f400326c-3a70-4976-a9e1-e86a89b6e83a · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2569-945/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23574-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1.; 14.3.2.; 14.3.11.; 14.3.16.1.; 14.4.; 14.5.; 14.7.;15.3.2.; 116.1. (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei SinkevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. B., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, irn u s t a t ė :IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį (b.l. 3-5) ir patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 14-17), kuriais praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pripažinti, jog ieÅ¡kovas dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d., įpareigojant atsakovę atitinkamai pakeisti darbo sutartį ir pateikti atitinkamÄ informacijÄ Sodrai, priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laikÄ (908,72 Eur), 868,86 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. rugpjūčio- spalio mėn., 1.030 Lt komandiruotpinigių, 118,45 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 425,74 Eur kompensacijÄ už vėlavimo atsiskaityti laikÄ , 298,31 Eur komandiruotpinigių.

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog darbo sutartis tarp Å¡alių faktiÅ¡kai sudaryta 2014 m. rugpjūčio 4 d., Å¡alys susitarė dėl darbo visÄ darbo dienÄ , dirbti ieÅ¡kovas pradėjo 2014 m. rugpjūčio 5 d. IeÅ¡kovas dirbo dviejuose objektuose Å akiuose ir ViÅ¡tytyje. Už darbÄ su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaitoma. Tik 2014 m. lapkričio 10 d. gavęs informacijÄ iÅ¡ antstolės ir Sodros ieÅ¡kovas sužinojo, jog į darbÄ jis oficialiai buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 29 d., jog buvo deklaruotas darbas pusę darbo dienos, jog darbo santykiai su ieÅ¡kovu nutraukti 2014 m. spalio 28 d.

Nurodytais darbdavio veiksmais pažeistos ieÅ¡kovo teisės apgintinos tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 30-33) atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo, jog dirbti ieÅ¡kovas pradėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d., tuo tarpu atleistas iÅ¡ darbo buvo 2014 m. spalio 28 d., kadangi nuo 2014 m. spalio 20 d. dėl nežinomų priežasčių nevykdė darbo funkcijų, atvykęs 2014 m. spalio 28 d. atsisakė teikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kas paneigia reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu pagrįstumÄ .

VisÄ darbo laikÄ ieÅ¡kovas dirbo 20 valandų per savaitę (po 4 valandas per dienÄ ). Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-305-888/2015 atsakovės direktoriui pritaikyta nuobauda pagal ATPK 413 straipsnį dėl nelegalaus darbo, kadangi ieÅ¡kovas dirbo nepasirašęs darbo sutarties. Å iuo nutarimu buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovas dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. spalio 28 d. po 4 valandas per dienÄ . IeÅ¡kovas dirbo tik viename objekte ViÅ¡tytyje.

Šioje byloje apklausiamas liudytoju ieškovas patvirtino dirbęs iki 2014 m. spalio 28 d. Ieškovui buvo sumokėtos visos jam priklausę sumos, ieškovas tik nepasirašė tai patvirtinančių dokumentų. Ieškinys tenkintinas iš dalies.Dėl darbo santykių pradžios momentoTarp šalių kilo ginčas dėl to, kada prisidėjo darbo santykiai- 2014 m. rugpjūčio 29 d., kaip nurodo atsakovė, ar 2014 m. rugpjūčio 5 d., kaip nurodo ieškovas. Vertinant įrodinėjimo pareigos paskirstymo prasme, aplinkybę, jog darbo santykiai prasidėjo anksčiau, nei oficialiai užfiksuota, įrodyti privalo darbuotojas.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada nepateisinamai apsunkintų darbdavio padėtį, suteiktų galimybę darbuotojui piktnaudžiauti reiÅ¡kiant nepagrįstus reikalavimus, kuriuos paneigiančių įrodymų darbdavys gali neturėti. Å iuo aspektu pripažintina, jog darbuotojui lengviau įrodyti darbo faktÄ , nei darbdaviui šį faktÄ nuginčyti.Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atstovo nurodytas argumentas, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-305-888/2015 buvo konstatuotas darbo pradžios 2014 m. rugpjūčio 29 d. momentas ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti ginčijama nagrinėjamoje byloje.

Pirma, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, prejudiciniu pripažįstamas tik faktas, nustatytas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tuo tarpu ieÅ¡kovas nebuvo dalyvaujančiu asmeniu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis tebuvo apklaustas liudytoju, neturėjo teisės įtakoti bylos eigos, ginčyti byloje priimto nutarimo. Antra, administracinėje byloje nustatinėjamoms faktinėms aplinkybėms taikomas aukÅ¡tesnis įrodinėjimo standartas, kadangi nubausti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimÄ galima tik konstatavus, jog pažeidimas padarytas neabejotinai, tuo tarpu civiliniame procese taikytinas didesnės tikimybės įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodyta pripažįstama ta aplinkybė, kuri yra labiau tikėtina.

Dėl pastarosios aplinkybės faktas, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo konstatuotas pažeidimas, kad ieÅ¡kovui buvo leista nelegaliai dirbti laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., tereiÅ¡kia, jog nebuvo įrodytas administracinio teisės pažeidimo faktas, tačiau savaime nepaneigia darbo fakto nurodytu laikotarpiu darbo teisinių santykių prasme (kitaip tariant, net ir nurodytam nutarimui įsiteisėjus, skirtingas aplinkybių vertinimas aptariamose bylose negali bÅ«ti pripažintas teisiÅ¡kai nepateisinamu).Vertinant į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus akcentuotina, jog objektyvi darbo pradžios data nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatyta dėl darbdavio kaltės, kuris neįvykdė jam tenkančios pareigos užtikrinti, kad darbuotojas nepradėtų dirbti nesant abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytos darbo sutarties (DK 99 str. 3 d.).

Nevykdydamas Å¡ios pareigos darbdavys susikÅ«rė sau galimybę manipuliuoti įdarbinimo data (nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos darbuotojo valios, atsakovė galėjo savo nuožiÅ«ra suraÅ¡yti įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo priėmimo į darbÄ (b.l. 66), taip pat ir pačiÄ darbo sutartį (Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga, 40-41 lapai)), o kartu ir praneÅ¡imo Sodrai apie darbo santykių pradžiÄ momentu (kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, praneÅ¡imas buvo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 28 d.; b.l. 58).

Nors ieÅ¡kovas Valstybinei darbo inspekcijai pateikė savo raÅ¡ytÄ 2014 m. rugpjūčio 4 d. praÅ¡ymÄ priimti jį į darbÄ 2014 m. rugpjūčio 5 d. (Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga, 42 lapas), bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pripažino, jog Å¡is dokumentas oficialiai darbdaviui nebuvo pateiktas. IÅ¡ kitos pusės, vertinant Å¡alių pateiktus argumentus dėl ieÅ¡kovo darbo, tiek atsakovės teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek liudytojų D. Å ., E. K. teikiant parodymus teisme bei administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 102-107) iÅ¡dėstyta pozicija, jog ieÅ¡kovas dirbo tik objekte ViÅ¡tytyje, tuo tarpu objekte Å akiuose nedirbo, nesuderinama su pačios atsakovės teismui teiktame 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡te (b.l.

61) nurodyta informacija, jog tarp objekte Å akiuose dirbusių darbuotojų buvo ir ieÅ¡kovas. Pastaroji aplinkybė kelia pagrįstas abejones tiek dėl liudytojų pateiktos informacijos patikimumo, tiek ir dėl atsakovės atstovų sÄ Å¾iningumo atskleidžiant bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ . Papildomai pabrėžtina, jog, ieÅ¡kovui tvirtinant, kad susitarimas dėl darbo santykių buvo pasiektas 2014 m. rugpjūčio 4 d., jog dirbti ieÅ¡kovas pradėjo 2014 m. rugpjūčio 5 d., atsakovė nurodė, jog susitarimas dėl darbo santykių pradžios buvo pasiektas 2014 m. rugpjūčio 28 d., jog apie tai nedelsiant buvo praneÅ¡ta Sodrai.

Pastaroji aplinkybė vertintina kaip nesuderinama su ieÅ¡kovės Valstybinei darbo inspekcijai pateiktais darbo grafikais (Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga, 22-31 lapai), iÅ¡ kurių matyti, jog jau į 2014 m. rugpjūčio 14 d. patvirtintÄ rugsėjo mėn. darbo grafikÄ buvo įtrauktas ieÅ¡kovas, nors, kaip tvirtina atsakovė, tuo metu ieÅ¡kovas nevykdė darbo funkcijų, su juo nebuvo pasiektas susitarimas dėl darbo santykių pradžios. Pastaroji aplinkybė atskleidžia, jog atsakovė arba pateikė neteisingÄ informacijÄ apie darbo santykių pradžios momentÄ , arba nurodytÄ darbo grafikÄ parengė atgaline data, siekdama pateisinti su ieÅ¡kovo darbo trukme 2014 m. rugsėjo mėn. susijusias aplinkybes.

Vertinant atsakovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių turinį (Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga, 32-39 lapai), kur užfiksuota, jog 2014 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovas dirbo vienÄ dienÄ , pačios atsakovės atstovai prašė Å¡ių dokumentų nevertinti kaip įrodymų akcentuodami, jog juos bendrovės buhalterė pildė ne vadovaudamasi faktine padėtimi, bet pagal tai, kokius duomenis jai pateikdavo bendrovės direktorius, kas lemia, jog Å¡i žiniaraščiuose užfiksuota informacija negali bÅ«ti vertinama kaip paneigianti aplinkybę dėl ankstesnės ieÅ¡kovo darbo pradžios.

Darbdaviui tenka pareiga užtikrinti tokiÄ veiklos organizavimo tvarkÄ , kad jÄ Ä¯gyvendinant bÅ«tų galima aiÅ¡kiai identifikuoti veiksmų atlikimo sekÄ ir aplinkybes. Nors už Å¡ios pareigos nevykdymÄ tiesioginės sankcijos negali bÅ«ti taikomos, veiklÄ organizuodamas taip, kad iÅ¡liktų galimybė manipuliuoti dokumentais arba dokumentų visiÅ¡kai nepildydamas, darbdavys rizikuoja, kad tokiu atveju jo žodžiu iÅ¡dėstyta pozicija esant ginčui bus pripažinta nepatikima. Tokia iÅ¡vada yra paremta darbo santykių specifikos, kai darbdavys disponuoja visais dokumentais, o kartu ir plačiomis galimybėmis jais remtis įgyvendindamas procesinę įrodinėjimo pareigÄ , tuo tarpu darbuotojo galimybės remtis raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių jis neturi ir negali užtikrinti jų autentiÅ¡kumo, yra ribotos.

Pačiam darbdaviui rengiant ir teikiant dokumentus, kurių turinys kelia abejones dėl faktinio teisinių santykių pradžios momento, kaip labiau tikėtina vertintina galimybė, jog faktiÅ¡kai dirbti ieÅ¡kovas pradėjo ne darbdavio nurodytÄ 2014 m. rugpjūčio 29 d., bet anksčiau. Pastaroji iÅ¡vada įrodinėjimo civiliniame procese standarto prasme pripažintina pagrindu konstatuoti, jog kaip labiau tikėtina vertintina ne atsakovės, bet ieÅ¡kovo nurodyta ieÅ¡kovo darbo pradžios data. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, jog ieÅ¡kovas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 5 d.

Kartu pabrėžtina, jog Å¡ios aplinkybės konstatavimas pats savaime pripažintinas pagrindu tikslinti Sodrai pateiktÄ informacijÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo atitinkamiems duomenims pateikti nustatymo vertintinas kaip perteklinis.Dėl darbo laiko trukmėsKaip ir dėl darbo pradžios, tarp Å¡alių kilo ginčas ir dėl jų sutartos darbo laiko trukmės, ieÅ¡kovui nurodžius, jog jis dirbo 40 valandų per savaitę, tuo tarpu atsakovei tvirtinant, jog Å¡alys susitarė dėl 20 valandų per savaitę darbo laiko trukmės. AnalogiÅ¡kais pagrindais, kaip ir darbo laiko pradžios atveju, atmestinas atsakovės argumentas, jog aptariama aplinkybė yra nustatyta Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-305-888/2015 ir negali bÅ«ti įrodinėjama iÅ¡ naujo nagrinėjamoje byloje.Pareiga įrodyti, jog ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs dirbti ir faktiÅ¡kai dirbo po 20 val. per savaitę, tenka atsakovei.

Å iÄ aplinkybę atsakovė grindžia ieÅ¡kovo nepasiraÅ¡yta darbo sutartimi, darbdavio vienaÅ¡aliÅ¡kai Sodrai deklaruotais duomenimis, taip pat darbo grafikais ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga; 22-39 lapai). Kaip minėta, atsakovė privalo įrodyti nurodytų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , jų atitikimÄ faktinei padėčiai. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog tarp Å¡alių buvo pasiektas susitarimas dėl ne viso darbo laiko (darbo sutartis su atitinkama sÄ lyga nebuvo ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta dėl atsakovės kaltės, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieÅ¡kovas buvo supažindintas su bendrovėje tvirtinamais darbo grafikais, jog jam kitu bÅ«du buvo praneÅ¡ta apie tai, kiek valandų per savaitę jis turi dirbti).

Tokiu savo elgesiu atsakovė prisiėmė rizikÄ , jog ginčo atveju ginčytinos aplinkybės bus vertinamos atsakovės nenaudai.Kaip matyti tiek iÅ¡ atsakovės atstovų bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, tiek ir iÅ¡ liudytojo E. K. parodymų, nors ieÅ¡kovas buvo įdarbintas santechniku, faktiÅ¡kai jis vykdė analogiÅ¡kais funkcijas kaip ir E. K., abu porininkai dirbo kartu, kartu vykdavo į darbo vietÄ ir iÅ¡ jos grįždavo. NurodytÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ iÅ¡ Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos gauti duomenys (b.l. 97-101, 117, 120-126), kuriuose ieÅ¡kovo ir liudytojo atvykimas į objektÄ ir iÅ¡vykimas visais atvejais užfiksuotas vienu metu.

Pabrėžtina, jog tiek darbo grafikuose, tiek ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga; 22-39 lapai) nurodoma, jog E. K. turėjo dirbti ir faktiÅ¡kai dirbo po 8 valandas per dienÄ , 40 valandų per savaitę (pastarieji duomenys leidžia vertinti kaip nepatikimus toliau darbo santykiais su atsakove susijusio E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje duotus parodymus, jog jis ir ieÅ¡kovas dirbdavo ne visÄ darbo dienÄ ). Kartu akcentuotina, jog kaip logiÅ¡kai nepateisinama vertintina situacija, kai darbuotojas siunčiamas penkioms dienoms į kitÄ vietovę, ten apgyvendinamas, tačiau jam nustatoma 4 valandų per dienÄ darbo laiko trukmė, nustatant, jog dirbama bus nuo 13 iki 17 val.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia kaip labiausiai tikėtinÄ vertinti situacijÄ , jog faktiÅ¡kai su ieÅ¡kovu buvo sutarta dėl visos darbo dienos trukmės, tesiekdamas iÅ¡vengti dalies įsipareigojimų vykdymo darbdavys oficialiai rengtuose dokumentuose be ieÅ¡kovo sutikimo ir neturėdamas tam teisėto pagrindo nurodė ne visÄ darbo laiko trukmę. Remtis vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtais darbdavio dokumentais nėra pagrindo dar ir dėl to, jog jis neįrodė atitinkamo susitarimo su ieÅ¡kovu fakto, t.y. fakto, jog su ieÅ¡kovu buvo sutarta ir jam buvo žinoma, jog dirbti jis privalo pusę darbo dienos.

Dėl darbo santykių pabaigos momento Šalys taip pat pateikė skirtingas pozicijas ir dėl to, kada darbo santykiai nutrūko. Šalys nekelia klausimo dėl fakto, jog iki 2014 m. spalio 20 d. savo darbo funkcijas ieškovas vykdė. Nors ieškovas nurodė funkcijas vykdęs iki 2014 m. lapkričio 10 d., tokie ieškovo paaiškinimai yra nesuderinami su jo teikiant parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 102-107) išdėstyta pozicija, jog 2014 m. spalio 28 d. ieškovas bendrovėje nebedirbo dėl to, jog jam nebuvo mokami pinigai, jis konfliktavo su atsakovės vadovybe.

Akcentuotina ir tai, jog nei ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio mėn. priteisimo, teikdamas paskaičiavimÄ teismui nurodė, jog darbo santykiai tęsėsi nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (b.l. 45). Pabrėžtina ir tai, jog savo nurodomÄ datÄ - 2014 m. lapkričio 10 d.- ieÅ¡kovas nesieja su darbo funkcijų vykdymu, bet nurodo, jog Å¡iÄ dienÄ jam antstolė pranešė apie darbo santykių nutraukimÄ .

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog reikalavimas susieti ieÅ¡kovo darbo santykių pabaigÄ su 2014 m. lapkričio 10 d. yra nepagrįstas.Dėl ieÅ¡kovui darbo santykių pagrindu mokėtinų sumųIeÅ¡kovas pateikė teismui keletÄ savarankiÅ¡kų reikalavimų, susijusių su darbo santykių pagrindu jam mokėtinomis iÅ¡mokomis.IeÅ¡kinyje nereiÅ¡kęs reikalavimo atlyginti jam su vykimu į darbÄ susijusias iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas 1.165,20 Lt sumÄ Ä¯traukė į teismui pateiktÄ paskaičiavimÄ (b.l. 45, 47).

Akcentuotina, jog CPK 417-418 straipsniuose nustatytas reglamentavimas lemia, jog teismo neriboja ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai. Kartu pabrėžtina, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis faktiÅ¡kai patyrė kokias nors kelionės iÅ¡laidas, kaip ir įrodymų, jog darbdavys buvo prisiėmęs pareigÄ kokias nors iÅ¡laidas atlyginti. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu aptariamÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti kaip neįrodytÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis.

Vertinant pastarosios pareigos apimtį, dėmesys atkreiptinas į tai, jog konstatavus, kad darbo santykiai tęsėsi nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. spalio 28 d., kad turėjo bÅ«ti dirbama 8 valandas per dienÄ , ieÅ¡kovui mokėtina darbo užmokesčio suma apskaičiuotina vertinant byloje pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ . Å ių duomenų nepakankamumas taip pat sietinas su neteistais darbdavio veiksmais tinkamai neapskaitant darbo laiko. Vadovaujantis DK 147 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, pareiga tinkamai apskaityti darbo laikÄ tenka darbdaviui, tuo atveju, jeigu visÄ ar dalį darbo laiko darbuotojui pavedama atlikti savo nuožiÅ«ra, šį darbo laikÄ darbuotojas privalo apskaityti pats pagal darbdavio patvirtintÄ specialiÄ tvarkÄ .

Nagrinėjamu atveju darbdavys patvirtino jokios specialios apskaitos tvarkos nenustatęs, ieÅ¡kovo darbo laiko režimÄ nustatęs ir vėliau faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ fiksavęs formaliai, neįvertindamas darbo specifikos, faktiÅ¡kai dirbto laiko trukmės, taip pat grafiko, kuriuo ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo. Patys atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu prašė nesivadovauti atsakovo buhalterės pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kaip neatitinkančiais faktinės padėties. Atsakovės aplaidumÄ pildant su darbo santykių apskaita susijusius dokumentus patvirtina faktas, jog ta pati atsakovės buhalterė, kuri 2014 m. spalio 28 d. teikė praneÅ¡imÄ Sodrai apie ieÅ¡kovo darbo santykių pabaigÄ (b.l. 57), pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį jame iki mėnesio pabaigos ir toliau fiksavo ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ .Kartu pabrėžtina, jog nurodęs, kad ieÅ¡kovas darbo funkcijų nevykdė nuo 2014 m. spalio 20 d., darbdavys ne tik darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje visas darbo dienas užfiksavo kaip faktiÅ¡kai dirbtas (nors 2014 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, jog darbo funkcijos buvo vykdomos ir po darbo sutarties nutraukimo, įvertinus aukščiau nurodytus paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, taip pat atsakovės pateiktÄ pozicijÄ dėl žiniaraščio pildymo aplinkybių, nurodyti dokumentai vertintini tik aukščiau nustatyto darbo santykių laikotarpio aspektu), bet ir apskaičiuodamas už 2014 m. spalio mėn. mokėtinas sumas keliuose savarankiÅ¡kuose dokumentuose nurodė, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo 20 darbo dienų (t.y. iki pat 2014 m. spalio 28 d.), pagal tai paskaičiavo ir ieÅ¡kovui mokėtinÄ darbo užmokestį (b.l. 62, 71), tvirtino, jog Å¡is užmokestis yra iÅ¡mokėtas.

Be to, nors atsakovė teikė duomenis apie tai, jog ieÅ¡kovas nedirbo nuo 2014 m. spalio 20 d. (b.l. 64-65, 69), kaip matyti iÅ¡ Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos gautų duomenų (b.l. 97-101, 117, 120-126), ieÅ¡kovas buvo atvykęs į objektÄ 2014 m. spalio 20 d., visÄ darbo dienÄ iÅ¡buvo 2014 m. spalio 22 d. Pastaroji aplinkybė paneigia atsakovės atstovų tvirtinimÄ , jog ieÅ¡kovas su savo porininku buvo dingęs ir funkcijų nevykdė visÄ savaitė.

Kartu aptarti duomenys patvirtina, jog ir kitomis dienomis, kai buvo užfiksuotas ieÅ¡kovo atvykimas į saugomÄ teritorijÄ ir iÅ¡vykimas iÅ¡ jos, ieÅ¡kovas ten paprastai praleisdavo visÄ darbo dienÄ (tiek liudytoju apklaustas E. K., tiek ir ieÅ¡kovas patvirtino, jog atskirais atvejais jų darbo trukmei įtakos turėdavo oro sÄ lygos). ReikÅ¡mingu pripažintinas ir faktas, jog, skirtingai nei nurodė atsakovės atstovas, aplinkybė, jog ieÅ¡kovo atvykimas į teritorijÄ ir iÅ¡vykimas užfiksuotas 11 kartų, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kitomis dienomis ieÅ¡kovas darbo funkcijų nevykdė (kaip patvirtino Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba 2015 m. gegužės 28 d. raÅ¡te (b.l. 120-121), galėjo bÅ«ti ir tokių atveju, kai ieÅ¡kovo atvykimas ar iÅ¡vykimas nebuvo užfiksuotas lankytojų registracijos knygoje).

Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog, nors atsakovė nurodė (b.l. 61), kad objekte dirbo eilė kitų atsakovės darbuotojų, tarp jų ir visi trys darbuotojai, kurie pasirašė aktuose dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ - D. Å ., M. L., K. L. (b.l. 64-65, 69), nei vieno iÅ¡ jų atvykimas ar iÅ¡vykimas registracijos dokumentuose neužfiksuotas. Aplinkybė, jog du iÅ¡ Å¡ių asmenų- M. L., K. L.- net nebuvo įtraukti į saugomo objekto administracijai teiktÄ galinčių atvykti darbuotojų sÄ raÅ¡Ä (b.l. 101), kelia pagrįstas abejones dėl to, ar pastarieji asmenys iÅ¡ viso kada nors buvo nuvykę į nurodytÄ objektÄ .

Pastaroji aplinkybė leidžia abejoti atsakovės pateiktų nurodytų darbuotojų pasiraÅ¡ytų aktų objektyvumu, t.y. tuo, ar aktai buvo parengti nuvykus į vietÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinus, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų nėra atvykęs į darbo vietÄ ir nevykdo savo darbo funkcijų. Pabrėžtina ir tai, jog darbÄ kiekvienÄ dienÄ pabrėžė ir liudytoju apklausiamas E. K., apgyvendindamas ieÅ¡kovÄ Å¡alia objekto, kuriame jis dirbo, darbdavys pripažino bÅ«tinybę dirbti visas darbo dienas, nei vienu atveju nefiksavo ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog darbdavys neįrodė ieÅ¡kovÄ darbo funkcijas vykdžius netinkamai ir iÅ¡dirbus mažiau darbo valandų, nei priklausytų dirbant 40 val. per savaitę. Kartu pabrėžtina, jog teikdamas raÅ¡ytinį paskaičiavimÄ (b.l.

45) pats ieÅ¡kovas netiesiogiai pripažino faktiÅ¡kai dirbęs iki 2014 m. spalio 24 d., t.y. nurodytÄ jį mėnesį dirbęs 17 darbo dienų, tuo tarpu 2014 m. spalio 27-28 dienomis savo darbo funkcijų nevykdęs.IÅ¡ kitos pusės, nors ieÅ¡kovas nurodė dirbęs virÅ¡valandžius, į bylÄ jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieÅ¡kovas dirbo ilgiau, nei privalėjo. Be to, sisteminis DK 150-152 straipsnių nuostatų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog virÅ¡valandžiais gali bÅ«ti pripažįstama tik tokia situacija, kai ilgesnį nei sutarta darbo laikÄ darbuotojas dirba darbdavio nurodymu.

Situacija, kai darbuotojas, kuriam, atsižvelgiant į jo darbo pobÅ«dį, pačiam pavesta savo darbo funkcijas vykdyti savarankiÅ¡kai, dirba ilgiau, nei nustatytasis darbo laikas, net jai ir pasitvirtinus, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti atitinkamÄ laikÄ virÅ¡valandžiais ir reikÅ¡ti darbdaviui reikalavimÄ dėl apmokėjimo už atitinkamÄ dirbtÄ laikÄ . PrieÅ¡inga iÅ¡vada sukurtų galimybę darbuotojui piktnaudžiauti, be darbdavio žinios ir sutikimo dirbant ilgiau ir reikalaujant, jog už atitinkamÄ laikÄ bÅ«tų mokama papildomai didesniu tarifu.

Kartu pabrėžtina, jog teikdamas duomenis apie dirbtus viršvalandžius (b.l.

45) ieškovas neįrodinėjo darbdavio valios tokius viršvalandžius skirti, neteikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog buvo dirbama ilgiau, nei aukščiau nustatytoji darbo laiko trukmė. Įvertinus nurodytas išvadas ieškovui išmokėtina darbo užmokesčio suma, nesant ginčo, jog šalys buvo susitarę dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo, paskaičiuotina taip: už 2014 m. rugpjūčio mėn.: 1.000 Lt / 20 darbo dienų * 18 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. = 900 Lt; už 2014 m. rugsėjo mėn.: 1.000 Lt; už 2014 m. spalio mėn.: 1.035 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972) / 23 darbo dienų * 17 darbo dienų, kurias faktiškai dirbęs nurodė ieškovas (b.l. 45) = 765 Lt; viso 2.665 Lt.

Vertinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo akcentuotina, jog, įvertinus darbo santykių trukmę, ieÅ¡kovui priklausė 6,44 kalendorinės dienos (84 / 365 * 28 = 6,44) arba 4,5 darbo dienos (0,7 koeficientas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. A1-693) kasmetinių atostogų. Vadovaujantis ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o redakcijos 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas už 2014 m. rugpjūčio- rugsėjo mėn., per kuriuos ieÅ¡kovas, dirbęs 41 darbo dienÄ , uždirbo 1.900 Lt arba 46,34 Lt per dienÄ . Nurodytas dydis yra mažesnis už atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojusį minimalųjį darbo užmokestį, todėl, vadovaujantis atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojusios Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o redakcijos 6.12 punktu, didintinas iki 1.035 Lt per mėnesį arba 49,29 Lt per darbo dienÄ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. A1-693 nustatytas vidutinis darbo dienų per mėnesį skaičius- 21). Už 4,5 darbo dienas iÅ¡eina 221,81 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas.IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas darbdavys ginčijo tvirtindamas, jog su darbuotoju yra tinkamai atsiskaityta. Å ie darbdavio argumentai atmestini dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip matyti iÅ¡ darbdavio pateiktų duomenų (b.l. 41, 62), darbdavys paskaičiavo 1.049,88 Lt sumÄ , taikydamas trumpesnį laikotarpį bei mažesnį darbo valandų skaičių.

PastarÄ jį paskaičiavimÄ pripažinus nepagrįstu, kartu pabrėžtina, jog nėra pagrindo spręsti, kad darbdavys yra iÅ¡mokėjęs didesnę, nei pats paskaičiavo, sumÄ , kas savaime lemia ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ darbdavio pastarojo paskaičiuotÄ sumÄ virÅ¡ijančias iÅ¡mokas pagrįstumÄ (kadangi Å¡ių iÅ¡mokų darbdavys neskaičiavo, akivaizdu, jog jų ir nemokėjo). Antra, teikdamas duomenis dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kovu (b.l.

71) darbdavys nurodė iÅ¡skaičiavęs 96 Lt pagal jam pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (b.l. 70). Å iai aplinkybei nuginčyti ieÅ¡kovas pateikė antstolės 2015 m. kovo 27 d. pažymÄ (b.l. 92), kuria antstolė patvirtina, jog skola padengta paties ieÅ¡kovo, jog iÅ¡ darbdavio jokių lėšų antstolė negavo. Šį faktÄ atsakovės direktorius pripažino teismo posėdžio metu nurodydamas, jog tebuvo atlikta finansinė operacija, tačiau faktiÅ¡kai pinigai nebuvo pervesti dėl jų stygiaus.

Pastaroji aplinkybė ne tik parodo darbdavio nesÄ Å¾iningumÄ teikiant teismui tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir vertintina kaip sunkios finansinės situacijos pripažinimas, kuris laikytinas reikÅ¡mingu sprendžiant dėl darbdavio argumentų, jog darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo mokamas, pagrįstumo. Trečia, ieÅ¡kovui ginčijant bet kokių iÅ¡mokų pagal darbo sutartį gavimo faktÄ , pareiga teikti įrodymus, jog iÅ¡mokos buvo mokamos, tenka darbdaviui. Kaip matyti iÅ¡ darbdavio pateiktų atlyginimų žiniaraščių ir iÅ¡mokėjimo dokumentų (Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga, 1-20 lapai), jokiame dokumente nėra užfiksuotas pinigų iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovui faktas.

Nefiksuodamas pinigų perdavimo darbdavys prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ . Be to, atsakovės argumentas, jog pinigai faktiÅ¡kai buvo mokami, tik ieÅ¡kovas nepasirašė juos gavęs, vertintinas kaip neįrodytas dėl kelių priežasčių. Å iÄ aplinkybę patvirtino tik su atsakove darbo santykiais tiesiogiai susiję liudytojai, kurių parodymų patikimumas kėlė pagrįstų abejonių ir vertinant duomenis apie ieÅ¡kovo darbo trukmę bei faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ . Be to, liudytoju apklausiamas M.

L. nurodė matęs kaip tris kartus penktadieniais ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta po penkis Å¡imtus litų. Pabrėžtina, jog Å¡i suma virÅ¡ija bendrÄ darbdavio ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ 1.049,88 Lt iÅ¡mokų sumÄ (nekalbant jau apie tai, jog iÅ¡ Å¡ios sumos dar turėjo bÅ«ti atskaityti mokesčiai, ir, darbdavio tvirtinimu, padaryta iÅ¡skaita antstolei). Pastaroji aplinkybė, net jai ir pasitvirtinus (dar kartÄ pabrėžtina, jog liudytojų parodymai kritikuotini tiek dėl liudytojų priklausomybės nuo darbdavio, tiek ir dėl jų nenuoseklumo, nevienareikÅ¡miÅ¡kumo), teleistų daryti iÅ¡vadÄ , jog darbuotojui buvo mokamos neaiÅ¡kaus dydžio iÅ¡mokos neaiÅ¡kaus (galimai neteisėto) susitarimo pagrindu.

ReikÅ¡minga ir tai, jog iÅ¡moka už 2014 m. spalio mėn. turėjo bÅ«ti paskaičiuojama atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , kai darbdavys negalėjo nesuprasti susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir tikėtis darbuotojo geranoriÅ¡kumo. Patvirtinimo apie mokamas lėšas negavimas atitinkamomis sÄ lygomis pripažintinas nesuderinamu su Å«kio subjekto veiklos logika, veikimu prieÅ¡ savo interesus, dėl ko mažai tikėtinas. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės direktoriaus nurodytÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ pinigai darbuotojams buvo iÅ¡mokami be jokių apskaitos dokumentų, kadangi tokie dokumentai buvo pas buhalterę, ir pasiraÅ¡ymas juose priklausė nuo darbuotojų geranoriÅ¡kumo (t.y. darbuotojai, atvykę pas direktorių ir gavę iÅ¡ jo pinigus (jeigu direktorius neturėjo apskaitos dokumentų, neaiÅ¡ku, kaip jis nustatydavo, kiek pinigų konkrečiam darbuotojui reikia iÅ¡mokėti), turėjo atskirai dar vykti pas buhalterę (dėl neaiÅ¡kios priežasties) ir pasiraÅ¡yti pinigų gavimÄ patvirtinančiame dokumente).

Tokia elgesio schema ne tik kelia rizikÄ , jog darbdavys negalės pateisinti dalies iÅ¡laidų, bet ir kelia abejones dėl lėšų apskaitos bendrovėje skaidrumo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia kaip labiau tikėtinÄ vertinti situacijÄ , jog jokios iÅ¡mokos ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėtos (net jeigu darbdavys ir iÅ¡mokėjo darbuotojui tam tikrÄ pinigų sumÄ , neužsitikrindamas iÅ¡mokėjimo faktÄ patvirtinančių įrodymų jis prisiėmė rizikÄ , jog ginčo atveju, dėl netinkamo darbdavio elgesio įforminant su darbo santykiais susijusias aplinkybes, pastarosios bus vertinamos darbdavio nenaudai), todėl kaip pagrįstas tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2.665 Lt arba 771,84 Eur darbo užmokesčio ir 221,81 Lt arba 64,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės su komandiruotėmis susijusias iÅ¡mokas nurodydamas, jog nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. spalio 24 d. jis buvo 35 darbo dienas komandiruotėje ViÅ¡tytyje.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK 216, 220 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 patvirtintÄ kompensuojamų iÅ¡mokų dydžio ir mokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintÄ iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, mokėjimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog komandiruotpinigiai, kartu su patirtų iÅ¡laidų kompensavimu, darbuotojui mokami tik tuo atveju, jeigu darbuotojas vyksta tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimÄ ar kelti kvalifikacijÄ .

Tuo atveju, jeigu darbuotojas neturi nuolatinės darbo vietos, darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sÄ lygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobÅ«džio, darbuotojui tėra kompensuojamos papildomos iÅ¡laidos, bet komandiruotpinigiai nemokami. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, net jeigu darbo sutartyje tiesiogiai ir nenurodyta, kad darbo pobÅ«dis bus kilnojamasis, kilus ginčui bÅ«tina įvertinti darbo funkcijų pobÅ«dį.

Nagrinėjamu atveju su ieÅ¡kovu darbo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau pats ieÅ¡kovas patvirtino, jog jo darbas buvo susijęs su statybos rangos darbais konkrečiuose objektuose, ieÅ¡kovas neįvardijo nuolatinės savo darbo vietos, neįrodinėjo iÅ¡ jos vykęs į objektus, prieÅ¡ingai, tvirtino, jog jų susitarimas buvo iÅ¡ esmės siejamas ne su darbo funkcijų vykdymu, bet su rangos darbų konkrečiuose objektuose atlikimu (rezultato pasiekimu). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis buvo kilnojamas, susijęs su kelionėmis, todėl kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ Ä¯ objektÄ vertinti kaip komandiruotę ir už iÅ¡vykimÄ mokėti komandiruotpinigius nebuvo pagrindo.

IeÅ¡kovas dėl kilnojamojo pobÅ«džio darbo turėjo teisę gauti su kelionėmis susijusių papildomų iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau tokių iÅ¡laidų fakto bylos nagrinėjimo metu neįrodė, be pagrindo reikalaudamas jį su darbdaviu siejusiems santykiams taikyti ne DK 216 straipsnio, bet DK 220 straipsnio nuostatas. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl komandiruotpinigių priteisimo.Dėl sankcijų darbdaviui už vėlavimÄ atsiskaityti taikymoPripažinus, jog atsakovė nevykdė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbuotoju, spręstinas klausimas dėl įstatyme įtvirtintų sankcijų darbdavio atžvilgiu taikymo.

Sistemiškai aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalies, 207 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, jog darbdaviui vėluojant vykdyti finansines prievoles laikotarpiu iki darbo santykių nutraukimo yra skaičiuojami įstatyminiai delspinigiai, tuo tarpu už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo taikytina sankcija sietina su darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. Paties darbdavio parengtoje darbo sutartyje (nepriklausomai nuo to, jog ji nepasirašyta ieškovo, nesant objektyvesnių duomenų, turi būti remiamasi būtent darbdavio įvardinta jo prievolės atsiradimo data) nurodyta, jog darbo užmokestis turi būti mokamas iki kito mėnesio 10-12 dienų.

Vadovaujantis DK 207 straipsniu, Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-50, 0,07% dydžio delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 dienų nuo pareigos mokėti darbo užmokestį pažeidimo dienos. Nurodyta aplinkybė lemia, jog delspinigiai už pareigÄ sumokėti 900 Lt darbo užmokestį už 2014 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiuotini taip: 900 Lt – 130,50 Lt mokesčių (taikomas 570 Lt neapmokestinamųjų pajamų dydis) = 769,50 Lt iÅ¡mokėtina suma * 0,07% = 0,54 Lt * 39 dienų (nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. spalio 28 d.) = 21,06 Lt.

AnalogiÅ¡kai, delspinigiai už vėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį už 2014 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotini taip: 1.000 Lt - 154,50 Lt mokesčių (taikomas 570 Lt neapmokestinamųjų pajamų dydis) = 845,50 Lt * 0,07% = 0,59 Lt * 9 dienų (nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. spalio 28 d.) = 5,31 Lt. Bendra delspinigių suma, priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės- 26,37 Lt arba 7,64 Eur. Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, už vėlavimÄ atsiskaityti atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo jam iÅ¡ darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laikÄ .

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sudarė 49,29 Lt per dienÄ arba 1.035 Lt per mėnesį. Vertinant aptariamos sankcijos taikymÄ dėmesys atkreiptinas į kelias reikÅ¡mingas aplinkybes: pirma, ilgÄ laikotarpį, už kurį skaičiuotina sankcija, nulėmė ir nepagrįstas procesinis ieÅ¡kovo elgesys neatvykus į 2015 m. balandžio 13 d. teismo posėdį, tikslinus savo reiÅ¡kiamus reikalavimus (b.l. 44-47); antra, sankcija privalo bÅ«ti parenkama atsižvelgiant ir į itin trumpÄ darbo santykių trukmę bei nedidelę bendrÄ darbo santykių pagrindu mokėtinÄ sumÄ ; trečia, sankcijos suma privalo užtikrinti kompensacinę, o ne baudžiamojo pobÅ«džio funkcijÄ , t.y. darbuotojui neturi bÅ«ti suteikiama galimybė nesÄ Å¾iningai praturtėti darbdavio sÄ skaita.

IÅ¡ kitos pusės, konstatavus akivaizdų darbdavio piktnaudžiavimÄ , vengimÄ vykdyti finansinius įsipareigojimus, spręstina, jog priteistina suma negali bÅ«ti minimalizuojama, ji turi bÅ«ti nustatoma taip, kad atitiktų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pagrindÄ priteistinÄ sumÄ sumažinti iki ieÅ¡kovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumos- 600 Eur. Papildomai skaičiuotina 14,28 Eur (49,29 Lt) suma už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.

Toks sankcijos parinkimas atitiks Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , kadangi taps paskata darbdaviui nedelsiant įvykdyti teismo sprendimÄ , o kartu sÄ lygos ir darbuotojo interesų, susijusių su darbdavio vengimu atsiskaityti, apsaugÄ .Dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtuIeÅ¡kovas taip pat ginčija jo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ .Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pritaikius jam griežčiausiÄ teisės aktuose numatytÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Nors pradiniame pranešime Sodrai (b.l.

57) buvo nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojui prašant), tiek ieškovas nurodė prašymo nerašęs, tiek atsakovės atstovai patvirtino, jog tikruoju atleidimo pagrindu buvo ieškovui 2014 m. spalio 28 d. įsakymu (b.l.

68) paskirta drausminė nuobauda (2014 m. gruodžio 1 d. Sodrai pateiktas praneÅ¡imas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo į numatytÄ jį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte). Dėl nurodytų priežasčių pastaroji aplinkybė gali bÅ«ti vertinama analizuojant darbdavio veiksmų nuoseklumÄ ir tikslingumÄ , tačiau negali bÅ«ti vertinama kaip turinti teisinės įtakos egzistuojančiam darbo sutarties nutraukimo pagrindui. Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali bÅ«ti taikoma darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui.

DK 234 straipsnyje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu DK 228 straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ . Remiantis DK 93 straipsnio 1 dalimi, 61, 94, 230, 232 straipsniais, darbuotojo pareigos nustatomos darbo ir kolektyvinėje sutartyse, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidiniuose įmonės dokumentuose.

Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia Å¡iuos drausminės atsakomybės taikymo pagrindus: pirma, asmuo, kurio atžvilgiu taikoma drausminė atsakomybė, turi bÅ«ti atsakomybę taikančio subjekto darbuotoju; antra, teisės aktuose arba darbdavio vidiniuose dokumentuose turi bÅ«ti nustatyta konkreti darbuotojo pareiga, kurios darbuotojas privalo laikytis; trečia, Å¡i pareiga darbuotojui turi bÅ«ti žinoma, t.y. už įmonės vidiniame dokumente numatytos pareigos nevykdymÄ darbuotojui drausminė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas yra supažindintas su tokios pareigos egzistavimu; ketvirta, darbuotojas savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais turi pažeisti jam nustatytÄ pareigÄ .

Visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ kilus teisminiam ginčui privalo įrodyti darbdavys. Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose laikymasis- nuobauda turi bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo (bet ne vėliau kaip per 6 mėn. po pažeidimo padarymo), darbuotojui turi bÅ«ti sudaroma galimybė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , parenkant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbÄ .Kaip matyti iÅ¡ darbdavio veiksmų, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas už pravaikÅ¡tas, t.y. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbios priežasties visÄ darbo dienÄ .

Kaip jau konstatuota Å¡iuo teismo sprendimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nevykdė darbo funkcijų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. spalio 24 d., neatitinka faktinės situacijos, atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti teismui jas patvirtinančius įrodymus (atsakovės pateikti įrodymai prieÅ¡taringi, nesuderinami tarpusavyje, neatvykimas į darbÄ užfiksuotas tik vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytuose aktuose, tuo tarpu kituose darbdavio pildytuose dokumentuose- darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, deklaracijose Sodrai, darbo užmokesčio paskaičiavimuose- užfiksuotas darbo funkcijų vykdymo faktas).

Pabrėžtina, jog darbuotojui neatvykus į darbÄ nurodytoji aplinkybė turi bÅ«ti užfiksuota kaip nedraudiminis laikotarpis darbdavio Sodrai teikiamame praneÅ¡ime. Toks dokumentas atskleistų aiÅ¡kiÄ darbdavio valiÄ ir bÅ«tų objektyvus valios iÅ¡reiÅ¡kimo momento prasme, ko negalima pasakyti apie darbdavio teismui pateiktus aktus dėl neatvykimo į darbÄ ir įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kurių autentiÅ¡kumo patikrinti neįmanoma. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ tik dar labiau sustiprina faktai, jog praneÅ¡imÄ Sodrai apie darbo sutarties nutraukimÄ teikusi buhalterė toliau darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje fiksavo ieÅ¡kovo darbo laikÄ , jog Sodrai buvo nurodytas kitoks ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas.

Net ir ieškovui tiek teikiant parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ir paskaičiavimus teismui (b.l.

45) netiesiogiai pripažinus, jog po 2014 m. spalio 24 d. jis nebedirbo (t.y. nevykdė darbo funkcijų 2014 m. spalio 27-28 d.), dėmesys atkreiptinas į tai, jog pagrindu skirtu drausminę nuobaudÄ pripažintinas ne darbo funkcijų nevykdymo faktas pats savaime, bet kartu ir svarbių priežasčių darbo funkcijoms nevykdyti nebuvimas. Kaip nurodė ieÅ¡kovas, darbo santykiai nutrÅ«ko dėl tarp Å¡alių kilusio konflikto dėl darbo kokybės, atsakovės vengimo mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį. Teismui pastarÄ jÄ aplinkybę konstatavus, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, vadovaujantis DK 1231 straipsniu, darbuotojas turi teisę sustabdyti darbo funkcijų vykdymÄ , jeigu jam ilgiau nei du mėnesius nemokamas darbo užmokestis.

Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinėjo pasinaudojęs atitinkama norma, neatsiskaitymo faktas pripažintinas reikÅ¡mingu sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovo darbo funkcijų nevykdymas galėjo bÅ«ti pripažintas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto prasme, taip pat ar darbdavio parinkta drausminė nuobauda atitiko DK 238 straipsnyje įtvirtintas nuobaudos parinkimo sÄ lygas. Kartu pabrėžtina, jog, nors į bylÄ pateiktame akte (b.l.

63) ir užfiksuota, jog ieÅ¡kovas atsisakė teikti paaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ priežasčių (kaip minėta, Å¡io akto autentiÅ¡kumas dėl duomenų tarpusavio nesuderinamumo kelia pagrįstų abejonių), pabrėžtina, jog darbdavys neįrodinėjo reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ parengęs raÅ¡tu, kaip to reikalauja DK 240 straipsnio 1 dalis, įvardijęs darbuotojui konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis privalo pasiaiÅ¡kinti, suteikęs pakankamÄ laiko tarpÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Darbdaviui neįvardijus priežasčių, dėl kurių Sodrai buvo deklaruotas darbo sutarties nutraukimo pagrindas- DK 127 straipsnio 1 dalis, negali bÅ«ti atmetama kaip nepagrįsta ir pozicija, jog darbdavys tikėjosi susitarti su darbuotoju dėl darbo sutarties nutraukimo atitinkamu pagrindu, o savo pozicijÄ pakeitė ir jÄ pagrindžiančius duomenis pradėjo rinkti tik po to, kai susitarimas neįvyko (tokiÄ Ä¯vykių sekÄ pagrįstų atsakovės elgesys tiek teikiant deklaracijas Sodrai, tiek pildant darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, tiek ir apskaičiuojant ieÅ¡kovui mokėtinas sumas).

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo, kas pripažintina pagrindu panaikinti ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ ir jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu.Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pasekmiųPripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, spręstina dėl atitinkamos teismo iÅ¡vados teisinių pasekmių. Remiantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje;

Å¡iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių iÅ¡dėstytos pozicijos, tarp Å¡alių susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai, ieÅ¡kovas nebepageidauja tęsti darbo santykių, todėl tinkama ieÅ¡kovo teisių gynybos forma pripažintinas su ja sudarytos darbo sutarties nutraukimas teismo sprendimu. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 300 straipsnio 4 dalimi, pripažinus, jog ieÅ¡kovas į darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas, jam priteistina 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (300 Eur).

Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovui nepriteistinas, kadangi, kaip matyti iÅ¡ Sodros duomenų (b.l. 21, 23, 129), po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas įsidarbino (atkurdamas darbo santykius paÅ¡alino neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo sukurtas neigiamas finansines pasekmes) jau 2014 m. lapkričio 17 d., vėliau iÅ¡ darbo išėjo savo noru (už tai atsakinga atsakovė negali bÅ«ti pripažinta) ir pakartotinai kelis kartus įsidarbino, tuo tarpu už laikotarpį iki 2014 m. lapkričio 14 d. (paskutinė darbo diena iki ieÅ¡kovo įsidarbinimo) atsiradusius praradimus kompensuoja ieÅ¡kovui Å¡iuo sprendimu jau priteista iÅ¡moka už vėlavimÄ atsiskaityti (nors buvo nustatyti du savarankiÅ¡ki pažeidimai, taikyti vidutinio darbo užmokesčio dydžio sankcijÄ už analogiÅ¡kÄ laikotarpį du kartus nėra pagrindo).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoIeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimas. Sprendimu teismas patenkino vienÄ neturtinį reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat reikalavimus dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laikÄ priteisimo. Reikalavimas dėl darbo santykių trukmės patenkintas iÅ¡ dalies, praÅ¡ymai priteisti komandiruotpinigius ir kuro iÅ¡laidų atlyginimÄ atmesti.

Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, jog byla buvo išnagrinėta ieškovo naudai santykiu 80/20. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 335,01 Eur atstovavimo išlaidas (b.l. 53-55). Vadovaujantis aukščiau aptarta proporcija, ieškovui iš atsakovės priteistinas 268 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 800 Eur atstovavimo išlaidas (b.l. 108-110). Vadovaujantis analogiška proporcija, ieškovui tenka pareiga atlyginti šių išlaidų dalį- 160 Eur.

Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaičius tarpusavyje viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 108 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo paduodamas ieÅ¡kinį nemokėjo, už patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis- 41 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimÄ ir 52 Eur žyminio mokesčio už visas ieÅ¡kovui priteistas pinigines sumas (1.743,72 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str.), viso 93 Eur žyminio mokesčio, priteistina iÅ¡ atsakovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis aukščiau aptarta proporcija valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas ir 2,72 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, jog dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovas R. B. pradėjo 2014 m. rugpjūčio 5 d. Panaikinti ieÅ¡kovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo.Pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo R.

B. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 28 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. IeÅ¡kovo R. B. į darbÄ negrÄ Å¾inti, darbo santykius laikyti nutrauktais Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 771,84 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 84 ct) (priskaitytina suma) darbo užmokesčio, 64,24 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų 24 ct) (priskaitytina suma) kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 7,64 Eur (septynis eurus 64 ct) delspinigių, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) už vėlavimo atsiskaityti laikÄ laikotarpiu nuo kitos dienos po darbo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. birželio 17 d.), po 14,28 Eur (keturiolika eurų 28 ct) už kiekvienÄ darbo dienÄ esant 5 darbo dienų savaitei, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. birželio 18 d.) iki jo visiÅ¡ko įvykdymo, 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) (priskaitytina suma) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 108 Eur (Å¡imto aÅ¡tuonių eurų) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Sprendimo dalį dėl 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 93 Eur (devyniasdeÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio, 2,72 Eur (dviejų eurų 72 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi bÅ«ti pateikiami sumokėjimo faktÄ patvirtinantys įrodymai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                Marius Bartninkas