f3eebb6e-ec28-47a9-9e09-a161d5041cd8 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėja Bronė Vidzėnienė                       Baudž.byla Nr. 1A-159-134/2016Teisėjas Česlovas Kulikauskas                            (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14272-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.                                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                  N U T A R T I S                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.

Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Donato Jatužio, Valdo Meidaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjai advokatei Ingai Radinienei, nukentėjusiosios atstovui Česlovui Petroniui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendžio, kuriuo A.

Z. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį 15 MGL bauda. IÅ¡ A. Z. nukentėjusiajai L. B. priteista 250 EUR neturtinės žalos atlyginimas bei 500 EUR turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. A. Z. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 1 d., apie 19 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , įremdamas pistoletÄ â€žGlock 23“ savo sutuoktinei L. B. – Z. į smilkinį, o po to į krÅ«tinę, grasino jÄ nužudyti.   1.1 Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

  1.2 Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, pripažino jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d., remdamasis tik nukentėjusiosios parodymais.Jis pripažįsta, kad 2015-03-01 konflikto su nukentėjusiÄ ja metu, jÄ pavadino „prostitute“, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, jo teiginiai dėl intymių santykių su jos dukra galėjo jÄ Ä¯Å¾eisti, tačiau pokalbio su nukentėjusiÄ ja metu ginklo neturėjo ir jai ginklu negrasino. Skunde teigia, kad konflikto metu jie buvo sutuoktiniai, galėję prognozuoti vienas kito veiksmus, vertinti iÅ¡sakytų teiginių realumÄ .

Konfliktas vyko nukentėjusiosios bute, kuriame buvo jos motina, todėl kilus pavojui, ji galėjo kviesti pagalbÄ , tačiau to nedarė. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios, jos motinos O. B. parodymų bei jo parodymų, jie, bÅ«dami kambaryje, kalbėjo tyliai, o kambario durys buvo praviros. Tai, kad nukentėjusioji Å¡io konflikto metu buvo įbauginta, kelia abejones, nes po įvykio, tÄ pačiÄ dienÄ ji iÅ¡ savo telefono 3 kartus skambino jam, todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji nejuto baimės, psichologinio spaudimo, įbauginimo, nes ieÅ¡kojo kontakto su juo, o jis į jos telefono skambučius neatsakė.

Apeliantas teigia, kad tÄ pačiÄ dienÄ ji rašė jam SMS žinutes “viskas aiÅ¡ku“, „sužlugdysiu“, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji jo nebijojo, o tik siekė kerÅ¡to dėl nutrÅ«kusių santuokinių ryÅ¡ių. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji į policijÄ dėl jo grasinimų kreipėsi tik po 10 dienų, nors turėjo galimybę kreiptis tÄ pačiÄ dienÄ , todėl apeliantas mano, kad tuo ji turėjo tikslÄ jį sužlugdyti, kaip tai ji nurodė ir jam siustoje SMS žinutėje, sukelti jam tyrimo procesu nemalonumus.1.3 Apeliantas teigia, kad teismas nemotyvavo kaip, kokiu bÅ«du ir kokiomis aplinkybėmis jis grasino nukentėjusiajai, tik nurodydamas, kad susitikimo metu jis turėjo ginklÄ , tačiau ginklo neÅ¡iojimas nesuponuoja iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos – grasinimo įvykdymo.

Jis turėjo leidimÄ laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad jis, susitikimo su nukentėjusiÄ ja metu, turėjo ginklÄ ir juo grasino nukentėjusiajai. 1.4 Apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusiosios parodymus, kad jis turėjo ginklÄ patvirtina A. P. parodymai, tačiau jo parodymai kelia abejones, nes šį liudytojÄ jis sutiko iÅ¡einant iÅ¡ buto ir jis, prasilenkdamas neturėjo galimybės matyti jo ginklo, nes nurodydamas, kad “deÅ¡inę rankÄ laikė užsikišęs už striukės, kurioje mačiau daikto, panaÅ¡aus į ginklÄ rankenÄ , galimai juodos spalvos“ liudytojas negalėjo matyti, kas yra po jo striuke ir mano, kad liudytojas tik bandė spėti, jog tai buvo daiktas panaÅ¡us į ginklo rankenÄ , nors objektyviai ginklo nematė.

Teisme jis nurodė, kad jis laikęs ginklÄ rankoje po striuke ir matė jo rankoje juodÄ pistoleto rankenÄ , tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl Å¡io liudytojo parodymai skiriasi, todėl, nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų, negalima teigti, kad liudytojo A. P. parodymai yra nuoseklÅ«s.1.5 Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojos O. B. parodymus, kaip patvirtinančius nukentėjusiosios versijÄ . Ji parodė, kad nematė, ar jis turėjo ginklÄ , tik girdėjo kaip jis pakeltu tonu dukrai L.

B. sakęs “nuÅ¡ausiu“, liudytoja M. B. įvykio metu nebuvo ir nežino konkrečių įvykio aplinkybių, kitų duomenų, kad jis grasino nukentėjusiajai byloje nėra.1.6 Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios pateiktu garso įraÅ¡u, kuriame moteriÅ¡kas balsas įspėja jÄ apie galimÄ smurtÄ prieÅ¡ jÄ , tačiau Å¡io įrodymo negalima patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nes neaiÅ¡ku, kas skambina nukentėjusiajai, kokiu tikslu, apie kokį asmenį kalbama, nes jis nėra įvardijamas ir toks įrodymas galėjo bÅ«ti sukurtas pačios nukentėjusiosios, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas.1.7 Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio metu jis, kairėje pusėje, po pažastimi, turėjo tik tuščiÄ ginklo dėklÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtino liudytoja R.

N., todėl grasinti ginklu, kaip nurodo nukentėjusioji, jis negalėjo. Nors teismas nurodė, kad ši liudytoja painiojosi detalėse, tačiau jų nekonkretizavo, todėl jos parodymus atmetė nepagrįstai.1.8 Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojos A. M. parodymus tuo pagrindu, kad yra jo draugė. Ji parodė, kad įvykio metu jis ginklo neturėjo, tačiau šie duomenys liko neįvertinti.1.9 Apelianto nuomone, pirmos instancijos, pažeisdamas BPK 256 str. reikalavimus, be jokio pagrindo iš esmės pasunkino kaltinamojo padėtį, konstatuodamas, kad jis grasino L.

B. konkrečiu ginklu - pistoletu „GLOCK 23“, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybÄ ir teise pasinaudoti pertrauka pasiruoÅ¡ti gynybai. Nesant objektyvių duomenų apie grasinimÄ ginklu, tuo labiau apie konkretų ginklÄ , teismas nepagrįstai menamas aplinkybes laikė įrodytomis. Tai, kad jis turėjo ginklÄ ir kad nukentėjusioji teigė, kad jis grasino jai ginklu, nesudaro pagrindo teismui vertinti, kad buvo grasinta bÅ«tent pistoletu “GLOCK 23“, todėl visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.1.10 Apylinkės teismas nustatęs, kad nukentėjusioji patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , iÅ¡gyvenimus, priteisė jai 250 EUR neturtinę žalÄ .

Apeliantas teigia, kad apeliaciniame skunde detaliai nurodyta, kad jis nepadarė veikos, turinčios BK 145 str. 1 d. požymių, todėl nukentėjusioji neturi teisės į žalos atlyginimÄ ir jos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Nukentėjusioji pati iÅ¡provokavo konfliktÄ , kurio metu jie vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjo, ji ir po to ieÅ¡kojo kontakto su juo, grasino sužlugdymu, todėl negali reikalauti žalos atlyginimo.1.11 Apelianto teigimu, nesant įrodymų, kad jis grasino ginklu, teismas nepagrįstai konfiskavo jo pistoletÄ â€œGLOCK 23“, 197 vnt.

Å¡ovinių, Å¡ovinių dėtuvę su 12 Å¡ovinių, Å¡ovinių dėžutę, kaip nusikalstamos veikos įrankius, nes ginklas, dirbant taksi vairuotoju, reikalingas siekiant užtikrinti savo ir pervežamų keleivių saugumÄ .2. Apeliacinis skundas atmestinas. 2.1 Nuteistasis apeliaciniu skundu neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, ginčydamas įrodymų vertinimÄ t.y. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo remtis jo nurodytu įrodymų vertinimu, o ne bylos įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai konstatavo, kad A. Z. veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis ir neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymus ar abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes, jos motyvuotos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės.          2.2 Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios L.

B. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojų O. B., A. P., M. B. parodymai, kurie sutapo detalėse ir kartu su bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, sudaro logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ , pagrįstai atmetė liudytojos R. N. parodymus kaip nepatikimus, o tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. M. parodymus teismas įvertino, kaip artimos nuteistojo draugės parodymus, siekiančios padėti nuteistajam. 2.3 Nuteistasis A. Z., pripažindamas, kad nurodytu laiku, lankydamasis nukentėjusiosios bute, turėjo su savimi tik ginklo dėklÄ , pritvirtintÄ kairėje pusėje, neigė turėjęs ginklÄ ir juo grasinęs nukentėjusiajai, tačiau teismas, įvertinęs jo apklausose nurodytas skirtingas aplinkybes dėl turėto ginklo dėklo pritvirtinimo bÅ«do (pirmos apklausos metu nurodė, kad pas nukentėjusiÄ jÄ buvo tik turėdamas tuščiÄ ginklo dėklÄ , pritvirtintÄ prie diržo, vėlesnės apklausos metu papildė, kad ginklÄ dėkle neÅ¡iojasi po kairia pažastimi ir teisme nurodė, kad kai jis buvo nukentėjusiosios bute ginklo dėklas buvo pritvirtintas jam prie diržo kairėje pusėje, kai buvo sulaikytas tai ginklas buvo prie diržo dėkle deÅ¡inėje, darbo metu ginklÄ dėtuvėje tvirtino kairėje pusėje prie diržo, nedarbo metu – deÅ¡inėje pusėje, nukentėjusiosios bute jis buvo nedarbo metu, todėl ginklas pagal jį turėjo bÅ«ti dėkle deÅ¡inėje pusėje, tačiau apeliantas teigia, kad tuo metu ginklas buvo kairėje pusėje, sulaikius jį darbo vietoje, ginklas buvo pritvirtintas dėkle, pritvirtintame prie diržo ant juosmens), pagrįstai jo parodymus pripažino nenuosekliais, o jo parodymus apie ginklo dėtuvės neÅ¡iojimÄ , nesant joje ginklo, nelogiÅ¡kais, be to, jo parodymų nepatvirtino kiti objektyvÅ«s įrodymai, o liudytojų R.

N. ir A. M. parodymus teismas motyvuotai atmetė ir tokios teismo išvados apeliaciniu skundu nepaneigtos. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas nuteistojo parodymus pagrįstai atmetė ir jie gali būti vertinami tik kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.            2.4 Nukentėjusioji L. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad 2015-03-01 apie 15-16 val. ji paskambino sutuoktiniui A. Z., norėdama su juo aptarti skyrybų reikalus ir susitarė susitikti bute, kuriame ji gyvena su savo motina O.

B.. Atvykęs į butÄ neblaivus A. Z., miegamajame, jai atsisėdus ant lovos, priėjęs jai iÅ¡ Å¡ono, apkabino už kaklo ir ranka pagriebęs už kaklo priekinėje dalyje iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡traukė pistoletÄ , įremdamas jai į smilkinį ir plÅ«sdamas jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino nuÅ¡auti, po to, perbraukęs per kaktÄ , įrėmė pistoletÄ Ä¯ krÅ«tinę, o atitraukęs ginklÄ , parodė į svetainės pusę, kur buvo mama, sakė, kad visus iÅ¡Å¡audys. A.

Z. dėklo ginklui nebuvo užsidėjęs, o ginklÄ iÅ¡sitraukė, užkiÅ¡damas rankÄ už juosmens. Ji ramino A. Z. ir kai jis atitraukęs nuo jos ginklÄ , jį užtaisinėjo, traukinėdamas ginklo užtaisÄ , vienu metu jam iÅ¡krito Å¡oviniai ir ginklo dėtuvė. Kai jai paskambino dukra M. B., A. Z. neleido jai atsiliepti ir greitai atėjo dukros draugas A. P., kuriam įėjus, A. Z. išėjo iÅ¡ buto. Nukentėjusioji apie įvykį policijai pranešė praėjus 10 dienų, nurodydama, kad į policijÄ kreipėsi, kai iÅ¡ nuteistojo gavo SMS žinutę, kurioje jis nurodė “bus kaip B., tik kitaip“ („B.“ jie vadino butÄ B. gatvėje, kurioje ji gyveno ir kurioje buvo nagrinėjamas įvykis), todėl manydama, kad A.

Z. grasinimai tęsiasi, ji apie tai pranešė policijai. Toks jos paaiÅ¡kinimas yra logiÅ¡kas ir suprantamas, nes dėl jo grasinimų ji juto baimę ir nėra jokio pagrindo manyti, kad tokiu elgesiu ji siekė tik sukelti jam tyrimo procesu nemalonumus, nes jos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Byloje yra nustatyta, jog tarp nuteistojo ir jo sutuoktinės, nukentėjusiosios L. B. buvo prieÅ¡iÅ¡ki ir įtempti santykiai, jie kartu negyveno, ruošėsi skyrybų procesui (2015-08-04 teismo sprendimu santuoka nutraukta), palaikė ryšį telefonu aiÅ¡kindamiesi tarpusavio santykius, siuntinėjo vienas kitam nemalonaus turinio SMS žinutes, todėl nuteistojo elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl jo ketinimų (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K–341/2010, 2K-300/2013 ir kt.).

Nuteistojo A. Z. pyktis ir iÅ¡sakyti grasinančio pobÅ«džio žodžiai „nuÅ¡ausiu“, laikant ginklÄ nukentėjusiajai prie galvos ir krÅ«tinės rodė, kad jis grasina ginklu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, todėl nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad jie, bÅ«dami sutuoktiniai, galėjo prognozuoti vienas kito elgesį. Neabejotina, kad taip nuteistasis siekė įbauginti nukentėjusiÄ jÄ , grasinimas buvo efektyvus ir paveikė jos psichinę bÅ«senÄ , nes ji grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei.

Apeliantas neneigia grasinęs nukentėjusiajai nuÅ¡auti, todėl esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡aunamojo ginklo demonstravimas nurodytomis aplinkybėmis, žodžiais gÄ sdinant nukentėjusiÄ jÄ , visiÅ¡kai atitinka BK 145 str. 1 d. dispozicijoje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.         2.5 Liudytoja O. B., buvusi tame pačiame bute, patvirtino, kad A. Z. su jos dukra L. B.

įėjus į kambarį, ji pro atdaras duris girdėjo, kaip jis pakeltu tonu sakė “nuÅ¡ausiu, nuÅ¡ausiu“, girdėjo dukros verksmÄ . Nors Å¡i liudytoja nematė, ar A. Z. turėjo ginklÄ , nes įvykio metu buvo kitame kambaryje, tačiau tai, kad ji girdėjo jo iÅ¡sakomus nukentėjusiajai grasinimus, atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad apeliantas, įrėmęs jai į smilkinį bei krÅ«tinę ginklÄ , grasino nuÅ¡auti. Liudytoja M. B. nebuvo įvykio vietoje, tačiau ji parodė, kad įvykio metu telefonu skambino motinai nukentėjusiajai L.

B. ir motinos telefonu atsiliepęs A. Z. pasakė, kad „mama daugiau neatsilieps, neskambink“. Dėl to ji skambino kartu su mama gyvenančiai močiutei O. B., klausdama, kas ten vyksta ir jai atsakius, kad yra blogai, nes atėjęs A. Z., iÅ¡ jos balso supratusi, kad ji yra iÅ¡sigandusi. Tada jos draugas A. P. tuoj pat iÅ¡vyko į motinos butÄ . Å ių liudytojų parodymus apylinkės teismas pagrįstai pripažino nuosekliais, sutampančiais detalėse, jų nuoseklumo neginčija ir apeliantas, todėl pagrįstai teismas Å¡iais įrodymais, kaip patvirtinančiais nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ , vadovavosi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.        2.6.

Liudytojas A. P. parodė, kad atvykus į butÄ , A. Z. iÅ¡eidamas iÅ¡ buto, sakė“ visus užlenksiu“, matė, kad deÅ¡inėje rankoje jis laikė juodo ginklo rankenÄ , kuriÄ buvo pridengęs striuke. Apeliantas nurodo, kad Å¡is liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis matęs jo deÅ¡inėje rankoje, daiktÄ , panašų į ginklo rankenÄ galimai juodos spalvos ir tokius jo parodymus laiko kaip prieÅ¡taraujančius parodymams, duotiems teismo posėdžio metu, kurių nepaÅ¡alinus negalima teigti, kad jo parodymai yra nuoseklÅ«s, be to, jis neturėjo galimybės pamatyti ginklo rankenÄ , nes liudytojas nurodė, kad rankÄ , kurioje buvo ginklas, laikė pridengęs striuke.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokių Å¡io liudytojų parodymų negalima vertinti, kaip prieÅ¡taringų, nes jis nurodė tas pačias aplinkybes apie nuteistojo deÅ¡inėje rankoje laikytÄ daiktÄ â€“ ginklÄ , tik teisme jo parodymai buvo kategoriÅ¡kesni ir tai suprantama ir pateisinama, nes, duodant parodymus teisme, pačiam liudytojui buvo daugiau žinoma įvykio detalių nei ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu tai nesukėlė abejonių ir apeliantui, nes nei jis, nei jo gynėjas neuždavė Å¡iam liudytojui klausimų dėl neva jo nurodomų prieÅ¡taringų parodymų.

