2013-10-09 Nr. AB-6073-3-61-3-02727-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-776/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02727-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. D. 2013 m. liepos 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-25123 dalį, susijusią su išieškojimu 211,72 Lt, suėjus senaties terminui, iš mokesčių mokėtojos – advokatės E. D., įpareigojant mokesčių administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą.

VMI 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priimtas dėl 434,36 Lt išieškojimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžiamas sprendimas buvo išsiųstas VMI 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23.17-08-3-4)-RNA-14641. Duomenų apie tai, kurią dieną pareiškėja gavo šį sprendimą, byloje nėra, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2013 m. gegužės 7 d. jau buvo susipažinusi su skundžiamo sprendimo turiniu. Pareiškėja skundą dėl VMI viršininko 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-25123 dalies teismui padavė 2013 m. liepos 17 d., t. y. praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti net ir skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 7 d. Pareiškėja neprašė atnaujinti praleistą terminą, todėl skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, nes VMI viršininko 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą gavo 2013 m. balandžio 15 d. (pagal voko nuorašą). Tačiau 2013 m. gegužės 7 d. ji pateikė prašymą taikyti senaties terminą dėl 211,72 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2007 sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. VMI 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjos prašymą atmetė ir nurodė, kad mokesčių administratoriaus veiksmai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja teigia, jog skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) pateikė 2013 m. birželio 18 d. - per 20 dienų nuo VMI 2013 m. gegužės 31 d. rašto gavimo dienos. Taip pat teigiama, jog mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, kuria ji ir pasinaudojo, tačiau MGK 2013 m. birželio 25 d. protokoliniu sprendimu skundą paliko nenagrinėtą. Dėl šio sprendimo pareiškėja 2013 m. liepos 17 d. padavė skundą teismui, teigdama, jog nėra praleidusi įstatymų nustatyto vieno mėnesio termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus ABTĮ nustatytą terminą, kai pareiškėja neprašė atnaujinti šio termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl to, kad, pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjos tvirtinimu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra praleistas, nes pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą nustatytu terminu kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prieš kreipdamasi į teismą pareiškėja klaidingai kreipėsi į MGK, kuriai byla nebuvo priskirtina, nes pareiškėjos keliamas ginčas nėra mokestinis. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo) 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. ABTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnį, Skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčas, kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, nenagrinėtinas privaloma ikiteismine tvarka. Administracinėje byloje Nr. AS-17-22/2007 buvo ginčijamas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš I. J. firmos turto. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčas, kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, nepriskirtinas prie mokestinių ginčų, kuriems taikoma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra. Toks ginčas nagrinėtinas ABTĮ numatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-17-22/2007, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-39-281/2008) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis), skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 20).

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi

pareiškėjai nėra užkirstas kelias kreiptis gynybos į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą akcentuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ši teisė turi būti įgyvendinta laikantis įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą terminų bei reikalavimų tokio kreipimosi formai ir turiniui (žr. administracines bylas Nr. AS525-575/2010, AS556-341/2009, AS63-404/2009).

Pareiškėjos klaidingas manymas dėl nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir kreipimasis ne į tą instituciją, į kurią turėtų kreiptis pareiškėja, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja gali paduoti naują, ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti praleistą terminą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas ir skunde nebuvo prašoma jį atnaujinti, teismas, atsisakydamas priimti skundą, teisingai taikė ABTĮ normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius