2020-01-23 Nr. AB-2125-4-45-3-00328-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3394-662/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00328-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui G. K.,

pareiškėjui O. A. A. ir jo atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyrius 2019 m. lapkričio 21 d. teikime prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. (toliau – ir užsienietis), gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. kovo 6 d.

2. Teikime nurodyta, kad 2019 m. birželio 12 d. pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos buvo grąžintas užsienietis, kuris pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15)15PR-120 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, kuriuo taip pat nusprendė apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2019 m. rugsėjo 5 d. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną, apie 22.25 val., buvo sulaikytas Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Lazdijų r. sav., Akmenių k., pasienio ruože, kelyje Lazdijai-Seinai, kai buvo patikrintas iš Lietuvos Respublikos vykęs automobilis, kurį vairavo kitas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Užsienietis pateikė Užsieniečių registracijos centre išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val., teismo 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2019 m. gruodžio 6 d. Dėl šio sprendimo užsieniečio pateiktas skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi buvo atmestas.

3. Užsieniečio asmens bylos duomenys leido teigti, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, šis asmuo nesiekia gauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes atvykęs į Lietuvą 2018 metais nepateikė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Žinodamas, kad prašymo nagrinėjimo metu jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir iš Užsieniečių registracijos centro ilgiau kaip 24 valandoms, jis suplanavo kelionę, turėdamas tikslą neteisėtai nuvykti į Vokietiją. Kadangi užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūromis, naudojasi laisvo judėjimo galimybėmis, pažeidžia įstatymus ir nesulaukęs sprendimo dėl pateikto prašymo pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, todėl pareiškėjas teikime prašė jo sulaikymo terminą pratęsti 3 mėnesiams. Užsieniečiui pareikalavus jam visuomet suteikiama būtina medicinos pagalba.

4. Užsienietis O. A. A. paaiškino, kad yra verslininkas, dirba dizaino srityje, anksčiau gyveno Ukrainoje. Jis turi sveikatos problemų, o Užsieniečių registracijos centre teikiama medicinos pagalba jo netenkina. Gyvendamas Lietuvos Respublikoje užsienietis įstatymų nepažeidinėjo, nepažeidinėja ir nesiruošia pažeidinėti, todėl jokio pavojaus visuomenei nekelia, prašė netenkinti teikimo.

5. Užsieniečio atstovė advokatė L. A.-K. prašė netenkinti teikimo, nes užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, antra vertus jis turi sveikatos problemų. Jokių duomenų, jog šis užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai Lietuvoje ar pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į savo kilmės šalį, nėra, todėl jam galėtų būti taikoma ir alternatyvi sulaikymui priemonė.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pratęsė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A., sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre terminą 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2020 kovo 6 d.

7. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei remdamasis teikime nurodytomis aplinkybėmis, pažymėjo, kad dėl šio užsieniečio egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, be to yra pagrindas manyti, kad šis asmuo nesiekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi, atvykęs į Lietuvos Respubliką 2018 metais, nepateikė prašymo čia suteikti prieglobstį, o nuvyko į Vokietiją ir ten kreipėsi dėl prieglobsčio.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas grąžintas pagal Dublino III reglamentą, jis nors ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau, žinodamas, kad prašymo nagrinėjimo metu negali išvykti iš Lietuvos Respublikos bei negali išvykti iš Užsieniečių registracijos centro ilgiau kaip 24 valandoms, vyko į kitą Europos Sąjungos šalį. Kadangi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. priimtos nutarties iki teikimo nagrinėjimo momento užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė, jokių kitų reikšmingų šio teikimo nagrinėjimui aplinkybių nenustatyta bei naujų duomenų, susijusių su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje, teismui nebuvo pateikta, teismas darė išvadą, jog užsienietis nevaržomai keliaudamas iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą, pateikdamas prieglobsčio prašymus naudojasi laisvo judėjimo galimybėmis, pažeidžia įstatymus, nustatytas taisykles ir jo sulaikymo terminas turi būti pratęstas.

III. 9. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis O. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į užsieniečio turimą teisinį pabėgėlio statusą, todėl, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2–3 punktų nuostatas. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Įstatymo minėtame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojo sulaikymas. Atitinkamai Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytos aplinkybės, kurias būtina įvertinti sprendžiant, kad užsienietis gali pasislėpti.

11. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi kumuliatyvios sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Šiuo atveju nėra ginčo, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, kad vien šios sąlygos buvimo pakanka sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas, nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad kompetentinga valstybės institucija, t. y. Migracijos departamentas, būtų kreipęsis į VSAT ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti apeliantą ar pratęsti jo sulaikymo terminą, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti apelianto, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo termino pratęsimo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Teismas taip pat nenustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte išvardinti sulaikymo pagrindai.

13. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktą, jog Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, paneigiama prielaida, jog apeliantas prieglobsčio prašymą pateikė tik tikslu atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo/išsiuntimo į užsienio valstybę. Apelianto vertinimu, teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neįrodė ir tinkamai nepagrindė, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, jog apelianto prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Tokia teismo išvada yra paremta tik prielaida, tačiau teismų sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir pagrįsti

14. Dėl Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies taikymo, apeliantas nurodo, kad neketina pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių) bei supranta, kad valstybei narei prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien pagal Dublino III reglamentą jį grąžins į pirminę valstybę narę, kuri nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, t. y. šiuo atveju – į Lietuvą. Apeliantas suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, kadangi žino iš to kilsiančias teisines pasekmes.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą sulaikyti užsienietį, o atsižvelgiant į tai, jog pats apeliantas pareiškė, kad pasižada daugiau nepasišalinti iš Lietuvos Respublikos (tuo pačiu ir iš Užsieniečių registracijos centro), kol nebus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, tokia priemonė konkrečiu atveju būtų neproporcinga. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl jam turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

16. Teismo posėdžio metu užsienietis ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

17. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. minėtas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis išėjo iš VSAT Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo, kitą dieną buvo pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą.

19. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nusprendė, kad įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius minėto užsieniečio laisvę. Apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau jų nėra įmanoma išsiaiškinti be paties užsieniečio dalyvavimo. Todėl išvykdamas iš Lietuvos Respublikos jis sutrukdė Migracijos departamentui išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Kadangi prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio klausimą, nedisponuoja pakankamu turiniu informacijos arba negavo atsakymų į pateiktus paklausimus.

20. Atsiliepime akcentuojama, kad užsienietis pasinaudojęs galimybe laisvai judėti išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, kadangi jam atvykus į Užsieniečių registracijos centrą, jis pasirašytinai buvo supažindintas su savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir pareigomis bei Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklėmis jo gimtąja kalba, taip pat jam buvo paaiškinta, jog, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis bei Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

21. Užsienietis 2019 m. rugsėjo 6 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinėje atsakydamas į klausimus, paaiškino, jog išvykdamas iš Lietuvos Respublikos jis žinojo, kad negali išvykti iš Lietuvos be kelionės dokumento, ir tokiu būdu pažeidžia VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus taisykles. Taip pat svarbus aspektas, kad užsienietis nurodė ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos skirtingas priežastis: skunde nurodė vykęs su tikslu gauti medicininę pagalbą dėl prastos sveikatos būklės, o 2019 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime – teigė norėjęs nuvykti į Vokietiją susitikti su pažįstamais.

22. VSAT tvirtina, kad užsienietis pasinaudodamas laisvo judėjimo laisve ir suprasdamas, kad pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus sąmoningai išvyko iš VSAT Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo taip sutrukdydamas Migracijos departamentui nagrinėti jo prieglobsčio klausimą Lietuvos Respublikoje. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas iš anksto planavo neteisėtai išvykti iš Lietuvos, jo galutinis tikslas buvo Vokietijos Respublika. Todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad būdamas nesulaikytas užsienietis gali pakartotinai pasislėpti arba bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, tą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje.

23. Nors užsienietis į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2018 metais, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nesikreipė. Tais pačiais metais užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Respubliką ir ten iki 2019 m. birželio 12 d. gyveno Pabėgėlių centre. Todėl darytina išvada, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis bei visais įmanomais būdais bando įsitvirtinti Europos Sąjungoje. Taip pat yra pagrindas manyti, kad užsieniečio pateiktas prieglobsčio prašymas Lietuvoje yra tik siekiant atidėti arba sutrikdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į kilmės šalį jeigu toks bus priimtas Migracijos departamente. Bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog asmuo, nebūdamas sulaikytas, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo (kurio priėmimas vykdomas vienos administracinės procedūros metu) priėmimui, taip pažeisdamas ir Lietuvos Respublikos, ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

24. VSAT Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, sąrašą, kadangi jo sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) būklė nėra labai bloga. Jis yra gydomas ir gauna visą reikiamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Vien tik faktas, kad užsienietis buvo paguldytas į ligoninę ar yra gydomas nuo kokios nors ligos, nepatvirtina jo pažeidžiamumo. Tokį faktą gali nustatyti tik specialistai (psichologas, psichiatras ar kitas gydytojas).

25. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikime nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktais, 114 ir 117 straipsniais, tenkino VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus teikimą ir nusprendė pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2020 m. kovo 6 d.

28. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 2 dalį bei 4 dalies 2–3 punktus. Apelianto teigimu, sulaikymas yra neproporcinga priemonė.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

30. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

31. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

33. Bylos medžiaga patvirtina, kad užsienietis buvo sulaikytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y.: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Grindžiant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą remtasi, be kita ko, to paties straipsnio 5 dalies 10 punktu, įtvirtinančiu, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5480-968/2019, išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimo konstatavo, kad užsieniečio tapatybė jau nustatyta, taigi, neliko pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą užsieniečio sulaikymo pagrindą (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (nagrinėjamas prieglobsčio suteikimo klausimas), todėl nebuvo pagrindo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime kaip sulaikymo teisinį pagrindą nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį ir su pastarąja nuostata susijusį 133 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

36. Vienas iš užsieniečio sulaikymo pagrindų, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kuris, kaip minėta, prieglobsčio prašytojo sulaikymą sieja su būtinybe išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinti, ar pagal šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

37. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, o 10 punkte įvirtinta, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

38. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

39. Bylos medžiaga patvirtina, jog Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (15/6-15)43PR-101 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino pratęsimo“ nusprendė užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą pratęsti iki 2019 m. gruodžio 13 d. Pagal Įstatymo 81 straipsnio 2 dalį (šia nuostata grindžiamas Migracijos departamento minėtas sprendimas) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės 3 mėnesių nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo.

40. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama, kad dar nėra išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio suteikimo motyvai. Bylos duomenimis Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo – šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir užsieniečio atstovas. Nors užsieniečio atstovas tvirtino, kad jau Migracijos departamentas surengė užsieniečio dvi apklausas, tačiau tai savaime nereiškia, jog prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra aiškūs. Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui teismo 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimu paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – užsienietis, nors ir turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to gali kilti papildomas poreikis tikslinti informaciją dėl motyvų, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas.

41. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo nėra, kad užsienietis pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2018 metais, dėl prieglobsčio nesikreipė, o po kelių dienų išvyko į Vokietiją ir kreipėsi dėl prieglobsčio šioje valstybėje. Užsienietis 2019 m. birželio 12 d., kai buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos, tą pačią dieną pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir 2019 m. birželio 14 d. apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką. Užsienietis, žinodamas apie jam taikomus judėjimo apribojimus, nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo teisinės padėties, nors žinodamas, kad jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas iš esmės, susitarė su kitu užsieniečiu dėl kelionės į Vokietiją ir į šią šalį išvyko, tačiau pasienio ruože buvo sulaikytas 2019 m. rugsėjo 5 d.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio sistema ir yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesulaukęs galutinio sprendimo, pažeisdamas nustatytą tvarką pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos, taip trukdydamas nagrinėti jo pateiktą prašymą suteikti prieglobstį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra didelė tikimybė, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas ir turėdamas galimybę laisvai judėti, bandys dar kartą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad minėtas užsieniečio elgesys nelaikytinas bendradarbiavimu nei su VSAT Užsieniečių registracijos centro, nei su Migracijos departamento pareigūnais.

43. Nors užsienietis teismo posėdyje tvirtino, kad iš buvusios klaidos pasimokė ir gailisi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie jo teiginiai yra deklaratyvūs. Užsieniečio paaiškinimai, kad jis buvo privestas išvykti iš Lietuvos dėl prastos sveikatos būklės ir netenkinančios medicininės pagalbos, neatspindi jo tikrųjų ketinimų, nes VSAT pasienio rinktinės pareigūnams 2019 m. rugsėjo 6 d. užsienietis paaiškino, jog Vokietijoje norėjo susitikti su pažįstamais, juo labiau, Užsieniečių registracijos centre apeliantui asmens sveiktos priežiūros paslaugos teikiamos ir užtikrinamas diagnozuoto susirgimo gydymas.

44. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su užsieniečio sulaikymo pratęsimo pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, t. y. išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas.

45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė