2022-04-27 Nr. AB-10075-4-69-3-00263-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-351-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00263-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1824 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė advokatas D. K.. Įvertinęs kartu su skundų pateiktų išrašo iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Departamentu, bei techninės specifikacijos turinį, teismas nurodė, kad sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Teismas pažymėjo, kad pagal 2021 m. lapkričio 23 d. išrašą iš subteikimo sutarties subteikėjas advokatas D. K. įsipareigoja teikėjui P. V. ir kartu su P. V. perkančiosios organizacijos Departamento užsakymu teikti pirmines ir antrines paslaugas. Tačiau, teismo vertinimu, jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas D. K. yra paskirtas atstovauti pareiškėjui ar kad jis būtų susitaręs su pareiškėju dėl jo atstovavimo, byloje nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas vertino, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakytina priimti.

Vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, 36 ir 37 straipsniais, teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti išrašai iš sutarčių, todėl laikytina, kad skundą padavė įgaliotas asmuo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir ABTĮ 37 straipsniu, pareiškėjas teigia, kad jis naudojasi nemokama, valstybės garantuojama teisine pagalba, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo šio mokesčio jis atleistinas.

Pareiškėjas nurodo, kad skundas teismui elektroniniu paštu buvo pateiktas pasirašytas mobiliu parašu įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, paduotas skundas atitinka ABTĮ 9, 24 ir 25 straipsniuose keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su skundu pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas D. K. paskirtas atstovauti pareiškėjui, todėl sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo pateikti įrodymai pagrindžia, kad skundą pareiškėjo vardu padavė tinkamai įgaliotas asmuo, be to, pareiškėjas, kaip prieglobsčio prašytojas, kuris naudojasi valstybės garantuojama pagalba, atleistinas nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Byloje nustatyta, kad ketinamas apskųsti Departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) 113 straipsnio 5 dalimi ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį skundas dėl tokio pobūdžio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutartyje išdėstytus argumentus dėl advokato D. K. atstovavimo pareiškėjui, atkreipia dėmesį, kad Pagrindinės teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos 2021 m. lapkričio 23 d. tarp Departamento ir advokato P. V., 6 punkte aptarta tiekėjo, t. y. advokato, teisė pasitelkti trečiuosius asmenis (subtiekėjus) sutarties vykdymui. Iš 2021 m. lapkričio 23 d. subteikimo sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. ir advokato D. K. (toliau – ir Subteikėjas), matyti, kad sutartimi Subteikėjas įsipareigoja tiekėjui ir kartu su tiekėju perkančiosios organizacijos Departamento užsakymu teikti pirmines ir antrines teisines paslaugas, kurios aptartos Sutartyje bei jos prieduose <...>. Minėti susitarimai pagrindžia, jog advokatas D. K. turi teisę atstovauti užsieniečiams sutartyje ir subteikimo sutartyje aptartomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nors advokatas D. K. teikdamas skundą teismui nepateikė jam duoto pavedimo atstovauti pareiškėjui, tačiau iš prie atskirojo skundo pateikto elektroninio laiško matyti, kad advokatas P. V. Departamento 2022 m. kovo 18 d. jam pateiktą užsakymą parengti skundą bei jo parengimui reikalingą medžiagą tą pačią dieną išsiuntė advokatui D. K. jo elektroninio pašto adresu, taip išreikšdamas pavedimą parengti skundą pareiškėjo vardu.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju pareiškėjas naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, teikiama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo neprašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, argumentus, kurie, jo įsitikinimu, pagrindžia, kad pareiškėjas atleistinas nuo žyminio mokesčio, išdėsto tik atskirajame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose (žr. pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-315-662/2022).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą nagrinėti. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė