f3dd04aa-9b02-4c75-acb5-d99120edfd5e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2718-661/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02484-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. J. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl servitutų nustatymo. n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiama dėl servituto nustatymÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė atsakovo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinius servitutus: 19 kv. m. kelio servitutÄ ir 130 kv. m., statinio servitutÄ , kurie parengtame 2020-07-10 servitutų plane pažymėti S1, S3 bei 8 kv.m. elektros tinklų neatlygintinÄ servitutÄ , kuris 2020-07-10 parengtame servitutų plane pažymėtas S2; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. J. atsakovo E. K. naudai 536,40 Eur vienkartinę kompensacijÄ už servituto nustatymus; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Nurodė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype stovi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis pastatas. Atsakovas trukdo ieÅ¡kovui patekti, naudotis bei eksploatuoti įgytÄ pastatÄ , todėl ieÅ¡kovas neturi galimybių tinkamai vykdyti su pastato eksploatavimu susijusius įsipareigojimus. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog kito bÅ«do patekti prie pastato, nėra, kadangi žemės sklypas atsakovo iniciatyva yra aptvertas tvora, todėl turi bÅ«ti nustatytas servitutas.

4. Atsakovas E. K. nesutiko su ieÅ¡kiniu ir nurodė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omas servitutas dėl savo dydžio, iÅ¡dėstymo yra neproporcingai suvaržantis atsakovo nuosavybės teises, yra didesnis, nei reikalingas ieÅ¡kovui naudotis pastatu. Teigė, jog nustačius servitutÄ , ieÅ¡kovas turėtų mokėti periodinę kompensacijÄ , mažiausiai 500 Eur per metus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė atsakovo E. K. žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyti atlygintinius servitutus: 82 kv. m statinio servitutÄ (S1), 12 kv. m kelio servitutÄ (S2), 3 kv. m kelio servitutÄ (S3) pagal UAB „Geobiuras“ parengtÄ planÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovo T. J., atsakovui E. K. priteisti 310 (trijų Å¡imtų deÅ¡imties) Eur vienkartinę kompensacijÄ už nustatytus servitutus.

6. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog jam reikalingi didesnės apimties servitutai nei siūlo atsakovas, nes ieškovas (ar bet kuris kitas poilsio namelio savininkas ir jo šeimos nariai) negalės kokybiškai poilsiauti, remontuoti pastato, įrengti privažiavimo neįgaliesiems, naudotis elektros skydeliu, nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo prašomo dydžio servitutų.

7. Teismas, vertindamas statinio servituto dydį, pažymėjo, kad ieÅ¡kovo poilsio paskirties pastatas yra tik 28,57 m2 dydžio, o žemės sklypo poilsiui ieÅ¡kovas neįsigijo. Taigi, ieÅ¡kovas neturi turėti teisėtų lÅ«kesčių atsakovo žemės sklypÄ naudoti poilsio reikmėms. Nustačius tokio dydžio servitutÄ , kokio praÅ¡o ieÅ¡kovas, bÅ«tų pažeistos atsakovo, kaip savininko, teisės naudoti savo žemės sklypÄ pagal jo paties poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų). Teismo vertinimu, 130 m2 dydžio statinio servitutas nėra objektyviai bÅ«tinas poilsio nameliui naudoti pagal jo paskirtį. Tokio dydžio servituto nustatymas neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors ieÅ¡kovas nurodo, kad pagal atsakovo siÅ«lomÄ planÄ , jis negalės remontuoti pastato, tačiau, iÅ¡ atsakovo siÅ«lomo plano matyti, kad atsakovo siÅ«lomas servitutas statiniui aptarnauti (S1) yra 82 m2, kai ieÅ¡kovo namas yra tik 28,57 m2. IÅ¡ atsakovo pateikto plano matyti, kad iÅ¡ visų pusių poilsio namelis yra prieinamas. Be to, toks statinio servituto dydis (82 m2) yra pakankamas naudoti, prižiÅ«rėti ir remontuoti ieÅ¡kovui priklausantį poilsio namelį. IeÅ¡kovas neįrodė, kad 28,57 m2 ploto poilsio pastatui aptarnauti reikalingas 130 m2 servitutas.

9. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti 19 m2 ploto kelio servitutÄ , dėl kurio atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, tačiau nesutiko dėl Å¡io servituto ploto, vietos ir iÅ¡dėstymo, dėl to pateikė savo siÅ«lomÄ servituto planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti priėjimÄ prie pastato nustatant 12 m2 ploto kelio servitutÄ â€“ teisė naudotis pėsčiųjų taku (S2).

10. Dėl ieÅ¡kovo argumento, kad atsakovo siÅ«lomas kelio servitutas (S2) neatitinka neįgaliųjų poreikių ir teisių, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. Nr. įsakymÄ Nr. D1-653 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo 7 punktÄ neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatÄ ne didesniu kaip 50 m atstumu. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo pastatas yra tik 5,79 m atstumu nuo pagrindinio kelio (gatvės).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pastatas neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ â€“ pėsčiųjų takÄ . Nors ieÅ¡kovas įrodinėja, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas reikėtų įrengti arčiau, tačiau tokia bÅ«tinybė byloje nenustatyta. Nustačius, kad poilsio namelis neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ (S2), papildomų patogumų ir teisių vieÅ¡pataujančio daikto savininkui suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto (žemės sklypo) savininko teisių suvaržymÄ .

11. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad jokio nuolatinio privažiavimo į patį ginčo sklypÄ poreikio siekiant naudoti pastatÄ pagal paskirtį, taip pat užtikrinti prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimus ir pan., nėra. Privažiavimo teisė kitais tikslais, pvz. gaisro atveju, yra numatyta teisės aktuose, t. y. tam neturi bÅ«ti nustatytas atskiras servitutas, neproporcingai apribojant atsakovo nuosavybės teisę.

12. Dėl vienkartinės kompensacijos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas prašė atsakovui priteisti vienkartinę kompensacijÄ už jo praÅ¡omus nustatyti servitutus pažymėtus S1, S3 kurių bendras plotas 149 kv. m – 536,40 Eur, ir nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ pažymėtÄ S2. Atsakovo manymu, nustačius servitutus, ieÅ¡kovas turėtų mokėti periodinę kompensacijÄ , mažiausiai 500 Eur per metus. Atsakovas įrodymais nepagrindė 500 Eur per metus periodinės kompensacijos dydžio.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės, sprendė, jog 310 Eur vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui yra proporcinga jo patiriamiems suvaržymams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. IeÅ¡kovas T. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimÄ dėl dalies, kurioje atsisakyta patenkinti ieÅ¡kinį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1. Nustatyto servituto apimtis yra nepagrįsta. Vien tai, kad IeÅ¡kovui priklausantis Pastatas nėra didelis - 28,57 m2 , neturi teisinės įtakos servituto apimties poreikiui, kadangi servituto bÅ«tinumas ir apimtis nustatomi pagal vieÅ¡pataujančio daikto bÅ«tinÄ naudojimo paskirtį, o ne vien faktinį plotÄ . Taigi, teismas vertindamas Pastato servituto apimtį, nepagrįstai kaip vienÄ iÅ¡ aplinkybių akcentavo ieÅ¡kovo priklausančio Pastato plotÄ . IeÅ¡kovas neneigia, jog Žemės sklypo poilsiui neįsigijo.

Tačiau, vien Å¡i aplinkybė nepaneigia bÅ«tinumo nustatyti 130 m2 servitutÄ Å½emės sklypui su tikslu IeÅ¡kovui naudotis PastatÄ pagal jo paskirtį – poilsio. Teismas sprendime tik deklaratyviai nurodė, jog nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ 130 m2 statinio servitutÄ bÅ«tų pažeistos Atsakovo kaip savininko teisės naudoti savo Žemės sklypÄ pagal jo paties poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų), kadangi nenurodyta kokius teisės aktų reikalavimus Atsakovas pažeistų nustačius IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ Pastato servitutÄ - 130 m2 . 13.2.

IeÅ¡kovas neneigia, kad pagal Atsakovo siÅ«lomÄ statinio servitutÄ prie Pastato yra galimybė prieiti. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog IeÅ¡kovui yra sudaromos galimybės naudotis Pastatu pagal jo paskirtį. Teismas spręsdamas Pastato, kaip vieÅ¡pataujančio daikto servituto apimtį, netinkamai įvertino ir byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi cituojama teismų praktika, o tai lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimÄ nustatant Pastato servitutÄ pagal Atsakovo siÅ«lomÄ servituto planÄ .

Pastato stogo projekcija iÅ¡ Å¡iaurinės, pietinės ir rytinės pusių nuo iÅ¡orinių sienų yra 0,75 m. Atsakovas pagal pateiktÄ servitutų planÄ aplink PastatÄ siÅ«lo nustatyti 1,75 m. pločio servitutÄ , o tai nuo Pastato stogo projekcijos į žemę pabaigos yra 1 m. Tuo tarpu IeÅ¡kovas pateiktu servitutu planu praÅ¡o nustatyti 2,25 m pločio servitutÄ iÅ¡ rytinės pusės, o Å¡iaurinės ir pietinės pusių po 2 m, o tai nuo Pastato stogo projekcijos į žemę pabaigos yra 1,50 m. Taip pat IeÅ¡kovas pateiktu servituto planu iÅ¡ vakarinės pusės, kur yra patekimas į PastatÄ , praÅ¡o nustatyti didesnį plotÄ apimantį servitutÄ .

IeÅ¡kovo praÅ¡omo Pastato servituto apimtis yra objektyviai bÅ«tina, siekiant naudoti PastatÄ pagal paskirtį. 13.3. Pagal Atsakovo siÅ«lomÄ Pastato servitutų planÄ , IeÅ¡kovas neturi galimybių tinkamai prižiÅ«rėti PastatÄ . Pagal Atsakovo siÅ«lomÄ servitutų planÄ 1 m atstumas nuo Pastato stogo projekcijos nėra pakankamas ieÅ¡kovui tinkamai prižiÅ«rėti PastatÄ . 13.4. Siekiant PastatÄ naudoti pagal paskirtį ir atsižvelgiant į tai, kad jo Å¡eimoje yra neįgalus asmuo – tėvas, kurį IeÅ¡kovas nuolatos prižiÅ«ri, yra bÅ«tinas didesnis Pastato servitutas iÅ¡ pietinės pusės, kur yra įėjimas į pastatÄ , tam kad IeÅ¡kovas galėtų privažiuoti su automobiliu prie Pastato ir bÅ«tų galimybė iÅ¡kelti (įkelti) iÅ¡ automobilio neįgalų asmenį.

Kitų tinkamų galimybių neįgaliam asmeniui patekti į PastatÄ nėra. 13.5. Pastatas yra be patogumų – jame nėra vandens, tualeto. IeÅ¡kovas vykdamas poilsiauti, turi atsivežti nemaÅ¾Ä kiekį vandens. Todėl atitinkamai IeÅ¡kovui yra bÅ«tinas privažiavimas prie Pastato, tam kad galėtų iÅ¡sikrauti visus daiktus. Kadangi pastate nėra tualeto yra reikalinga pastatyti laikinÄ (kilnojamÄ ) lauko tualetÄ , tačiau pagal atsakovo siÅ«lomÄ servitutÄ , tai padaryti yra neįmanoma. 13.6. IeÅ¡kovui priklausantis Pastatas nuo pagrindinio kelio yra ne 5,79 m atstumu, o apie 120 m.

Teismo sprendime nurodytas atstumas 5,79 m. yra nuo Ieškovo Pastato iki sodo keliuko, kuris ir ribojasi su Atsakovui priklausančiu Žemės sklypu. Šis sodo keliukas yra apie 2,5 m pločio, kuriame nėra galimybės įrengti automobilio stovėjimo vietos. 13.7. Atsakovo siūlomoje 12 kv. m. kelio servituto vietoje, įrengta Atsakovo Žemės sklypo ribas juosianti vientisa tvora. Be to, šalia tvoros auga Atsakovui priklausančios tujos. Atsakovo siūlomo servituto plane nurodyta 12 kv.m. kelio servituto vieta būtu galima tik tuo atveju, jeigu būtų pašalinta dalis tvoros bei želdinių.

Nustačius kelio servitutÄ pagal IeÅ¡kovo siÅ«lomÄ planÄ , Atsakovas jokių papildomų iÅ¡laidų, darbų, netekimų nepatirs, nereikės atsisakyti tujų. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog IeÅ¡kovo naudojimasis praÅ¡omu nustatyti kelio servitutu, kuriuo naudojasi ir jis pats, pažeis jo kaip savininko teises. Tuo tarpu, IeÅ¡kovas pagrindė, jog patekimas automobiliu prie Pastato per Žemės sklypÄ yra bÅ«tinas ir objektyviai reikalingas. 13.8. Teismas neteisingai nusprendė dėl elektros tinklams eksploatuoti reikalingo servituto.

Teismas vadovavosi „ESO“ laiÅ¡ku, kuris susijęs su kitais Žemės sklypo ribose įrengtais elektros tinklais, o ne su tais, kurie nuosavybės teise priklauso IeÅ¡kovui, kuriems ir prašė nustatyti servitutÄ . Taigi, klausimas dėl elektros tinklams eksploatuoti reikalingo servituto iÅ¡ esmės liko neiÅ¡spręstas. 13.9. Nėra aiÅ¡ku, kokiais skaičiavimais remdamasis, teismas nustatė mokėtinÄ 310 Eur dydžio kompensacijÄ . Teismas nustatydamas kompensacijos dydį, turėjo aiÅ¡kiai nurodyti kokias duomenimis vadovaujantis yra apskaičiuojamas kompensacijos dydis, taikytÄ apskaičiavimo metodikÄ .

Å iuo atveju nežinoma ar nustatytam kompensacijos dydžiui turėjo reikÅ¡mę nustatomas bendras servituto dydis (plotas) atsižvelgiant į Žemės sklypo vertę ar ne. 13.10. IÅ¡ Atsakovo pateikto servitutų plano yra matyti, jog 82 kv. m statinio servitutas (S1 ir 12 kv. m kelio servitutas (S2) dalyje (ties taÅ¡kais 16 ir 17) persidengia, t. y. Atsakovas į tÄ pačiÄ Å½emės sklypo dalį praÅ¡o nustatyti tiek statinio servitutÄ , tiek kelio servitutÄ . Taigi, Atsakovo praÅ¡omo nustatyti servitutų bendras plotas pagal UAB GEOBIURO parengtÄ planÄ yra ne 97 kv. m, o realiai apie 94 kv. m.

Atitinkamai 82 kv. m statinio servitutas (S1) arba 12 kv. m kelio servitutas (S2) yra realiai mažesni savo plotu nei nurodyta UAB GEOBIURO parengtame servitutų plane. Todėl UAB GEOBIURO parengtas servitutų planas, pagal kurį teismas priėmė sprendimÄ yra neteisingas, nes neatitinka realių servitutų S1 ir/ar S2 plotų. Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino ir priėmė SprendimÄ vadovaujantis UAB GEOBIURO parengtu servituto planu, kuris yra neteisingas bei klaidinantis.

14. Atsakovas E. K. pateikė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovas nesutinka su tuo, kad Sprendimu buvo nustatytas servitutas jo pastatui eksploatuoti pagal atsakovo pateiktÄ 2020 m. spalio 29 d. servitutų nustatymo planÄ . IÅ¡ esmės servituto dydį ir jo iÅ¡dėstymÄ ieÅ¡kovas grindžia poreikiu atlikti pastato remonto darbus. Atsakovo manymu, pastato remontas nėra pastato naudojimas pagal paskirtį, kadangi remontas yra laikino pobÅ«džio Å«kinis poveikis pastatui, nesusijęs su naudojimosi teise ir pastato naudojimu pagal pagrindinę jo paskirtį. 14.2.

IeÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti 2 m ir 2,25 m pločio servitutas nuo pastato sienos (1,50 m nuo stogo projekcijos) nereiÅ¡kia, kad tokio pločio servitutu bÅ«tų užtikrinta galimybė atlikti remonto darbus, kadangi ir tokio ploto servituto gali neužtekti pastato remontui dėl darbų pobÅ«džio, naudojamos technikos ir medžiagų (pvz., naudojamo krano, ekskavatoriaus, stambių gabaritų įrenginių, statybinių medžiagų ir pan.). 14.3. IeÅ¡kovo minimas servitutas aplink pastatÄ jo paties pateiktame 2020 m. liepos 10 d. servitutų nustatymo plane pažymėtas „S3”, nurodant, kad „Servitutu, pažymėtu indeksu „S3” naudojasi statinio (...) savininkas T.

J., atskirai”. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ia atsakovo žemės sklypo dalimi siekia naudotis tik ieÅ¡kovas, t. y. uždraudžiant atsakovui ja naudotis. Nustačius tokio dydžio ir naudojimo tvarkos servitutÄ , jį grindžiant pastato remonto ir priežiÅ«ros bÅ«tinybe, atsakovui, kaip žemės sklypo savininkui bÅ«tų visiÅ¡kai apribota galimybė naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi dėl galimo laikino ieÅ¡kovo poreikio remontuoti pastatÄ . Servitutas yra turtinė teisė ir seka paskui daiktÄ , todėl jis nustatomas turtui, o ne konkrečiam asmeniui, kas Å¡iuo atveju nurodyta ieÅ¡kovo pateiktame 2020 m. liepos 10 d. servitutu plane.

Vien dėl Å¡ios aplinkybės servitutas negalėtu bÅ«ti nustatytas pagal 2020 m. liepos 10 d. servitutu nustatymo planÄ . 14.4. IeÅ¡kovas savo skunde nurodo ir naujÄ motyvÄ servituto dydžiui pagrįsti, t. y., kad didesnis servitutas jam reikalingas ir tam, kad jis galėtų pasistatyti lauko tualetÄ . IeÅ¡kovas anksčiau neprašė nustatyti tokios prievolės (CK 4.113 str. 3 d.). Be to, tai, kad ieÅ¡kovas neturi tualeto pastato viduje, nereiÅ¡kia, kad negali jo įsirengti ir dėl to atsakovas neturi patirti didesnių suvaržymų. 14.5.

IeÅ¡kovas pagal Sprendimu nustatytÄ servitutÄ gali patekti prie jam priklausančio pastato ir juo naudotis pagal paskirtį, gali apeiti aplink pastatÄ ir panaÅ¡iai, todėl didesnio ploto servitutas pastatui eksploatuoti pažeistų minimalaus servituto taisyklę. 14.6. STR reikalavimai nėra imperatyviai taikomi ieÅ¡kovo pastatui, ieÅ¡kovas bet kokiu atveju nepagrindžia kokiomis teisės normomis vadovaudamasis atskiria „pagrindinį keliÄ â€œ ir „keliukÄ â€œ, bandydamas teigti, kad nuo kelio iki pastato yra 120 m atstumas, o ne 5,79 m.

Bet kokiu atveju atstumas nuo sodo kelio skirto važiuoti transporto priemonėmis iki ieÅ¡kovo pastato yra bÅ«tent 5,79 m, o ne 120 m, tai pagrindžia byloje esantys įrodymai. Kelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai nedraudžia tokiame kelyje sustoti transporto priemonėms ir iÅ¡laipinti keleivius, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius automobilio stovėjimo vietos pagal ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ servitutÄ , ieÅ¡kovo pastatas neįgaliajam bÅ«tų pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ â€“ pėsčiųjų takÄ , kadangi nuo transporto priemonės sustojimo iki pastato yra tik 5,79 metrai. 14.7.

BÅ«tina įvertinti ir tai, kad atsakovo sklype nėra įrengta jokio tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, nėra įrengtas privažiavimas, o kelio servitutas nesuteikia pagrindo įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kadangi aikÅ¡telė nepatenka į kelio servituto turinį, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl poreikio jÄ Ä¯rengti yra nepagrįsti. 14.8. IeÅ¡kovas teikia iÅ¡vadÄ dėl panduso (rampos) įrengimo mediniame name, pabrėždamas neįgaliųjų teises, tačiau pats pripažįsta, kad jame net nėra įrengęs tualeto ir skunde mini tik lauko tualeto įrengimÄ , nors tai akivaizdžiai neatitiktų teisės aktų reikalavimų, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų siekiant, kad pastatu galėtų naudotis neįgalieji.

IeÅ¡kovo namas yra 28,57 m2 bendro ploto, be Å¡ildymo, jis stovi sodų bendrijos teritorijoje, jo paskirtis yra likusi nepakeista daugybę metų ir faktiÅ¡kai neatitinka dabartinės sodų bendrijos teritorijos paskirties. Å iuo atveju ieÅ¡kovas formaliu pagrindu - registre įraÅ¡yta pastato paskirtimi, o ne tuo, kad pastatas dėl savo dydžio, įrengimo ir kt. iÅ¡ esmės nėra tinkamas naudotis neįgaliesiems, bando pagrįsti servitutų dydžio nustatymÄ apeliuodamas į neįgaliųjų poreikių užtikrinimÄ . 14.9.

Aplinkybė, kad ieškovo tėvas yra neįgalus nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kaip ir tai, kad jis naudosis pastatu, taip pat, servitutas nustatomas daiktui, o ne asmeniui, todėl tokie su asmeniu ir jo poreikiais susiję motyvai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl servituto nustatymo. 14.10. Dėl servituto elektros tinklams eksploatuoti apeliantas nurodė, kad pats ieškovas skunde nurodo, kad atsakovo žemės sklype nutiestiems inžineriniams tinklams taikoma apsaugos zona ir kiti ribojimai, nors nepaaiškina kaip jie susiję su servituto ploto nustatymu ir kitomis aplinkybėmis.

Jeigu įstatymas numato ribojimus pačiam atsakovo žemės sklypo dėl elektros tinklų apsaugos ir pan., todėl nėra aiÅ¡ku ko ieÅ¡kovas siekia praÅ¡omu nustatyti servitutu. IeÅ¡kovas nepagrindžia kaip 8 m2 ploto servitutas vietoje nustatytų 3 m2 geriau užtikrintų elektros tinklų eksploatavimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme.

16. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir praÅ¡o juos prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl tokio pobÅ«džio klausimų ieÅ¡kovas galėjo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o ne tada kai byla jau buvo iÅ¡nagrinėta, t. y. Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismo. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas atsisako priimti naujus įrodymus ir jais nesivadovauja (CPK 314 str.).

Dėl servitutų nustatymo 17. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) reikalauja nustatyti tris servitutus: statinio S3 (130 m2), kelio servitutÄ S1 (19 m2) ir servitutÄ , skirtÄ elektros tinklams eksploatuoti S2 (8 m2). Visų praÅ¡omų nustatyti servitutų plotų suma – 157 m2. Pagal atsakovo siÅ«lomÄ servitutų nustatymo planÄ siÅ«lomi taip pat trys servitutai: statinio S1 (82 m2) bei kelių S2 (12 m2) ir S3 (3 m2). Taigi atsakovas siÅ«lo nustatyti mažesnės apimties servitutus, t. y. iÅ¡ viso 97 m2 ploto.

18. Apeliantas didesnės apimties servituto poreikį įrodinėja tuo, kad jis (ar bet kuris kitas poilsio namelio savininkas ir jo šeimos nariai) negalės kokybiškai poilsiauti, remontuoti pastato, įrengti privažiavimo neįgaliesiems, naudotis elektros skydeliu, tačiau tai teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo prašomo dydžio servitutų.

19. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

20. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sÄ lygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ tam, kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmÄ jÄ sÄ lygÄ servituto nustatymui teismo sprendimu – Å¡alių nesutarimÄ â€“ patvirtina byloje pateikti duomenys, o bÅ«tent tai, jog 2020 m. liepos 11 d. atsakovui buvo pateiktas servitutų nustatymo planas, kuriuo ieÅ¡kovas siekė susitarti su atsakovu dėl servituto nustatymo į žemės sklypo dalį, reikalingÄ ieÅ¡kovo pastato eksploatavimui ir tinkamam naudojimui, tačiau 2020 m. liepos 24 d. atsakovas pateikė atsakymÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su pasiÅ«lytu servitutų nustatymo planu.

Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad be teismo sprendimo neketino ieÅ¡kovui sudaryti sÄ lygas patekti prie pastato per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ . AntrÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ servituto bÅ«tinumÄ â€“ pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės – kad ieÅ¡kovas neturi kito bÅ«do patekti prie jam priklausančio pastato, kaip tik per atsakovo nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ . Å ios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Esminis Å¡alių ginčas kilo dėl servituto apimties.

22. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga vieÅ¡pataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos praÅ¡oma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).

23. Nuosekliai iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 18 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ gali bÅ«ti svarbÅ«s ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iÅ¡ tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutÄ . Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi bÅ«ti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

26. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio dėl servituto nustatymo pagrindÄ sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra bÅ«tinoji ieÅ¡kinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36–37 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi bÅ«ti tikslus ir aiÅ¡kus, tai jis nustatomas pagal pateiktÄ planÄ , kuris grafiÅ¡kai atvaizduoja bÅ«tinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas).

Dėl servituto aptarnauti pastatÄ 27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui (ieÅ¡kovui) priklausantis pastatas (vieÅ¡pataujantis daiktas) yra poilsio paskirties. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (7.1. punktas): (…) 7.13. Poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).

Kadangi ieškovo pastatas yra poilsio paskirties, todėl laikytinas negyvenamuoju. Taigi, šio pastato paskirtis nėra skirta nuolatiniam gyvenimui, o tik laikinam poilsiui.

28. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nustačius tokio dydžio servitutÄ , kokio praÅ¡o ieÅ¡kovas, bÅ«tų pažeistos atsakovo, kaip savininko, teisės naudoti savo žemės sklypÄ pagal jo paties poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų). Apelianto praÅ¡omas 130 m2 dydžio statinio servitutas nėra objektyviai bÅ«tinas poilsio nameliui naudoti pagal jo paskirtį. Tokio dydžio servituto nustatymas neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Apelianto (ieÅ¡kovo) argumentas, kad pagal atsakovo siÅ«lomÄ planÄ , jis negalės remontuoti pastato yra nepagrįstas.

29. Pagal atsakovo pateiktÄ alternatyvų planÄ taip pat siÅ«lomi trys servitutai: statinio S1 (82 m2) bei kelių S2 (12 m2) ir S3 (3 m2). Taigi atsakovas siÅ«lo nustatyti mažesnės apimties servitutus – iÅ¡ viso 97 m2 ploto. IÅ¡ atsakovo pateikto plano matyti, kad atsakovo siÅ«lomas servitutas statiniui aptarnauti (S1) yra 82 m2, kai ieÅ¡kovo namas yra tik 28,57 m2. IÅ¡ atsakovo pateikto plano matyti, kad iÅ¡ visų pusių poilsio namelis yra prieinamas. Be to, toks statinio servituto dydis (82 m2), teismo vertinimu, yra pakankamas naudoti, prižiÅ«rėti ir remontuoti ieÅ¡kovui priklausantį poilsio namelį.

Taigi ieÅ¡kovas neįrodė, kad 28,57 m2 ploto poilsio pastatui aptarnauti reikalingas 130 m2 servitutas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡io servituto apimtį, pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu planu, kuris yra racionalesnis ir proporcingiau atitinka Å¡alių interesus. Dėl kelio servituto 30. Apeliantas praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ , dėl kurio atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, tačiau nesutiko dėl Å¡io servituto ploto, vietos ir iÅ¡dėstymo, dėl to pateikė savo siÅ«lomÄ servituto planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti priėjimÄ prie pastato nustatant 12 m2 ploto kelio servitutÄ â€“ teisė naudotis pėsčiųjų taku (S2).

31. IeÅ¡kovas savo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. Nr. įsakymu Nr. D1-653 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo 7 punktu, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatÄ ne didesniu kaip 50 m atstumu. Å io STR 1 punkte nurodyta, kad jo reikalavimai taikomi tik rengiant jame nurodytų statinių statybos, rekonstravimo, pastatų atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintÄ statybos, supaprastintÄ rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto apraÅ¡Ä , paprastojo remonto projektÄ ar paprastojo remonto apraÅ¡Ä arba keičiant statinių paskirtį į nurodytÄ STR;

Atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog servitutas praÅ¡omas nustatyti tam, kad ieÅ¡kovas vykdo pastatų kapitalinį remontÄ , atnaujinimÄ ir pan., ir bÅ«tent Å¡iems darbams atlikti jam taikomos STR normos dėl neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietų įrengimo, todėl minėto STR reikalavimai ieÅ¡kovo pastatui Å¡io ginčo kontekste nėra taikomi.

32. Minėto STR 7 punkte numatyta, jog neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatÄ ne didesniu kaip 50 m atstumu. Kai to pasiekti negalima, ne didesniu kaip 30 m atstumu nuo įėjimų į objektÄ turi bÅ«ti įrengtos ne siauresnės kaip 3 600 mm ir ne trumpesnės kaip 9 000 mm iÅ¡laipinimo aikÅ¡telės Å¡alia gatvės ar privažiavimo važiuojamosios dalies su bortelio rampa. Taigi, teisės aktai nenumato, kad turi bÅ«ti privalomai įrengiama automobilių stovėjimo vieta prie poilsio paskirties pastato, kad turi bÅ«ti privažiavimas prie paties pastato. Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi minėta STR nuostata.

33. Å iuo atveju atsakovo sklype nėra įrengta jokio tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, nėra įrengtas privažiavimas, o kelio servitutas nesuteikia teisės įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kadangi aikÅ¡telė nepatenka į kelio servituto turinį, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl poreikio jÄ Ä¯rengti yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

34. Kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jo tėvas yra neįgalus nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kaip ir tai, kad jis naudosis pastatu. Be to, servitutas nustatomas daiktui, o ne asmeniui, todėl tokie su asmeniu ir jo poreikiais susiję motyvai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl servituto nustatymo.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo pastatas yra tik 5,79 m atstumu nuo pagrindinio kelio (gatvės). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pastatas neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ â€“ pėsčiųjų takÄ . Nors ieÅ¡kovas įrodinėja, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas reikėtų įrengti arčiau, tačiau tokia bÅ«tinybė byloje nenustatyta. Nustačius, kad poilsio namelis neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siÅ«lomÄ kelio servitutÄ (S2), papildomų patogumų ir teisių vieÅ¡pataujančio daikto savininkui suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto (žemės sklypo) savininko teisių suvaržymÄ .

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jokio nuolatinio privažiavimo į patį ginčo sklypÄ poreikio siekiant naudoti pastatÄ pagal paskirtį, taip pat užtikrinti prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimus ir pan., nėra. Privažiavimo teisė kitais tikslais, pvz. gaisro atveju, yra numatyta teisės aktuose, t. y. tam neturi bÅ«ti nustatytas atskiras servitutas, neproporcingai apribojant atsakovo nuosavybės teisę. Dėl servituto elektros tinklams eksploatuoti 36. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti 8 m2 ploto servitutÄ elektros tinklams eksploatuoti, motyvuodamas jo bÅ«tinumÄ tuo, kad jis negali nuraÅ¡yti ir deklaruoti elektros skaitiklių duomenų, kurie yra prie atsakovo sklypo ribos esančios tvoros.

Atsakovas pateikė siÅ«lomÄ tokio servituto planÄ , pagal kurį priėjimas prie elektros skydinės bÅ«tų iÅ¡ gatvės pusės (S3). Jis bÅ«tų 3 m2 ploto, taip mažiau ribojant atsakovo nuosavybę ir užtikrinant ieÅ¡kovui teisę patekti prie elektros skydinės.

37. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad didesnio ploto servitutas elektros tinklams eksploatuoti reikalingas, siekiant užtikrinti elektros tinklų saugÄ . IÅ¡ „ESO“ elektroninio laiÅ¡ko, adresuoto ieÅ¡kovo atstovei, matyti, kad elektros tinklų servitutas yra nustatytas pagal įstatymÄ . Taigi teismo sprendimas dėl elektros tinklų servituto nėra reikalingas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytinas tik siekiant suteikti galimybę prieiti prie elektros skydinės. Atsižvelgiant į tai, pateiktas alternatyvus atsakovo siÅ«lomas 3 m2 ploto kelio servitutas (S3) pagrįstai laikytinas atitinkančiu interesų derinimo ir proporcingumo principus.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors atsakovo žemės sklypas yra aptvertas tvora ir varteliai neįrengti, o ieÅ¡kovas negali prieiti prie pastato ir elektros skydinės, tačiau tai nesuteikia pagrindo nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omo dydžio servitutų. Atsakovas nurodė, jog teismui nustačius jo siÅ«lomÄ servitutÄ , jis įrengs vartelius, kad ieÅ¡kovas patektų į prie savo pastato ir elektros skydinės. Be to, atsakovas paaiÅ¡kino, kad vartelių neįrengė, nes, kilus Å¡alių ginčui, jis nežinojo, kurioje vietoje bus nustatytas servitutas.

39. Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo siÅ«lomi servitutai nors ir atitinka objektyvaus bÅ«tinumo reikalavimÄ , tačiau praÅ¡omi nustatyti atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo patogumÄ , o ne į siekį ieÅ¡koti geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų.

40. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktas servitutų nustatymo planas yra labiau racionalumo kriterijų atitinkanti alternatyva, nors ji ieÅ¡kovui ir ne tokia patogi naudotis atsakovo turtu. IeÅ¡kovo praÅ¡omi nustatyti servitutai neužtikrintų skirtingų savininkų interesų pusiausvyros, proporcingumo principų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia iÅ¡vada atitinka tiek pirmiau aptartÄ servituto nustatymo teismo sprendimu teisinį reglamentavimÄ , tiek nuosekliai kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl ieÅ¡kovo pareigos pagrįsti, kad jo praÅ¡omas servitutas yra vienintelė proporcingiausia galimybė naudotis daiktu, ir dėl savininkų intereso balanso sprendžiant dėl servituto nustatymo.

Dėl kompensacijos 41. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi bÅ«ti atlyginami konkretÅ«s nuostoliai, kurie turi bÅ«ti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

42. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

43. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė atsakovui priteisti vienkartinę kompensacijÄ už jo praÅ¡omus nustatyti servitutus pažymėtus S1, S3 kurių bendras plotas 149 kv. m – 536,40 Eur, ir nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ pažymėtÄ S2. Atsakovo manymu, nustačius servitutus, ieÅ¡kovas turėtų mokėti periodinę kompensacijÄ , mažiausiai 500 Eur per metus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio atsižvelgė į ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas įrodymais nepagrindė 500 Eur per metus periodinės kompensacijos dydžio.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, disponuodamas diskrecija ir įvertinęs pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės, konstatavo, jog 310 Eur vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui yra proporcinga jo patiriamiems suvaržymams. Be to, apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog toks kompensacijos dydis yra neproporcingai didelis, ar nepagrįstas. Dėl bylos baigties 45. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo atmestas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Atsakovas pateikė įrodymus apie 665,50 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Å iÄ sumÄ teismas laiko pagrįsta, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisia atsakovui (CPK 93, 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 665 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina