2020-08-26 Nr. AB-15562-3-62-3-01166-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-459-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01166-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kildina iš aplinkybių, susijusių su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-478/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendis paliktas nepakeistas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., vykdymu, teigdamas, jog Kauno AVPK pareigūnai sistemingai kas naktį trukdė pareiškėjui ir jo vaikams ilsėtis, neproporcingai pertekline tvarka tikrindami pareiškėją, ar jis yra namuose. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 15 d. skundu kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas nurodyti, kieno sprendimu atliekami patikrinimai ir trikdomas šeimos poilsis, imtis priemonių, kad pareiškėjas nebūtų tikrinamas kas naktį, nurodant netinkamus pareigūnų veiksmus (neprisistato) ir kt., tačiau pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas formaliai, pareiškėjas buvo nesuprastas. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas buvo pažemintas, patyrė nepatogumus, neturėjo privatumo, jam buvo trukdoma ilsėtis, prarado pasitikėjimą Lietuvos valstybe.

Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnų veikla, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra susijusi su bausmės vykdymo teisiniais aspektais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalis. Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu. Priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą, turėtų būti analizuojamos pareiškėjui nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo sąlygos bei procesiniai vykdymo veiksmai, o tai nepatenka į ABTĮ numatytą administracinių teismų kompetencijos sritį.

Atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio klausimų nagrinėjimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškino pareiškėjui teisę dėl ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neteisėtais aktais suvaržė jo teisę į gerą administravimą, pertekline tvarka ir neproporcingai naudojo prievartą prieš pareiškėją, tikrindamas jį naktimis, nereagavo į pareiškėjo prašymus ir skundus. Šias aplinkybes pripažino Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierių įstaiga 2020 m. balandžio 9 d. Nr. 4D-2018/1-864 išvadoje.

Pareiškėjas pažymi, kad valstybei ar savivaldybei civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti atsakovo veiksmai, aktai yra įrodyti Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierių įstaigos 2020 m. balandžio 9 d. Nr. 4D-2018/1-864 išvada, todėl jų įrodinėti nereikia. Pareiškėjas prašė atlyginti žalą CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalies pagrindais, kas, pareiškėjo nuomone, neprieštarauja ABTĮ 88 straipsnio 3 punktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėjo prie išvados, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nes yra susijęs su neturtinės žalos, kildinamos iš galbūt neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų vykdant teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, atlyginimu pagal CK 6.272 straipsnį.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms vykdant viešojo administravimo funkcijas.

Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 d. 1 p.).

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016).

Pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, t. y. pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė Kauno AVPK pareigūnų galbūt neteisėtais veiksmais tikrinant, kaip jis laikosi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 19 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1863 redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos. Šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog policija, neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Taigi policija nėra laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija, ji tik atlieka kontrolės veiksmus bendradarbiaudama su probacijos tarnybomis, vykdančiomis laisvės apribojimo bausmę. Policijos kompetenciją vykdant nuteistojo kontrolę nustato Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (toliau – ir Policijos įstatymas), kurio 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į nuteisto asmens ar asmens, kuriam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, ar asmens, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, gyvenamąsias patalpas, kai tai yra susiję su teismo priimto nuosprendžio ar paskirto įpareigojimo vykdymu, tikrinti ten esančių asmenų dokumentus, taip pat kviesti ir (ar) pristatyti jį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi įstatymų ir (ar) teismo nustatytų apribojimų.

Nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą vertinti, kad policijos pareigūnų veiksmai tikrinant pareiškėją dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų laikymosi tiesiogiai nėra susiję su nuosprendžio vykdymu, o yra nuteistojo elgesio kontrolė, susijusi su nusikalstamų veikų prevencija. Šie policijos pareigūnų veiksmai priskirtini viešojo administravimo sričiai, todėl byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, spręsdamas, jog pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. L. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė