Legislator Case Law & Legislation
f3f241ac-61fc-4b2c-bdd6-e747d43846db AI generated

f3f241ac-61fc-4b2c-bdd6-e747d43846db · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f3f241ac-61fc-4b2c-bdd6-e747d43846db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo 303 str. 5 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo

Legislator headnote

AI generated

f3f241ac-61fc-4b2c-bdd6-e747d43846db · Panevėžio apygardos teismas: iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Ričardas Gilys

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Ričardas

Gilys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-556-193/2010

Teisėja Rita Bilevičienė                                   Â

          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

Ričardo Gilio,

teisėjų Nijolės

Sušinskienės ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Rimai

Pačešiūnienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai ir

civilinei ieškovei M. K.,

išteisintojo G.

K. gynėjai Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos  BPKÂ

303 str. 5 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo

nusižengimo požymių. M. K. pareikštas 50 000 Lt civilinis

ieškinys neturtinei žalai ir 20 Lt turtinei žalai atlyginti paliktas

nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi

bylÄ ,

N U S T A T Ė:

G. K. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2009 m. gegužės 1 d. apie 12.00 val. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kieme,

panaudodamas sutuoktinės M. K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , padarė

jai sužalojimus: paviršinę kairio ketvirto piršto nago guolio srities žaizdelę,

poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir blauzdos srityse, pilvo priekinės

sienos sumuÅ¡imÄ , Å¡iais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei padarydamas

nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliaciniu

skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. prašo panaikinti

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosorendį, kuriuo G. K. pripažinti

kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir skirti jam bausmę sankcijos ribose, priteisti

žalos atlyginimÄ pagal M. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį,

taip pat išieškoti iš G. K. visas procesines išlaidas. Apeliantės

teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis priimtas nepagrįstai, todėl yra

neteisėtas ir dėl to naikintinas, nuosprendyje išdėstyti motyvai neatitinka

tikrovėje nustatytų faktų. G. K. parodymai prieštarauja

objektyviems įrodymams, kitoms faktinėms aplinkybėms, jo parodymai yra

nenuoseklūs, prieštaraujantys liudytojos D. K. parodymams,

todėl vertintini kritiškai. G. K. melagingai teigė, kad

buvo traukiama rankinė su dokumentais, tačiau iÅ¡ apeliantės ir liudytojos D. P. parodymų aiÅ¡ku, kad buvo siekta apginti nukentėjusiÄ jÄ

nuo G. K. suduodamų smūgių bei rankose laikomo ginklo, kad

pastarasis neiššautų ir tokiu bÅ«du dar kartÄ nesužalotų nukentėjusiosios. G. K. teigė, kad po konflikto iÅ¡ karto iÅ¡vyko su motina,

pastaroji teigė priešingai. G. K. jokiais medicininiais

dokumentais nepagrindė, jo teigimu, jam padarytų sužalojimų. Kraujas ant G. K. kaktos pagal D. P. parodymus buvo

nuo nukentėjusiosios sužalotos rankos. Nors G. K. tvirtina

esÄ s ramaus bÅ«do, tačiau buvo pasižadėjęs liudytojui R. P. nežaloti

daugiau nukentėjusiosios. Apeliantė ginčija liudytojos D. K. parodymus,

nurodo, kad jie turi būti vertinami kritiškai, nes pastaroji savo psichinę

sveikatÄ yra gydžiusis stacionare. Apeliantės teigimu, teismo prielaida, jog

nukentėjusioji galėjo susižaloti pati imdama dokumentus iš kaltinamojo, niekuo

nepagrįsta, neaišku, kodėl teismas ja remiasi, liudytojai Pretkeliai teigė, kad

nukentėjusioji buvo sužalota G. K. siekiant ištraukti

ginklÄ iÅ¡ nukentėjusiosios.

Teismo posėdyje nukentėjusioji

prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintojo gynėja prašė skundÄ atmesti.

Nukentėjusiosios

ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi

apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų

kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas

išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui

svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles

įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės

normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti

apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone,

sprendžiant G. K. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos

teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai

pripažino neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir G. K. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK

str. 1 d. išteisino.

Pagrindiniai

apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apeliantės manymu,

pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau

teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas

byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų

nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliaciniame

skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir

skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios

instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Priimtas

išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės

teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė G. K. iÅ¡teisinančius

bylos duomenis, motyvuotai atmetė nukentėjusiosios M. K. kaltinančius

parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi kaltinamojo bei liudytojos D. K. parodymais, kita bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad

teismas pakankamÄ dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje

lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai

pagrįstai konstatavo, kad esant prieštaravimams dėl faktinių aplinkybių,

įrodymų tyrimo prasme, jie turi būti traktuojami G. K. naudai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, privati kaltintoja, nukentėjusioji M. K. kaltinimÄ G. K. grindžia savo bei

jos artimų žmonių – mamos ir tėčio – parodymais, specialisto išvada. Nukentėjusioji

M. K. kaltina G. K. dėl tyčinio fizinio

smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimo kilus tarpusavio konfliktui ir jiems abiems su iÅ¡teisintuoju susistumdžius. Pats G. K. neneigė įvykio dienÄ tarp jo ir

sutuoktinės M. K. įvykus tarpusavio konfliktui ir

susistumdymui, tačiau jo

teigimu, jis smurto prieÅ¡ žmonÄ nevartojo. Jis parodė, kad M. K. galėjo pati susižaloti bÅ«dama jo maÅ¡inoje, spardydamasi

ir muistydamasi rankomis ar traukdama rankinę. O būtent – kiekvienam į save

tempiant, išteisintojo teigimu – rankinę su dokumentais, nukentėjusiosios

teigimu – Å¡aunamÄ jį ginklÄ , M. K. buvo sužalotas

kaltinime nurodytas rankos vieno piršto nagas. Tai iš dalies patvirtino ir pati

nukentėjusioji, kuri be kita ko parodė, supratusi, kad G. K. savo

veiksmais nori atimti iÅ¡ jos ginklÄ . Å i bei kitos situacijÄ apibrėžiančios bylos

aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad išteisintojo veiksmai nebuvo

kryptingai nukreipti fiziniam skausmui nukentėjusiajai sukelti. Tokio įvykio

metu išteisintojo veiksmuose buvusio nusikalstamo sumanymo nepatvirtina jokie

byloje esantys duomenys. Tai, kad nukentėjusioji ir išteisintasis įvardija

skirtingus susistumdymo metu abiejų sau gauti siektinus objektus, nagrinėjamu

atveju esminės reikšmės situacijos įvertinimui juridiniu aspektu neturi.

Dėl specialisto

išvada konstatuotų kitų sužalojimų – poodinių kraujosruvų nukentėjusiosios

kairės šlaunies ir blauzdos srityse, išteisintasis pirmosios instancijos teisme

parodė, kad M. K. galėjo užsigauti lipdama į pakankamai

aukÅ¡tÄ jo džipÄ . Nukentėjusiosios teigimu, pastarieji sužalojimai atsirado,

kuomet G. K. jÄ trankė į maÅ¡inÄ . Å ių jos teiginių

nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Dalį įvykio

aplinkybių mačiusios liudytojos D. K. ir D.

P. nenurodė mačiusios G. K. naudojant M.

K. atžvilgiu fizinį smurtÄ . Tokiu bÅ«du M. K. parodymų

dėl jos nurodomų aplinkybių apie tyčinius G. K. veiksmus

prieÅ¡ jÄ panaudojant fizinį smurtÄ , nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir

patikrinti jų teismas neturi galimybių. Todėl vertinti šiuos nukentėjusiosios parodymus,

kaip iÅ¡teisintojo kaltumÄ patvirtinančius įrodymus, nėra pakankamai pagrindo. Taigi,

nukentėjusiosios ir išteisintojo parodymai dėl pastarojo tyčinio fizinio smurto

vartojimo yra akivaizdžiai prieštaringi, vieni G. K. kaltinantys,

kiti teisinantys, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti

tai, kad pagal vienÄ iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių

jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai,

kÄ pirmos instancijos teismas ir padarė. Nors byloje esančioje specialisto

išvadoje yra konstatuoti padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, tačiau ši išvada

nepatvirtina nukentėjusiajai padarytų sužalojimų atsiradimo priežasčių, tuo

labiau nepatvirtina, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti bÅ«tent G. K. ir kad jis turėjo tokį tikslÄ . Atsižvelgiant į

išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių išteisintojo kaltę dėl M. K. nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, nuosprendyje

padarius iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai

nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti pačiai besigrumiant su

išteisintuoju, teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė nukentėjusiosios iškeltus

kaltinimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas išteisinamajame

nuosprendyje pagrįstai rėmėsi principu in dubio pro reo, kuris

įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn

asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai

aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis,

besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju.

Teisėjų

kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus

ir argumentus, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis,

išteisinantis G. K. dėl jam pareikšto kaltinimo

nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140

straipsnio 1 dalyje, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų

išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todėl nukentėjusiosios apeliacinį

skundÄ atmeta. Taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,

priimdamas G. K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį,

pagrįstai atmetė nukentėjusiosios M. K. pareikÅ¡tÄ

civilinį ieškinį.

Remiantis

išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str.

bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti

skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame

skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R I A :

Nukentėjusiosios

ir civilinės ieÅ¡kovės M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                            Ričardas

Gilys

Teisėjai                                                                                                  Nijolė

Sušinskienė

                                                                                                Â

Tomas Zdanavičius