f3fe721e-0e62-4a04-b858-e3766db304ec · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. e2A-1703-538/2017                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05094-2017-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                      1.3.2.9.10.8; 1.3.6.4.1.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

U. (V. U.) ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir kt. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“, panaikinti atsakovės 2017-03-31 įsakymÄ Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V.

U. atleidimo iÅ¡ darbo“, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ , vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016 metais tarp Å¡alių sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ jis priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Sudarydamos darbo sutartį Å¡alys susitarė, kad jis bus atsakingas už atsakovės klubo veiklos vystymÄ , rėmėjų paieÅ¡kÄ , bendravimÄ su rėmėjais bei ryÅ¡ių su jais plėtojimÄ ir palaikymÄ , bendravimÄ su kitais interesantais, bendravimÄ su klubo socialiniais ir kitais partneriais, už visų atsakovės pagrindinės ir pakaitinės komandų treniruočių, iÅ¡vykų varžybų ir vietos (namų) rungtynių organizavimÄ .

Teigė, kad buvo atsakingas už komunikacijÄ su Tarptautine krepÅ¡inio federacija, Lietuvos krepÅ¡inio federacija, Lietuvos krepÅ¡inio lyga, Regionų krepÅ¡inio lyga ir kitomis organizacijomis varžybų organizavimo ir žaidėjų registravimo bei kitais klausimais. Taip pat jis atlikdavo ir kitas neatidėliotinas užduotis, kad užtikrintų normaliÄ klubo veiklÄ , pavyzdžiui, vykdavo į susitikimus, konsultacijas, apžiÅ«ras su atsakovės klubo žaidėjais sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir pan.

Atsakovės klubo vadovui delegavus, jis atstovaudavo klubÄ mokymuose, seminaruose, susirinkimuose ir kituose panaÅ¡iuose renginiuose. Toks jo darbo pobÅ«dis vienareikÅ¡miai sÄ lygojo, jog tinkamam jam pavestų darbo funkcijų atlikimui jam teko nuolat keliauti. IeÅ¡kovas nurodė, kad susitikimai su rėmėjais bÅ«davo organizuojami jiems patogiu laiku ir priimtinose vietose - dažniausiai rėmėjų buveinėse. Visų darbo santykių laikotarpiu jis sÄ Å¾iningai vykdė savo pareigas, jam niekada nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, atsakovė niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi nepasitenkinimo jo darbu, prieÅ¡ingai - atsakovės vadovas, treneriai, partneriai dažnai jį gyrė už profesionalumÄ ir besÄ lygiÅ¡kÄ atsidavimÄ darbui. 2017 m. vasario 27-28 d. bei kovo 1-3 d. jis vykdydamas savo darbo funkcijas buvo suderinęs susitikimus su potencialiais rėmėjais, partneriais, Policijos departamento atstovais bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis ir apie Å¡iuos susitikimus buvo informavęs atsakovės vadovÄ . 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje įvyko atsakovės vadovų pasikeitimas ir atsakovei pradėjo vadovauti naujas vadovas A.

E.. 2017-02-27 jis iÅ¡ atsakovės vadovo gavo reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe visÄ darbo dienÄ , t. y. 2017-02-27. Jis nedelsdamas, kitÄ dienÄ , t. y. 2017-02-28, pateikė iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ apie savo pareigų bei darbo funkcijų vykdymÄ , nurodė aiÅ¡kias aplinkybes ir priežastis, dėl kurių 2017-02-27 nebuvo atsakovės administracijos patalpose. Tačiau nepaisant pateikto pasiaiÅ¡kinimo 2017-03-01 jam elektroniniu paÅ¡tu buvo įteiktas Ä®sakymas Nr. DS-4 Dėl nuobaudos skyrimo ir V.

U. atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame nurodyta, kad jis Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas ir už tai jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovo įsitikinimu, jo veiksmai neatitinka Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo sudėties, kadangi nepaisant to, jog jis minėtu laiku nebuvo atsakovės administracijos patalpose, tačiau vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas - vyko į susitikimus su potencialiais rėmėjais, partneriais, Policijos departamentu. Be to, atsakovė įsakyme nenurodė jokių drausminės nuobaudos skyrimo bei jos parinkimo argumentų, taip pat nenurodė, kokiais jo veiksmais buvo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas ar dėl kokių jo veiksmų atsakovė prarado pasitikėjimÄ juo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovui skirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo vieÅ¡ojoje įstaigoje „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ neteisėtu ir panaikino vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ direktoriaus 2017-03-01 įsakymÄ Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V.

