f3d842f8-a7d5-4f3f-8a52-28aed6ebdda5 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2317-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01277-2015-1                              Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.), kurį vėliau patikslino (9 b. l.) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių apskrities VPK), 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2013-10-14 iki 2013-10-24 ir nuo 2013-10-25 iki 2013-10-28 buvo laikomas Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje.

Nurodė, jog Šiaulių apskrities VPK areštinėje po asmens kratos ir apžiūros jam buvo išduotas minkštas inventorius: čiužinys, pagalvė, antklodė buvo nusidėvėję, gumbuoti, purvini, čiužinys ir pagalvė buvo be užvalkalo (HN 37:2009 58 punkto pažeidimas). Kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo veidrodžio, nebuvo šluotos ir šiukšlių semtuvo, todėl pareiškėjas negalėjo išsišluoti kameros ir atlikti būtiniausių higienos švaros procedūrų.

Kamera buvo nevalyta, ventiliacijos angose, grotose buvo daug dulkių, netinkamai įrengtos elektros rozetės, duÅ¡e nuo sienų byrėjo tinkas (HN 37:2009 27 punkto pažeidimas). Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pažeminimÄ , diskomfortÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių apskrities VPK atsiliepime (34–37 b. l.) nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad areÅ¡tinėje jam buvo iÅ¡duotas netinkamas minkÅ¡tasis inventorius: čiužinys ir pagalvė buvo parudavę, gumuliuoti, neturėjo užvalkalo iÅ¡ nepralaidaus skysčiui pavirÅ¡iaus.

Šiaulių apskrities VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie E. L. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-17783 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad pristatytiems į areštinę asmenims yra išduodamas patalynės komplektas: čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankšluostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai) – bei puodelis.

Taip pat Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡vardinto inventoriaus iÅ¡davimo registravimas nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl dokumentų, patvirtinančių inventoriaus iÅ¡davimo faktÄ , pateikti nėra galimybių. Taip pat nurodyta, kad kiekvienÄ kartÄ panaudojus minkÅ¡tÄ jį inventorių, jis yra dezinfekuojamas ir dėl Å¡ios priežasties kartais paruduoja. Visi patalynės dezinfekavimo atvejai registruojami žurnale. Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla“, kad minkÅ¡tasis inventorius ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neiÅ¡plovus, neiÅ¡duodami.

Taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad panaudotas minkÅ¡tasis inventorius iki dezinfekavimo laikomas ant medinių grotų, o jį dezinfekavus sudedamas į lentynas. Tai patvirtina ir Å iaulių apskrities VPK į bylÄ pateikti kiti dokumentai: Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktas Nr. EP-296, dezinfekavimo žurnalo iÅ¡raÅ¡as. Å iaulių apskrities VPK nuomone, pareiÅ¡kėjo teisės dėl jam iÅ¡duoto minkÅ¡tojo inventoriaus ir patalynės pažeistos nebuvo.PareiÅ¡kėjas E. L. taip pat nurodė, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo Å¡luotos ir Å¡iukÅ¡lių semtuvo, jis negalėjo atlikti bÅ«tiniausių Å¡varos procedÅ«rų.

Be to, nurodė, kad kameros ventiliacijos ir naktinio apšvietimo angose buvo pilna dulkių, kuriomis jis buvo priverstas kvėpuoti, ir voratinklių. Šiaulių apskrities VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 9.2 punkte yra reglamentuota: „<...> asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose“.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, 52 punkte reglamentuota, kad: „<...> policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi“. Pagal nustatytÄ areÅ¡tinės dienotvarkę paros laikotarpis nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 00 min. yra skiriamas kamerų valymui.

Pagal Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles, areÅ¡tinėje laikomų asmenų dienotvarkėje (1 priedas) nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 00 min. numatytas kamerų valymas. Kamerose laikomi asmenys tuo metu aprÅ«pinami inventoriumi kamerų valymui bei patys privalo iÅ¡siplauti bei susitvarkyti kameras. FaktÄ , kad kamerose nuolat rÅ«pinamasi Å¡vara, ir, kad valymo inventorius yra tvarkingas, patvirtina ir Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktas Nr. EP-296.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei byloje esančius duomenis, Šiaulių apskrities VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl švaros palaikymo kameroje, kurioje jis buvo laikomas, pažeistos nebuvo.Taip pat pareiškėjas teigia, kad areštinės kamerose yra netinkamai įrengti elektros lizdai, dėl to buvo sunku jais naudotis, pareiškėjas negalėjo pasišildyti vandens kojų nusiplovimui, išsiplauti kojinių, negalėjo užsivirti vandens arbatai. Šiaulių apskrities VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m nuo lovos ir 1 m atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kameroje esantiems asmenims yra suteikta teisė naudotis turimais prailginimo laidais (prailgintuvais). Šiaulių apskrities VPK pažymi, kad kištukinių lizdų įrengimo reikalavimai areštinėse nėra reglamentuoti, tik nustatyta, kad jie turi būti įrengti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės naudotis elektros kištukiniu lizdu pažeistos nebuvo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei dušo patalpoje, nei kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo veidrodžio, dėl to jis negalėjo nusiskusti ir patyrė nepatogumus bei išgyvenimus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad areštinės kamerų patalpose bei duše veidrodžių nėra dėl saugumo reikalavimų, nustatytų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tuo atveju, kai areštinėje laikomi asmenys paprašo, jiems laikinai duodamas veidrodis tik nusiskutimui (prižiūrint pareigūnui).

Taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas E. L. veidrodžio nusiskutimui pareigÅ«nų neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinę reglamentacijÄ , Å iaulių apskrities VPK nuomone, pareiÅ¡kėjo teisės dėl to, kad kamerose bei duÅ¡o patalpoje nėra įrengtų veidrodžių, pažeistos nebuvo.Atsakovo atstovas praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundo dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo E. L. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iÅ¡ dalies, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo E. L. teisė bÅ«ti laikomam areÅ¡tinėje Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui atmestinas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintų Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinės budinčios pamainos pareigÅ«nai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos SÄ jungos teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Bausmių vykdymo kodeksais, Suėmimo vykdymo įstatymu, Policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymais, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir nurodymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis vidaus tvarkos taisyklėmis.Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 6 punkte. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms.

Veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės 2015 m. gegužės 20 d. pažymos „Dėl E. L.“ matyti, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikotarpiu nuo 2013-10-14 iki 2013-10-16 (5 kameroje), nuo 2013-10-17 iki 2013-10-24 (11 kameroje) ir nuo 2013-10-25 iki 2013-10-28 (5 kameroje).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad areÅ¡tinės duÅ¡o patalpų ir kamerų sienų dažai buvo atsilupę, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo dažai ir tinkas, cemento dulkės krito ant miegamų vietų valgomojo stalo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugpjūčio 22 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-296) atliko Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės periodinį patikrinimÄ , kurio metu nustatė, kad Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinės patalpos neremontuojamos.

Visose patalpose nusilupę dažai nuo sienų, lubų ir grindų, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai (Higienos normos HN 37:2009 6 ir 48 punktų pažeidimai).PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad areÅ¡tinėje jam buvo iÅ¡duotas netinkamas minkÅ¡tasis inventorius. Čiužinys ir pagalvė buvo parudavę, gumuliuoti, čiužinys ir pagalvė buvo be užvalkalo.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 22 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-296) patikrinimo akte nurodyta, kad lovos skalbiniai keičiami vienÄ kartÄ per savaitę ir pagal reikalÄ .

NeÅ¡varÅ«s skalbiniai laikomi sanitarinės Å¡varyklos nusirengimo patalpoje, polietininiame maiÅ¡e ir uždengiamoje dėžėje. Infekcinėmis ligomis sergančių asmenų skalbiniai renkami į atskirus maiÅ¡us. Skalbinius skalbia UAB „Šiaulių skalbykla“. Skalbiniai 2 kartus per savaitę iÅ¡vežami paslaugų tiekėjo transportu. MinkÅ¡tasis inventorius nukenksminamas veikiančioje dezinfekcinėje kameroje, nukenksminimo darbų atlikimo data fiksuojama žurnale. Å iaulių apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. gegužės 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl informacijos apie E. L. skundo pateikimÄ â€œ Nr. 40-PR2-17783 nurodoma, kad pristatytiems į areÅ¡tinę asmenims yra iÅ¡duodamas patalynės komplektas:

čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankÅ¡luostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai) bei puodelis. IÅ¡vardinto inventoriaus iÅ¡davimo registravimas nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl dokumentų, patvirtinančių inventoriaus iÅ¡davimo faktÄ , pateikti nėra galimybių. Taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad kiekvienÄ kartÄ panaudojus minkÅ¡tÄ jį inventorių, jis yra dezinfekuojamas ir dėl Å¡ios priežasties kartais paruduoja. Visi patalynės dezinfekavimo atvejai registruojami žurnale.

Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla“, kad minkÅ¡tasis inventorius ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neiÅ¡plovus, neiÅ¡duodami. Panaudotas minkÅ¡tasis inventorius iki dezinfekavimo laikomas ant medinių grotų, o jį dezinfekavus sudedamas į lentynas. Tai patvirtina ir atsakovo į bylÄ pateiktas dezinfekavimo žurnalo iÅ¡raÅ¡as (44 b. l.). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl minkÅ¡tojo inventoriaus ir patalynės atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo Å¡luotos ir Å¡iukÅ¡lių semtuvo, taip pat kamera buvo nevalyta, ventiliacijos angose buvo daug dulkių.Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. V-820, 52 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 22 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-296) akte nurodyta, jog kamerų patalpas 2 kartus per dienÄ valo sulaikytieji, kitas patalpas drėgnu bÅ«du 1 kartÄ per dienÄ valo valytoja. Patikrinimo metu visos patalpos iÅ¡valytos, Å¡varios.

Valymo inventorius tvarkingas. Patalpų valymui ir dezinfekcijai tinkamai parinktos ir naudojamos cheminės valymo ir dezinfekuojančios medžiagos, turinčios autorizacijos dokumentus. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismo nuomone, pareiškėjo teisės dėl švaros palaikymo kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pažeistos nebuvo.Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų elektros rozečių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 79.4 punkte numatyta, kad visiems elektros įrengimams turi būti naudojamos rozetės su įžeminimo laidu.

Kitų reikalavimų ar konkrečiau dėl rozečių įrengimo vietos (aukščio) nenumatyta. Tarnybiniame pranešime (39–40 b. l.) nurodyta, kad kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m. nuo lovos ir 1 m. atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kameroje esantiems asmenims yra suteikta teisė naudotis turimais prailginimo laidais (prailgintuvais). Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad nei dušo patalpoje, nei kameroje nebuvo įrengtų veidrodžių.Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nuryta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ [4.19]. pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jam veidrodžio neiÅ¡davė, jis negalėjo atlikti bÅ«tiniausių higienos procedÅ«rų. Atsakovas nurodė, kad areÅ¡tinės duÅ¡o patalpoje bei kamerose veidrodžių nebuvo. Atsakovas taip pat nurodė , kad areÅ¡tinės kamerų patalpose bei duÅ¡e veidrodžių nėra dėl saugumo reikalavimų, nustatytų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356. Taip pat nurodė, jog tuo atveju, kai areÅ¡tinėje laikomi asmenys papraÅ¡o, jiems laikinai duodamas veidrodis tik nusiskutimui (prižiÅ«rint pareigÅ«nui). Taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas E. L. veidrodžio nusiskutimui pareigÅ«nų neprašė. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ doktrinÄ , paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė naudotis veidrodžiu.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6, 20, 48 punktų reikalavimų nesilaikymo.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei pareiÅ¡kėjui esant Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje bÅ«tų buvę laikytasi teisės aktų.Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teismas pareiÅ¡kėjo E. L. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sÄ lygas areÅ¡tinės patalpose buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .Teisėjas                                                                                           Žanas Kubeckas