f3f241ac-61fc-4b2c-bdd6-e747d43846db · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo 303 str. 5 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
Legislator headnote
AI generatedf3f241ac-61fc-4b2c-bdd6-e747d43846db · PanevÄžio apygardos teismas: iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisÄtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str.
Full text
PraneÅ¡Äjas RiÄardas Gilys
Baudžiamoji byla Nr
PraneÅ¡Äjas RiÄardas
Gilys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-556-193/2010
TeisÄja Rita BileviÄienÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
 (S)
                                                                                         Â
PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 16 d.
PanevÄžys
PanevÄžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko
RiÄardo Gilio,
teisÄjų NijolÄs
SuÅ¡inskienÄs ir Tomo ZdanaviÄiaus,
sekretoriaujant Rimai
PaÄeÅ¡iÅ«nienei,
dalyvaujant nukentÄjusiajai ir
civilinei ieškovei M. K.,
išteisintojo G.
K. gynÄjai Rimai Keblienei,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo privataus kaltinimo
baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs M.
K. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos  BPKÂ
303 str. 5 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių. M. K. pareikštas 50 000 Lt civilinis
ieškinys neturtinei žalai ir 20 Lt turtinei žalai atlyginti paliktas
nenagrinÄtu.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi
bylÄ ,
N U S T A T Ä:
G. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo tuo, kad jis 2009 m. gegužÄs 1 d. apie 12.00 val. gyvenamo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini) PanevÄžyje, kieme,
panaudodamas sutuoktinÄs M. K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , padarÄ
jai sužalojimus: pavirÅ¡inÄ kairio ketvirto pirÅ¡to nago guolio srities žaizdelÄ,
poodines kraujosruvas kairÄs Å¡launies ir blauzdos srityse, pilvo priekinÄs
sienos sumuÅ¡imÄ , Å¡iais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei padarydamas
nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
Apeliaciniu
skundu nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ M. K. praÅ¡o panaikinti
PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 2 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosorendį, kuriuo G. K. pripažinti
kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir skirti jam bausmÄ sankcijos ribose, priteisti
žalos atlyginimÄ pagal M. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį,
taip pat iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. K. visas procesines iÅ¡laidas. ApeliantÄs
teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis priimtas nepagrįstai, todÄl yra
neteisÄtas ir dÄl to naikintinas, nuosprendyje iÅ¡dÄstyti motyvai neatitinka
tikrovÄje nustatytų faktų. G. K. parodymai prieÅ¡tarauja
objektyviems įrodymams, kitoms faktinÄms aplinkybÄms, jo parodymai yra
nenuoseklūs, prieštaraujantys liudytojos D. K. parodymams,
todÄl vertintini kritiÅ¡kai. G. K. melagingai teigÄ, kad
buvo traukiama rankinÄ su dokumentais, taÄiau iÅ¡ apeliantÄs ir liudytojos D. P. parodymų aiÅ¡ku, kad buvo siekta apginti nukentÄjusiÄ jÄ
nuo G. K. suduodamų smūgių bei rankose laikomo ginklo, kad
pastarasis neiššautų ir tokiu bÅ«du dar kartÄ nesužalotų nukentÄjusiosios. G. K. teigÄ, kad po konflikto iÅ¡ karto iÅ¡vyko su motina,
pastaroji teigÄ prieÅ¡ingai. G. K. jokiais medicininiais
dokumentais nepagrindÄ, jo teigimu, jam padarytų sužalojimų. Kraujas ant G. K. kaktos pagal D. P. parodymus buvo
nuo nukentÄjusiosios sužalotos rankos. Nors G. K. tvirtina
esÄ s ramaus bÅ«do, taÄiau buvo pasižadÄjÄs liudytojui R. P. nežaloti
daugiau nukentÄjusiosios. ApeliantÄ ginÄija liudytojos D. K. parodymus,
nurodo, kad jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes pastaroji savo psichinÄ
sveikatÄ yra gydžiusis stacionare. ApeliantÄs teigimu, teismo prielaida, jog
nukentÄjusioji galÄjo susižaloti pati imdama dokumentus iÅ¡ kaltinamojo, niekuo
nepagrįsta, neaiÅ¡ku, kodÄl teismas ja remiasi, liudytojai Pretkeliai teigÄ, kad
nukentÄjusioji buvo sužalota G. K. siekiant iÅ¡traukti
ginklÄ iÅ¡ nukentÄjusiosios.
Teismo posÄdyje nukentÄjusioji
praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintojo gynÄja praÅ¡Ä skundÄ atmesti.
NukentÄjusiosios
ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas atmestinas.
IÅ¡nagrinÄjusi
apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisÄjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas
iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui
svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles
įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs
normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti
apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo. TeisÄjų kolegijos nuomone,
sprendžiant G. K. kaltÄs klausimÄ , pirmosios instancijos
teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarÄ, pagrįstai
pripažino neįrodžius, kad jis padarÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir G. K. dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK
str. 1 d. išteisino.
Pagrindiniai
apeliacinio skundo argumentai yra susijÄ su tuo, kad, apeliantÄs manymu,
pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. TaÄiau
teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apylinkÄs teismas, nuosprendyje vertindamas
byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų
nepažeidÄ, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarÄ. Apeliaciniame
skunde iÅ¡dÄstyti teiginiai dÄl byloje surinktų įrodymų vertinimo nÄra nauji ir
skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. TeisÄjų kolegija su pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka. Priimtas
iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir jame apraÅ¡ytos aplinkybÄs byloja, kad apylinkÄs
teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dÄstÄ G. K. iÅ¡teisinanÄius
bylos duomenis, motyvuotai atmetÄ nukentÄjusiosios M. K. kaltinanÄius
parodymus ir visiÅ¡kai pagrįstai rÄmÄsi kaltinamojo bei liudytojos D. K. parodymais, kita bylos medžiaga. PažymÄtina tai, kad
teismas pakankamÄ dÄmesį skyrÄ parodymų vertinimui, atliko parodymų analizÄ, tarpusavyje
lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai
pagrįstai konstatavo, kad esant prieÅ¡taravimams dÄl faktinių aplinkybių,
įrodymų tyrimo prasme, jie turi būti traktuojami G. K. naudai.
Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, privati kaltintoja, nukentÄjusioji M. K. kaltinimÄ G. K. grindžia savo bei
jos artimų žmonių â mamos ir tÄÄio â parodymais, specialisto iÅ¡vada. NukentÄjusioji
M. K. kaltina G. K. dÄl tyÄinio fizinio
smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimo kilus tarpusavio konfliktui ir jiems abiems su iÅ¡teisintuoju susistumdžius. Pats G. K. neneigÄ Ä¯vykio dienÄ tarp jo ir
sutuoktinÄs M. K. įvykus tarpusavio konfliktui ir
susistumdymui, taÄiau jo
teigimu, jis smurto prieÅ¡ žmonÄ nevartojo. Jis parodÄ, kad M. K. galÄjo pati susižaloti bÅ«dama jo maÅ¡inoje, spardydamasi
ir muistydamasi rankomis ar traukdama rankinÄ. O bÅ«tent â kiekvienam į save
tempiant, iÅ¡teisintojo teigimu â rankinÄ su dokumentais, nukentÄjusiosios
teigimu â Å¡aunamÄ jį ginklÄ , M. K. buvo sužalotas
kaltinime nurodytas rankos vieno piršto nagas. Tai iš dalies patvirtino ir pati
nukentÄjusioji, kuri be kita ko parodÄ, supratusi, kad G. K. savo
veiksmais nori atimti iÅ¡ jos ginklÄ . Å i bei kitos situacijÄ apibrÄžianÄios bylos
aplinkybÄs leidžia pagrįstai manyti, kad iÅ¡teisintojo veiksmai nebuvo
kryptingai nukreipti fiziniam skausmui nukentÄjusiajai sukelti. Tokio įvykio
metu išteisintojo veiksmuose buvusio nusikalstamo sumanymo nepatvirtina jokie
byloje esantys duomenys. Tai, kad nukentÄjusioji ir iÅ¡teisintasis įvardija
skirtingus susistumdymo metu abiejų sau gauti siektinus objektus, nagrinÄjamu
atveju esminÄs reikÅ¡mÄs situacijos įvertinimui juridiniu aspektu neturi.
DÄl specialisto
iÅ¡vada konstatuotų kitų sužalojimų â poodinių kraujosruvų nukentÄjusiosios
kairÄs Å¡launies ir blauzdos srityse, iÅ¡teisintasis pirmosios instancijos teisme
parodÄ, kad M. K. galÄjo užsigauti lipdama į pakankamai
aukÅ¡tÄ jo džipÄ . NukentÄjusiosios teigimu, pastarieji sužalojimai atsirado,
kuomet G. K. jÄ trankÄ Ä¯ maÅ¡inÄ . Å ių jos teiginių
nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Dalį įvykio
aplinkybių maÄiusios liudytojos D. K. ir D.
P. nenurodÄ maÄiusios G. K. naudojant M.
K. atžvilgiu fizinį smurtÄ . Tokiu bÅ«du M. K. parodymų
dÄl jos nurodomų aplinkybių apie tyÄinius G. K. veiksmus
prieÅ¡ jÄ panaudojant fizinį smurtÄ , nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir
patikrinti jų teismas neturi galimybių. TodÄl vertinti Å¡iuos nukentÄjusiosios parodymus,
kaip iÅ¡teisintojo kaltumÄ patvirtinanÄius įrodymus, nÄra pakankamai pagrindo. Taigi,
nukentÄjusiosios ir iÅ¡teisintojo parodymai dÄl pastarojo tyÄinio fizinio smurto
vartojimo yra akivaizdžiai prieštaringi, vieni G. K. kaltinantys,
kiti teisinantys, o esant prieÅ¡taravimams Å¡ioje situacijoje bÅ«tina pažymÄti
tai, kad pagal vienÄ iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonÄs, kurių
jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai,
kÄ pirmos instancijos teismas ir padarÄ. Nors byloje esanÄioje specialisto
iÅ¡vadoje yra konstatuoti padaryti sužalojimai nukentÄjusiajai, taÄiau Å¡i iÅ¡vada
nepatvirtina nukentÄjusiajai padarytų sužalojimų atsiradimo priežasÄių, tuo
labiau nepatvirtina, kad tokius sužalojimus galÄjo padaryti bÅ«tent G. K. ir kad jis turÄjo tokį tikslÄ . Atsižvelgiant į
iÅ¡dÄstytas aplinkybes, nenustaÄius akivaizdžių iÅ¡teisintojo kaltÄ dÄl M. K. nurodytų veiksmų patvirtinanÄių įrodymų, nuosprendyje
padarius iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiajai
nežymus sveikatos sutrikdymas galÄjo atsirasti paÄiai besigrumiant su
iÅ¡teisintuoju, teismas pagrįstai ir teisÄtai atmetÄ nukentÄjusiosios iÅ¡keltus
kaltinimus. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad teismas iÅ¡teisinamajame
nuosprendyje pagrįstai rÄmÄsi principu in dubio pro reo, kuris
įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn
asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai
aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis,
besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentÄjusiuoju ar kaltinamuoju.
TeisÄjų
kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus
ir argumentus, dÄl ko buvo priimtas iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis,
iÅ¡teisinantis G. K. dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo
nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140
straipsnio 1 dalyje, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkÄs teismo padarytų
iÅ¡vadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todÄl nukentÄjusiosios apeliacinį
skundÄ atmeta. Taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,
priimdamas G. K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį,
pagrįstai atmetÄ nukentÄjusiosios M. K. pareikÅ¡tÄ
civilinį ieškinį.
Remiantis
iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisÄtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str.
bei kitų procesinių ir materialinių teisÄs normų, todÄl naikinti ar keisti
skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame
skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo.
TeisÄjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
N U T A R I A :
NukentÄjusiosios
ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.
Kolegijos pirmininkas                                                                            RiÄardas
Gilys
TeisÄjai                                                                                                  NijolÄ
SuÅ¡inskienÄ
                                                                                                Â
Tomas ZdanaviÄius