f3e2d32e-d5b9-4fa3-857b-71fc5f1535c4 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1956-721/2013                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-23-3-00356-2012-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 24.4.; 76.5; 116.1.MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Mažeikiai            Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J.

S., dalyvaujant ieÅ¡kovui B. R., trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams V. N., M. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal B. R. ieÅ¡kinį atsakovei D. R., trečiajam asmeniui G. R., su institucija, duodančia iÅ¡vadÄ byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nuginčijimo ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas B. R. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad jis nėra G.

R., gim. 1995-03-12, tėvas, o G. R., gim. 1995-03-12, nėra jo dukra. Taip pat praÅ¡o pripažinti, kad vaiko gimimo liudijime įraÅ¡yti duomenys apie jį, kaip vaiko tėvÄ , neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ tėvystės nuginčijimo reikalu paskirti atlikti DNR teismo ekspertizę ir priteisti jam iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu savo ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį patenkinti, nes jis nėra biologinis D.

R. dukros G. R. tėvas. Nurodė, kad su atsakove D. R. susituokė 1983-09-17, santuokoje jiems gimė dvi dukros E. R., gim. 1985 m., ir R. R., gim 1986 m. Nurodo, kad Å¡ios dukros yra jo biologiniai vaikai, o G. atsakovė susilaukė nuo kito vyro. Jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 1995-03-29. Su D. R. jis nebegyveno apie metus metų iki santuokos nutraukimo. Nuo 1994 metų jis su D. R. gyveno atskirai, ryÅ¡ių nebepalaikė, bendro Å«kio nevedė ir nesiekė susilaukti vaikų. Jis su buvusia sutuoktine G. pradėjimo laikotarpiu artimų santykių neturėjo, tada iÅ¡ Mažeikių iÅ¡vyko gyventi į KaunÄ .

Nurodė, kad, nors su sutuoktine D. R. iki santuokos nutraukimo apie metus kartu negyveno, bet santuokos nebuvo nutraukę, atsakovės 1995-03-12 gimusios dukros G.tėvu buvo įraÅ¡ytas jis. Jam iÅ¡vykus iÅ¡ Mažeikių, D. R. gyveno su kitu vyru, jo duomenimis nuo to vyriÅ¡kio susilaukė dviejų vaikų, pagimdė G. ir sÅ«nų. Tuo metu jis nežinojo, kad D. R. laukiasi ne jo vaikų. Prašė skirti ekspertizę G. tėvystei nustatyti, atsakovė atsisakė parvykti su dukra į LietuvÄ ir dalyvauti tyrimo DNR bÅ«du tėvystei nustatyti atlikime, todėl mano, kad tai yra svarbi aplinkybė, kuri leidžia abejoti jo tėvyste ir teigti, kad duomenys, įraÅ¡yti vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrovės. PraÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties, nes ieÅ¡kovas Å¡io termino nepraleido, o tik gavęs 2008 05-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo raÅ¡tÄ Nr. S1-5368 sužinojo, kad jis nubÅ«damas biologinis G.

R. tėvas, yra įraÅ¡ytas tėvu vaiko gimimo įraÅ¡e.            Atsakovė D. R. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė taip pat, kad ieÅ¡kovas apie tai, kad gimė dukra G. tiksliai žinojo nuo vaiko gimimo 1995-03-12. Ji pati buvo jam pasakiusi apie dukters gimimÄ . Be to, iÅ¡ atsakovo po Å¡alių santuokos nutraukimo buvo priteistas iÅ¡laikymas, kurį jis turėjo mokėti trims nepilnametėms dukroms.

Å ios aplinkybės jis negalėjo nežinoti, nes dėl priverstinio teismo sprendimų, kuriais buvo priteistas iÅ¡laikymas dukroms, vykdymo ji kreipėsi į antstolį ir Å¡is ne kartÄ ragino atsakovÄ mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams. Kadangi B. R. piktybiÅ¡kai nemokėjo priteisto nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo, jis buvo policijos pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡kai įspėtas apie galima baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ ir pats asmeniÅ¡kai pasirašė ant įspėjimo, kuriame buvo nurodyta, jog jis privalo mokėti iÅ¡laikymÄ trims dukroms Renatai, Ernestai ir G.

R.. Taigi aplinkybė, jog jis yra G. tėvas, vėliausiai B. R. tapo žinoma dar 2003 metais, tačiau anksčiau jis nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, o Å¡iuo metu ji praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Ekspertizė tėvystei nustatyti neigiamai gali paveikti dukros psichikÄ , sukelti stiprius iÅ¡gyvenimus. Mano, kad dėl tokio savanaudiÅ¡ko tėvo elgesio dukrai gali atsirasti psichologinė trauma. Be to, ji su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur dukra mokosi ir pavykimas į LietuvÄ ekspertizei bei į teismÄ yra sudėtingas.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė atsisakė atlikti ekspertizę. Atsakovė nurodo, kad tarp ieÅ¡kovo ir visų trijų jų vaikų nėra užsimezgę artimi ryÅ¡iai, jie nebendrauja, ieÅ¡kovas nerėmė vaikus materialiai, bet visos dukros jį pažįsta kaip savo tėvÄ , todėl praÅ¡o atsižvelgiant į G. R. interesus atmesti ieÅ¡kinį (2 t., 142-144 b. l.).            Trečiasis asmuo G. R. ieÅ¡kinio nepripažino, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad visÄ gyvenimÄ laiko B.

R. savo tėvu, nors Å¡is ne su ja, ne su kitomis seserimis nepalaiko jokių ryÅ¡ių. Jokio kito vyriÅ¡kio, kaip biologinį tėvÄ jį nepažįsta, niekas jai nėra sakęs, jog ieÅ¡kovas nėra jos tėvas. Ji nuo deÅ¡imties metų gyvena kartu su mama užsienyje, su tėvu niekaip nekontaktuoja, nors norėtų su juo susitikti ir bendrauti (2 t., 145-146 b. l.).              Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, kad B. R. su žmona D. turėjo dvi dukteris. Jis pažinojo ir ieÅ¡kovÄ ir atsakovę D.

R. dar, kai jie gyveno kartu, vėliau Benediktas iÅ¡vyko iÅ¡ Mažeikių. kadangi atsakovės dukra ir jo sÅ«nus mokėsi vienoje klasėje. Jam D. R. buvo minėjusi, jog turi kitÄ vyriÅ¡kį ir gyvena gerai. 2003 metais jis sužinojo, jog D. turi dar du vaikus dukrÄ ir sÅ«nų. Jo ir Dainos vaikai mokėsi vienoje klasėje. Mano, jog D. trečioji mergaitė negali bÅ«ti Benedikto dukra, kadangi Benediktas tada jau negyveno Mažeikiuose.   Liudytoja R. Å . teisme parodė, kad buvo daugiau kaip prieÅ¡ 20 metų R. kaimynė Žemaitijos g. 33 name.

B. R. su žmona tada turėjo dvi mergaites. B. ir D. santykiai nekaip klostėsi ir B. iÅ¡vyko į Kauno rajonÄ Daug metų jis nebegyvena Mažeikių mieste. Neužilgo D. susirado kitÄ vaikinÄ , jaunesnį už save, atrodo jis buvo A. Å .. Po kažkiek laiko ji susilaukė mergaitės, o paskui berniuko. Benedikto tada tikrai nebuvo Mažeikiuose, D. ir jis negyveno kartu. Ji tai gali tvirtinti todėl, kad jų butai Å¡alia buvo. D. girdavosi, kad turi ne vienÄ vyriÅ¡kį. Vėliau ji su Å¡eima iÅ¡sikraustė į Naftininkų gatvę, D. buvo atėjusi pas juos su tuo vaikinu ir su dukra.

Mergaitę D. R. pagimdė nuo kito vyriÅ¡kio ir to neslėpė. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, atmesti ieÅ¡kinį.            IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančio santuokos įraÅ¡o nuoraÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovas B. R. su atsakove D. R. susituokė 1983 m. rugsėjo 17 d. (civ. byla Nr. 2-290/1994, 16 b.l.), jų santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 22 d. sprendimu ( civ. byla Nr. 2-290/1994, 21 b. l.), vadovaujantis tuo metu galiojusiu 1969 m.

Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso 40 straipsniu, Å¡alių santuoka laikyta nutraukta tik jÄ Ä¯registravus civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. 1995 m. kovo 29 d. (1 t., 4 b.l.). IÅ¡ gimimo aktų iÅ¡rašų nuorašų (civilinė byla Nr. 2-290/1994, 5-6 b.l.), gimimo liudijimo kopijos (civilinė byla Nr. AV-5/2001, 2 b.l.) matyti, kad 1985-08-16 gimė E. R., 1986-11-24 gimė R. R., 1995-03-12 gimė G. R.. Jų motina yra D. R., tėvu įraÅ¡ytas B. R.. Duomenys E. R. ir R. R. apie tėvus įraÅ¡yti remiantis santuokos įraÅ¡u.

Abu gimimo įrašai padryti nenurodant pareiškėjo duomenų. G. R. gimimo akto įrašas sudarytas D. R. prašymu (128 b. l., t. 1). 1994-01-19, t. y. dar iki satuokos tarp šalių nutarukimo, Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteistas išlaikymas (alimentai) iš atsakovo B. R. šalių dukroms E. ir R. nuo 1994-01-18 1/3 jo visų rūšių uždarbio kas mėnesį iki Ernestos pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) iki Renatos pilnamerystės (byla AV-64/1999, 3 b. l.), 1999-03-08 nutarimu Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pakeistas 1994-01-19 nutarimu priteisto iš atsakovo dukroms išlaikymo dydis (byla Nr. AV-64/1999, 5 b. l.). 2000-12-29 D.

R. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teism` prašymu priteisti iš B. R. durai Gintarei ¼ dalies visų jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL alimentų iki dukros pilnametystės ( byla Nr.AV-5/2001, b. l.

1) ir 2001-01-10 teismo nutarimu jos pareiškimas buvo patenkintas bei dukros Gintarės išlaikymui iš atsakovo priteista ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL iki jos pilnametystės (byla Nr. A5/2001, b. l. 6).   Vaikas, G. R., dėl kurios tėvystės nagrinėjama byla, gimė šalims neįregistravus metrikacijos skyriuje 1994-04-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, todėl laikytina, kad šalių santuokoje 1995-03-12 (1 t., b.l. 128).

Vaiko kilmė iš susituokusių tėvų nustatyta pagal vaiko gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 58 str., t.y. tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje, įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu. CK 3.140 str. 1d. nurodoma, kaip nustatoma vaiko kilmė iš tėvo susituokusiai motinai. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149-3.153 str. nurodyta tvarka.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį Å¡eimos teisinių santykių tikrumÄ ir saugumÄ , valstybės pagrįstai taiko bendrÄ jÄ prezumpcijÄ , pagal kuriÄ vedęs vyras (taip pat kurį laikÄ po skyrybų) yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o Å¡ios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Nuginčyti tėvystę Å¡iuo atveju galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas.   Atsakovės motyvai, dėl kurių ji atsisakė atlikti ekspertizę, pagrįsti moralinių vertybių laikymusi ir dukters interesais.

Atsakovės atsisakymas atlikti DNR ekspertizę teismo nevertinamas kaip tėvystės paneigimo įrodymas, nes kad vaiko gimimo įraše nurodytas asmuo negali būti šio vaiko tėvas, įrodymus turi pateikti ieškovas. Šalys gyveno santuokoje faktiškai iki 1993 metų rudens. Ši aplinkybė yra nurodoma pačios D. R. 1994-01-18 teismui paduotame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, 1994-02-18 teismo posėdyje ji patvirtino, kad jau 3-4 mėnesius kartu su sutuoktiniu negyvena, B. R. taip pat nurodė, jog nuo 1993 metų lapkričio mėnesio jie negyvena kaip vyras ir žmona (civ. byla Nr.2-290/1994, 3, 4, 5 b. l.). 1994-04-22 vykusiame teismo posėdyje D.

R. paaiÅ¡kino, kad su sutuoktiniu kartu negyvena apie 7 mėnesius, prašė santuokÄ nutraukti, B. R. teismo posėdyje nedalyvavo (civ. byla Nr. 2-290/1994, 19 b. l.).1994-04-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime, kuriuo nutraukta Å¡alių santuoka, konstatuota, kad Å¡alys kartu negyvena septynis mėnesius, santuokinių ryÅ¡ių nepalaiko ( civ. byla Nr. 2-290/1994, 21 b. l.). PrieÅ¡ingai nei duodama paaiÅ¡kinimus teismui nagrinėjant civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo, D. R. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡ioje civilinėje byloje nurodė, kad iki pat iÅ¡tuokos, t. y. 1995-03-29, jie su ieÅ¡kovu gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ , vedė bendrÄ Å«kį, iÅ¡ karto po santuokos nutraukimo buvo priteistas iÅ¡laikymas G.

R. iÅ¡ ieÅ¡kovo (1 t., 90-91 b. l.). Tuo pačiu pažymėtina, kad 1995-03-29 Å¡alių iÅ¡tuokÄ buvo tik įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje ir bÅ«tent tik D. R., tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯registravusios dukters G.gimimÄ , pareiÅ¡kimu. B. R. iÅ¡tuokos liudijimas buvo iÅ¡duotas 2003-10-15, o dėl iÅ¡laikymo G. R., gimusiai 1995-03-12 ( 1 t., 4 b. l.), priteisimo atsakovė kreipėsi į teismÄ tik 2000-12-29 ir jis buvo priteistas 2001-01-10 teismo nutarimu ( civ. byla Nr. AV-5/2001, 1, 6 b. l.), nors dėl priteisto iÅ¡laikymo kitoms dukroms dydžio pakeitimo ji kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ dar 1999-02-24 ( civ. byla Nr. AV-64/1999, 1-2 b. l.).

Atsakovės atsiliepimuose į ieškinį nurodyti paaiškinimai yra vertinami kaip siekimas, kad ieškinys būtų atmestas.  Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad, gimus G. R., D. R. ir B. R. bendrai negyveno, nevedė bendro ūkio jau daugiau nei metus laiko. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su savo buvusiu sutuoktiniu. Liudytojų parodymai nors neabejotinai ir nepatvirtina, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, bet iš jų matyti, kad ieškovas po ištuokos, t. y. 1994 metų, kartu su atsakovė negyveno, o atsakovė vaiko pradėjimo metu palaikė artimus ryšius su kitu asmeniu.

Taip liudytoja R. Å . ( Å¡alių buvusi kaimynė) parodė, kad atsakovė pati jai sakiusi, kad ji turi dukrÄ su kitu vyriÅ¡kiu, mergaitė labai į jį panaÅ¡i ir net kartÄ buvo su tuo vyriÅ¡kiu ir mergaite atėjusi pas jÄ Ä¯ svečius. D. R., anot liudytojos, visuomet turėjo nemažai gerbėjų. Liudytojas R. D. (ieÅ¡kovo ir atsakovės pažįstamas) parodė, kad B. R. iÅ¡ Mažeikių į KaunÄ iÅ¡vyko gerokai anksčiau iki vaiko gimimo. Atsakovė D. R. jam sakė, kad gerai gyvena su kitu vyriÅ¡kiu, turi su juo du vaikus.

    Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įraÅ¡u jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvÄ ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įraÅ¡ytas kitas asmuo, o tai, ar praneÅ¡ti vaikui apie jo biologinį tėvÄ , sprendžia vaiko motina. Laikytina, kad ginčo teisiniame santykyje subjektu, atsakingu už teisingÄ Ä¯raÅ¡Ä apie vaiko tėvÄ yra atsakovė, vaiko motina, todėl Å¡iuo atveju ji turėtų prisiimti visÄ atsakomybę.            G.

R. yra gimusi 1995-03-12, taigi bylos nagrinėjimo teisme metu jai jau yra 18 metų. Tokio amžiaus asmuo gali tinkamai pareikšti savo nuomonę, todėl G. R. raštu pateikė nuomonę dėl šioje byloje nagrinėjamo klausimo. Ji nesutiko, kad būtų nuginčyta B. R. tėvystė jos atžvilgiu, pareiškė, jog laiko jį tėvu, tuo pačiu nurodydama, kad ieškovas su ja niekuomet nebendravo, nerašė jai laiškų, nesveikino per gimtadienius, nesidomėjo jos sveikata ar pasiekimais moksluose.

Ji negyvena Lietuvoje nuo deÅ¡imties metų, jokių ryÅ¡ių su atsakovu nei iki tol, nei iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos nepalaikė.    IeÅ¡kovas B. R. praÅ¡o nuginčyti tėvystę Å¡iuo metu jau pilnamečiam asmeniui, teigdamas, jog atsakovės dukters Gintarės jis niekada nematė, jos neaugino, neauklėjo, neiÅ¡laikė, todėl socialinis ryÅ¡ys tarp jų nėra susiformavęs ir nėra pavojaus jį nutraukti.     IeÅ¡kovas tvirtina, kad apie tai, jog turi dukrÄ , gimusiÄ 1995-03-12, jis sužinojo tik 2008m. gegužės mėnesį pasiraÅ¡ytinai susipažinęs su antstolio M.

L. praneÅ¡imu dėl vykdomų iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimų. IeÅ¡kovas nurodė, jog visÄ laikÄ manė esantis tik dviejų dukrų E., gimusios 1985-08-16, ir R., gimusios 1986-11-24, tėvu. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad jau sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ teisme 1994 metų pradžioje su atsakove bendro santuokinio gyvenimo negyveno ir santuokinių ryÅ¡ių nepalaikė. PareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo atsakove teismui pateikė dar 1994 metų sausio mėnesį. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovė D.

R. net nepaminėjo, kad laukiasi. Pasak ieÅ¡kovo, jis iÅ¡ pažįstamų buvo girdėjęs, kad ji turi dar vaikų, bet atsakovės tolimesniu gyvenimu nesidomėjo, jokių ryÅ¡ių nepalaikė, todėl iki 2008 m. gegužės mėnesio jis nežinojo, kad atsakovei gimusios dukters G. gimimo akte jis buvo įraÅ¡ytas vaiko tėvu. Dėl iÅ¡laikymo Å¡iai dukrai teikimo atsakovė į jį niekada nesikreipė, jis nėra matęs Å¡ios mergaitės, apie jÄ nieko nežinojo, todėl negalintis bÅ«ti jos tėvas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2003 metais iÅ¡ tiesu policijos pareigÅ«nas jį buvo supažindinęs su įspėjimu dėl atsakomybės už vengimÄ mokėti priteistus vaikams alimentus. Jis tuo metu žinojo, kad turi mokėti iÅ¡laikymÄ savo nepilnametėms dukroms R. ir E. ir pasiraÅ¡ydamas įspėjimÄ buvo įsitikinęs, kad tik dėl Å¡ioms mergaitėms priteisto iÅ¡laikymo yra įspėjamas. Jokių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad jis turi mokėti iÅ¡laikymÄ trims dukroms, jam pateikta nebuvo ir, tik susipažinus pas antstolį su visÄ bylÄ , jam tapo žinoma, kad jis turi ne du, o tris vaikus.  Santuokos ir Å¡eimos kodekso 59 str. numatė, kad asmuo, įraÅ¡ytas vaiko tėvu, turi teisę ginčyti įraÅ¡Ä per vienerius metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie įraÅ¡Ä ( CK 3.152 str.1 d.).

Šį terminÄ ieÅ¡kovas nėra praleidęs, nes nurodė, kad jis sužinojo apie tai, kad nėra vaiko tėvas 2008 m. gegužės mėnesį. Å iÄ aplinkybę nepaneigia 2003-02-21 antstolio M. L. kontoros teikimas Kauno rajono Domeikavos PN dėl B. R. supažindinimo su LR BK 125 straipsniu (1 tomas, 111 b. l.) dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus todėl, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Å¡is teikimas buvo ieÅ¡kovui įteiktas ar kitaip jam bÅ«tų žinoma apie tokį antstolio teikimÄ . Kauno rajono Domeikavos nuovados 2003-03-04 pažymoje, su kuria ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, įrodo, kad B.

R. yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 125 straipsnį dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus (1 tomas, 113 b.l.). Å ios aplinkybės neneigia ir pats ieÅ¡kovas. Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie priteista iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ G. R. ar apie iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iki jo nurodomos datos. Ä®vertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog aplinkybės apie tai, jog ieÅ¡kovas yra įraÅ¡ytas vaiko gimimo liudijime G.

R. tėvu, paaiÅ¡kėjo po jo 2008-05-19 susipažinimo su antstolio M. L. praneÅ¡imu. Pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo Å¡ios aplinkybės nepaneigia jokiais įstatymo leistinais įrodymais. Taigi bÅ«tent nuo tos datos prasidėjo ieÅ¡kovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ vienerių metų termino eiga. Ä® teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kovas kreipėsi 2009-04-01. Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryÅ¡ys, reiÅ¡kiantis socialinį ir teisinį jų ryÅ¡io pripažinimÄ .

Vertinant bylos duomenis nustatyta, kad Å¡iuo atveju tarp ieÅ¡kovo B. R. ir trečiojo asmens G. R. nesusiklostė pakankami socialiniai ryÅ¡iai, tėviÅ¡ki santykiai. IeÅ¡kovas su G. R. apskritai nebendravo, nepalaikė jokių ryÅ¡ių nuo vaiko gimimo, vėliau atsakovė su vaikais iÅ¡vyko gyventi į kitÄ valstybę. Å iuo metu taip pat tarp atsakovo ir mergaitės nėra ryÅ¡io, Å¡i negyvena Lietuvoje. Kadangi tarp ieÅ¡kovo B. R. ir trečiojo asmens G. R. nėra susiklosčiusių Å¡eiminių santykių, darytina iÅ¡vada, kad tėvystės nuginčijimas neturėtų neigiamos įtakos trečiojo asmens interesams.

Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčijant tėvystės vien remiantis vaiko interesų pažeidimu, bÅ«tų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę ir, kad jo tėvu ir bÅ«tų tikrasis vaiko tėvas, taip pat bÅ«tų pažeidžiamos ir asmens, kuris įraÅ¡ytas vaiko tėvu teisės. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieÅ¡kovo teisės ginčyti tėvystę – tai iÅ¡ esmės ne apsaugo, o pažeidžia dabar jau pilnamečio vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvÄ (CK 3.161 str. 2 d.).        IÅ¡ atsakovės D.

R. ieÅ¡kovui B. R. priteistina 403 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir į valstybės biudžeto pajamas priteistina 64,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (CPK 93, 96 str.).                     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268-279 teismas, n u s p r e n d ė :         ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.          Nustatyti, kad G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įraÅ¡yti duomenys apie vaiko tėvÄ neatitinka tikrovės, t. y. kad B.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.        Priteisti iÅ¡ atsakovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini)        - ieÅ¡kovo B. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 403 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinius skundus;         - valstybei 64,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.       Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

         Teisėja                                                                                                                 Nadežda Kiubienė                                       Â