2024-06-12 Nr. AB-9424-3-61-3-09549-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1152-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09549-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. S., dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ (toliau –pareiškėjas, Teatras) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 20 d. išvadą Nr. 19-I/2022 (toliau – Išvada); 2) įpareigoti Komisiją klausimą dėl suinteresuoto asmens M. R. S. profesinės ligos pagal 2021 m. gruodžio 17 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2021-SD-131 nustatymo pagrįstumo išnagrinėti iš naujo ir įvertinti visas sprendimui priimti svarbias aplinkybes; 3) nustačius, kad Teatras praleido terminą skundui Komisijai dėl Komisijos 2021 m. gruodžio 17 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2021-SD-131 pateikti, terminą atnaujinti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Viešosios įstaigos „Kauno miesto poliklinikos“ darbo medicinos gydytoja P. N. 2021 m. gruodžio 17 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2021-SD-131 (toliau – Aktas) buvusiam Teatro darbuotojui M. R. S. (toliau – Darbuotojas) nustatė profesinę ligą: profesinę (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

2.2. Darbuotojas 2022 m. kovo 5 d. pateikė prašymą Teatrui atlyginti žalą dėl netekto darbingumo (toliau – Prašymas). Pareiškėjas iki 2022 m. kovo 5 d. informacijos apie Darbuotojo profesines ligas neturėjo – apie Aktą buvo informuotas tik 2022 m. kovo 5 d. 2022 m. kovo 28 d., susipažinęs su prie Prašymo pridėtu Aktu ir nepraleisdamas termino skundui pateikti, Teatras pateikė Komisijai skundą, kurį išnagrinėjusi, Komisija 2022 m. spalio 20 d. priėmė Išvadą.

2.3. Komisija padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Akto Komisijai pateikimo terminą, todėl nepagrįstai paliko jį nenagrinėtą. 2022 m. kovo 5 d. gavęs Aktą, Teatras kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija), prašydama paaiškinti, kodėl Aktas nustatyta tvarka nebuvo išsiųstas Teatrui. Inspekcija 2022 m. kovo 17 d. informavo, kad Aktas buvo siųstas 2022 m. sausio 3 d. Atlikus vidinį tyrimą, buvo nustatyta, kad Teatras apie Aktą sužinojo tik 2022 m. kovo 5 d. dėl Personalo skyriaus vyresniosios specialistės - referentės S. S. netinkamo darbo pareigų vykdymo. Pagal S. S. pareigybės aprašymą, ji turėjo pareigą registruoti gaunamus ir siunčiamus raštus, sisteminti gaunamus raštus ir informaciją, ją perduoti vykdytojams, kontroliuoti vykdymo terminus, taip pat nedelsdama informuoti Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovą apie visas nestandartines situacijas, susijusias su Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus darbu, tačiau apie Aktą nei Teatro Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovei, nei kitam Teatro kolektyvo nariui nepranešė. 2022 m. kovo 25 d. dėl grubių darbinių pareigų pažeidimo darbo santykiai su S. S. buvo nutraukti bendru šalių susitarimu, S. S. pripažino grubų darbo santykių pažeidimą. Teatras, nepraleisdamas 2 mėnesių termino nuo Akto gavimo (2022 m. kovo 5 d.), 2022 m. kovo 25 d. pateikė skundą dėl Akto, todėl mano, kad Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad Teatras praleido terminą skundui pateikti.

2.4. Komisija Išvadoje nurodė atsisakanti nagrinėti skundą, nes pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti, tačiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai), nei joks kitas taikytinas teisės aktas nenumato teisės Komisijai šiuo pagrindu atsisakyti nagrinėti skundą. Pagal Nuostatų 17 punktą Komisija turi teisę atsisakyti nagrinėti skundą tik tuo atveju, jeigu skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai arba pareiškėjas per Komisijos nurodytą ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą nepateikia profesinės ligos priežasčių tyrimo arba profesinės ligos patvirtinimo akto. Tai baigtinis pagrindų, kuriais Komisija gali atsisakyti jai nagrinėti pateiktą skundą, sąrašas.

2.5. Skundas turėjo būti išnagrinėtas, nes Darbuotojas iki Covid-19 pandemijos pradžios (2020 m. kovo 14 d. )buvo sveikas, sveikata nesiskundė, 2018 m. pavasarį ir vasarą, visus 2019 m. vykdė individualią veiklą, kurios poveikis sveikatai nėra nustatytas. Be to jis pats patvirtino, kad sveikatos negalavimus sukėlė (duomenys neskelbtini)infekcija, kuria Darbuotojas susirgo 2020 lapkričio mėn. Darbuotojas gyvena Vilniuje, tačiau dėl neaiškių aplinkybių Aktas buvo priimtas Kaune, kas pareiškėjui kelia abejonių dėl Akto priėmimo aplinkybių ir (ne)pagrįstumo. Komisija šias aplinkybes ignoravo ir dėl nepagrįstų motyvų atsisakė nagrinėti skundą, palikdama galioti nepagrįstą ir neteisėtą Aktą, todėl Išvada turi būti panaikinta.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

3.1. Atsakovo Komisijos atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.2. Komisija 2022 m. kovo 28 d. gavo pareiškėjo skundą dėl Akto, kuriuo pareiškėjas prašė Aktą panaikinti. Komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. posėdyje buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas ir nuspręsta kreiptis į Inspekciją prašant patikslinti, kada pareiškėjui buvo išsiųstas Aktas, bei kreiptis į pareiškėją, prašant patikslinti, kada buvo gautas Aktas. 2022 m. spalio 7 d. gautas Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus raštas Nr. 1EK(13.1Mr)-243, kuriame nurodyta, kad Aktas pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. sausio 3 d., pareiškėjo gautas bei perskaitytas 2022 m. sausio 4 d.

3.3. 2022 m. spalio 10 d. gautuose pareiškėjo paaiškinimuose pažymėta, jog Teatras apie Aktą sužinojo tik Darbuotojui pareiškus reikalavimą atlyginti žalą dėl netekto darbingumo. Gavęs Aktą, Teatras kreipėsi į Inspekciją, prašydamas paaiškinti, kodėl Aktas nustatyta tvarka nebuvo išsiųstas Teatrui. Teigia, kad 2022 m. kovo 17 d. Inspekcijos darbuotoja pranešė Teatro Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovei, kad Aktas buvo išsiųstas 2022 m. sausio 3 d. Atlikus vidinį tyrimą, buvo nustatyta, kad Teatras apie Aktą sužinojo tik 2022 m. kovo 5 d. dėl Teatro darbuotojos S. S. netinkamo darbinių pareigų vykdymo. S. S., gavusi aktą, nepranešė Teatro Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovei ar kitam kolektyvo asmeniui apie gautą Aktą.

3.4. Komisija 2022 m. spalio 20 d. posėdyje sprendė pareiškėjo skundo dėl Akto priėmimo klausimą, įvertino surinktus duomenis, kad pagal Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 7 d. raštą Nr. 1EK(13.1Mr)-243 Inspekcija Aktą 2022 m. sausio 3 d. išsiuntė pareiškėjui, pareiškėjas Aktą gavo ir perskaitė 2022 m. sausio 4 d., kad šiuos duomenis taipogi iš esmės patvirtino pareiškėjas 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. 1EK(13.1Mr)-244, nurodydamas, kad Aktą gavo Teatro darbuotoja S. S.. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skundą dėl Akto Komisijai pateikė 2022 m. kovo 28 d., Komisija konstatavo, kad praleistas Nuostatų 34 punkte nustatytas 2 mėnesių nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo skundo pateikimo Komisijai terminas. Atsižvelgdama į tai, Komisija vienbalsiai nusprendė, kad pareiškėjas praleido Akto apskundimo terminą, todėl nutarta atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą.

3.5. Aktas pareiškėjui įteiktas tinkamai – 2022 m. sausio 4 d. įteiktas darbuotojai S. S., kuri Akto gavimo metu ėjo Teatro Personalo skyriaus vyresniosios specialistės-referentės pareigas, pagal pareigybės aprašymą turėjo teisę siunčiamą dokumentą priimti ir perduoti toliau vykdyti. Aplinkybę, kad pareiškėjas laiku nespėjo pateikti skundo Komisijai, lėmė netinkamas pareiškėjo darbo organizavimas ir nepakankama jo kontrolė t. y. pareiškėjo nerūpestingumas ir aplaidumas, kas, atsakovo manymu, reiškia, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių ir negali būti atnaujintas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų kriterijų.

3.6. Vertinant skundo dėl profesinės ligos patvirtinimo termino atnaujinimo klausimą, reikia vadovautis Nuostatų 34 punktu, kuris nustato 2 mėnesių terminą nuo Akto gavimo skundui Komisijai paduoti ir nenumato galimybės šį terminą pratęsti. Tokiu būdu, šis terminas yra naikinamasis ir asmuo, per 2 mėnesius nesikreipęs į Komisiją, praranda galimybę šia teise pasinaudoti. Komisija savo sprendimą pagrindė Nuostatų 34 punktu, kuris nustato darbdaviui (pareiškėjui) 2 mėnesių terminą nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo skundui Komisijai paduoti ir atitinkamai Komisijos teisę tokia tvarka pateiktus skundus nagrinėti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S2-1971 pranešė Darbuotojui, kad negali suteikti darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P1-2842 nutraukė darbo sutartį su Darbuotoju Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir negali būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas).

5.2. Inspekcija, tirdama profesinės ligos aplinkybes, 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-1-20531 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti duomenis apie Darbuotoją ir jo darbo aplinkos kenksmingus veiksnius. Pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. raštu Nr. S2-2183 pateikė duomenis apie Darbuotoją ir jo darbo aplinkos kenksmingus veiksnius.

5.3. Inspekcija 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-131, o 2021 m. gruodžio 17 d. – Aktą Darbuotojo atžvilgiu.

5.4. Atsakovas 2022 m. kovo 28 d. gavo pareiškėjo skundą dėl Akto. Pareiškėjas 2022 m. spalio 10 d. pateikė paaiškinimus, kodėl skundą dėl Akto pateikė tik 2022 m. kovo 28 d. Atsakovas 2022 m. spalio 20 d. priėmė Išvadą, kuria atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Akto.

5.5. Nėra ginčo, kad atsakovas Išvadą priėmė 2022 m. spalio 20 d., pareiškėjas skundą pateikė 2022 m. gruodžio 14 d., taigi praleido skundo padavimo teismui terminą, kuris suėjo 2022 m. lapkričio 20 d. ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti. Todėl mano, kad skundas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu turėjo būti nepriimtas, o priėmus, byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu. Pareiškėjas praleido terminą skundui atsakovui dėl Akto paduoti ir nėra svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad jis termino pateikti skundą dėl Akto nėra praleidęs. Vadovaujasi ABTĮ 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas pagal Nuostatų 34 punktą turėjo teisę per 2 mėnesių terminą nuo Akto gavimo dienos pateikti atsakovui skundą dėl Akto. Pareiškėjas neneigė atsakovo Išvadoje nurodytos aplinkybės, jog pagal Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 7 d. raštą Nr. 1EK(13.1Mr)-243 Inspekcija Aktą 2022 m. sausio 3 d. išsiuntė pareiškėjui, pareiškėjas Aktą gavo ir perskaitė 2022 m. sausio 4 d. Pareiškėjas prie skundo pateikė duomenis, kad jos darbuotoja S. S. 2022 m. kovo 27 d. nutraukė darbo santykius abiejų šalių susitarimu, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai, kokia šios darbo sutarties nutraukimo priežastis.

5.6. Vertinant, kada darbdavys (t. y. pareiškėjas) gavo Aktą, yra nesvarbu, ar šį dokumentą gavo generalinis direktorius, kitas vadovas ar raštinės darbuotojas. Tai, kad pareiškėjo darbuotoja dėl nepaaiškinamų priežasčių daugiau nei 2 mėnesius neva nepranešė pareiškėjo vadovybei apie Aktą nepateisina darbdavio veiksmų, nes darbdavys privalo pats sukurti ir turėti tinkamą darbo organizavimo, įskaitant darbo drausmės pažeidimų nustatymo bei užkardymo, sistemą. Pareiškėjas yra didžiulė biudžetinė įstaiga, turinti 636 darbuotojus, taigi tikrai turėjo ir turi visas galimybes užtikrinti, kad skundas dėl Akto būtų laiku paduotas.

5.7. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, jog Aktas būtų pasiekęs kokiu nors neįprastu būdu (perduotas asmeniškai), arba įteiktas pvz. darbuotojui neturinčiam nieko bendro su raštų gavimu (pvz. valytojui). Priešingai, pareiškėjas pateikė paaiškinimus ir duomenis, jog dokumentą gavo personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistė-referentė. Pareiškėjas ne tik nepateikė įrodymų, kad jo darbuotoja sąmoningai nuslėpė dokumentą, bet ir įrodymų, jog jos darbo sutarties nutraukimas buvos susijęs su Akto neįteikimu vadovybei. Pareiškėjas neprašo teismo panaikinti Akto, todėl teismas negali atnaujinti termino skundui paduoti dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas teismui net nereiškia (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis).

5.8. Pagal Nuostatų 21 punktą darbdavys, nesutinkantis su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, per 3 darbo dienas po to, kai susipažįsta su aktu, pateikia raštą, kuriame nurodo nesutikimo motyvus. Tokio nesutikimo rašto pareiškėjas nėra pateikęs. Vadovaujantis Nuostatų 22 punktu, pareiškėjas per 3 darbo dienas nepateikė skundo Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl Inspekcijos inspektoriaus, tiriančio įtariamos profesinės ligos priežastis, sprendimo. Vadovaujantis Nuostatų 26, 28 punktais, pareiškėjas sutiko su Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-131 nurodytomis profesinės ligos priežastimis, neginčija, kad šį aktą gavo, nepateikė nesutikimo su šiuo aktu, be to, pats savo 2021 m. spalio 27 d. raštu Nr. S2-218 nurodė Darbuotojo profesinės ligos priežastis.

5.9. Profesinės ligos patvirtinimo aktu yra patvirtinama profesinė liga vadovaujantis medicininiais dokumentais ir profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu pagal Nuostatų 29, 31 punktus atsakovas sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu (Įstatymo 44 straipsnio 8 dalis), tačiau ne su profesinės ligos priežasčių nustatymu, kurių pareiškėjas neginčijo ir neginčija. Pareiškėjo skundo pagrindas išeina už galimų skundo ribų pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalį, Nuostatų 32 punktą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės turėjo būti ginčijamos savo laiku, laikantis Įstatymo, Nuostatų nustatytos tvarkos. Be to, dėl tokių skundų atsakovais turėtų būti visiškai kiti asmenys, todėl galimai pareiškėjas pareiškė skundą netinkamam atsakovui (ABTĮ 53 straipsnis). Tokių kitų asmenų sprendimams ginčyti yra nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka, o pareiškėjas jau yra praleidusi terminus ja pasinaudoti.

5.10. Pareiškėjas, neginčijęs profesinės ligos priežasčių, negali savo skundo formuluoti taip, tarsi jis šiame procese jas galėtų ginčyti. Pareiškėjas turėtų iš esmės referuoti į Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 3 ir 4 punktų taikymą priimant Aktą, tačiau pareiškėjas šio akto neginčija.

5.11. Aplinkybė, jog Darbuotojas gyvena Vilniuje, o Aktas priimtas Kaune, neturi visiškai jokio ryšio su skundo nagrinėjimo ribomis. Darbuotojas kreipėsi į darbo medicinos gydytoją, kuris jį galėjo anksčiausiai priimti, nes Vilniuje darbo medicinos gydytojų užimtumas didesnis ir jam būtų reikėję ilgiau laukti šio gydytojo.

5.12. Pareiškėjas, nurodydamas, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo darbo pas pareiškėją metu vykdė trumpalaikes veiklas, kurių poveikis sveikatai neva nėra ir nebuvo įvertintas, sąmoningai pamiršta, jog neginčijo Inspekcijos 2021 m. lapkričio 26 d. priimto profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-131, nepateikė nesutikimo su šiuo aktu, pats pateikė informaciją apie profesinės ligos priežastis Inspekcijai, kurią dabar norėtų paneigti, tačiau kuri negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

5.13. (duomenys neskelbtini) liga trečiasis suinteresuotasis asmuo užsikrėtė dirbdamas pas pareiškėją. (duomenys neskelbtini)liga chronologiškai negalėjo turėti poveikio sveikatos sutrikimams, chronologiškai diagnozuojamiems gydytojų nuo 1996 m. gegužės 8 d. Šie sutrikimai, beje, buvo nurodyti Inspekcijos 2021 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-131, jų pareiškėjas neginčijo, todėl jo teiginiai, jog Darbuotojo profesinės ligos atsirado nuo (duomenys neskelbtini), yra niekuo neparemti bei chronologiškai nedera su mediciniais duomenimis.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, darbuotojas, darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad Aktą gavo 2022 m. sausio 4 d., tačiau tvirtina apie Aktą sužinojęs tik 2022 m. kovo 5 d. iš Darbuotojo prašymo, nes anksčiau apie jį nepranešė netinkamai pareigas vykdžiusi pareiškėjo darbuotoja Personalo skyriaus vyresnioji specialistė - referentė S. S..

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl kurios jis praleido terminą skundui pateikti Komisijai, t. y. kad darbuotoja S. S. grubiai pažeisdama pareigas nepranešė apie Aktą kitai darbuotojai, nepripažintina svarbia ir objektyvia termino praleidimo priežastimi, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ši pareiškėjo darbuotoja iš tiesų neperdavė Akto jokiam kitam Teatro administracijos darbuotojui. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog minėta darbuotoja grubiai pažeidė pareigas, paneigia pačios pareiškėjo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad darbo santykiai su šia darbuotoja nutraukti bendru šalių susitarimu ir nėra jokių duomenų apie tai, kad darbo santykiai nutrūko būtent dėl Akto neperdavimo. Teismas taip pat pabrėžė, jog netgi jeigu ir būtų nustatyta, kad minėta darbuotoja neperdavė Akto, tai nebūtų pagrindas konstatuoti, jog terminas buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra seniai veikianti didelė įstaiga, 1998 m. paskelbta nacionaline institucija, todėl turi teisę pats savarankiškai įdarbinti asmenis ir pareigą organizuoti darbą taip, kad darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas. Taigi tuo atveju, jeigu darbuotojas netinkamai vykdo savo pareigas ar jų nevykdo, atsakingas yra būtent pareiškėjas.

10. VšĮ „Kauno miesto poliklinikos“ darbo medicinos gydytoja P. N., Aktu nustačiusi Darbuotojui profesinę ligą, 2021 m. gruodžio 17 d. medicinos dokumentų išrašu nukreipė Darbuotoją į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui pagal Aktą nustatyti, taip pat dokumentus, susijusius su Darbuotojo profesine liga, 2021 m. gruodžio 20 d. persiuntė Inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, kuris 2022 m. sausio 3 d. išsiuntė juos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Darbuotojo 2022 m. kovo 5 d. prašyme Teatro direktoriui nurodyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad, Aktu nustačius profesinę ligą, Darbuotojui konstatuotas 70 proc. netektas darbingumas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-1154 profesinė liga pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes nurodė, jog atnaujinus pareiškėjui terminą skundui dėl Akto Komisijai paduoti, akivaizdžiai būtų paneigtas administracinių teisinių santykių stabilumo principas.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atmetus skundą, apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui 974,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

13.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kad pareiškėjas praleido terminą dėl priežasčių, kurios realiai nepriklausė nuo Teatro. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nespręsta ir tai, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties – atsitiktinės pareiškėjo darbuotojos klaidos, kada terminas praleistas itin nežymiai. ABTĮ numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 7 d.). Šiuo atveju nėra instituto atnaujinti terminą pateikti skundą Komisijai nei Nuostatose, nei kitame teisės akte, kuris šiuos santykius reglamentuoja. Dėl to pagal analogiją turi būti taikomas termino atnaujinimo institutas, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus (ABTĮ 4 str. 7 d.).

13.2. Pagal analogiją šioje byloje turi būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais išaiškinta, kad atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie numatyti ir ABTĮ 4 str. 7 d., terminą praleidus nedaug ir dėl atsitiktinės klaidos, veikiant sąžiningai ir operatyviai, toks terminas privalo būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009). Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą saisto imperatyvas, plėtojant ir užtikrinant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą administraciniuose teismuose, analizuoti nacionalinių teismų. Negali susiklostyti tokia situacija, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina teisę į teisminę gynybą, kada įvyksta atsitiktinė ir sąžininga klaida, kuri operatyviai ištaisoma, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tai ignoruoja ir taiko įstatymą formaliai, rigoristiškai (pernelyg griežtai), kas prieštarauja šalių rungimosi principui.

13.3. Terminą pareiškėjas praleido nežymiai. Tariant, kad terminas suėjo 2022 m. kovo 4 d., kaip nurodyta skundžiamame sprendime, pareiškėjas praleido terminą pateikti skundą vos 24 kalendorinėmis dienomis. Iš 24 kalendorinių dienų tėra 18 darbo dienų. Apie poreikį imtis teisinių veiksmų dėl Akto pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. kovo 17 d., o tai iki 2022 m. kovo 25 d. sudaro tik 6 darbo dienas. Tai tik 10 proc. nuo viso termino (t. y. buvo 59 dienos apskundimui, o praleista tik 6 darbo dienomis).

13.4. Teisė į teisminę gynybą yra svarbesnis teisinis interesas (vertybė) nei sankcija šaliai neleisti pasisakyti dėl priimto administracinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Jeigu vien tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai (10 proc.) ir veikiant operatyviai, gali lemti, jog bus atimta teisė į teisminę gynybą, tokiu atveju administraciniame procese teisė į teisminė gynybą tampa tik deklaratyviu teiginiu, formalumu, kuris nėra ginamas realiomis ir veiksmingomis priemonėmis. Dėl to nagrinėjamu atveju dėl skundžiamo Sprendimo pareiškėjo teisė į teisminę gynybą apribota visiškai neproporcingai, nes pareiškėjas veikė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, nedelsdamas pateikė skundą vos sužinojęs apie Aktą ir terminą praleido vos 10 proc. nuo viso termino (ABTĮ 4 str. 7 d.).

13.5. Teatras nėra įprastas verslo subjektas, aplaidžiai vykdantis pareigas, bet kultūros įstaiga, viešoji įstaiga, kuriai, kaip viešai žinoma, nuolatos stinga tinkamo finansavimo. Viešai žinoma aplinkybė, kad nei Teatro menininkai, nei administracija neturi tinkamo finansavimo. Atitinkamai, Teatras neturi išteklių ir resursų užtikrinti, kad administracijoje dirbantys darbuotojai tinkamai atliktų pareigas kiekvieną kartą. Nagrinėjamu atveju įvyko atsitiktinė klaida, į kurią pareiškėjas sureagavo itin atsakingai – šiuo metu S. S. nebedirba. Nėra jokios informacijos, kad Teatras nuolatos veikia neatsakingai.

13.6. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta, kodėl šiuo atveju yra svarbesnis administracinių teisinių santykių stabilumas, nei Teatro teisė į teisminę gynybą. Pripažinus, kad administracinių teisinių santykių stabilumas svarbesnis, pareiškėjas niekaip nebegali kvestionuoti Akto, kuris yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Termino atnaujinimas nesuteiks ir nepagrįsto pranašumo kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, nes jiems bus suteikta galimybė pasisakyti, atsiliepti ir niekaip kitaip jų teisės nebus suvaržytos labiau nei pareiškėjo.

13.7. Nei Nuostatai, kurie reglamentuoja Komisijos veiklą, nei kitas taikytinas teisės aktas nenumato teisės Komisijai šiuo pagrindu atsisakyti nagrinėti Skundą. Dėl šios priežasties Išvada priimta be teisinio pagrindo ir turi būti panaikinta. Pagal Nuostatus Komisija turi teisę atsisakyti nagrinėti skundą, tik jeigu skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai arba pareiškėjas per Komisijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų, nepateikia profesinės ligos priežasčių tyrimo arba profesinės ligos patvirtinimo akto (Nuostatų 17 p.). Tai baigtinis sąrašas pagrindų atsisakyti nagrinėti CDMEK pateiktą skundą.

13.8. Skundas turėjo būti išnagrinėtas, nes Darbuotojas iki Covid-19 pandemijos pradžios buvo sveikas, sveikata nesiskundė, 2018 m. pavasarį ir vasarą, visus 2019 m. vykdė individualią veiklą, kurios poveikis sveikatai nėra nustatytas. Be to, Darbuotojas pats patvirtino, kad sveikatos negalavimus sukėlė (duomenys neskelbtini)infekcija, kuria Darbuotojas susirgo 2020 lapkričio mėn. Darbuotojas gyvena Vilniuje, tačiau dėl neaiškių aplinkybių Aktas buvo priimtas Kaune, kas pareiškėjui kelia abejonių dėl Akto priėmimo aplinkybių ir (ne)pagrįstumo. Komisija šias aplinkybes ignoravo ir dėl nepagrįstų motyvų atsisakė nagrinėti skundą, palikdama galioti nepagrįstą ir neteisėtą Aktą, todėl Išvada turi būti panaikinta.

14. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.

15. Atsakovo Komisijos atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

15.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Komisija priėmė sprendimą be teisinio pagrindo. Komisijos veiklą reglamentuoja ne tik Komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, bet ir Nuostatai, kurių nuostatos vertintinos sistemiškai nustatant Komisijos ir kitų suinteresuotų asmenų turimas teises ir pareigas bei kompetenciją. Komisija savo Išvadą pagrindė Nuostatų 34 punktu, kuris nustato darbdaviui (pareiškėjui) 2 mėnesių terminą nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo skundui Komisijai paduoti ir atitinkamai Komisijos teisę tokia tvarka pateiktus skundus nagrinėti.

15.2. Nei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, nei Nuostatai nenumato termino skundui dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto Komisijai paduoti atnaujinimo ar pratęsimo galimybės, taip pat kaip ir Komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos 4 Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, nenustato teisės Komisijai atnaujinti praleistą terminą skundui dėl profesinės ligos patvirtinimo akto paduoti, tačiau, remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad, siekiant nepažeisti pareiškėjo teisių, Išvados priėmimo metu buvo ne tik formaliai įvertinta pareiškėjo skundo Komisijai pateikimo data, bet buvo surinkta ir įvertinta papildoma informacija apie pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimo priežastis, išklausyti skundą pateikusio pareiškėjo atstovo motyvai ir argumentai, ir tik tuomet priimtas šioje byloje ginčijamas sprendimas (Išvada).

15.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Komisijos Išvadoje išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjas praleido Nuostatų 34 punkte nurodytą skundo Komisijai padavimo terminą, tačiau kartu teismas nuosekliai ir objektyviai įvertino šio Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar pareiškėjo skunde, paduotame Komisijai ir vėliau atitinkamai teismui, nurodytos priežastys dėl skundo padavimo termino praleidimo yra svarbios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamosios dalies, teismas kruopščiai išnagrinėjęs bylos medžiagą nustatė, kad pareiškėjo nurodyta praleisto termino skundui Komisijai paduoti atnaujinimo priežastis nelaikytina svarbia, nes priklausė išimtinai nuo pačio pareiškėjo elgesio ir veiksmų.

15.4. Tai, kad pareiškėjas laiku nespėjo pateikti skundo Komisijai lėmė netinkamas pareiškėjo vidaus darbo organizavimas ir nepakankama jo kontrolė, t. y. pareiškėjo nerūpestingumas ir aplaidumas. Šios aplinkybės dėl pareiškėjo atsakomybės už savo darbuotojų veikas, nepaneigia ir pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl pareiškėjo sunkios finansinės padėties, specifinės veiklos srities (kultūra) ir termino praleidimo faktinio dienų skaičiaus. Kaip teisingai sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra nacionalinė, didelė ir ne vieną veiklos dešimtmetį skaičiuojanti įstaiga, todėl vidaus darbo tvarkos organizavimas ir kontrolė priklauso pareiškėjo diskrecijai, kaip ir atsakomybė tais atvejais, kai šia diskrecijos teise naudojamasi netinkamai. Ribotas biudžetinių įstaigų finansavimas, nepriklausomai nuo veiklos srities, nesudaro pagrindo atleisti biudžetines įstaigas nuo priskirtų funkcijų vykdymo ar savo pareigų darbuotojams ir likusiai visuomenės daliai tinkamo vykdymo bei nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti mažesnius, „pritaikytus“ reikalavimus jų vykdomai veiklai.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

17.1. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde akcentuoja teisę į teisminę gynybą, pabrėžia, kad Teatras nėra įprastas verslo subjektas, aplaidžiai vykdantis pareigas, bet kultūros įstaiga, viešoji įstaiga, kuri neva nuolatos stokoja pakankamai išteklių net tik teatro menininkams, bet ir Teatro administracijai bei pateikia nuorodas į straipsnius žiniasklaidoje, kaip neva patvirtinančias tai, kaip visuotinai žinomus faktus. Tačiau, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog visuotinai žinomi faktai yra tai, kad pareiškėjas turi 628 darbuotojus, turėjo ir gauna kiekvienais metais ne mažiau kaip keliolika milijonų eurų pajamų. Taip pat paminėtina, kad nuo 2020 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo sudaręs sutartį su kvalifikuotu teisininku, atstovu, advokatu. Įvertinant šias aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas resursų ir lėšų tinkamai sureaguoti į pareiškėjui pateiktą 2021 m. gruodžio 17 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2021-SD-131 tikrai turėjo. Todėl apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

17.2. Pareiškėjas nurodo, kad terminą pateikti skundą praleido vos 24 kalendorinėmis dienomis. Tačiau, atsižvelgiant, kad apskundimo terminas yra 2 mėnesiai, manytina, kad terminas buvo praleistas ženkliai (skundas dėl Išvados pateiktas tik 2022 m. kovo 28 d.). Šios aplinkybės rodo, kad terminas tikrai nebuvo praleistas nežymiai. Nors ABTĮ ir numato procesinę galimybę atnaujinti terminą skundui pateikti, tačiau tai siejama su svarbiomis priežastimis.

17.3. Teismui su skundu pareiškėjas pateikė duomenis, kad jo darbuotoja S. S. nutraukė darbo santykius abiejų šalių susitarimu 2022 m. kovo 27 d., tačiau teismui nepateikė įrodymų, kokia šios darbo sutarties nutraukimo priežastis, nėra pateikti ir susiję nutraukimo priežasties įrodymai. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad vertinant, kada darbdavys (t.y. pareiškėjas) gavo skundžiamą 2021 m. gruodžio 17 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2021-SD-131 yra nesvarbu, ar šį dokumentą gavo generalinis direktorius, kitas vadovas ar raštinės darbuotojas. Tai, kad pareiškėjo darbuotojai dėl nepaaiškinamų priežasčių neva nepranešė pareiškėjo vadovybei daugiau nei 2 mėnesius apie aktą niekaip nepateisina darbdavio veiksmų, nes darbdavys privalo pats sukurti ir turėti tinkamą darbo organizavimo sistemą, įskaitant tinkamą darbo drausmės pažeidimų nustatymo bei užkardymo sistemą.

17.4. Pareiškėjas kelia argumentą, kad neva pirmosios instancijos teismo sprendime nepasakoma, kodėl svarbesnis administracinių teisinių santykių stabilumas, nei pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad profesinės ligos patvirtinimo klausimas yra svarbiausias darbuotojui, kuris susirgo profesine liga darbe, dėl ligų, kurios yra profesine liga darbdavio ir buvo atleistas iš darbo ir negali gauti kito darbo pagal savo profesiją. Darbdavio skundas dėl profesinės ligos patvirtinimo tiktai dirbtinai trukdo darbuotojo galimybes veiksmingai ginti savo interesus.

17.5. Pareiškėjo vėl nurodoma aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo gyvena Vilniuje, o 2021 m. lapkričio 17 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 2021-SD-131 buvo priimtas Kaune, neturi visiškai jokio ryšio su bylos nagrinėjimo ribomis. Trečiasis suinteresuotasis asmuo kreipėsi į darbo medicinos gydytoją, kuris jį galėjo anksčiausiai priimti, kadangi Vilniuje darbo medicinos gydytojų užimtumas didesnis ir jam būtų reikėję ilgiau laukti šio gydytojo.

17.6. Pareiškėjas nurodydamas, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo darbo pas pareiškėją metu vykdė trumpalaikes veiklas, kurių poveikis sveikatai neva nėra ir nebuvo įvertintas, sąmoningai pamiršta, jog neginčijo 2021 m. lapkričio 26 d. Valstybinės darbo inspekcijos priimto profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-131, nepateikė nesutikimo su šiuo aktu, pats pateikė informaciją apie profesinės ligos priežastis Valstybinei darbo inspekcijai, kurią dabar norėtų paneigti, tačiau kuri negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

17.7. (duomenys neskelbtini)liga trečiasis suinteresuotasis asmuo užsikrėtė darbe pas Pareiškėją, o (duomenys neskelbtini) liga chronologiškai niekaip negalėjo įtakoti sveikatos sutrikimų chronologiškai diagnozuojamų gydytojų nuo 1996 m. gegužės 8 d. Šie sutrikimai buvo nurodyti ir 2021 m. lapkričio 26 d. Valstybinės darbo inspekcijos buvo priimtu profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-131. Pareiškėjo spekuliacijos, kad trečiojo suinteresuotojo asmens profesinės ligos atsirado neva nuo (duomenys neskelbtini), yra niekuo neparemta pareiškėjo interpretacija. Pareiškėjo nurodomi motyvai nedera su medicininiais duomenimis, nes pareiškėjas nepaaiškina, kaip sveikatos sutrikimus, atsiradusius 1996-2019 metais, galėjo įtakoti Covid-19 epidemija, kuri Lietuvoje kilo tik 2020 metų vasario mėnesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2022 m. spalio 20 d. išvados „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ Nr. 19-I/2022, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo biudžetinės įstaigos „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ skundą dėl jo buvusiam darbuotojui M. R. S. profesinę ligą patvirtinusios VšĮ „Kauno miesto poliklinikos“ darbo medicinos gydytojos 2021 m. gruodžio 17 d. Akto, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Komisijos klaidinga išvada apie pareiškėjo esą praleistą dviejų mėnesių terminą pateikti Komisijai skundą dėl jo buvusiam darbuotojui profesinę ligą patvirtinusio Akto negali būti grindžiama 2021 m. gruodžio 17 d. priimto Akto išsiuntimo pareiškėjui 2020 m. sausio 3 d. aplinkybe ir turėtų būti objektyviai susieta su kita aplinkybe, kad Aktas pareiškėjui tapo žinomas tik 2022 m. kovo 5 d. dėl pareiškėjo Personalo ir bendrųjų reikalų departamento Personalo skyriaus vyresniosios specialistės – referentės darbo pareigų netinkamo vykdymo, kuriuo skyriaus vadovas nebuvo informuotas apie visas nestandartines situacijas pagal gautus registruojamus raštus, įskaitant gautą (2020 m. sausio 3 d. išsiųstą) Aktą. Be to, Komisija esą neturi teisės atsisakyti nagrinėti skundą pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose atitinkamai nustatytą reglamentavimą, kadangi jos tokia teisė galima tik tuo atveju, jei skundo nagrinėjimas nepriklausytų Komisijos kompetencijai arba pareiškėjas per Komisijos nurodytą terminą nepateiktų atitinkamų dokumentų. Be to, kyla abejonių dėl Akte nurodyto darbuotojo vykdytos individualios veiklos 2018 m. ir 2019 m. padarinių jo sveikatai, taip pat jo buvimo sveiku iki Covid-19 pandemijos ir susirgimo (duomenys neskelbtini) infekcija sukeltų sveikatos negalavimų poveikio, taip pat Akto priėmimo Kaune aplinkybių, šiame Akte nurodytam darbuotojui gyvenant Vilniuje, ir tokių aplinkybių (abejonių dėl jų) ignoravimo Komisijos pozicijoje atsisakyti nagrinėti skundą.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, atitinkamai nustatydamas, kad pareiškėjo skundas Komisijai dėl Akto pateiktas 24 dienomis praleidus tokio skundo pateikimo terminą, nesant svarbios ir objektyvios (nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios) tokio praleidimo priežasties, net ir nustačius, kad pareiškėjo darbuotojos (Personalo skyriaus vyresniosios specialistės – referentės) 2022 m. sausio 4 d. gautas Aktas nustatyta pavaldumo tvarka nebuvo praneštas aukštesnes pareigas ėjusiai darbuotojai. Teismas atitinkamai pažymėjo, kad nepagrįstas ir prieštaringas pareiškėjo teiginys, kad jo darbuotoja Aktą gavo 2022 m. sausio 4 d., tačiau jis apie Aktą sužinojo tik 2022 m. kovo 5 d. Pabrėžė, kad pareiškėjo nesutikimo su profesinės ligos diagnozavimo Aktu argumentai nėra svarbūs ir plačiau nevertinti, nagrinėjamoje byloje nenagrinėjant šio Akto teisėtumo ir pagrįstumo. Akcentavo, kad atnaujinus terminą pareiškėjui pateikti Komisijai skundą dėl Akto, akivaizdžiai būtų paneigtas administracinių teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėjo, kad pareiškėjas – seniai veikianti didelė įstaiga, turinti teisę savarankiškai įdarbinti asmenis.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojamas administracinių teisinių santykių stabilumo principas nėra svarbesnė vertybė nei pareiškėjo, kuris kaip teatras yra ne įprastas verslo subjektas, bet išteklių administracijai nuolat stokojanti kultūros įstaiga, teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Ji turėtų būti užtikrinama atnaujinant terminą pateikti Komisijai skundą dėl profesinės ligos diagnozavimo Akto. Jo apskundimo terminas praleistas itin nežymiai ir dėl atsitiktinės ir grubios pareiškėjo darbuotojo klaidos, kuri esą sąžiningai ir operatyviai ištaisyta, atleidžiant šią darbuotoją ir teikiant skundą Komisijai).

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad biudžetinei įstaigai „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ 2022 m. sausio 3 d. buvo išsiųstas VšĮ „Kauno miesto poliklinikos“ atitinkamos darbo medicinos gydytojos 2021 m. gruodžio 17 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas, kuriame nurodyta buvusiam minėtos biudžetinės įstaigos darbuotojui M. R. S. nustatyta profesinė liga ((duomenys neskelbtini)). Šis buvęs darbuotojas 2022 m. kovo 5 d. pateikė minėtai biudžetinei įstaigai prašymą atlyginti žalą dėl netekto darbingumo. Minėta biudžetinė įstaiga 2022 m. kovo 25 d. apskundė minėtą 2021 m. gruodžio 17 d. Aktą Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Ši Komisija 2022 m. spalio 20 d. išvadoje atsisakė nagrinėti skundą.

25. Skundžiamoje Komisijos Išvadoje nurodyta, kad išnagrinėtas 2022 m. kovo 28 d. gautas BĮ „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ atstovo 2022 m. kovo 25 d. skundas „Dėl <...> profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2021-SD-131“. Pažymima, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus užpildytame 2021 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-131 nurodoma, jog darbuotojas (tuo metu 58 m. amžiaus, nedirbantis neįgalusis, turintis 39 metų bendrą darbo stažą) pradėjo dirbti 1982 m. vasario 26 d. (pradžioje darbininku, vėliau – orkestro artistu, dar vėliau – meno vadovu; orkestro artistu, koordinatoriumi, koncertmeisterio pavaduotoju), o jo privalomieji sveikatos tikrinimai atlikti 1997 m., 1999 m., 2001 m., 2005 m., 2014 m., 2019 m. (tuo remiantis leista dirbti nurodytą darbą; 2003 m. nurodyta, jog 2 mėn. gali dirbti sumažintu krūviu, po to reikalinga pakartotinė darbingumo ekspertizė, 2004 m. nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini), dirbti leista ribojant krūvį; 2016 m. nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini), dirbti orkestro artistu leista). Konstatuojama, kad praleistas 2 mėnesių terminas pateikti skundą Komisijai nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo. Todėl nuspręsta atsisakyti nagrinėti skundą.

26. Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad „Darbuotojas, darbdavys <...>, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo <...> ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują“ (34 p., 2018 m. liepos 4 d. redakcija; TAR, 2018-11725).

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jis tik 2022 m. kovo 5 d. sužinojo apie jam 2022 m. sausio 3 d. išsiųstą Aktą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai akcentuojama prieštaringa pareiškėjo pozicija neneigti aplinkybės, jog Aktas 2022 m. sausio 4 d. gautas atitinkamame padalinyje. Apelianto pabrėžiama biudžetinės įstaigos „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ organizacinė struktūra ir jai būdingas atitinkamo departamento vedėjos santykis su gaunamus raštus registruojančia atitinkamo skyriaus darbuotoja neįrodo, kad departamento vadovės nežinojimas apie Akto gavimą skyriuje dėl nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių esą nulėmė pareiškėjo dėl tų pačių priežasčių praleistą 2 mėnesių terminą apskųsti Aktą. Be to, apelianto pabrėžiamas darbo santykių su atitinkama skyriaus darbuotoja nutraukimas 2022 m. kovo 25 d. ir tuo pasireiškiantis esą griežtas reagavimas į paaiškėjusią netinkamą situaciją šiame skyriuje taip pat nepaneigia minėtų pirmosios instancijos teismo argumentų dėl Akto gavimo tame skyriuje aplinkybės svarbos 2 mėnesių terminui skaičiuoti ir šio termino praleidimo priežastims vertinti. Todėl apelianto argumentai, kad jis apie Aktą sužinojo tik 2022 m. kovo 5 d., atmetami.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Akto apskundimo terminas praleistas itin nežymiai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai daroma atitinkama išvada, kad Aktas apskųstas daugiau nei dvidešimt dienų praleidus skundo pateikimo terminą, nesant nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios svarbios ir objektyvios priežasties. Todėl minėtini apelianto argumentai atmetami.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad biudžetinė įstaiga „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ nėra verslo subjektas ir yra lėšų (išteklių) nuolat stokojanti kultūros įstaiga, teisėjų kolegija vertina, kad tokie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai daromos išvados, kad pareiškėjas yra seniai veikiančia ir darbuotojus savarankiškai įdarbinančia didele įstaiga. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad administracinių teisinių santykių stabilumo principas būtų neužtikrintas atnaujinus Akto apskundimo terminą darbuotojus savarankiškai įdarbinančiai didelei ir seniai veikiančiai įstaigai, ir atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad svarbesnė vertybė nagrinėjamu atveju turėtų būti lėšų ir išteklių nuolat stokojančios kultūros įstaigos teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

30. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Komisijos 2022 m. spalio 20 d. išvados Nr. 19-I/2022 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis