2022-05-04 Nr. AB-10891-4-69-3-00377-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-387-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00377-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato P. V., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60517 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., bet pareiškėjos atstovas advokatas tik 2022 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą parengti skundą pareiškėjai. Užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl pareiškėjos skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl jos ar jos atstovo kaltės. Pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad jos valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Jai tenkančiomis teisėmis ir pareigomis ji naudojosi sąžiningai ir tinkamai. Be to, paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad pareiškėjai paslauga būtų suteikta kuo greičiau.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., taigi, sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. vasario 15 d. Pareiškėjai nusprendus apskųsti Sprendimą, užsakymas teisinėms paslaugoms advokatui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 24 d., praleidus apskundimo terminą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, nelaikė svarbiomis, sudarančiomis pagrindą terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjos atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d., tačiau advokatas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Migracijos departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateikus įrodymų apie tai, kada pareiškėja išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateikus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Byloje nėra duomenų, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas taip pat nurodė, kad prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp su Migracijos departamentu, bei techninė specifikacija, iš kurių matyti, jog sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti ir dėl šios priežasties (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Be to, pareiškėja yra nepilnametė, o byloje nėra duomenų, kad jos atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs su advokatu, kad šis atstovautų nepilnametę.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.

Sprendime įrašyta pareiškėjos (jos atstovės pagal įstatymą) susipažindinimo data, taip pat iš Sprendimo matyti pareiškėjos (jos atstovės pagal įstatymą – mamos) valia skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Teikiant nemokamą valstybės garantuojamą pagalbą privačios sutartys papildomai nesudaromos. Savo ruožtu skundas teismui pateiktas per protingą laiką.

Pareiškėja teigia, kad parengti skundą ir išsiųsti teismui reikalingas laikas, o atstovas taip pat teikia teisines paslaugas ir kitiems prieglobsčio prašytojams, todėl per vieną dieną parengti skundus nebuvo įmanoma. Be to, užsakymas buvo gautas 2022 m. kovo 14 d. darbo dienos pabaigoje, tą pačią dieną buvo gauta 70 užsakymų dėl skundų parengimo, todėl, pareiškėjos vertinimu, skundas teismui buvo parengtas ir pateiktas per protingą laiką.

Pareiškėja nurodo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Kadangi pareiškėja naudojasi nemokama teisine pagalba, ji nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistina. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti ir nesuteikė galimybės pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, be kita ko, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėja šį terminą praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nes advokatas po užsakymo teikti teisines paslaugas skundą padavė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų, byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie advokato darbo krūvį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai, sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai, be to, pareiškėja yra nepilnametė, o byloje nėra duomenų apie tai, kad jos įstatyminiai atstovai sutinka, jog pareiškėją atstovautų advokatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja (jos atstovė pagal įstatymą – mama) su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., nurodė, kad su juo nesutinka, ketina kreiptis į teismą dėl Sprendimo apskundimo ir pageidauja, jog pareiškėjai nemokamai būtų paskirtas advokatas.

Migracijos departamentas 2022 m. kovo 14 d. išsiuntė užsakymą advokatui P. V., kuris skundą pareiškėjos vardu Kauno apylinkės teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2022 m. kovo 23 d. (teisme užregistruotas 2022 m. kovo 24 d.)

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) ABTĮ nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda LVAT.

Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Migracijos departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 15 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėja skundą teismui padavė 2022 m. kovo 23 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. LVAT praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėja neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, atstovaujama įstatyminio atstovo, jai apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėja yra nepilnametis asmuo; priimtas sprendimas, analogiškas sprendimui, priimtam dėl jos motinos. Atitinkamose Sprendimo dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojas, pareiškėjos mama pažymėjo, kad nesutinka su sprendimu, ketina jį skųsti, pageidauja nemokamos teisinės pagalbos (atitinkamose dalyse įrašyta „(mama)“. Nustatytų faktų visuma reiškia, kad į bylą pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjos interesams teisme atstovauja ir atstovas pagal įstatymą, t. y. motina, kas atitinka ABTĮ 47 straipsnio 7 dalies reikalavimus, ir valstybės paskirtas advokatas (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad pati pareiškėja (jos atstovė pagal įstatymą) tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jos valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėja buvo aktyvi ir pareiginga, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėja negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis jai teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Taigi pareiškėja su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai byloje nėra, todėl nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl, kaip nurodo advokatas atskirajame skunde, ji negali sumokėti žyminio mokesčio, dėl to nuo šio mokesčio mokėjimo atleistina.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti jos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas, nustatęs šį trūkumą, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paminėti skundo trūkumai turėjo būti bandomi pašalinti, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

LVAT praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60517 paduoti, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan