2020-12-09 Nr. AB-23392-3-63-3-02459-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2194-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02459-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B. ir A. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir D. A. A.) dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai B. B. ir A. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-170904-00240 (toliau – ir Aktas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. A. A. yra butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuris įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą, savininkai ir minėto gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę pareiškėjams tapo žinoma apie Aktą, kuris ir trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. vykdyta statyba, pažeidžia pareiškėjų teises šiais aspektais: 1) priestato statybai buvo panaudota neleistina statybinė medžiaga – plastikas; 2) vykdant statybos darbus suniokota, išardyta pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linija, dėl to pastato rūsyje nuolat kaupiasi vanduo, niokojamos pastato vertingosios savybės; 3) nepagrįstai padidinti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. priklausančių patalpų plotai. Pareiškėjų teigimu, pagal 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. 11 trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. buvo suteikta teisė atlikti tik verandos prie gyvenamojo namo, kurios bendras plotas – 10,42 kv. m, atstatymo darbus.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Inspekcija nurodė, kad keliamas ginčas yra susijęs su pastato statybos užbaigimo procedūra, pagal kurią komisijos nariai, gavę iš statytojo dokumentus bei vykdydami statybos užbaigimo procedūrą, pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos statinio projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams. Statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai. Statinio projekte numatytų, statybos leidime fiksuotų ir realiai atitiktų statinio statybos darbų apimtis, pobūdis, tikslinė paskirtis paprastai turi būti identiška, išskyrus objektyviai nenumatytai atsiradusias aplinkybes statinio statybos procese, kurios statybos užbaigimo komisijai sudaro pagrindą surašyti statybos užbaigimo aktą su neesminiais nukrypimais. Pareiškėjai nenurodė, dėl kokio statinio projekto sprendinio pažeidimo galėjo atsirasti jų skunde nurodyti padariniai ir kokias procedūras pažeidė komisija. Pasirašydamas aktą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atstovas jokių pažeidimų nenustatė ir patvirtino rekonstruoto pastato atitiktį esminiams projekto sprendiniams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad Aktas atitiko parengtą projektinę dokumentaciją, kuriai buvo išduotas statybos leidimas, Departamento anksčiau nustatyti trūkumai buvo pašalinti. Techniniame projekte yra toponuotrauka, kurioje pažymėtas projektuojamas nuotekų kaupimo rezervuaras, nurodytas esantis artezinis šulinys. Departamentas nėra derinęs pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linijos.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. D. A. A. nurodė, kad pagal 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą buvo atlikti prie jai priklausančios namo dalies esančios verandos atstatymo darbai. Veranda nepriskirtina prie bendrojo naudojimo patalpų, jos stogo dangai nebuvo naudojamos plastiko medžiagos, tiek pastato, tiek verandos stogas yra čerpinis. Vykdant verandos rekonstrukcijos darbus nebuvo pažeista gruntinio vandens drenažo linija. Vanduo gyvenamojo namo rūsyje gali kauptis dėl 2014 metais vykdyto kelio rekonstrukcijos darbų. Be to, patys pareiškėjai 2010 metais vykdė rekonstrukcijos darbus jiems priklausančiose gyvenamojo namo dalyse ir rūsyje, gruntinio vandens drenažo linijos pažeidimas galėjo atsirasti ir dėl šių darbų. Patalpų bendras naudingas plotas nuo 43,10 iki 45,53 kv. m padidėjo 2018 metais, atlikus tikslesnius matavimus. Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą apskaičiavus verandos ir rūsio po ja patalpų plotą, bendras plotas padidėjo iki 65,74 kv. m. Dėl to pretenzijos turėtų būti reiškiamos matininkei arba valstybės įmonei „Registrų centras“. Aktas, kuriuo patvirtintas statybos darbų atlikimas, nenukrypstant nuo projekto, yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjų B. B. ir A. L. skundą, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. iš pareiškėjų A. L. ir B. B. priteisė po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad statybos užbaigimo akto pasirašymo procese Inspekcijos vaidmuo pasireiškia statybos užbaigimo akto išdavimo procedūros koordinavimu, pradedant nuo prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo, registravimo ir baigiant statybos užbaigimo akto pasirašymu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas Aktas, kuriame konstatuota, kad jame nurodytas statinys atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nustato privalomas elgesio taisykles ar jų teises, kurios tokiu aktu yra pažeidžiamos. Nors pareiškėjų skundo reikalavimas kildinamas iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, pareiškėjai nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios buvo pažeistos, ir neargumentavo, kaip ginčijamu Aktu pažeistos jų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų apginti reikalavimo patenkinimo atveju. Nors pareiškėjai teigia, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. vykdant statybos darbus buvo sunaikinta gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo linija, dėl to gyvenamojo namo rūsys yra apsemtas vandeniu ir pareiškėjai negali naudotis jiems priskirta rūsio dalimi, jie nenurodė, dėl kokio projektinio sprendinio pažeidimo tokie padariniai galėjo atsirasti. Be to, byloje pateiktas antstolės 2007 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 004/07/F-181 patvirtina, jog vandens gyvenamojo namo rūsyje buvimo faktas buvo užfiksuotas dar iki ginčo statybos darbų pradėjimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog argumentą dėl nuotekų kaupimo rezervuarų neatitikimo statinio techniniam projektui pareiškėjai nurodė tik 2019 m. kovo 12 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose. Atsižvelgęs į tai, kad skundas nebuvo patikslintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjų argumento nevertino.

11. Nenustatęs, kad sprendžiant statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimą buvo pažeisti kokių nors teisės aktų reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų teiginius vertintino kaip subjektyvias prielaidas, kurių pagrįstumui, t. y. negatyviam individualiam poveikiui patvirtinti, nebuvo pateikta įrodymų, todėl skundo netenkino.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (750 Eur) neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisė ją iš pareiškėjų.

III. 13. Pareiškėjai B. B. ir A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

14. Pareiškėjai palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik formaliu pagrindu, nevertino pareiškėjų 2019 m. kovo 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, kuriomis sustiprinamas, papildomai pagrindžiamas pareikšto skundo reikalavimas ir aplinkybės, tačiau jais (paaiškinimais) pareiškėjai nekeitė nei skundo dalyko, nei pagrindo. Pareiškėjai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad faktiškai buvo pastatyta didesnio ploto veranda nei buvo leista statybos leidimu, nepagrįstai padidinti D. A. A. patalpų plotai, faktiškai pastatyti nuotekų kaupimo rezervuarai neatitinka techninio projekto, teismas neatsižvelgė į tai, kad statyba buvo vykdoma kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliacinį skundą prašo atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti bei priteisti jai iš pareiškėjų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-170904-00240 pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė nustatęs, kad skundžiamas Aktas pareiškėjams nenustato privalomų elgesio taisyklių, nepažeidžia jų teisių, pareiškėjai nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios buvo pažeistos, taip pat kaip jų teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų apginti reikalavimo patenkinimo atveju. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų 2019 m. kovo 12 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodytus argumentus dėl nuotekų kaupimo rezervuarų neatitikimo statinio techniniam projektui laikė skundo patikslinimu ir jų nevertino vadovaudamasis ir ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi.

20. Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad 2019 m. kovo 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė aplinkybes, kuriomis tik sustiprino ir papildomai pagrindė pareikšto skundo reikalavimą, tačiau nekeitė nei skundo dalyko, nei pagrindo. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik formaliu pagrindu, nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių, susijusių su faktiškai pastatyta didesnio ploto veranda, padidėjusiu kitų patalpų plotu, faktiškai pastatytų nuotekų kaupimo rezervuarų neatitikimu techniniam projektui bei tuo, kad statyba buvo vykdoma kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

22. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime.

23. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas (ABTĮ 43 str. 1 d.). Manydamas, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo priimtoje nutartyje nurodomi teisėjų kolegijos nariai ir kolegijos pirmininkas (ABTĮ 67 str. 4 d. 1 p.). Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų tariantis pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai (ABTĮ 84 str. 1 d.).

24. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja, atliekanti procesinius veiksmus ir vidinio administravimo funkcijas, Aušrelė Mažrimienė 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi bylai pagal pareiškėjų B. B. ir A. L. skundą nagrinėti sudarė kolegiją, susidedančią iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės. Šios sudėties teisėjų kolegija dalyvavo administracinę bylą nagrinėjant 2019 m. kovo 13 d. bei 2019 m. gegužės 8 d. posėdžiuose, tačiau šioje byloje priimtą skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą pasirašė tik teisėjos Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė (III t., b. l. 93).

25. Kaip minėta, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepasirašytas teisėjo (šiuo atveju vienos teisėjos iš bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos), yra pagrindas tokį sprendimą pripažinti negaliojančiu.

26. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su pirmosios instancijos teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti, o bylą pagal pareiškėjų B. B. ir A. L. skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra priimtas teismo baigiamasis aktas (t. y. administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės), todėl trečiojo suinteresuoto asmens D. A. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų B. B. ir A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė