2016-03-16 Nr. AB-5684-3-61-3-04959-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.
Legislator headnote
AI generated2016-03-16 Nr. AB-5684-3-61-3-04959-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 134–140) pareiškėjo R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-33-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04959-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos 3.8.1.; 3.26.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 134–140) pareiškėjo R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.
Pareiškėjas 2016 m. sausio 4 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko, b. l. 149) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi (b. l. 151–152) atsisakė priimti R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir nutarė grąžinti apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir pareiškėjas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. sausio 29 d. gautas (išsiųstas 2016 m. sausio 27 d.) naujas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis sprendimo paskelbime nedalyvavo, jo nuorašą gavo 2015 m. gruodžio 21 d., tačiau dėl to, jog buvo šventinis laikotarpis, negalėjo anksčiau gauti prieigą prie pataisos namų interneto, kad galėtų susipažinti su teisės aktais ir surašyti apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą įstatymo normą, apeliacinio skundo padavimo termino eigos pradžia laikoma ne teismo sprendimo nuorašo įteikimo apeliantui diena, bet šio sprendimo paskelbimo diena.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gruodžio 17 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena laikytina 2015 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo paduotas (išsiųstas) apeliacinės instancijos teismui 2016 m. sausio 27 d., todėl akivaizdu, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. <...>. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas asmeniškai dalyvavo nagrinėjant jo administracinę bylą 2015 m. gruodžio 17 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 130–131), kuris truko nuo 9.47 iki 9.55 val. Pareiškėjui pasirašytinai (b. l. 132) buvo pranešta apie tai, kad teismo sprendimo paskelbimas atidėtas tos pačios dienos (2015 m. gruodžio 17 d.) 16.05 valandai. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laiku į teismo sprendimo paskelbimą proceso šalys neatvyko, teismo sprendimo nuorašas tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 17 d.) paštu buvo išsiųstas pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu – į Vilniaus pataisos namus Rasų g. 8, Vilniuje (b. l. 141). Byloje pateiktas lydraštis (b. l. 143) su jame esančiu pareiškėjo parašu ir paties pareiškėjo nurodyta data nepalieka teismui jokių abejonių, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. kai iki paskutinės apeliacinio skundo dėl minėto sprendimo padavimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 31 d.) buvo likusios 8 dienos. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pirmą kartą su apeliaciniu skundu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tik 2016 m. sausio 4 d. (tai patvirtina išsiuntimo spaudas ant voko; b. l. 146–149).
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti jam praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, savo prašymą motyvuoja iš esmės vieninteliu argumentu, kad jis dėl šventinio laikotarpio neturėjo galimybės anksčiau pasinaudoti pataisos namų internetu, kad galėtų susipažinti su teisės aktais bei surašyti apeliacinį skundą.
Pasisakydama dėl minėto pareiškėjo argumento, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas (tiek išsiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. sausio 4 d., tiek sausio 27 d.) nėra grindžiamas jokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kas savaime paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad negalėjimas susipažinti su teisės aktų turiniu buvo jam kliūtis laiku paduoti skundą. Taip pat pastebėtina, kad pats apeliacinio skundo (tiek išsiųsto teismui 2016 m. sausio 4 d., tiek sausio 27 d.) turinys ir jo apimtis kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar tokiam procesiniam dokumentui parengti, netgi asmeniui neturint atitinkamo išsilavinimo ir žinių, reikėjo tiek laiko, kiek faktiškai uždelsė pareiškėjas rengdamas savo skundą. Taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su tuo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo padavimui turėjo įtakos šventinis laikotarpis. Kaip minėta, skundžiamo teismo sprendimo nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui 2015 m. gruodžio 23 d., taigi, iki paskutinės apeliacinio skundo padavimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 31 d.) buvo likusios dar net 4 darbo dienos (2015 m. gruodžio 28–31 d.), tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra surašytas ranka bei, kaip minėta, nėra grindžiamas jokiais teisės aktais ar teismų praktika, akivaizdu, jog tokiam skundui parengti nebuvo reikalingas naudojimasis kompiuteriu, interneto prieiga ar kitais pataisos namų administracijos turimais, pareiškėjo disponavimui nepriklausančiais resursais.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nelaiko pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytas aplinkybes svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą atnaujinimo asmens, praleidusio terminą, elgesys vertinamas taikant rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartus. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankią teismo nutartį (sprendimą), turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo (b. l. 134–140) rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka bei terminas – 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos. Minėta, kad pareiškėjas gavo teismo sprendimo nuorašą 2015 m. gruodžio 23 d., kai iki paskutinės apeliacinio skundo dėl minėto sprendimo padavimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 31 d.) buvo likusios net 8 dienos. Tačiau pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu tik 2016 m. sausio 4 d. Tai patvirtina šio skundo turinys, nes jame nurodyta, kad jis buvo surašytas 2016 m. sausio 4 d., taip pat laiško vokas, iš kurio matyti, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. sausio 4 d. (b. l. 146–149). Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nenurodo nei vienos svarbios priežasties, dėl kurios jis nuo 2015 m. gruodžio 23 dienos, kai susipažino su pirmos instancijos teismo sprendimu bei jo motyvais, iki pat 2016 m. sausio 4 d. delsė parengti bei išsiųsti teismui apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys, jam siekiant įgyvendinti procesinę teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingo, sąžiningo ir atidaus asmens elgesio standartų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę bei pakankamai laiko tinkamai, per įstatymo nustatytą terminą realizuoti savo procesinę teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau šia galimybe (teise) dėl subjektyvių priežasčių tinkamai nepasinaudojo, nagrinėjamu atveju nenustačius ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo prasme svarbių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo paduoti, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti tenkinamas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. V. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą, gautą teisme 2016 m. sausio 29 d., ir grąžinti apeliacinį skundą kartu su priedais padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys