f3e4b1dd-e510-4fbd-9e98-0cc2de5a9986 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

         Civilinė byla Nr. 2-759/2011

          Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4, 106.8.2(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G. Č., A. Č.,

V. A., V. B., G. B., G. U., J. T., G. T., R. D., M. D., J. B., I. B., A. B., I. Š., L. G., P. G., A. T., T. T., V. S., D. T., A. D. A., V. P., I. B., K. J., K. J., E. P., S. P., L. R., A. R., E. Ž., J. V., V. G., S. B., V. S., A. S., D. K.,

I. L., L. A., D. J., A. D., R. J., R. J., E. S. Å ., D. R., A. K., A. A., J. A.,

V. V., G. A., S. Z., G. A., S. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8674-661/2010 pagal nurodytų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su bendru ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti neturinę žalÄ , t. y. priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams po 242 Lt turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. ŠiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad bendrame ieÅ¡kinyje nurodyti 52 asmenys negali bÅ«ti bendraieÅ¡kiais, nes kiekvieno iÅ¡ jų ieÅ¡kinio pagrindai, faktinės aplinkybės, kuriomis jie grindžia neturtinės žalos atlyginimÄ , yra skirtingi, skirtingu laiku, skirtingos ikiteisminio tyrimo institucijos, pradėjusios kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ , vienų ieÅ¡kovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kitų ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai, taip pat skirtingos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir baudžiamosios bylos. Dėl Å¡ių aplinkybių neturtinė žala turi bÅ«ti įrodinėjama kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų, pagal konkrečiÄ situacijÄ , iÅ¡reikalaujant konkrečiÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ar baudžiamÄ jÄ bylÄ . Â

Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad, nustačius, jog ieÅ¡kovai negali bÅ«ti Å¡ioje byloje bendraieÅ¡kiais ir, kad kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų reikalaujama priteisti suma nesiekia 100 000 Lt, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys yra neteismingas apygardos teismui ( CPK 27 str. 1 p.).        Â

III. Atskirojo skundo argumentai

IeÅ¡kovai pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo. Šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovai grindžia tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kovo diskrecija yra pasirinkti, kaip realizuoti savo procesines teises – pareiÅ¡kiant savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, ar tai darant su kitais asmenimis. Å iuo atveju ieÅ¡kovai savo reikalavimus kildina ne tik iÅ¡ baudžiamojo persekiojimo fakto, bet jį sieja su socialinės grupės persekiojimu. Tik veikdami vieningoje grupėje, ieÅ¡kovai gali tikėtis efektyvios savo pažeistų teisių gynybos ir, todėl ieÅ¡kinį reiÅ¡kia, bÅ«tent, kaip socialiai persekiojamų asmenų grupė.

2. Teismo nurodytos aplinkybės, t. y., kad neturtinės žalos padarymo (baudžiamojo persekiojimo) aplinkybės yra skirtingos, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nes objektyviai nėra jokių kliūčių teismui Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kintis bylos nagrinėjimo metu. Be to, pažymėtina, kad faktinių bylos aplinkybių analizė ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, negalima.       Â

3. Teismo nutartyje nenurodyta, kokia teisės norma teismas grindžia savo nuostatÄ , kad ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje negali bÅ«ti bendraieÅ¡kiais.

4. IeÅ¡kiniui atitinkant formalius procesinius reikalavimus, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio trÅ«kumus sukÅ«rė pats teismas – ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje imtasi analizuoti faktines ginčo aplinkybes, jas interpretuoti ir galiausiai konstatuoti ieÅ¡kinio neteismingumÄ apygardos teismui.Â

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Tai lemia, kad nagrinėjamoje byloje bus vertinama,

ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį. Absoliučių skundžiamos pirmosios

instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų

nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis

į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurias teismas, gavęs ieÅ¡kinį, privalo aiÅ¡kintis ex officio. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui – Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad bendrame ieÅ¡kinyje nurodyti 52 asmenys negali bÅ«ti bendraieÅ¡kiais, o, nustačius Å¡iÄ aplinkybę, kiekvieno ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma nesiekia

100 000 Lt , todėl Å¡is ieÅ¡kinys neteismingas apygardos teismui. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Â

CPK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas bendrai kelių ieÅ¡kovų arba keliems atsakovams, jeigu ieÅ¡kinio dalykas yra: 1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); 2) to paties pobÅ«džio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iÅ¡ reikalavimų atskirai galėtų bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas). Dažniausiai situacija, kai vienÄ iÅ¡ Å¡alių sudaro asmenų daugetas, kyla iÅ¡ santykių, pagrįstų bendrÄ ja nuosavybe ir prievolių nedalomumu bei solidarumu. Nagrinėjamu atveju tokios sÄ lygos nenustatytos. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų Å¡ioje byloje, kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrindai ir faktinės aplinkybės, kuriomis jie grindžia neturtinės žalos atlyginimÄ , yra skirtingi. Kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas skirtingu laiku, skirtingų ikiteisminio tyrimo institucijų, skirtinga buvo ir pradėtų ikiteisminių tyrimų baigtis, t. y. vienų ieÅ¡kovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kitų – ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, dar kitų ieÅ¡kovų baudžiamosios bylos jau iÅ¡nagrinėtos teisme ir jų atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Å¡iuo atveju neturtinė žala turi bÅ«ti įrodinėjama kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusių ieÅ¡kovų, pagal konkrečiÄ situacijÄ , iÅ¡reikalaujant konkrečiÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ar baudžiamÄ jÄ bylÄ .      Â

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad bendrame ieškinyje nurodyti 52 asmenys negali būti bendraieškiais, pagrįstai laikė šį ieškinį neteismingu apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

CPK 27 bei 28 straipsniuose yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Iš ieškinio reikalavimų šioje byloje matyti, kad kiekvieno iš ieškovų reikalaujama priteisti suma nesiekia 100 000 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys yra neteismingas apygardos teismui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kurios nėra pagrindo panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais (CPK 329 str., 338 str.)Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Â

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

                                                                                              Virginija

Čekanauskaitė

Danutė Milašienė

Vytas Milius