2018-02-13 Nr. AB-3019-3-62-3-02456-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-102-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02456-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 924 (toliau – ir Aktas), kuris pradėtas 2015 m. rugsėjo 17 d. ir baigtas 2017 m. rugsėjo 26 d. ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą (toliau – ir atsakovas, Miškų tarnyba) pakartoti administracinę procedūrą iš naujo; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2R-338(4R-607) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“.

Pareiškėja nurodė, kad kartu su kitais pareiškėjais 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu kreipėsi į Miškų tarnybą, nurodydama šias faktines aplinkybes: Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymą Nr. D1- 395, kurio nurodė Miškų tarnybai pradėti Kauno, Klaipėdos, Jurbarko rajonų, Neringos, Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo procedūrą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso statinys – poilsio namelis, esantis valstybinės žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Neringos m. sav. (toliau – ir Žemės sklypas).

Pagal parengtą Neringos savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą (toliau – ir Projektas) Žemės sklypo teritorija yra įtraukta į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. 2015 m. liepos 31 d. Neringos savivaldybės patalpose vyko viešas Projekto svarstymas, buvo sutarta, kad Miškų tarnyba sudarys komisiją, kuri, dalyvaujant statinių – poilsio namelių, savininkams, atliks faktinę miško naudmenų inventorizaciją Žemės sklype, t. y. nustatys miško buvimo (nebuvimo) faktą, dėl Komisijos sudarymo ir inventorizacijos atlikimo pareiškėja kreipėsi ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymu.

Komisija 2015 m. rugsėjo 17 d., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, atliko ginčo plotų apžiūrą vietoje. Pareiškėja gavo 2015 m. lapkričio 3 d. Miškų tarnybos raštą Nr. R2-1506, kuriuo buvo informuota, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymo nagrinėjimas sustabdytas remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, nes Miškų tarnyba gavo informacijos, kad dėl Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės girininkijos 49 kvartalo 89 taksacinio sklypo teritorijos šiuo metu vyksta 5 teisminiai ginčai. 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į Miškų tarnybą, prašydamas atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti faktinę miško naudmenų inventorizaciją. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas skundžiamas Miškų tarnybos 2017 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R2-1723, kurio priedas buvo Aktas.

Akto išvados yra šios: Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) registruoto Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės girininkijos 49 kvartalo 89 taksaciniame sklype (toliau – ir taksacinis sklypas) medynas sudaro 0,396 ha, miško laukymė – 0,086 ha, pastatais užimta miško žemės teritorija – 0,048 ha, kitais inžineriniais įrenginiais užstatyta miško žemės teritorija sudaro 0,049 ha plotą; taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas teisės aktų normomis, nėra duomenų, kokia medžių rūšis vyrauja, ar augalija panašaus amžiaus ir kt., todėl nėra jokio pagrindo 0,396 ha plotą priskirti medynams.

Išvada, kad miško laukymė užima 0,086 ha plotą yra nevienareikšmiška, nes tokios sąvokos nėra vartojamos teisės aktuose. Padarytas pažeidimas dėl pastatais užimtos miško žemės teritorijos, sudarančios 0,048 ha (kitais inžineriniais įrenginiais užstatyta miško žemės teritorija yra 0,049 ha ploto). Pastatais užstatytos teritorijos negali būti priskirtos nei miškui, nei miško žemei. Pareiškėjos nuomone, VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 2R-338(4R-607) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“, kuriuo atsisakyta priimti jos skundą kaip nežinybingą, yra nepagrįstas, todėl pareiškėja teikia skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kadangi tokia alternatyvi apskundimo tvarka numatyta Miškų tarnybos 2017 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. R2-1723.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. J. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, o jo rezultatai įforminti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 924. Miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintų Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad, gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai, pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu. Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas minėto aprašo 12 punkte nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad prašomame panaikinti Akte nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai, ir pats Aktas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje, kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis. Kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 17 str.). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo – Kadastro duomenų įrašymo/keitimo. Nagrinėdamas tokį ginčą, teismas įvertins ir tarpinius (procedūrinius) sprendimus bei jais padarytų pažeidimų įtaką galutinio procedūros sprendimo teisėtumui. Kadangi pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, jos skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Miškų tarnybą pakartoti administracinę procedūrą iš naujo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Aktą, todėl, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą dėl Akto panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 31 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). Pareiškėja prašo panaikinti VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2R-338(4R-607) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“. VAGK buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį atsakovo buveinė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl byla priskirtina nagrinėti Vilniaus, o ne Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas šią pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai; išaiškino pareiškėjai, kad dėl VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 2R-338(4R-607) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ panaikinimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėja I. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad jai kilo abejonių, ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ar Kauno apygardos administraciniam teismui turi būti pateiktas skundas, todėl kreipėsi į abu teismus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6157-790/2017 išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas iš pradžių manė, kad pareiškėjos skundas turi būti priimtas, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nurodė pašalinti skundo trūkumus, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir pareiškėjos skundą priimti atsisakė. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad skundžiamas Aktas objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, kadangi galiojantys teisės aktai nustato skirtingus ribojimus ūkinei veiklai rekreacinės paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypuose. Išvadose padarytas pažeidimas yra padarytas kalbant apie pastatais užimta miško žemės teritoriją, sudarančią 0,048 ha (kitais inžineriniais įrenginiais užstatyta miško žemės teritorija yra 0,049 ha ploto). Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 18 dalių nuostatomis, pastatais užstatytos teritorijos negali būti priskirtos nei miškui, nei miško žemei. 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėja, veikdama per savo atstovą, kreipėsi į Miškų tarnybą, prašydama pakartoti administracinę procedūrą, tačiau atsakovas, surašydamas 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. R2-2182, atsisakė tai padaryti ir kitos galimybės, kaip tik teisminiu keliu ginti savo pažeistas teises, pareiškėja nemato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos I. J. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka) ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. spalio 27 d. skundu kreipėsi į VAGK, prašydama panaikinti Aktą ir įpareigoti Miškų tarnybą pakartoti administracinę procedūrą dėl miško naudmenų apžiūros ir inventorizacijos pagal pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymą iš naujo. VAGK pirmininkas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 2R-338(4R-607) atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nežinybingą, konstatavęs, kad skundžiamas Aktas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, sukeliančiu pareiškėjai teisines pasekmes, o yra procedūrinis dokumentas. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu VAGK pirmininko sprendimu, 2017 m. lapkričio 30 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Aktą, įpareigoti Miškų tarnybą pakartoti administracinę procedūrą iš naujo, panaikinti VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2R-338(4R-607). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 30 d. skundą su analogiškais reikalavimais pareiškėja pateikė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi (įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d.) atsisakė priimti pareiškėjos I. J. skundą, išaiškino pareiškėjai, kad skundą dėl VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 2R-338(4R-607) ji nustatyta tvarka turi teisę paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, šioje byloje skundžiama 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti pareiškėjos skundą, motyvuodamas tuo, kad skundžiamas Aktas pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių nesukelia (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pareiškėjos skundo dalį dėl VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 2R-338(4R-607) atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, kadangi atsakovo – VAGK buveinė yra Vilniaus mieste (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.); išaiškino pareiškėjai, kad dėl minėto VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 2R-338(4R-607) panaikinimo ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėja savo atskirąjį skundą grindžia ir su skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka iš esmės tuo aspektu, kad Aktas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi galiojantys teisės aktai nustato skirtingus ribojimus ūkinei veiklai rekreacinės paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypuose; pareiškėja nesutinka su Akte nustatytomis aplinkybėmis dėl žemės sklypo dalių priskyrimo miškui ar miško žemei.

Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. Įsakymu Nr. 198-13-V (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 7 punktas numatė, kad gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Patikrinimą atlieka Miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija), pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre.

Pagal Tvarkos aprašo 11 punktą sprendimas dėl Kadastro duomenų taisymo įforminamas laisvos formos Kadastro duomenų taisymo aktu (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį pasirašo prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Miškų tarnybos darbuotojas ir Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o tvirtina Miškų tarnybos direktorius. Tvarkos aprašo 12 punktas numato, kad nepagrįsti suinteresuotų asmenų prašymai taisyti Kadastro duomenis yra atmetami, šie asmenys informuojami apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo galimybes Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Tvarkos aprašo 13 punktas numato, kad vadovaujantis šiuo aprašu sprendimus ir procedūrų pažeidimus dėl Kadastro duomenų tikslinimo nagrinėja Miškų tarnybos direktoriaus sudaryta Komisija, o Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir šiuo metu galiojančiame Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos apraše, patvirtintame Miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 260-15-V.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Aktą, kuris priimtas pagal Tvarkos aprašo pavyzdinę formą (Tvarkos aprašo 5 priedas), byloje nėra duomenų, kad Tvarkos aprašo nustatyta tvarka būtų priimtas sprendimas dėl Kadastro duomenų taisymo (Kadastro duomenų taisymo aktu (Tvarkos aprašo 6 priedas)), todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Kauno apygardos administracinio teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad skundžiamas Aktas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir yra tarpinio (procedūrinio) pobūdžio, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, iš esmės teisinga, nes minėtu Aktu Kadastro duomenys dėl pareiškėjos Žemės sklypo nebuvo taisomi, juo tik nustatytos aplinkybės, kad Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės girininkijos 49 kvartalo 89 sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nustatyta, kad sklype medynas sudaro 0,396 ha, miško laukymė – 0,086 ha, pastatais užstatyta miško žemės teritorija – 0,048 ha, kitais inžineriniais įrenginiais užstatyta miško žemės teritorija sudaro 0,049 ha plotą.

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė Miškų tarnybos 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. R2-2182 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 924“, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 17 d. skundu kreipėsi į Miškų tarnybą dėl Akto panaikinimo ir administracinės procedūros pakartojimo iš naujo. Pareiškėja šiuo Miškų tarnybos 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. R2-2182 informuota, kad jos skundas išnagrinėtas, atsižvelgiant į tyrimo išvadas, kurios pridėtos, Aktas nenaikintinas ir administracinė procedūra iš naujo nebus kartojama. Taigi, pareiškėjai apskundus Aktą Miškų tarnybai, jos skundas buvo išnagrinėtas Tvarkos aprašo 13 punkto nustatyta tvarka, ir, vadovaujantis minėto punkto nuostatomis, būtent toks Miškų tarnybos direktoriaus Komisijos sprendimas dėl pareiškėjos 2017 m. lapkričio 17 d. skundo išnagrinėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Miškų tarnybos 2017 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. R2-2182 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 924“ buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu. Teismas kartu su atskiruoju skundu gavęs dokumentus, patvirtinančius, kad yra priimtas aktas, kuris gali būti skundžiamas teisme pareiškėjos keliamame ginče, turėjo panaikinti savo nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą. Tai, kad reikalavimas dėl rašto panaikinimo nebuvo tiksliai suformuluotas pareiškėjos paduotame skunde, nesudarė pagrindo konkrečiu atveju atsisakyti priimti skundo, bet sudarė pagrindą išaiškinti pareiškėjai jos procesines teises dėl skundo patikslinimo.

Visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Pažymėtina, jog dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę, ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. Virgilijus Valančius. Kodėl administracinis teismas turi būti aktyvus. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. 2006 m. rugpjūčio 14-15, Vilnius. Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. 2006 Mykolo Romerio universitetas, p. 170-171; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013).

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad pareiškėjos reikalavimus, susijusius su Akto panaikinimu teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja skundu prašė panaikinti VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2R-338(4R-607), kuriuo VAGK pirmininkas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Akto kaip nežinybingą VAGK, kadangi skundžiamas aktas pareiškėjais nesukelia teisinių pasekmių. Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti šią pareiškėjos skundo dalį kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, kadangi atsakovo – VAGK, buveinė yra Vilniaus mieste ir išaiškino pareiškėjai teisę šį VAGK pirmininko sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, kreipusis dėl Akto panaikinimo skundu į VAGK, pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. VAGK yra viena iš administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančių institucijų dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 27 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi, pagal pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2R-338(4R-607), atsakovu išlieka Miškų tarnyba. Kadangi atsakovo – Miškų tarnybos, buveinė yra (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį atsakovo buveinė buvo Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl šis skundo reikalavimas buvo teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui (dabar – Regionų apygardos administracinis teismas), taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjos skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius