Legislator Case Law & Legislation
f3ee4cdc-48d4-4cde-93e8-ac2216d10404 AI generated

Court partially allowed appeal to reduce prison terms for domestic violence and assault charges. The defendant was convicted of assault and domestic violence. The court reduced the sentences based on the severity of the acts. The court also adjusted the combined punishment calculation. The court applied the law regarding combined punishments. The court considered the specific facts of the case. The court found the original sentences too harsh. The court ruled in favor of the defendant on appeal. The court modified the final judgment accordingly.

Case Number f3ee4cdc-48d4-4cde-93e8-ac2216d10404
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially allowed the defendant's appeal, reducing his prison terms for assault and domestic violence charges. The defendant was convicted of physically assaulting his wife and violating domestic peace laws. The court found the original sentences excessive and adjusted them to reflect the actual harm caused. Consequently, the court recalculated the combined punishment to ensure the total time served was legally accurate.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis: The court may reduce sentences on appeal if the original punishment is disproportionate to the crime, and combined punishments must be calculated to reflect the time already served.

Keywords

AI generated
domestic violence assault combined punishment calculation sentencing reduction appeal physical injury conviction procedural justice review

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis

Cited Case Law

AI generated
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-526-383/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43586-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2 (S) Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nuteistajam V.

Å . ir jo gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmes subendrintos, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirta subendrinta – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. Å . paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o jam įsiteisėjus - panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. Å . nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 16 d. apie 14.00 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė savo Å¡eimos narei – sutuoktinei E. Å ., į kairę veido pusę, jai bandant iÅ¡eiti, jos neiÅ¡leido, buto koridoriuje tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė E. Å . į deÅ¡inę veido pusę, abejomis rankomis suėmė jÄ už pečių ir pargriovė ant grindų. E. Å . Å¡aukiantis pagalbos, nuteistasis abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai spaudė, tokiu bÅ«du E. Å . sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė kraujosruvÄ su nubrozdinimu apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje, nubrozdinimÄ kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, 2021 m. gruodžio 16 d. apie 14.00 val., toje pačioje vietoje, E. Å . bandant iÅ¡eiti iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), V. Å . jos neiÅ¡leido, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė sutuoktinei E. Å . į deÅ¡inę veido pusę, abejomis rankomis suėmė jÄ už pečių ir pargriovė ant grindų, E. Å . Å¡aukiantis pagalbos, abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai spausdamas žodžiu grasino jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , pasakydamas žodžius „arba tu nutilsi arba nusuksiu tau sprandÄ â€œ, tuo sukurdamas jai bauginančiÄ aplinkÄ , dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. Å . kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad V. Å ., suduodamas smÅ«gius į nukentėjusiosios veidÄ , vėliau jÄ smaugdamas, suvokė, kad sukels nukentėjusiajai skausmÄ ir sužalojimus ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia. Apylinkės teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusioji E. Å . tuo metu patyrė ir baimės jausmÄ , kad nuteistasis gali sunkiai jÄ sužaloti ar nužudyti, nes jis smaugė nukentėjusiÄ jÄ , sakydamas grasinančius žodžius, prieÅ¡ tai buvo du kartus trenkęs jai į veidÄ . Be to, nuteistasis elgėsi pavojingai, neadekvačiai, neseniai buvo grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, praeityje teistas taip pat už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji E. Å . patyrė baimės jausmÄ ir iÅ¡gÄ stį.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir išteisinti iš BK 145 straipsnio 2 dalies. Taip pat prašo peržiūrėti ir sušvelninti bausmę dėl BK 140 straipsnio 1 dalies. 4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškia abejonę nukentėjusiosios nuosekliais ir pastoviais parodymais, ekspertizės tyrimu. Sužalojimai galėjo atsirasti ir prieš tai, ir po to, kol buvo atlikta medicininė ekspertizė.

Atkreipia dėmesį į pirminius nukentėjusiosios parodymus, užfiksuotus filmuojant, kur ji sako, kad buvo suduotas smÅ«gis iÅ¡ delno per veidÄ . Toliau ji sako, kad 2-3 kartus kumščiu į deÅ¡inę veido pusę buvo suduota. Vaizdo įraÅ¡e nuo 15.40 val., buvo klausta ir siÅ«lyta medicininė pagalba, kurios ji atsisakė. Å iame įraÅ¡e gerai matosi nukentėjusioji ir net nesimato jokio veido nubrozdinimo. Po tų parodymų vėl davė parodymus 2021 m. gruodžio 16 d. ir nurodo kitas aplinkybes, kad kartÄ buvo duota kumščiu.

Buvo filmuojama, taip pat nematyti jokio nubrozdinimo, kuris pagal iÅ¡matavimus yra nemažas ir turėtų gerai matytis. Tais kartais ji minėjo, kad buvo suduota stovint. 4.2. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji ne visada parodo ir maiÅ¡osi kaip jai buvo suduotas smÅ«gis, bÅ«nant ant grindų, 2022 m. sausio 18 d. vietos apžiÅ«roje. 2022 m. kovo 8 d. posėdyje, duodama parodymus, iÅ¡kart pabrėžė, kad prisipažino viskÄ , paraÅ¡ydama laiÅ¡kÄ R. G.. Vėl pradėjo mėtytis, kai buvo užduoti keli klausimai: ar yra iÅ¡kėlusi baudžiamÄ sias bylas 2018 m. tokiomis pat aplinkybėmis prieÅ¡ G.

K.? Ar vartoja narkotikus ir kada paskutinį kartÄ ? Nebuvo sulaikytas, o tik buvo skirtos kardomosios priemonės – nesiartinti prie nukentėjusiosios ir neskambinti, kurių nepažeidė. Dar duodama parodymus 2021 m. gruodžio 20 d. dadėjo gale žodžius: ,,bijant dėl savo sveikatos ir gyvybės“. Tai vyresnės tyrėjos J. S. patarimai. Kaip tik jos buvo apklausiamas 2021 m. gruodžio 17 d., prieÅ¡ jį naudojo psichologinį smurtÄ . Apie tai iÅ¡kart pranešė Kauno probacijos psichologei ir protokole parašė, kad suraÅ¡yta ne iÅ¡ jo žodžių.

Po tokių 2021 m. gruodžio 20 d. papildymų, buvo pristatytas į Kauno apylinkės teismÄ ir skyrė suėmimÄ . Ä®vyko nesuprantamas dalykas, nes nesislėpė nuo tardymo, nekontaktavo su nukentėjusiÄ ja, laikėsi visų nurodymų. Kelia abejonių nukentėjusiosios parodymai, kad buvo pargriauta ant grindų, panaudojant jėgÄ , abejomis rankomis stipriai smaugiama. 4.3. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad neįmanomas dalykas, jog, jėga pargriaunant žmogų, atsirastų mėlynės ant nugaros, abejomis rankomis paėmus už kaklo ir stipriai smaugiant.

Nebuvo atkreiptas dėmesys, kad po tokių daugybės stiprių atliktų veiksmų, neliko jokių žymių. Grindų danga yra vien betonas, todėl, sutrenkus nugarÄ , turėjo likti žymės, kaip ir nuo stipraus smaugimo. Medicinos ekspertai pamini, kad su kÅ«nu judant ir kontaktuojant su daiktu, galėjo atsirasti tokie sužalojimai, tačiau nukentėjusioji nurodo, kad nebuvo jokio daikto. Nukentėjusi E. Å . dirba mažoje parduotuvėje, kurios didžiÄ jÄ dalį užima taros nuo alaus dėžės, tad neiÅ¡vengiami susitrenkimai į dėžes.

Ekspertų iÅ¡vada patvirtina, kad kontaktuojant su daiktu (-ais). Kad ant nukentėjusiosios veido nematyti sužalojimų, tik nežymus paraudimas, paliudijo ir visi tuo metu buvę pareigÅ«nai. TÄ patį paliudijo ir nukentėjusiosios brolis D. G., E. S.. 4.4. Apelianto teigimu, nukentėjusi E. Å . 2018 m. jau kėlė tokio tipo baudžiamÄ sias bylas, tad ganėtinai gerai iÅ¡mano tokio tipo bylų eigÄ , jų spragas. Tai parodo su ja gyvenančių liudytojų D. G., E. S., R. G. parodymai, kurie skiriasi, taip stengiantis apsunkinti jo teisinę padėtį.

Kartu bute gyvenančių asmenų parodymai skamba keistai, pvz.: E. S., kviesdama policijÄ , jau klaidino, stengėsi parodyti viskÄ blogiau, sudarydama stipriai bauginančio vaizdo įvaizdį. Jos parodymai skiriasi. Teisme nebuvo leista visko klausti liudytojos. 4.5. Skunde pažymima, kad D. G. pirminiuose parodymuose 2022 m. sausio 4 d. įvardino kaip nepažįstantis, vos pora kartų bendravęs. Teismo posėdžio metu radikaliai skyrėsi duoti parodymai, pradedant nuo atvykimo iki minimo adreso, taip daug kliudydamas pirminiam tyrimui.

Pradžioj minima, kad atvyko savo automobiliu, po to jau – taksi. Galima daryti kitÄ prielaidÄ , kaip yra civilinė byla tarp jo ir E. Å ., kurioje yra užsitęsęs procesas kaip dingo 2 automobiliai. Teismas daugiau rėmėsi apkalbomis, nei faktais. Neatliktas iÅ¡samesnis bylos tyrimas, kaip turi. 4.6. Skunde akcentuojama, kad skiriasi pirminiai R. G. parodymai, kurie radikaliai pasikeitė teismo apklausoje. Tai leidžia stipriai abejoti liudininkais ir nukentėjusia. Liudytoja R. G. per teismÄ pradėjo savo parodymuose tiesiogiai stengtis apsunkti jo padėtį, teigė, kad ir anksčiau buvo naudojamas smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ .

Pati nukentėjusi 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdyje pabrėžė, kad nebuvo nei sykio prieÅ¡ jÄ naudotas smurtas. 4.7. Nuteistojo teigimu, teismas ir tyrėjai nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusi E. Å ., liudytoja R. G. patvirtino, kad butas (duomenys neskelbtini) yra stebimas vaizdo kameromis, kurios valdymÄ turi nukentėjusi. Tai ji nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nuslėpė, todėl tik dar labiau kelia dvejones nukentėjusiosios nuoÅ¡irdumu. Teisme pradėjo neaiÅ¡kius dalykus ji ir liudytojai E. S., R.

G. kalbėti apie tariamo nusikaltimo tęstinumÄ , kad buvo kažkas atėję į nukentėjusiosios darbÄ ir jai tariamai buvo grasinama. Prokurorė Jurgita BaltrÅ«nienė 2022 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavusi, kad susiklostę įtempti santykiai dėl prasidėjusio skyrybų proceso. Dėl to nukentėjusi ir liudytojai, siejami giminystės ryÅ¡iais, parodo susidomėjimÄ kuo labiau jį apÅ¡meižti. Dėl R. G. Å¡meižto yra pateiktas skundas. Nukentėjusios atžvilgiu civilinėje byloje yra pateikti ieÅ¡kiniai, todėl ji turi tikslÄ kuo labiau apkalbėti, nes, jai pralaimėjus, gali laukti ikiteisminiai procesai.

Kreiptasi dėl nukentėjusios patėvio L. V. grasinimų susidoroti, 2022 m. kovo 28 d., iÅ¡einant iÅ¡ teismo salės. Nukentėjusi patvirtino, kad nuteistajam grasino jos patėvis. Siekiant bendro susitarimo civilinėje byloje, sulaukė grasinimo iÅ¡ nukentėjusiosios 202 m. gegužės 10 d. skambučio metu. 4.8. Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose buvo kartojama, kad kaltinamasis, visÄ laikÄ bÅ«damas laisvėje, terorizavo savo skambučiais ir grasinimais, lankydamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡imtos iÅ¡klotinės telefoninių pokalbių ir SMS turinio. Tai bÅ«tų davę didelę reikÅ¡mę byloje. Kauno tardymo izoliatoriuje iÅ¡ jo buvo paimtas telefonas sulaikymo metu, tad iÅ¡ jo galima iÅ¡traukti SMS turinius ir skambučių registrus. R. G. teiginys, kad jis kasdien lankėsi su rėkavimais jos gyvenamojoje vietoje, lengvai patikrinamas, kadangi nuteistasis visÄ laikÄ buvo su intensyvios priežiÅ«ros probacijos prietaisu. 4.9. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusi E. Å . 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdyje sakė, kad jos mama gavo laiÅ¡kÄ , kuriame atsipraÅ¡yta už suduotÄ smÅ«gį dukrai.

R. G. teigė, kad buvo gavusi laiškus, bet iškart juos suplėšė ir išmetė, neatidariusi. Tai jau parodo, kad meluoja, duodama parodymus, kadangi ji pati patvirtino, kad perdavė dukrai skirtus laiškus jai, kuriuos ši nusivežė namo. Iš bylos medžiagos matome, kad viename voke, adresuotame R. G., buvo įdėtas dukrai skirtas laiškas, kurį pati perdavė dukrai. 4.10. Nuteistojo vertinimu, buvo paneigti liudytojos A. M. parodymai, kad bute triukšmaujama. Nebuvo jokio triukšmo jau daugiau, nei 4 metus.

Duodama pirminius parodymus patvirtino, kad tÄ dienÄ nebuvo jokio triukÅ¡mo. Teisme sakė, kad praėjo daug laiko, nepamena, gal buvo išėjusi. Paklausta, ar patvirtina pirminius parodymus, juos patvirtino. 4.11. Nuteistasis taip pat skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja net nesistengė siekti nuoseklaus bylos iÅ¡tyrimo, kadangi (duomenys neskelbtini) namas yra (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tų pastatas. Viename aukÅ¡te yra po 3 butus. Kalbamas įvykis buvo bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini).

Daug kitų kaimynų yra ir jų net nebuvo stengiamasi išsiaiškinti. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies baudžiamojo nusižengimo prisipažino, tai parašydamas laiške. Nukentėjusiosios nuoširdžiai atsiprašė, gailisi dėl savo poelgio. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio teiginys, kad nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nesuprantamas, kadangi Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gruodžio 20 d. buvo konstatuota, kad nuo 2021 m. gruodžio 15 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. Å . ir jo gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė Jurgita BaltrÅ«nienė – apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistojo V. Å . apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo iÅ¡vada, kad jis padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę, paskirtÄ už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. BÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad V. Å . kaltė dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sÄ sajumas ir įrodomoji reikÅ¡mė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.

10. Nuteistasis V. Å ., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neigė smaugęs ir grasinęs nukentėjusiajai E. Å .. Nurodė, kad vienÄ kartÄ delnu trenkė E. Å . į deÅ¡inę veido pusę, smÅ«gis nebuvo stiprus, daugiau smÅ«gių nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad jo deÅ¡inė ranka nuo peties sunkiai valdoma, negali jos pakelti, todėl bÅ«tų sunku smaugti jÄ . Nukentėjusioji nebuvo užrakinta bute, pati galėjo iÅ¡eiti. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad 2021 m. gruodžio 17 d. apklausos metu prieÅ¡ jį tyrėja naudojo psichologinį smurtÄ , apie tai iÅ¡kart pranešė (duomenys neskelbtini) psichologei ir protokole parašė, kad suraÅ¡yta ne iÅ¡ jo žodžių.

Vis dėlto, šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. įtariamojo V. Š. apklausos protokolo matyti, kad nuteistasis nenurodė aplinkybių dėl prieš jį vartoto psichologinio smurto. Be to, apklausos protokole nėra nurodyta ir tai, kad protokolas yra surašytas ne iš jo žodžių, nurodoma tik viena pastaba dėl frazės ,,aš nebūsiu bokso kriaušė“. Kartu pažymėtina, kad įtariamasis 2022 m. sausio 24 d. buvo pakartotinai apklaustas, tačiau taip pat nenurodė aplinkybių, kad apklausos protokolas surašytas ne iš jo žodžių ar, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas.

Taigi, šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Nors nuteistasis V. Å . neigia savo kaltę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo kaltę įrodo baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji E. Å . parodė, kad nuteistasis V. Å . trenkė jai į veidÄ . Po smÅ«gio ji norėjo iÅ¡eiti, bet nuteistasis koridoriuje paėmė už jos pečių ir parklupdė, kumščiu trenkė į deÅ¡inę veido pusę, atsisėdo ant jos pilvo ir pradėjo jÄ smaugti.

Nuteistasis jai liepė tylėti, grasino užmuÅ¡ti, sakė, kad nusuks sprandÄ . Ji labai iÅ¡sigando, pagalvojo, kad jÄ gali nužudyti. Jai nuo smÅ«gių ir smaugimo skaudėjo. Nurodė, kad V. Å . yra neprognozuojamas, karÅ¡takoÅ¡is. Nukentėjusioji E. Å . taip pat iÅ¡ esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose ji parodė, kad, pasakius nuteistajam dėl skyrybų, Å¡is labai supyko ir jai rankos delnu vienÄ kartÄ trenkė į kairę veido pusę.

Nukentėjusioji bandė iÅ¡eiti, tačiau V. Å . jos iÅ¡leisti nenorėjo ir dar vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jai į deÅ¡inę veido pusę, ties ausimi. Tada jis abejomis rankomis suėmė jÄ už pečių, pargriovė ant grindų ir suėmė už kaklo, stipriai spaudė. Nuteistasis jai grasino, sakydamas „arba tu nutilsi, arba nusuksiu tau sprandÄ â€œ. Šį grasinimÄ suprato kaip realų, nes grasinimo metu ji buvo parversta ant žemės, o jis abiem rankomis spaudė jai kaklÄ . Å iuo metu ji V. bijo, pergyvena dėl savo sveikatos ir gyvybės (1 t., b. l. 51).

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kia abejones dėl nukentėjusiosios E. Å . parodymų nuoseklumo, tačiau iÅ¡ juos parodymų visumos matyti, kad ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad bÅ«tent V. Å . jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ ir grasino, teigė, kad nuteistasis jai trenkė į veidÄ , o po to, jai bandant iÅ¡eiti, Å¡is pargriovė jÄ ant grindų, trenkė į deÅ¡inę veido pusę ir smaugė. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Vien tai, kad 12. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo K. M. (policijos pareigÅ«no, atvykusio į įvykio vietÄ ) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus BPK 276 straipsnio pagrindu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas parodė, kad nukentėjusi moteris (E. Å .) paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė jos sutuoktinis, suduodamas kelis kartus į veidÄ . Matėsi, kad moteris yra susijaudinusi, ji sunkiai galėjo paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Ant moters veido buvo paraudimai.

Bute buvęs vyras (nuteistasis V. Å .) atrodė neadekvatus, buvo sutrikęs, jam buvo nustatytas lengvas girtumas (1 t., b. l. 88). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir liudytoja L. J., kuri patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 84). Papildomai paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi ir sakė, kad bijo smurtautojo. Liudytoja A. B., apklausiama apylinkės teisme, patvirtino po įvykio mačiusi nukentėjusiÄ jÄ E. Å . apsiverkusiÄ su paraudimu ar nubrozdinimu virÅ¡ deÅ¡inio antakio.

Nukentėjusioji jai pasakė, kad stipriai gavo nuo V. Pastarasis buvo neramus ir piktas. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. G. paaiÅ¡kino, kad jai telefonu sÅ«nus (nukentėjusiosios brolis) pasakė, kad E. Å . buvo sumuÅ¡ta. Nuteistasis yra neprognozuojamas, nuolat rėkdavo, gÄ sdindavo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad telefonu jai dukra E. Å . papasakojo, kad nuteistasis prieÅ¡ jÄ smurtavo (1 t., b. l. 73-74). Å iuos parodymus, pagarsinus pirmosios instancijos teisme, liudytoja patvirtino.

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. S. parodė, kad po įvykio nukentėjusioji E. Å . buvo sutrikusi, iÅ¡sigandusi, visa drebėjo, jos skruostas buvo paraudęs, o V. Å . buvo agresyvus. Nukentėjusioji policijos pareigÅ«nams pasakojo, kad nuteistasis jÄ smaugė. Nukentėjusioji E. Å . patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose ji parodė, kad, nuvykus į nuteistojo V. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastarasis bendravo agresyviai, tačiau su nukentėjusiÄ ja gražiai kalbėjo, sakė, kad myli.

Tada nukentėjusioji pradėjo labai verkti, jai prasidėjo isterija, visa purtėsi. Nukentėjusioji pasakė, kad V. Å . jai ranka sudavė į veidÄ , po ko ji nukrito ant žemės, tada jis jÄ rankomis smaugė. Ant nukentėjusiosios veido matė paraudimÄ , kuris jai atsirado po smÅ«gio (1 t., b. l. 61-62). Liudytoja R. K., apklausiama apylinkės teisme, parodė, kad įvykio vietoje pasitikusi moteris buvo susijaudinusi ir pasakojo, kad jÄ smaugė nuteistasis. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D.

G. parodė, kad po įvykio nukentėjusioji verkė, buvo sukrėsta ir pasakė, kad nuteistasis jai trenkė, smaugė. Liudytojas patvirtino matęs raudonÄ dėmę deÅ¡inėje nukentėjusiosios veido pusėje. Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl neva prieÅ¡taringų liudytojo D. G. parodymų, kadangi Å¡io liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu nekito, o vien tai, kad liudytojas skirtingai nurodė transporto priemones, su kuriomis vyko į įvykio vietÄ , nesuteikia pagrindo abejoti jo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Be to, natÅ«ralu, kad praėjus laiko tarpui nuo pradinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausos teisme, liudytojas gali neatsiminti tam tikrų smulkių detalių (kokiu bÅ«du nuvyko į įvykio vietÄ ), kurios net neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui. Atskirai pasisakant dėl liudytojos A. M. parodymų, pažymėtina, kad jie, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltę, kadangi liudytoja nurodė pastaruoju metu negirdinti triukÅ¡mo iÅ¡ nuteistojo buto.

