f3fc22c1-53cb-4b87-afef-5d23ce3e89e4 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

  Baudžiamoji byla Nr. 1-239-76/2010             Procesinio

sprendimo kategorija 1.1.6.3.; 1.1.3.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5.                                  Â

 (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 2 d.

Å iauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas, sekretoriaujant Indrei Šukienei,

nukentėjusiesiems A. V., A. V., nukentėjusiojo atstoveiadvokatei Kristinai Pugačienei

dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei, vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. Specialistei Jekaterinai Sreponavičienei,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje D. M., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio iÅ¡silavinimo, susituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

D. M., 2009-11-06 apie 15.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, suduodama A. V. rankos kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, tačiau ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvos sritį, sumušė mažametį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama jam kraujosruvÄ bei nubrozdinimÄ kairiame skruoste, kraujosruvÄ deÅ¡iniame skruoste, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Â

Kaltinamoji D. M. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 6 d. jos sūnus L. M., gim. (duomenys

neskelbtini), grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini)mokyklos su draugu M. ir paprašė leisti į kiemÄ . Ji juos iÅ¡leido, o praėjus maždaug valandai, atėjo vaikai ir pasakė, kad A. su savo draugu septintoku muÅ¡Ä ir mėto nuo kalniuko L..  Tada ji su vaikais išėjo į kiemÄ , pavaikščiojo aplink, tačiau nerado nei savo sÅ«naus, nei  jo draugo A.. Ji iÅ¡sigando dėl dingusio vaiko, galvojo, kur galėjo dingti. Neradus L., vaikai jai pasakė, kad žino, kur gyvena A.. Ji vaikų paprašė, kad jai parodytų, kur jis gyvena, A., nes manė suradusi jį, suras ir sÅ«nų. Kartu su vaikais nuėjo pas

A. į namus, jis atidarė buto duris, o paklausus, ar namie yra jo tėvai, jis atsakė, kad nėra. Tuomet A. paklausė, kodėl jis muša L., ar jam patiktų, jei jį kas nors muštų. Ji ranka suėmė A. skruostus ir papurtė, sakė, kad  daugiau nemušti

L. ir liepė A. eiti kartu su ja ieÅ¡koti L.. A. ji nesudavė, o tik papurtė paėmusi už skruostų. Vaikai surado L. ir ji liepė A. jo atsipraÅ¡yti. Vėliau sÅ«nus pasakojo, kad su A. jie susipyko eidami iÅ¡ mokyklos. A. ji papurtė, nes buvo iÅ¡sigandusi dėl dingusio sÅ«naus ir tai padarydama nepagalvojo, kad viskas taip gali baigtis. Ji sÅ«naus neieÅ¡kojo pas A., tik galvojo suradusi A., suras savo sÅ«nų. SÅ«nui po Å¡io įvykio, ant nugaros buvo mėlynė, tačiau į gydytojus nesikreipė. Kad L. mėto nuo laiptų, jai pasakė vaikai, kurie atėjo į namus. Tarp tų vaikų buvo M. P., T., D.., J., G.. Po Å¡io įvykio ji gavo kvietimÄ Ä¯ policijÄ , kur sužinojo, kad yra kaltinama vaiko sumuÅ¡imu. TÄ dienÄ , kai grįžo iÅ¡ policijos po apklausos, nusipirko saldumynų ir su drauge nuėjo pas A. tėvus atsipraÅ¡yti, prašė taikytis. Kaip suprato, A. motina jai atleido, sutiko taikytis, tik sakė, jog dar pasitars su vyru. Po poros valandų, kai grįžo atsipraÅ¡iusi, vyras išėjo į kiemÄ pavedžioti Å¡uns ir sutiko ateinantį

A. su maiÅ¡eliu ir saldumynais, kuriuos buvo nuneÅ¡usi A. ir jo tėvams, padavė tÄ maiÅ¡elį jos vyrui ir pasakė, kad jo jiems nereikia. Dėl žalos atlyginimo su  nukentėjusiÄ ja susitarė. Atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi taip pasielgusi, nori susitaikyti ir sutinka atlyginti neturtinę žalÄ ir turėtas iÅ¡laidas.

Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. L. M. taip pat mokosi Å¡ioje mokykloje, tačiau ne toje pačioje klasėje, vienas nuo kito gyvena tolokai. Su L. nebendrauja nei mokykloje, nei namie. Lapkričio 6 d. po pamokų ėjo su klasiokais žaisti su sniegu. Pasiskirstė į dvi komandas ir statė iÅ¡ sniego savo „bazes“, mėtėsi sniegu. L. tuo metu nebuvo, po kurio laiko jis atėjo su draugu, jiems bežaidžiant jis nuėjo į kitÄ komandÄ . Vaikai mėtėsi sniegu, o L. pradėjo griauti

jų „bazę“, į jÄ spyrė. Tuomet jis nubėgo ir taip pat sugriovė jų „bazę“. Jis

ėjo namo ir iÅ¡girdo kaip L. Å¡aukia: „ko griauni“. Jis jam pasakė, kad tuoj sugrįš. namuose, persirengė kitais drabužiais, pasiėmė dviratį ir iÅ¡važiavo, o prie parduotuvės sutiko draugÄ A. B., kuris taip pat buvo su dviračiu. Jie kartu nuvažiavo prie mokyklos stadiono, kur jis paklausė L., kodėl jis ant jo „varė“. Jis pasakė, kad  jis taip norėjo, ir ėjo link namų. Tada  jis tris kartus L. nuvertė nuo kalno, t. y. pakiÅ¡o jam kojÄ ir jis nukrito. Jis taip pasielgė, nes L. sakė keiksmažodžius, kai ėjo namo persirengti. L. nuvertus nuo kalno, jis verkė. Po to, L. kažkur nuėjo, o jis ėjo namo, nes reikėjo eiti į krepÅ¡inio treniruotes. Nespėjus persirengti, į duris kažkas paskambino, pamatė, kad kažkas daužo per durų rankenÄ . Atidaręs duris jis ir pamatė vaikus ir L. mamÄ , kuri griebė jį už žandų, įspraudė į kampÄ prie Å¡aldytuvo ir 5-6 kartus iÅ¡ abiejų rankų jam sudavė. Po to ji jam liepė eiti ieÅ¡koti L.. Kai išėjo į kiemÄ , jam akyse sniegas pasidarė žalias, jis sakė, kad nežino, kur yra L.,  po to visi ėjo prie darželio. Einant L. mama sakė, kad ateis pas juos, jį netyčia iÅ¡mes iÅ¡ penkto aukÅ¡to balkono. Konfliktas įvyko dėl to, kad L. pirmasis sugriovė jų iÅ¡ sniego pastatytÄ â€žbazę“. L. mama jam padarė ant deÅ¡inio žando mėlynę, o ant kito žando – nubrozdinimÄ . Su L. jis susipyko pirmÄ kartÄ â€“ jis su juo daugiau  nebendraudavo. L. mama po įvykio buvo atėjusi pas juos į namus, atnešė saldainių. Sesė liepė juos nuneÅ¡ti į L. namus. Po įvykio jis ėjo pas gydytojÄ , su L. dabar nebendrauja. Po įvykio jis bijo vienas bÅ«ti namie, kad vėl kas nors neateitų. Kai kurie klasiokai matė, kas įvyko. Po įvykio jis pradėjo Å¡lapintis į lovÄ ir apie tai žino jo klasiokai, nes tai pasakė L. mama. Dabar jau tai praėjo. Po įvykio jis sunkiai užmigdavo, todėl mama duodavo kažkokių vaistų ir vitaminų. IÅ¡ sniego jam niekas į veidÄ nepataikė. Su jo kartu buvęs draugas L. nemušė. Jis L. nuvertė nuo kalno, o draugas jam nepadėjo – jis tik į L. mėtė sniegu.

Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad 2009 m. lapkričio 6 d. grįžo iš miesto ir sūnaus A.

V. nerado namuose. Po maždaug 10 min. grįžo sÅ«nus raudonais skruostais, kuris  jai papasakojo, kad pas juos į namus atėjo L. mama ir jam kelis kartus sutrenkė per veidÄ . SÅ«naus veidas buvo raudonas, ant skruosto buvo mėlynė, matėsi nagų žymės. Grįžus iÅ¡ mokyklos dukrai, visi trys: ji, A. ir dukra, nuėjo į L. namus pasikalbėti apie tai, kas nutiko. Ji nepateisina savo sÅ«naus, kad jis nuvertė L. nuo kalno, tačiau nenori, kad jos sÅ«nus bÅ«tų muÅ¡amas. Jei L. mama bÅ«tų atėjusi pakalbėti dėl A. elgesio, jie patys bÅ«tų nubaudę sÅ«nų. Mokslai po įvykio A. nepasikeitė, tik tapo liÅ«dnesnis, nenori vienas likti namuose. Po sumuÅ¡imo sÅ«nus A. tapo uždaresnis. Kai grįžta iÅ¡ mokyklos, nieko nepasakoja, nors ir klausinėjo, ar iÅ¡ jo mokykloje dabar Å¡aiposi. Jis tik pasakojo, kad D. buvo pas L. namuose ir L. mama D. paskaitė iÅ¡ bylos medžiagos, kad A. Å¡lapinasi į lovÄ . Jie bandė taikytis gruodžio mėnesį, kai per dukros gimtadienį atėjo pas juos L. mama su kita moterimi. Tačiau L. mama kalbėjo nenuoÅ¡irdžiai, galėjo bent pasakyti: „atleiskit, kad sudaviau A.“.Â

Ä®vertinęs Å¡iuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro iÅ¡vada, kad kaltinamoji D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 140 str. 2 d. ir Å¡i teismo iÅ¡vada grindžiama Å¡iais duomenimis:

apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, kur buvo padarytas nusikaltimas (b. 1. 5-9),

2009-11-10 specialisto išvada  Nr. G 1587/09 (04),kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. V. padaryti kraujosruva ir nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruva dešiniame skruoste, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, (b. 1. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 140 str. 2 d tinkama, nes kaltinamoji D. M. suduodama A. V. rankos kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, į galvos sritį, sudavė tyčia, padarė kraujosruvÄ bei nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruva deÅ¡iniame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusioji kaltinamajai pretenzijų neturi, taip pat praÅ¡o atleisti kaltinamajÄ nuo atsakomybės., susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi įvykdžiusi nusikaltimÄ , atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji D. M. kalta prisipažino visiÅ¡kai, su nukentėjusiaja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo,  atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji padarė nusikaltimÄ ,

priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsiprašė, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neteista, administracine

tvarka nebausta, apylinkės inspektoriaus charakterizuojama patenkinamai, nedirba,  todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų,esant Å¡ioms aplinkybėms yra visos sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, kaltinamÄ jÄ atleisti nuo atsakomybės.

D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Nukentėjusios A. V. pareikÅ¡tas Dėl 2010-02-24 suraÅ¡ytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuris yra tvirtintinas. Â

Valstybinės ligonių kasos įgaliota, Å iaulių teritorinė ligonių kasÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl A. V. gydymo iÅ¡laidų – 74,94 Lt atlyginimo, Å¡ios turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamosios D. M. priteistinos. Â

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297-299, 301-303 straipsniais:

nusprendė:

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. D. M. atleisti nuo atsakomybės už nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymÄ , kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius ir bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d.ir 2 d. 3 p., 70 str. d. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose,  juos įpareigojant atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti  2010-02-24 susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, tarp kaltinamosios D. M. ir nukentėjusios A. V. dėl 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) padarytos neturtinės  žalos atlyginimo nukentėjusiajai, iki 2010-07-31, ir 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo iki 2010-12-31;

Priteisti iš D. M. atlyginti 74,94 litų civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai.

D. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Petras

Simėnas