Legislator Case Law & Legislation
f402a4db-5c9d-4e55-a031-152c5f279cee AI generated

f402a4db-5c9d-4e55-a031-152c5f279cee · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number f402a4db-5c9d-4e55-a031-152c5f279cee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L., trečiųjų asmenų V. S. ir E. L. atstovui advokatui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Pamario akmuo“ ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V. S., E. L. dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad V. S. netinkamai vykdė 38,54 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties įsipareigojimus, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimÄ atnaujinti minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sus buvusiu nuomininku ir įpareigoti sudaryti Å¡ių patalpų nuomos sutartį su konkursÄ laimėjusia UAB „Pamario akmuo“.

Legislator headnote

AI generated

f402a4db-5c9d-4e55-a031-152c5f279cee · Klaipėdos apygardos teismas: PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti (t. 1, b. l. 62-65).Atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikę atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog ginčo patalpos buvo naudojamos jungtinės veiklos sutartimi numatytai partnerių veiklai, jos tikslų įgyvendinimui, jos nebuvo subnuomotos kitam asmeniui, negalima teigti, kad V. S. leido kitiems asmenims naudotis patalpomis. Jungtinės veiklos sutartimi buvo pasirinkta jungtinės veiklos įgyvendinimo forma per E. L. individualiÄ veiklÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                         Civilinė byla Nr. 2-707-622/2013                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                  50.5.; 116.1. (S)                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Pamario akmuo“ direktoriui E. P., ieškovo atstovui advokatui S. Č., atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei J.

L., trečiųjų asmenų V. S. ir E. L. atstovui advokatui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Pamario akmuo“ ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V. S., E. L. dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad V. S. netinkamai vykdė 38,54 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties įsipareigojimus, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimÄ atnaujinti minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sus buvusiu nuomininku ir įpareigoti sudaryti Å¡ių patalpų nuomos sutartį su konkursÄ laimėjusia UAB „Pamario akmuo“.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė vieÅ¡Ä nekilnojamojo turto nuomos konkursÄ negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), 53,73 kv.m. bendrojo ploto, trejiems metams administracinei ir aptarnavimo veiklai bei mažmeninei prekybai vykdyti; negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), 38,54 kv.m. bendrojo ploto, trejiems metams administracinei ir aptarnavimo veiklai bei mažmeninei prekybai vykdyti. IeÅ¡kovas dalyvavo konkursuose ir buvo pripažintas jų laimėtoju, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutartį pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti tik dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), 53,73 kv.m. bendrojo ploto, nes dėl kitų 38,54 kv.m. bendrojo ploto patalpų bus atnaujinta sutartis su buvusiu nuomininku.

Mano, kad sprendimas atnaujinti nuomos sutartį su buvusiu nuomininku yra neteisėtas, nes buvęs nuomininkas V. S. netinkamai vykdė nuomos sutartį. V. S. sudarytoje nuomos sutartyje buvo nustatyta sÄ lyga draudžianti nuomininkui subnuomoti ar kitaip leisti kitiems asmenims naudotis nuomojamu turtu. Å ios sÄ lygos V. S. nevykdė, nes faktiÅ¡kai patalpomis naudojosi E. L.. Todėl V. S. turi bÅ«ti pripažintas netinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, o nuomos sutartis turi bÅ«ti sudaryta su konkursÄ laimėjusia UAB „Pamario akmuo“.

Be to, V. S. vienÄ kartÄ atnaujino sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nors faktiÅ¡kai nevyko joks vieÅ¡as konkursas. Valstybės (savivaldybės) turto nuoma be konkurso yra draudžiama, V. S. neturėjo teisės pratęsti nuomos sutarties, jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu nuomininku, dėl to jam negali priklausyti pirmumo teisė atnaujinti sutartį.IeÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį patenkinti.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog patalpų nuomos vieÅ¡as konkursas buvo paskelbtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos  2011-12-22 sprendimu Nr. T2-401 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos apraÅ¡u ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis.

Nuomos tvarkos apraÅ¡o 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės turto nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, turi pirmenybės teisę antrÄ kartÄ atnaujinti nuomos sutartį 3 metams už vieÅ¡ame nuomos konkurse pasiÅ«lytÄ didžiausiÄ nuomos kainÄ . Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-08-13 įsakymo Nr. AD1-1879 „Dėl nekilnojamojo turto nuomos“ priėmimo metu nebuvo jokių objektyvių priežasčių pripažinti, kad nuomininkas netinkamai vykdė sutartį.

Nuomos mokestis buvo mokamas laiku, 2011-03-18 apžiÅ«ros metu jokių netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktų nenustatyta. Savivaldybės administracijos direktoriaus priimti teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, vieÅ¡o konkurso komisija konkursÄ Ä¯vykdė laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Be to, ieÅ¡kovas siekia panaikinti savivaldybės administracijos sprendimÄ , tačiau nesilaiko teisės aktais nustatytos administracinių aktų ginčijimo tvarkos ir skundo pateikimo terminų.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti (t. 1, b. l. 62-65).Atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikę atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog ginčo patalpos buvo naudojamos jungtinės veiklos sutartimi numatytai partnerių veiklai, jos tikslų įgyvendinimui, jos nebuvo subnuomotos kitam asmeniui, negalima teigti, kad V. S. leido kitiems asmenims naudotis patalpomis. Jungtinės veiklos sutartimi buvo pasirinkta jungtinės veiklos įgyvendinimo forma per E. L. individualiÄ veiklÄ .

Apie tai buvo informuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir patalpų nuomos sutarties pratęsimas reiškia, kad tokia veiklos forma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo priimtina. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagrįstai pasirinko V. S. konkurso nugalėtoju, kadangi jis, kaip ankstesnis nuomininkas, turėjo tam pirmumo teisę. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 41-44, 110-112).Trečiųjų asmenų atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.

IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad 2012-08-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos turto nuomos konkurso komisija nutarė 38,54 kv. m. bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) turto nuomos konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Pamario akmuo“, esant papildomai sÄ lygai, kad pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį turi esamas Å¡io savivaldybės turto nuomininkas V. S. už didžiausiÄ nuomos konkurse pasiÅ«lytÄ nuompinigių dydį (t. 1, b. l. 9). Trečiasis asmuo V.

S. sutiko atnaujinti minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už didžiausiÄ 2012-08-29 turto nuomos konkurse nuomos kainÄ â€“ 191 Lt be PVM už 1 kv. m. per mėnesį (t. 1, b. l. 51). Atsižvelgiant į tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informavo ieÅ¡kovÄ , kad su ieÅ¡kovu turto nuomos sutartis nebus sudaroma. 2012-08-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė įsakymu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos nustatė, kad pirmenybė atnaujinti nuomos sutartį bus suteikiama esamam savivaldybės turto nuomininkui (t. 1, b. l. 39).

IeÅ¡kovo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas atnaujinti sutartį su buvusiu nuomininku yra neteisėtas, nes ankstesnis nuomininkas V. S. netinkamai vykdė nuomos sutartį.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).Ginčo turto nuomos konkursas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisykles, kurių 21 punktas be kita ko nustatė, kad pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį turi esamas savivaldybės turto nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, už didžiausiÄ nuomos konkurse pasiÅ«lytÄ nuompinigių dydį (t. 1, b. l. 15).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad ankstesnis nuomininkas V. S. bÅ«tų netinkamai vykdęs nuomos sutartį ir dėl to jam negalėtų bÅ«ti taikoma galimybė pirmumo teise atnaujinti nuomos sutartį. Nuomos sutartį kvalifikuoja atlygintinis daikto perdavimas laikinam valdymui ir naudojimui (CK 6.477 straipsnis). Taigi atsakovo, kaip nuomotojo tikslas buvo gauti sutartyje numatytÄ nuomos mokestį už valdymui ir naudojimui perduotas patalpas. Atsakovas teismui nurodė, kad nuomos mokestis buvo mokamas laiku ir jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo trečiajam asmeniui V.

S. atsakovas neturi. Aplinkybė, kad kai kuriuos mokėjimus atliko ne V. S., o E. L., savaime neįrodo, kad patalpos buvo subnuomojamos E. L.. Atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo pretenzijÄ , buvo nuvykęs į nuomojamas patalpas, tačiau jokių pažeidimų nenustatė (t. 1, b. l. 74, 75). Tretieji asmenys nepripažino, kad juos bÅ«tų sieję subnuomos santykiai. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintÄ Klaipėdos miesto savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos apraÅ¡Ä savivaldybės administracija galėjo atnaujinti nuomos sutartis, todėl ieÅ¡kovo teiginys apie tai, kad V.

S. buvo neteisėtas nuomininkas, yra nepagrįstas. Nesant pakankamų įrodymų dėl netinkamo trečiojo asmens V. S. nuomos sutarties vykdymo, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagrįstai suteikė V. S. pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį. Ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys turi būti atmestas. Tokiu atveju tenkintinas trečiųjų asmenų prašymas dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai). 2012-11-07 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismas nutarė laikyti, kad nagrinėjama byla nėra viešųjų pirkimų byla ir jos nagrinėjimui netaikytinos CPK 211 skyriuje numatytos taisyklės (t. 1, b. l. 87).

IÅ¡ esmės byloje yra kilęs ginčas iÅ¡ nuomos teisinių santykių, todėl už ieÅ¡kinį mokėtinas 288 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 1000 Lt (t. 1, b. l. 7), todėl jam grÄ Å¾intina 712 Lt suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti trečiajam asmeniui V. S. 900 Lt, trečiajam asmeniui E. L.

– 300 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Pamario akmuo“.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Pamario akmuo“ 712 Lt žyminį mokestį, sumokėtÄ pagal        2012-09-19 mokėjimo nurodymÄ Nr. 51834. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                 Audrius Saulėnas