13. Nuteistojo V. Å . kaltę patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. BIRT žiÅ«ryklės duomenyse užfiksuota, kad liudytoja E. S. bendruoju pagalbos numeriu praneÅ¡a, kad nukentėjusiosios buvęs vyras trenkė buvusiai žmonai į galvÄ (1 t., b. l. 10-17). Nukentėjusioji E. Å . pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodė, kad V. Å . vienÄ kartÄ jai ranka trenkė į kairę veido pusę. Tada ji greitai atsistojo ir norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ jo buto, tačiau nuteistasis jos iÅ¡leisti nenorėjo, vienÄ kartÄ kumščiu jai trenkė į deÅ¡inės pusės veido žandÄ , pagriovė ant grindų ir pradėjo smaugti.

Smaugdamas pradėjo grasinti, sakydamas „arba tu nutilsi, arba nusuksiu tau sprandÄ â€œ. Šį V. Å . grasinimÄ ji suprato kaip realų, nes grasinimo metu jis buvo labai agresyvus ir jÄ smaugė (1 t., b. l. 18-21). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai E. Å . konstatuota kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje, nubrozdinimas kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d. ir aplinkybėmis, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių, daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 57-58).

Å iÄ iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas papildomai apklaustas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais), t. y. griÅ«nant bei atsitrenkiant į daiktÄ (-us) (1 t., b. l. 123). Nors nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kia abejonę, kad ant nukentėjusiosios nugaros neliko jokių žymių, nors ji neva buvo jėga pagriauta ant grindų, tačiau pažymėtina, kad įvykis buvo žiemos metu (gruodžio mėnesį), todėl natÅ«ralu, kad nukentėjusioji galėjo nepatirti jokių sužalojimų nugaroje vien dėl to, kad galėjo bÅ«ti apsirengusi daugiau rÅ«bų sluoksnių, nei pvz. vasarÄ , kas suminkÅ¡tintų kritimÄ .

Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 16 d. 15.26 val., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, E. S. nurodo, kad girdi kaip rėkia mergina, kažkas tranko, neleidžia jai iÅ¡eiti bute. Jie merginÄ iÅ¡sivedė, bet vis tiek yra agresyvus vyras, nesenai paleistas, grasina visiems. Jai sakė, kad trenkė į galvÄ , krito ant žemės, rėkė, sakė patylėk (1 t., b. l. 107-109). IÅ¡ parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad E. Å . parodė įvykio aplinkybes, siejant su įvykio vieta (1 t., b. l. 111-112, 115-118).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji ne visada parodo ir maiÅ¡osi kaip jai buvo suduotas smÅ«gis, bÅ«nant ant grindų. IÅ¡ protokolo matyti, kad E. Å . parodė, kad, jai bandant iÅ¡eiti iÅ¡ nuteistojo buto po suduoto smÅ«gio, nuteistasis V. Å . jÄ pargriovė ant grindų, apžergė ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į deÅ¡inę veido pusę, smaugė ir grasino. Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis jai trenkė į deÅ¡inę veido pusę ir tik tada pargriovė ant žemės, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jos nurodytos aplinkybės, kad jÄ sužalojo ir grasino bÅ«tent V.

Å . yra nuoseklios ir viso proceso metu nekito, todėl natÅ«ralu, kad nukentėjusioji dėl patirto iÅ¡gÄ sčio, praėjusio laiko tarpo nuo nusikalstamos veikos iki proceso veiksmų atlikimo, smulkiai tam tikrų detalių, smÅ«gių eiliÅ¡kumo galėjo neatsiminti. ApžiÅ«rėjus V. Å . raÅ¡ytus laiÅ¡kus, matyti, kad jis prisipažįsta dėl fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, atsipraÅ¡o (1 t., b. l. 141-152, 153-155). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės L.

J. 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad nukentėjusioji E. Å . yra susijaudinusi, jaučia akivaizdžiÄ baimę, jai sukeltas fizinis skausmas. Smurtu įtariamas asmuo V. Å . akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. E. Å . nurodė, kad, kilus konfliktui, V. Å ., apimtas pykčio, trenkė jai mažiausiai tris kartu kairės rankos kumščiu į deÅ¡inės veido pusės žandÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ , suėmė deÅ¡ine ranka už gerklės, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 165-168).

Policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotos aplinkybės, kad, atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji nurodė, kad V. Å . 2-3 kartus iÅ¡ kumščio trenkė jai į deÅ¡inę veido pusę, prismaugęs buvo, kad nerėktų. V. Å . nustatomas 0,45 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 126-127). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo V. Å . kaltės turinį patvirtina Å¡iame punkte nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. Å . padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl V. Å . kaltės, padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamÄ pagrindÄ priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį V.

Å . atžvilgiu. Nukentėjusioji E. Å . nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiÅ¡kino, kad sužalojimus jai padarė, smaugė ir grasino bÅ«tent nuteistasis V. Å .. Å ių veiksmų metu nukentėjusioji teigė bijojusi bÅ«ti nužudyta, buvo labai iÅ¡sigandusi, verkė. Nuteistojo kaltę pagrindžia ir netiesioginių liudytojų K. M., L. J., A. B., R. G., E. S., R. K., D. G. parodymai, kurie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimÄ , t. y. Å¡ie liudytojai nurodė aplinkybes, kurias jiems iÅ¡kart po įvykio pasakojo nukentėjusioji E. Å . ir Å¡ių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais.

Nors šie liudytojai nematė paties įvykio, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi bÅ«ti patikimi, o jų patikimumas nustatomas iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimÄ . Be to, pažymėtina, kad liudytojai K. M., A. B., E. S., D. G. patvirtino pastebėję ant nukentėjusiosios E. Å . veido paraudimus, nubrozdinimus, kurie atsirado bÅ«tent po konflikto su nuteistuoju.

Byloje esančia specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais konstatuoti E. Å . padaryti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas. Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu buvo iÅ¡sigandusi ir jautė grėsmę, kad nuteistasis gali jÄ nužudyti. Tai, kad po įvykio nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, verkė, patvirtino į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, E. S., D. G.. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis iÅ¡sakė grasinančio pobÅ«džio žodžius nukentėjusiajai, prieÅ¡ tai jai trenkęs du kartus į veidÄ .

Liudytojai E. S. ir D. G. patvirtino, kad po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis elgėsi neadekvačiai, toliau lindo prie nukentėjusiosios, veržėsi į liftÄ . Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , įvykio metu buvo nesenai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, jo elgesys, liudytojų teigimu, ir anksčiau bÅ«davo neprognozuojamas, todėl Å¡ios aplinkybės pagrįstai galėjo sustiprinti nukentėjusiosios baimės jausmÄ .

Kolegijos vertinimu, nuteistojo V. Å . iÅ¡sakytas grasinimas buvo realus, darė itin neigiamÄ poveikį nukentėjusiosios savijautai, suvokimui, todėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kia abejones dėl byloje esančios specialisto iÅ¡vados, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, teigdamas, kad jis negalėjo fiziÅ¡kai atlikti kaltinime inkriminuojamų smurtinių veiksmų, o nukentėjusioji sužalojimus galėjo patirti savo darbo vietoje, atsitrenkdama į daiktus. Siekiant paÅ¡alinti Å¡ias abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir nuspręsta apklausti teismo medicinos ekspertÄ G. A. C.. Ekspertas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad nubrozdinimas yra odos virÅ¡utinio sluoksnio vientisumo suardymas.

Kai bÅ«na pažeista oda, tada kÅ«nas siunčia skysčius į tÄ vietÄ . Tie skysčiai turi kontaktÄ su oru ir pasidaro Å¡aÅ¡as. TeoriÅ¡kai Å¡aÅ¡as turėtų bÅ«ti po 24 valandų po sužalojimo, tačiau yra matęs, kai Å¡aÅ¡as atsirado ir po 4-5 valandų arba, kai Å¡aÅ¡as buvo lygus su oda, ar aukščiau, po 12 valandų. Kraujo krešėjimas atsako už kraujavimo stabdymÄ . Kai bÅ«na gilesnis nubrozdinimas ir apima gilesnius audinius, atsiranda ir skysčiai ir kraujas. Pirmame specialisto iÅ¡vados punkte apraÅ¡ytas pirmas nubrozdinimas, o antrame – antras nubrozdinimas.

Sužalojimas veide matomas nuotraukoje. Matė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas prieÅ¡ parÄ . Visos pasaulio knygos raÅ¡o, iÅ¡skyrus mÅ«sų literatÅ«rÄ , kad kraujosruvos spalva neleidžia nustatyti padarymo laiko. Tik gelsva spalva gali rodyti laikÄ , kad praėjo daugiau kaip 18 valandų po traumos. Po oda yra riebalinis audinys, kuris yra geltonas. Po riebaliniu audiniu yra plėvelė, kuri yra balta. Po plėvele yra raumenys, kurie yra raudoni. Vėliau po raumenimis yra kaulas, kuris yra balkÅ¡vas.

Visoms Å¡ioms spalvoms susimaiÅ¡ius, gaunasi ne ta pati spalva kaip odos. SusimaiÅ¡o kraujas su riebaline, plėvelės, raumenų spalva ir ne visada bÅ«na violetinė spalva. Nurodė, kad smaugimas gali bÅ«ti viena ranka arba dvejomis rankomis. Gali smaugimo metu smaugti abejomis rankomis, nes sÄ narys nenaudojamas. Peties sÄ narys nejuda ir gali bÅ«ti smaugiama su plaÅ¡taka ir pirÅ¡tais. Gali smaugti kitÄ asmenį su ribotais peties judesiais. Tam, kad bÅ«tų nustatytas peties sužalojimas, turėjo bÅ«ti atlikti specialÅ«s tyrimai.

Galėjo atlikti užduotyje nurodytus veiksmus su vieno peties sÄ nario ribojimu. Taigi, iÅ¡ apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis paneigė apeliacinio skundo argumentÄ , kad nuteistasis V. Å . negalėjo nukentėjusiajai atlikti kaltinime inkriminuoto smaugimo veiksmo abejomis rankomis dėl peties sužalojimo. Taigi, nuteistojo versijos, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, atsitrenkdama į kokius nors daiktus, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Be to, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, sužalojimus ant nukentėjusiosios veido patvirtina ne tik byloje apklaustų liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai E. Š. konstatuota kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, nubrozdinimas kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad butas (duomenys neskelbtini) yra stebimas vaizdo kameromis, nebuvo išimtos telefoninių pokalbių ir SMS turinio išklotinės iš jo telefono, kadangi liudytojai teigė, jog nuteistasis vis terorizavo skambučiais ir grasinimais. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla, neturi reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui ar nuteistojo kaltei pagrįsti/paneigti, todėl ikiteisminio tyrimo institucija pagrįstai šių nuteistojo nurodomų veiksmų neatliko.

Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti visi kaimynai, gyvenantys tame pačiame name, kaip ir nuteistasis, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ Ä¯rodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, o teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

18. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. Å . padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, praeityje teistas 15 kartų, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas ir administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikas padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau naujas veikas įvykdė praėjus vos savaitei.

Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad įvertinus Å¡ias aplinkybes, bausmės paskirtį nagrinėjamu atveju V. Å . užtikrins tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Todėl pagrįstai jam buvo parinkta laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos sankcijoje Å¡velnesnės bausmės. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po smurtinių veiksmų atlikimo, nuteistasis iÅ¡kart atsiprašė nukentėjusiosios E. Å ., po to savo atsipraÅ¡ymÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir siunčiamuose laiÅ¡kuose, kas liudija, kad po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis gailėjosi ir suprato, kad netinkamai pasielgė.

Ä®vertintina ir tai, kad V. Å . nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kas galėjo iÅ¡provokuoti nusikalstamÄ nuteistojo elgesį, neadekvačiÄ reakcijÄ Ä¯ kilusį konfliktÄ su nukentėjusiÄ ja. Be to, nagrinėjamu atveju nekilo jokių sunkių padarinių, nukentėjusiajai nustatytos tik kraujosruvos ir nubrozdinimas, todėl nusikalstamų veikų pavojingumas, kolegijos vertinimu, buvo nedidelis. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni, nei bausmės vidurkis.

19. Dėl kitų V. Å . apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, kadangi jie grindžiami subjektyvia apelianto nuomone ir prielaidomis. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė : nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį V. Å . paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. Å . paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir V. Š. skirta subendrinta - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V.

Å . skirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę ir skirti V. Å . subendrintÄ â€“ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti V.

Å . galutinę subendrintÄ â€“ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį. Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Vaidas Vasiliauskas Valdas Vitunskas