Nustatyta, kad nuteistasis vilkėjo trumpÄ striukę ir liudytojas turėjo galimybę matyti iÅ¡sikiÅ¡usiÄ iÅ¡ po striukės ginklo rankenÄ , todėl Å¡ie skundo argumentai yra nepagrįsti ir teisėjų kolegija juos atmeta.        2.7 Nukentėjusioji L. B. parodė, kad kai ji 2015-03-01 telefonu skambino A. Z. ir susitarė su juo susitikti jos bute, 18.38 val. jai iÅ¡ telefono (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, kuri perspėjo, kad ji nevažiuotų į susitikimÄ su A. Z., nes jis yra „kominis“, kad jis gali jÄ užmuÅ¡ti ir ji įtarė, kad tai galėjo bÅ«ti A.

Z. draugė A. M.. Nukentėjusioji pateikė jos telefoninių pokalbių iÅ¡klotinę bei nurodyto telefoninio pokalbio garso įraÅ¡Ä (b.l.26-27,1 t.). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir pateikta jos telefono iÅ¡einančių skambučių ataskaita bei pateiktas pokalbio telefonu garso įraÅ¡as, kurio turinys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie skambučius nuteistajam prieÅ¡ įvykį bei įspėjamÄ jį skambutį nukentėjusiajai.

Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios pateiktu garso įrašu, nes šio įrodymo negalima patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nes neaišku, kas skambino nukentėjusiajai, apie kokį asmenį kalbama ir šis įrodymas galėjo būti sukurtas pačios nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios pateiktas telefoninio pokalbio įrašas gautas nepažeidžiant įstatymo, apie šio pokalbio aplinkybes nukentėjusioji davė parodymus, todėl pagrįstai apylinkės teismas jo metu gautus duomenis vertino kartu su kitais bylos įrodymais.

IÅ¡ nukentėjusiosios pateiktos jos telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) detaliosios ataskaitos matyti, kad nukentėjusioji prieÅ¡ įvykį skambino nuteistajam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini) 18.39 val., todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ataskaita patvirtina apie jos skambučius A. Z., tačiau pateiktÄ garso įraÅ¡Ä Ä¯vertindamas jį kaip prieÅ¡ įvykį gautÄ Ä¯spėjamÄ jį skambutį juo kaip įrodymu, patvirtinančiu nustatytas aplinkybes nesirėmė, nes jis nei patvirtino, nei paneigė nustatytas aplinkybes, todėl apelianto skundo argumentas, kad teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi Å¡iuo įrodymu, nepagrįstas ir atmestinas.

        2.8 Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojos A. M. parodymus kai ji nurodė, kad jis, iÅ¡vykdamas pas nukentėjusiÄ jÄ , ginklo neturėjo, tuo pagrindu, kad ji yra jo draugė. Å i liudytoja teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta, todėl vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. jos parodymai buvo paskelbti (b.l.54-55, 1 t.). Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje ji patvirtino, kad A. Z. yra jos geras draugas, 2015-03-01 lankėsi jos namuose, todėl pagrįsta apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ji kaip draugė buvo suinteresuota duoti jam palankius parodymus.

Be to, iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų matyti, kad nuteistasis iÅ¡ jos namų pas nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vyko apie 17 val. IÅ¡ nukentėjusiosios telefono pokalbių ataskaitos matyti, kad 18.38 val. jis su nukentėjusiÄ ja kalbėjo telefonu, o nusikalstama veika už kuriÄ A. Z. nuteistas buvo padaryta 19 val. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis iÅ¡ A. M. namų vyko tiesiai pas nukentėjusiÄ jÄ , nes tai prieÅ¡tarautų A. M. parodymams dėl jos nurodyto apelianto iÅ¡vykimo laiko, nes jis negalėjo 2 val. važiuoti iki nukentėjusiosios buto.

Nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad jis nuomojo butÄ Tulpių gatvėje, kur seife laikė ginklÄ , todėl jos nurodyta aplinkybė, kad jis, iÅ¡vykdamas turėjo tik ginklo dėklÄ , nepaneigia apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, kad jis įvykio metu turėjo pistoletÄ ir juo grasino nukentėjusiajai.        2.9 Apylinkės teismas atmetė liudytojos R. N. parodymus dėl to, kad apie Å¡ios liudytojos egzistavimÄ nuteistasis pranešė tik teisiamajame posėdyje, be to, Å¡i liudytoja, duodama parodymus painiojosi, nurodant atskirų aplinkybių detales, todėl teismas suabejojo jos parodymų patikimumu.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nekonkretizavo dėl kokių aplinkybių ši liudytoja painiojosi, todėl nepagrįstai atmetė jos parodymus, nors ji patvirtino, kad, važiuodama kartu su juo kaip jo klientė, besinaudojanti taksi paslaugomis, matė, kad jis važiavo be ginklo. Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nekonkretizavo dėl kokių aplinkybių ši liudytoja painiojosi, duodama parodymus, dėl ko buvo pagrindas suabejoti jos parodymu patikimumu. Iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo ir šios liudytojos parodymų garso įrašo matyti, kad apklausos pradžioje liudytoja R.

N. nurodė, kad ji, 2015-03-01 pavakary, bÅ«dama ties pėsčiųjų perėja prie buvusios kavinės „R.“, sustabdė A. Z., važiuojantį taksi automobiliu K. gatve link miesto centro ir perėjusi perėjÄ , apie 3-4 metrai nuo pėsčiųjų perėjos įsėdo į jo automobilį ant priekinės sėdynės, praÅ¡ydama jį parvežti į namus Marijonų gatvėje. Ji pažinojo jį kaip taksistÄ , todėl įsėdusi patapÅ¡nojo jam ir įsitikino, kad jis turi kairėje pusėje ginklo dėklÄ be ginklo, todėl paklausė „Taksiste, kur tavo ginklas ?“, o kÄ jis atsakė, neprisimena.

A. Z. jai pasakė, kad jis turės sustoti prie žmonos namų B. gatvėje ir jai reikės jo palaukti automobilyje ir ji sutiko. Ä® prokurorės klausimÄ , kaip ji galėjo pamatyti, kad A. Z., vairuodamas automobilį, kairėje pusėje turi tik dėklÄ , kuriame nėra ginklo, ji nurodė, kad tai ji pamatė, kai jam pabučiavo rankÄ , po to, aiÅ¡kino, kad ji neatsimena, kuriuo metu ji tai galėjo pamatyti: gal kai jis iÅ¡lipęs rengėsi striukę, nors tada ji nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, o į klausimÄ kada patapÅ¡nojo A.

Z., ji atsakė, kad gal bÅ«t tada, kai jis sugrįžo į automobilį iÅ¡ nukentėjusiosios. Å i liudytoja logiÅ¡kai negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip ji, sėdėdama keleivio pusėje priekinėje sėdynėje galėjo pamatyti, kad nuteistasis, turėdamas kairėje pusėje pritvirtintÄ ant megztinio ginklo dėklÄ , neturėjo jame ginklo, nors nuo pat apklausos pradžios kategoriÅ¡kai tvirtino, kad ji matė, kad A. Z. ginklo neturi. Å i liudytoja painiojo detales, kur ji įsėdo į A. Z. vairuojamÄ taksi automobilį : apklausos pradžioje teigė, kad į jo automobilį įsėdo už 3- 4 nuo pėsčiųjų perėjos, vėliau nurodė, kad įsėdo ties Muzikos mokykla, kur atstumas yra ženkliai didesnis, todėl esant tokiems R.

N. parodymams, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad ji painiojosi nurodant esmines bylos aplinkybes, todėl pagrįstai suabejojęs jos parodymų patikimumu, juos atmetė. Å ios liudytojos parodymus, kad ji A. Z. laukė jo automobilyje, kol jis sugrįš iÅ¡ žmonos buto, taksi sustojime Ukmergės gatvėje, paneigė liudytojas A. P., kuris kaip nustatyta į nukentėjusiosios butÄ atvyko tuo metu, kai O. B. pranešė jam apie nuteistojo grasinimus jo draugės motinai L. B.. Jis patvirtino, kad atvažiavęs apžiÅ«rėjo R.

N. nurodytÄ taksi stovėjimo aikÅ¡telę, tikėdamasis joje surasti A. Z. ir su juo pakalbėti, tačiau jokio automobilio aikÅ¡telėje nebuvo (jų tarpe ir A. Z. taksi automobilio) ir Å¡iais jo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, tuo labiau, kad Å¡io liudytojo apklausa teisme vyko po liudytojos R. N. apklausos, todėl jam nebuvo žinomas jos parodymų turinys, t.y., kad ji laukė A. Z. jo automobilyje nurodytoje taksi aikÅ¡telėje. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad Å¡i liudytoja davė sÄ moningai neteisingus parodymus, norėdama juos priderinti prie nuteistojo parodymų, siekiant padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.        2.10 Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 256 str. reikalavimus be jokio pagrindo iÅ¡ esmės pasunkino kaltinamojo padėtį, konstatuodamas, kad jis grasino L.

B. konkrečiu ginklu – pistoletu „Glock 23“, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiÅ¡kinama, kad faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ .

Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2k-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad A.

Z. buvo kaltinamas, kad L. B. grasino pistoletu (b.l.61, 2 t.), nenurodant jo pavadinimo, tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad teismas aiÅ¡kinosi Å¡iÄ aplinkybę ir nustatęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta konkrečiu ginklu - pistoletu „Glock 23“, tai nurodė skundžiamojo nuosprendžio nustatomoje dalyje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodytas ginklo pavadinimas neturėjo įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržė nuteistojo teisę į gynybÄ , nes A.

Z. apklausų metu nurodė, kad jis turėjo ir neÅ¡iojosi dėkle vienintelį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žGlock 23“, kurio laikymui ir neÅ¡iojimui jis turėjo leidimÄ , apie kurį buvo apklaustas. Teismų praktikoje toks kaltinimo patikslinimas, labiau sukonkretinant, tai nustačius teisminio tyrimo metu, negali bÅ«ti pripažįstamas pažeidimu BPK 256, 256 str. prasme ir tuo nebuvo pažeista apelianto teisė į gynybÄ .          2.11 Teismas, bylos įrodymais pagrindęs A. Z. kaltę dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiÄ jÄ L.

B., pagrįstai iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai priteisė atlyginti neturtinę žalÄ , kurios dydį nustatė, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus apie nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ ir CK 6.250 str. 2 d., 6.238 str. 1 d. iÅ¡dėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat pagrįstai konfiskavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žGlock 23“ su Å¡oviniais, kaip nusikalstamos veikos įrankį BK 72 str. 2 d. bei BPK 94 str. 1 d. 1 p. pagrindu.         2.12 Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, apylinkės teismas, pripažindamas A.

Z. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ nuosprendį, naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.        2.13 Apeliacinio teismo posėdyje nukentėjusiÄ jÄ L. B. atstovavo advokatas Č.P., teismo posėdžio metu pateikęs pinigų priėmimo kvitÄ , kuriame nurodyta, kad už teisines paslaugas nukentėjusioji Č.P. kontorai sumokėjo 300 eurų, kuriuos praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ nuteistojo.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ buvo padavęs tik nuteistasis A. Z. ir apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , todėl atstovas pagal įstatymÄ turi teisę į patirtų proceso iÅ¡laidų apmokėjimÄ (BPK 106 str. 2 d.). IÅ¡ bylos medžiagos bei teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo apeliacinio teismo posėdyje, kuris truko 25 minutes (nuo 13.15 val. iki 13.40 val.), jam už nukentėjusiosios atstovavimÄ pirmos instancijos teisme buvo priteista 500 eurų, todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti minėta suma nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui (vieno asmens padarytas nusikaltimas, baudžiamosios bylos medžiagÄ sudaro du tomai, atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nesuraÅ¡ytas, advokatas atstovavo nukentėjusiÄ jÄ pirmosios instancijos teisme, taigi, su byla buvo susipažinęs), todėl priteistina suma mažintina iki 100 eurų.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ atmesti.            Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. Z. nukentėjusiajai L. B. 100 eurų proceso iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                        Bronė Vidzėnienė                                                                                                       Donatas Jatužis                                                                                                                                                                                     Valdas Meidus