡ VMI duomenų bazės buvo iÅ¡imta informacija, kad tikrai atsakovas turi individualiÄ Ä¯monę (toliau IÄ®). Taigi, ieÅ¡kovas buvo teisus, reikalaudamas atlyginti patirtus nuostolius ir iÅ¡ V. Z. IÄ®. Nagrinėjant bylÄ teisme, teismui pareikalavus pateikti žinias apie IÄ® veiklos rūšis, tik tada paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo įmonė gali verstis santechnikos darbais ir namo apdailos (remonto) darbais. Tai įrodo, kad atsakovas apgaulės bÅ«du, pasinaudodamas ieÅ¡kovo patiklumu, neiÅ¡manymu Lietuvos Respublikos įstatymų, siekdamas praturtėti kitų sÄ skaita, apsiėmė pastatyti savo pusbroliui gyvenamÄ jį namÄ , nors įstatymiÅ¡kai lyg ir tokios teisės neturėjo.

Teismas teisingai pritaikė LR CK normas, pripažino, kad atsiradę sutartiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, atitinka vartojimo rangos sutarties sÄ lygas. Pagal LR CK 6.681 str. 4 d. nuostatÄ , jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (6.672-6.680 str.). IeÅ¡kovas yra fizinis asmuo, namas buvo statomas gyventi dviejų asmenų Å¡eimai.

Atsakovas teigia grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui statybinių medžiagų čekius, o tai įrodo, kad jis statybines medžiagas ir pirko, pats pasiraÅ¡ydamas ant sÄ skaitų-faktÅ«rų (betono pirkimo atveju). Jeigu ieÅ¡kovui čekiai bÅ«tų buvę grÄ Å¾inti, tai nebÅ«tų buvę sunku paskaičiuoti, kiek pinigų atsakovas mokėjo už statybines medžiagas, ir kiek gavo pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo medžiagų pirkimui. Nagrinėjant bylÄ teisme, vienas iÅ¡ liudytojų - A. S. patvirtino, kad pats buvo atsakovo namuose, kai Å¡alys vedė derybas dėl namo statybų, matė, kaip buvo perduoti pinigai.

Tretysis asmuo teigia, kad atsakovas negalėjo apsiimti namo statybos darbų, nes neturėjo tokios teisės, tai kyla klausimas, kodėl apsiėmė, juk ne ieÅ¡kovas žinojo apie jo įmonės veiklos rūšis, o bÅ«tent atsakovas žinojo, kuo gali verstis. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad nebuvo tartasi dėl darbų kainos. Su tuo ieÅ¡kovas nesutinka, nes ne kartÄ buvo jau pasisakyta, kad namÄ turėjo atsakovas pastatyti už 70.000 Lt, atsakovas sakėsi turįs nuolaidų korteles, tokiu bÅ«du jis jau susitaupė, pirkdamas medžiagas pigiau, negu jos kainavo.

IeÅ¡kovas atsakovui davė 93030 Lt, atsakovas pripažįsta, kad gavo 76.000 Lt, tai kur dar 17.030 Lt? Tai bÅ«tent Å¡i pinigų suma ir buvo paimta už darbÄ , nors namas ir nebuvo iki galo tinkamai pastatytas. Tariantis dėl pinigų sumos, nebuvo detalizuota, kas kiek kainuos ir kiek bus duota už darbÄ . Atsakovas taip taupė, kad jam daugiau liktų, kad net namÄ statė ne pagal projektÄ , naudodamas supuvusiÄ ir kirvarpų suėstÄ medienÄ , dėdamas sulankstytÄ skardÄ stogui dengti. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo iÅ¡kraipo faktus, pats nedalyvavęs derybų metu, daro neteisingas iÅ¡vadas.

Atsakovas su trečiuoju asmeniu kartu negyvena daugelį metų, neveda bendro Å«kio, todėl trečiasis asmuo negali teigti to, ko pats nematė, negali teigti, kad atsakovas pinigų negavo. Pats atsakovas 2012-10-18 posėdžio metu pripažino, kad už darbÄ gavo 15.000 Lt, panaÅ¡iai tiek, kiek pinigų ir trÅ«ksta (93030 Lt - 76000 Lt). IeÅ¡kovui yra žinoma, kad tuo metu atsakovas remontavosi savo gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ , kur Å¡iuo metu gyvena jų sÅ«nus. Už duotus pinigus atsakovas neatliko numatytų ir sutartų darbų, dalį pinigų pasiimdamas sau, negrÄ Å¾indamas statybinių medžiagų pirkimo čekių, kad nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus.

Faktas, kad statyboms vadovavo ieÅ¡kovas paneigtinas, nes jis nuo vasaros pabaigos iÅ¡vyko į AnglijÄ , grįžo tik 2010 metų vasario mėnesio pabaigoje. IeÅ¡kovo atstovė per 2009 metų rudenį į LietuvÄ buvo grįžusi kelis kartus ir tuo metu, tas savaites, kai viešėjo Lietuvoje, buvo 1-2 kartus nuvykusi prie namo statybos, tačiau tai niekaip negalima teigti, kad ji joms vadovavo, samdė darbuotojus, nes ieÅ¡kovo Å¡eima Dauguose negyveno, gyveno Alytuje. Dėl statybos priežiÅ«ros vadovo nepaskyrimo: ieÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad pats atsakovas jam pasakė, kad nėra bÅ«tina jį samdyti, statinys nėra sudėtingas, jis pats pastatys, nes turi patirties, sau namÄ pasistatė.

Nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad namo statyba buvo vykdoma Å«kio bÅ«du. IeÅ¡kovo sÅ«nus tik gruodžio mėnesį, grįžęs iÅ¡ Anglijos, pakalė lubas drožlių plokÅ¡tėmis ir užkalė langus, kad žiemai bÅ«tų saugiau. Tuo metu buvo Å¡alta, todėl per lubas vanduo nebėgo. Nesutinka su trečiojo asmens teiginiu, kad atsakyti už nekokybiÅ¡kus darbus turėtų ir kiti asmenys, nes ieÅ¡kovas sudarė sutartį ne su A. S., o su atsakovu. Kad atsakovas samdė savo IÄ® darbuotojus, brigadÄ , kaip pats iÅ¡sireiÅ¡kė, tai ir atsakomybė tenka atsakovui Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ tretysis asmuo nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atsakovas nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantų apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagÄ nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas (C P K 322 straipsnis).

Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis). Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas sutinka, jog ieÅ¡kovas galėjo patirti dėl nekokybiÅ¡kai uždėto stogo ne didesnę kaip 13000 Lt žalÄ ir nesutinka su teismo priteista 24841,73 Lt suma.

Taip pat atsakovas apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimÄ ir vertindamas įrodymus neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovas savo paties veiksmais prisiėmė rizikÄ ir jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Trečiasis asmuo A. Z. apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas be pagrindo sprendė, jog tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai, atsiradę vartojimo sutarties pagrindu, kad priimant sprendimÄ neteisingai nustatytas žalos dydis bei vertinti byloje įrodymai, neatsižvelgta į atsakovo nuoseklų sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių aiÅ¡kinimÄ .

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantų apeliaciniai skundai nepagrįsti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė žodinę statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ieÅ¡kovui gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å alių paaiÅ¡kinimais, byloje apklaustų liudytojų parodymais apylinkės teismas nustatė, kad tarp Å¡alių susiformavo prievoliniai santykiai, kilę iÅ¡ vartojimo rangos sutarties ir atsižvelgdamas į Å¡alių pripažinimo faktus (ieÅ¡kovas teigė, kad perdavė 93000 Lt, o atsakovas pripažino, kad gavo 76000 Lt) konstatavo, kad pinigai statybos darbams atlikti buvo perduoti.

Ieškovo teigimu, paaiškėjus, kad namo statybos darbai buvo atlikti su esminiais trūkumais ir nepašalinami, šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis buvo nutraukta. Kaip matyti iš  VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akto išvadų (t 3, b. l. 38), kad stogo konstrukcijos montavimo darbai atlikti nesilaikant statinio projekte nurodytų parametrų, technologinių, gamintojo rekomenduojamų montavimo instrukcijų, esminių statinio reikalavimų.

Å is aktas, o taip pat įvykdytų darbų kokybės įvertinimo aktai Nr. 1, Nr. 2 (t.1., b.l. 18-20) patvirtina, kad mano stogo statybos darbai atlikti su akivaizdžiais trÅ«kumais. Dėl Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimo Nagrinėjamoje byloje ginčas visų pirma yra dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai Å¡alių sudarytÄ rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Apeliantės A. Z. teigimu, jos vyras, atsakovas nesivertė statybos verslu ir neturėjo teisės vykdyti namo statybos darbų, todėl apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius t.y.

Å¡alių sudarytÄ Å¾odinę rangos sutartį vertindamas kaip vartojimo rangos sutartį. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 6. 681 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp Å¡alių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6. 681 straipsnio 4 dalis).

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymÄ atlikti tam tikrÄ darbÄ , skirtÄ tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo Å¡eimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatÄ ir už jį sumokėti (CK 6. 672 straipsnio 1 d.). Lietuvos kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi bÅ«tina konstatuoti Å¡ių požymių visetÄ :

a) darbai atliekami fiziniam asmeniui;

b) fizinis asmuo darbų rezultatÄ Ä¯sigyja savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti;

c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu. Taigi, sprendžiant kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos (esant Å¡ių teisės normų konkurencijai) – turi bÅ«ti reglamentuojami tarp ginčo Å¡alių kilę teisiniai santykiai, ir jų teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis bei nustatyti atliktų statybos darbų paskirtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos darbų užsakovas buvo fizinis asmuo, kuris statybos darbų rezultatÄ užsakė asmeniniams bei Å¡eimos poreikiams tenkinti, t.y. pastatyti jam gyvenamÄ jį namÄ .

Byloje akivaizdu, kad statybos darbus atliko ar juos organizavo fizinis asmuo atsakovas. Nors atsakovas (atsakovo individuali įmonė) neturi verslo liudijimo verstis statybos verslu ar užsiimti stogų dengimo darbais, tačiau turi teisę verstis santechnikos verslu, todėl yra verslininkas. Pažymėtina, kad verslininku gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2. 4 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine-komercine veikla.

Nustačius, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine-komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1. 39 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovas gavęs pinigines lėšas iš ieškovo organizavo statybos darbus, pirko statybines medžiagas, už atliktus darbus mokėjo kitiems darbininkams.

Šie nustatyti faktai atsakovo ir trečiojo asmens byloje leistinais įrodymais nėra paneigti. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nors ir formaliai nebuvo įgijęs verslo liudijimo ar individualia veikla verstis statybos darbais, tačiau faktiškai vertėsi statybos verslu. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine-komercine veikla.

Tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl, sprendžiant dėl Å¡alių sutartinių prievolių vykdymo, pagrįstai buvo vadovaujamasi vartojimo rangÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangÄ (CK 6.681-6.699 str.) ir bendrÄ sias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Dėl nuostolių atlyginimo ir dydžio nustatymo       Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo 24841,73 Lt dėl nekokybiÅ¡kai atliktų stogo darbų, t.y. trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas apeliacinio skundo nepateikė ir sutinka su priteistu nuostolių dydžiu. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas galėjo patirti dėl nekokybiÅ¡kai atliktų stogo darbų ne didesnius kaip 13000 Lt nuostolius. CK 6. 678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trÅ«kumus, užsakovas turi per CK 6. 666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikÅ¡ti vienÄ iÅ¡ CK 6. 665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

CK 6. 665 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. CK 6. 665 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iÅ¡ rangovo: (1) neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ , (2) atitinkamai sumažinti darbų kainÄ , (3) atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, jeigu užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trÅ«kumų per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alina arba trÅ«kumai yra esminiai ir nepaÅ¡alinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6. 665 straipsnio 3 dalis).

Apylinkės teismas remdamasis jau anksčiau paminėtais statybos darbų kokybės patikrinimo aktais, statinio dalinės ekspertizės iÅ¡vadomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė, kad namo stogo darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai. Atsakovas atsiliepdamas į ieÅ¡kinį ir pateikdamas teismui procesinius dokumentus bei duodamas paaiÅ¡kinimus teisme dėl ginčo dalyko iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kiniu ir pripažino, jog jo paskaičiavimais stogo dengimo iÅ¡laidos sudarytų 34795 Lt sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl nekokybiÅ¡kai sumontuoto stogo pagal esamÄ bÅ«klę stogo konstrukcijas reikia remontuoti iÅ¡ naujo ir toks ieÅ¡kovui remontas kainuotų be PVM 35428,98 Lt. Teismas remdamasis prie dalinės ekspertizės pateikta lokaline sÄ mata nustatė, kad stogo demontavimo darbai ieÅ¡kovui kainuotų be PVM 10070,46 Lt. Atsižvelgdamas į nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui realÅ«s sugadinto stogo nuostoliai dėl atliktų darbų trÅ«kumų sudaro 24841,73 Lt.

Teisėjų kolegija nesutikti su tokiu apylinkės teismo byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų įvertinimu nustatant nuostolių dydį neturi teisinio pagrindo ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas atlygintinos žalos dydį nustatė teisingai (CPK 185 straipsnis).   Bylos nenustatyta, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių padarymo arba jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl apeliantai nepagrįstai apeliaciniuose skunduose argumentuoja, jog yra įrodytos sÄ lygos atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6. 253 straipsnį.

Apeliantai taip pat teigia, kad ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos pažeidžiant CPK 88 ir 93 straipsnius. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 1743 Lt žyminis mokestis (t. I, b,.l. 42-43), 502 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (t. I., 33), 1100 Lt už įvykdytų statybos darbų patikrinimÄ (t., I., b.l. 34-35), 1350,01 Lt už ekspertizę (t., III, b.l. 37) 2100 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. I., b.l. 36, 89, t. II, b.l. 26-27, t. III, b.l. 32 ). Bendra iÅ¡laidų suma yra 6795,01 Lt.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 42 %, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 2854 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina išlaidų suma mažintina iki 2854 Lt. Atitinkamai perskirstytinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo patirta 102,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo priteista šių išlaidų suma mažintina iki 43 Lt, iš ieškovo valstybei priteistina 59 Lt.

Apeliantų argumentas, kad ieÅ¡kovui neturėjo bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laidos už darbų kokybės įvertinimo aktÄ atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su nagrinėjama byla, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos įrodymus vertino (CPK 88 str.). Atmetus apeliacinius skundus, iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovui priteistina 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalimi, kolegija, nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Sumažinti iÅ¡ atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 2854 Lt. Sumažinti iÅ¡ atsakovo V. Z. valstybei priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu iki 43 Lt. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. 59 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Z. ir trečiojo asmens A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ieÅ¡kovui R. B.. Kolegijos teisėjai                                                                                             Algimantas Kukalis                                                                                                                         Virginija Lozoraitytė                                                                                                                          RÅ«ta Palubinskaitė  Â