U. atleidimo iÅ¡ darbo“. NegrÄ Å¾ino ieÅ¡kovo į darbÄ vieÅ¡ojoje įstaigoje „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ ir nustatė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo datÄ laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ ieÅ¡kovui 1 562,61 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokesčių), 6 399,26 Eur kompensacijÄ (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017-03-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-06-30), po 74,41 Eur (neatskaičius mokesčių) dienos vidutinio darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė, bei 1 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ į valstybės biudžetÄ 4,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ 210,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ . Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo ieÅ¡kovui (1 562,61 Eur neatskaičius mokesčių) nurodė vykdyti skubiai. 2017-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 2190,81 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovo darbo dienos trukmė pagal 2016-09-30 darbo sutartį buvo 8 val., į tai, jog susitikimas 2017-02-27 Lietuvos kriminalinės policijos biure vyko apie 2 val. bei įvertinus kelionės iÅ¡ Klaipėdos į Vilnių bei grįžimo atgal trukmę, laikė, kad ieÅ¡kovas 2017-02-27 dirbo visÄ numatytÄ darbo laikÄ . Taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas anksčiau bendravo su UAB „Sporto dvasia“, todėl labiau tikėtina, kad bendravimas ir derybos su Å¡iuo tiekėju buvo viena iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo funkcijų.

Teismas konstatavo, jog nors ieÅ¡kovo darbo sutartyje nenumatyta, kad jis rÅ«pinasi „NeptÅ«nas-2“ komanda ir jos žaidėjais, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ios funkcijos buvo priskirtos ieÅ¡kovui. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodo, jog 2017-02-28 į (duomenys neskelbtini) žaidėjai galėjo vykti be lydinčio asmens, t. y. ieÅ¡kovo, tačiau kaip nustatyta, vienas iÅ¡ žaidėjų tuo metu buvo nepilnametis, todėl lydintis asmuo jam buvo reikalingas. Be to, pagal klube susiklosčiusiÄ praktikÄ buvo įprasta, jog žaidėjai į medicinines apžiÅ«ras vyksta su lydinčiu asmeniu, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 2017-02-28 atlikto savo darbo funkcijas.

Taip pat pažymėjo, kad pagal įmonėje susiklosčiusiÄ praktikÄ Ä¯sakymai dėl komandiruočių minėtu atveju nebuvo priimami. Ä®sakymus dėl komandiruočių atsakovė priimdavo tik ieÅ¡kovui vykstant į komandos varžybas. Taigi, vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priimti įsakymai dėl ieÅ¡kovo komandiruočių 2017-02-27 ir 2017-02-28 nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas atliko darbo drausmės pažeidimÄ bei minėtu laikotarpiu nebuvo darbe ir neatliko darbinių funkcijų.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovės vadovas nežinojo apie ieÅ¡kovo 2017-02-27 ir 2017-02-28 iÅ¡vykimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , juolab, įvertinus tai, kad jis 2017-02-27 ir 2017-02-28 atliko darbo funkcijas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė į bylÄ pateikė susiraÅ¡inėjimo su UAB „Sporto dvasia“ duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad A.

B. atsiuntė 2017-02-21 atsakovės komercijos vadovui M. S. elektroninį laiÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio turinio akivaizdu, jog ieÅ¡kovas V. U. iÅ¡ esmės nebevykdė bendravimo su UAB „Sporto dvasia“, kaip tai nurodė pagrįsdamas savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas, be to, bendravimas vyko tik susiraÅ¡inėjant. IeÅ¡kovas nebuvo įgaliotas teikti informacijos apie klube susidariusiÄ situacijÄ . Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jam buvo suteikti įgaliojimai atstovauti atsakovę Lietuvos kriminalinės policijos biure.

Teigia, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog susitikimo metu aptariamos aplinkybės susijusios su atsakove. Pažymi, kad atsakovės direktorius A. E. nuo 2017-02-13 buvo paskirtas vienasmeniu valdymo organu-direktoriumi ir tik jis turėjo teisę suteikti įgaliojimÄ atlikti tam tikrus veiksmus atsakovės atžvilgiu, jei tai buvo svarbu ir bÅ«tina, ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai, nors ieÅ¡kovas teigė, kad jis buvo įstaigos reikalais nuvykęs į kitas įstaigas, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad jis buvo susitikimuose ar kad dalyvauti tuose susitikimuose jį siuntė įstaigos direktorius.

Teigia, kad nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas 2017-02-27 dirbo visÄ numatytÄ darbo laikÄ , t. y. 8 val. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas 2017-02-28 atliko savo darbo funkcijas lydėdamas „NeptÅ«nas-2“ komandos žaidėjus į (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ieÅ¡kovas pažeidė pareigÄ bÅ«ti darbe, tinkamai atlikti jam pavestas darbo funkcijas, todėl drausminė nuobauda jam buvo paskirta teisėtai ir yra adekvati padarytam pažeidimui.

Taip pat nurodo, kad vadovaujantis rekomendacijomis, atsižvelgiant į tai, jog bendra teismo posėdžio trukmė buvo 4 valandos 11 minučių, laikytina, jog maksimalios iÅ¡laidos už atstovavimÄ teisme galėtų bÅ«ti 4 val. x 0,1 x 822,80 Eur, t.y. 329,12 Eur, o už teisines konsultacijas ir atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį - (8 val. + 6 val.) x 0,1 x 822,80 Eur, t.y. 1 151,92 Eur. IÅ¡ viso pagal Rekomendacijas galima didžiausia suma už ieÅ¡kovo patirtas teisines paslaugas yra 3 190.81 Eur (1 645,60 Eur + 64,17 Eur + 329,12 Eur + 1 151,92 Eur).

Mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 27 d., vykdydamas darbo funkcijas, buvo nuvykęs į Lietuvos kriminalinės policijos biurÄ . Pažymi, kad teismas teisingai pažymėjo sprendime, kad 2017 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į Vilnių, susitikimas Lietuvos kriminalinės policijos biure truko apie 2 val., įvertinus kelionės iÅ¡ Klaipėdos į Vilnių bei grįžimo atgal trukmę, laikytina, kad ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 27 d. dirbo visÄ numatytÄ darbo laikÄ .

Taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 27 d. dalyvavo susitikime Lietuvos kriminalinės policijos biure, o įrodymų apie siuntimÄ dalyvauti susitikime nėra, nes tai nebuvo komandiruotė, o tiesiog darbo funkcijų vykdymas. Teigia, kad atsakovė nenurodė, kokius įgaliojimus ieÅ¡kovas, kaip atsakovo darbuotojas, turėjo gauti vykstant į Lietuvos kriminalinės policijos biurÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, atliktos atsakovės atžvilgiu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pagrįstai dalyvavo susitikime Lietuvos kriminalinės policijos biure, siekiant tiek iÅ¡siaiÅ¡kinti ikiteisminio tyrimo detales, tiek siekiant nusikalstamų veikų atsakovės atžvilgiu prevencijos.

Taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ priimant sprendimÄ buvo apklausta eilė liudytojų ir surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 27-28 d. vykdė savo darbo funkcijas, dėl ko atsakovė nepagrįstai nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :           IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 2016-09-30 tarp Å¡alių sudaryta darbo sutartis Nr. 47, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas V. U. priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). 2017-02-27 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ , kuriuo prašė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl nebuvimo darbe 2017-02-27. IeÅ¡kovas 2017-02-28 pateikė atsakovei pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovės 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V.

U. atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovui V. U. paskirta drausminė nuobauda ir jis atleistas iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ vadovaujantis Darbo kodekso (toliau-DK) 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu – vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas. IeÅ¡kovas nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“, panaikinti atsakovės 2017-03-31 įsakymÄ Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V.

U. atleidimo iÅ¡ darbo“, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ , vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V.

U. atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovui V. U. (V. U.) skirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo vieÅ¡ojoje įstaigoje „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ neteisėtu ir panaikino vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ direktoriaus 2017-03-01 įsakymÄ Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iÅ¡ darbo“. NegrÄ Å¾ino ieÅ¡kovo V. U. (V. U.) į darbÄ vieÅ¡ojoje įstaigoje „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ ir nustatė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu V.

U. (V. U.) nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo datÄ laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „NeptÅ«no krepÅ¡inio klubas“ ieÅ¡kovui V. U. (V. U.) 1 562,61 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokesčių), 6 399,26 Eur kompensacijÄ (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017-03-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-06-30), po 74,41 Eur (neatskaičius mokesčių) dienos vidutinio darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė.

Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 27-28 d. dalyvaudamas susitikimuose su UAB „Sporto dvasia“, Lietuvos kriminalinės policijos biure bei veždamas atsakovės krepÅ¡ininkus į ligoninę nevykdė darbo funkcijų, todėl jam pagrįstai taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 136 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimÄ be įspėjimo, 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).

Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ voka įtvirtinta DK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Nebaigtinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as nustatytas DK 235 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios 1 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Taigi, nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, o tam, kad bÅ«tų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad atliko savo darbo funkcijas, o atsakovė argumentuoja, kad ieÅ¡kovo nebuvo darbe 2 dienas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui).

Taigi, Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimui, nustatytam DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kaip pagrindui nutraukti darbo sutartį konstatuoti darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas neatliko darbo funkcijų visÄ darbo dienÄ arba pamainÄ . Pagal CPK 185 straipsnio nuostatÄ , teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto numatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovės „Schöpp-Sportboden“ GmbH v.

UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.-W.. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo Å¡alys, tai yra, ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarydami 2016-09-30 darbo sutartį Nr. 47, sutarties 5 punkte susitarė, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita nevirÅ¡ijant 8 val. per dienÄ ir 40 val. per savaitę. Sutarties 10 punkte susitarė, kad darbuotojas savo darbo laikÄ tvarko savo nuožiÅ«ra pagal DK 147 straipsnio 7 dalies nuostatas.

DK 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurie pagal atliekamÄ darbo funkcijÄ savo darbo laikÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tvarko savo nuožiÅ«ra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys. Byloje nustatyta, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas darbo laikÄ tvarkė pats, darbo apskaitos taisyklių, kaip apskaitomas ieÅ¡kovo darbo laikas, nebuvo numatyta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo darbo funkcijos nebuvo susijusios su darbu tik atsakovės buveinėje, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai.

Taip pat byloje nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras patvirtino, kad ieÅ¡kovas 2017-02-27 maždaug nuo 16 val. iki 18 val. buvo Lietuvos kriminalinės policijos biure, susitikimo laikas buvo derinamas iÅ¡ anksto, o jo bÅ«tinumÄ nulėmė tiek ieÅ¡kovo noras aptarti ikiteisminio tyrimo detales, tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjo noras iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovės atžvilgiu tie patys asmenys ir toliau vykdo neteisėtas veikas. 2017-06-06 praneÅ¡imu UAB „Sporto dvasia“ nurodė, kad ieÅ¡kovas 2017-02-27 buvo atvykęs į UAB „Sporto dvasia“, kur papasakojo apie klube susidariusiÄ situacijÄ , taigi Å¡ios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2017-02-27 buvo Vilniuje ir atliko su darbu susijusias funkcijas.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2017-02-28 ieškovas lydėjo „Neptūnas-2“ komandos žaidėjus į (duomenys neskelbtini), taigi atliko veiksmus, susijusius su atsakovės veikla. Taigi iš byloje pateiktų duomenų bei duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas abi dienas vykdė darbo funkcijas - 2017 m. vasario 27-28 d. dalyvavo susitikimuose su UAB „Sporto dvasia“, Lietuvos kriminalinės policijos biure bei vežė atsakovės krepšininkus į (duomenys neskelbtini).

Å iÄ aplinkybę teismas nustatė, remdamasis ne tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, bet ir realia ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykių praktika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad visų byloje surinktų įrodymų visuma sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 27-28 dienomis nebuvo darbe ir per Å¡ias dienas neatliko darbinių funkcijų.

Nustačius, kad darbuotojas (ieÅ¡kovas) tÄ dienÄ faktiÅ¡kai atliko darbo funkcijas, t. y. dalyvavo susitikimuose su UAB „Sporto dvasia“, Lietuvos kriminalinės policijos biure bei vežė atsakovo krepÅ¡ininkus į ligoninę, tokio pažeidimo konstatuoti negalima. Taigi aplinkybė, ar 2017 m. vasario 27-28 d., kada darbdavys konstatavo ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ kaip Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir pagrindÄ nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovas buvo darbo vietoje ar ne, Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi.

Pažymėtina, kad sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikÅ¡ta, aktualus dar vienas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbÄ . Teismų praktika Å¡iuo klausimu atspindi faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į bÅ«tinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančiÄ darbo santykių dinamikÄ , formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebÅ«tinai lemia jo veiksmų kvalifikavimÄ kaip pravaikÅ¡tÄ , jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobÅ«dį, ypatumus, faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ darbo tvarkÄ ir sÄ lygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors bÅ«damas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. VÅ¡Ä® Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. M. v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-12/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ esmės apeliantė skundžia tai, kad ieÅ¡kovas atliko funkcijas, kurių jam nebuvo pavedęs atsakovės direktorius, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas už pravaikÅ¡tas, o ne už tai, kad vykdė darbines funkcijas, kurių jam nebuvo pavedęs atlikti vadovas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad Å¡ias funkcijas ieÅ¡kovas atliko savavaliÅ¡kai, vadovas turi teisę spręsti klausimÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau tokie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neatvykimas į darbÄ . Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas buvęs atsakovo vadovas patvirtino, kad ieÅ¡kovas atlikinėdavo aptartas funkcijas, dėl tokių funkcijų atlikimo įsakymų prieÅ¡ tai buvęs vadovas nepriiminėjo, todėl tai, kad naujasis atsakovės vadovas Å¡ių funkcijų nevertina kaip bÅ«tinų, nesudarė pagrindo ieÅ¡kovo atleisti iÅ¡ darbo DK 235 straipsnio 9 punkte nurodytu pagrindu.

Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å is argumentas atmestinas. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rÅ«Å¡ių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad ieškovas patyrė 4486,72 eurus teisinės pagalbos išlaidų. 2017-06-30 spendimu ieškovui priteista 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų, papildomu 2017-07-04 sprendimu priteista 2190,81 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į CPK nuostatas patvirtintas Rekomendacijas paskaičiavo priteistinas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, teisėjų kolegija nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :                          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir 2017 m. liepos 4 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Teisėjai                                                                                                        Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė                                                     Almantas Padvelskis                                                    Â