f3d5495c-4aa9-4e3d-98c8-cf9593cf3359 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. PK-1555-865/2012                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00127-2012-0                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7. (S)                                                                                                                                       VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gruodžio 7 d.Vilnius                    Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi A.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieÅ¡ V.V., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį, priėmimo klausimÄ ,- n u s ta t ė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-12-05 gautas A. S. skundas, kuriuo praÅ¡oma patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, jog 2011-02-24 per TV3 kanalÄ rodytoje laidoje „Paskutinė instancija“ dalyvavo buvęs Ignalinos miÅ¡kų urėdijos urėdas V.

V.. Skunde teigiama, jog minėtoje laidoje vyko buvusio Ignalinos urėdijos urėdo V. V., anonimo ir žurnalistės diskusija apie esamÄ padėtį urėdijoje ir urėdijos darbuotojus. Å ioje diskusijoje buvęs urėdas V. V. paskleidė melagingas žinias apie tariamÄ esamÄ padėtį urėdijoje. Buvęs urėdas nurodė, kad urėdai netinkamai atlieka savo pareigas, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, pvz., nustatant medienos kertamÄ tÅ«rį iÅ¡ kertamo ploto, visada apskaito 10 procentų mažiau iÅ¡kertamo medienos tÅ«rio, kad dėl netinkamos kertamo miÅ¡ko apskaitos yra pavagiama apie 20 % medienos.

Jis teigia, kad urėdai nėra sÄ Å¾iningai skiriami į pareigas, neva urėdo kėdė kainuoja 100 tÅ«kst. litų. Buvęs urėdas paskleidė melagingas žinias, kad iÅ¡ urėdijos buvo duodamas 25 tÅ«kst. Lt kyÅ¡is. Tokie laidoje pasakyti teiginiai kaip „buvo viena rinkliava. IÅ¡ dvideÅ¡imt urėdijų po 25 tÅ«kst.“, „pusė milijono grynų“, „tai kas čia yra 25 tÅ«kstančiai, jeigu tu nori vogt“ ir „aÅ¡ manyčiau, kad be abejo, kad yra tokie procentai neapskaitytos medienos, be abejo jie nenusėda kažkur vienoj vietoj, jie sklaidosi“, neatitinka tikrovės ir pakirto pasitikėjimÄ pareiÅ¡kėju, A.

S., kaip urėdijos urėdu. Skunde nurodoma, jog TV laidos metu iÅ¡sakyti tokie konkretÅ«s teiginiai kaip „urėdo kėdė kainuoja 100 tÅ«kst. Lt“, „buvo viena rinkliava. IÅ¡ dvideÅ¡imt urėdijų po 25 tÅ«kst.“,, jeigu kerti miÅ¡ko plotÄ , tu turi tilpti plius minus 10 procentų (...) visÄ laikÄ minus 10 procentų (...) tada tai yra 200 kubinių metrų (...) tai 26 tÅ«kst. litų (...) o kada urėdija kerta ne tÅ«kstantį kubų, bet kerta 100 tÅ«kst.“ parodo, kad iÅ¡sakyti teiginiai yra informacija, o ne nuomonė, t.y. tokie teiginiai yra konstatuojamojo pobÅ«džio apie padarytus sunkius nusikaltimus -vagystę ir kyÅ¡ininkavimÄ .Skundas grÄ Å¾intinas pareiÅ¡kėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raÅ¡tu paduodamo skundo (pareiÅ¡kimo) paskirtis ir funkcija – ne tik praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ , bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiÅ¡kimu) asmeniui yra pareiÅ¡kiamas kaltinimas, kad bÅ«tų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiÅ¡kimams) keltini didesni formalÅ«s reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007).

Privataus kaltinimo bylose skundÄ paduoda ir kaltinimÄ teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusÄ (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu bÅ«du nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. IÅ¡ įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas bÅ«tų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje iÅ¡vardyta, jog skunde turi bÅ«ti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietÄ , laikÄ , padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi bÅ«ti suformuluota aiÅ¡kiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingÄ galimybę realizuoti teisę į gynybÄ , - nesant aiÅ¡kaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas.

Å ie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui iÅ¡plaukia ir iÅ¡ to, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Baudžiamojo proceso kodeksÄ , teismas nėra baudžiamÄ jį persekiojimÄ inicijuojantis subjektas. AiÅ¡kumo, iÅ¡samumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Ä® Å¡iuos reikalavimus ne kartÄ dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiÅ¡kindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingÄ dėmesį į praneÅ¡imÄ kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimÄ .

Pateiktame teismui skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog V. V. per skunde minimÄ laidÄ paskleidė melagingas žinias apie urėdijos ir jos darbuotojų padarytus sunkius nusikaltimus, toliau pateikiami pavyzdžiai, t.y. raÅ¡oma, jog tokie pasakyti teiginiai, kaip „buvo viena rinkliava. IÅ¡ dvideÅ¡imt urėdijų po 25 tÅ«kst.“, „pusė milijono grynų“, „tai kas čia yra 25 tÅ«kstančiai, jeigu tu nori vogt“ ir „aÅ¡ manyčiau, kad be abejo, kad yra tokie procentai neapskaitytos medienos, be abejo jie nenusėda kažkur vienoj vietoj, jie sklaidosi“, neatitinka tikrovės ir pakirto pasitikėjimÄ pareiÅ¡kėju, A.

S., kaip urėdijos urėdu. Skundo 2 lapo pabaigoje dar iÅ¡vardinama keletas teiginių: „urėdo kėdė kainuoja 100 tÅ«kst. Lt“, „buvo viena rinkliava. IÅ¡ dvideÅ¡imt urėdijų po 25 tÅ«kst.“,, jeigu kerti miÅ¡ko plotÄ , tu turi tilpti plius minus 10 procentų (...) visÄ laikÄ minus 10 procentų (...) tada tai yra 200 kubinių metrų (...) tai 26 tÅ«kst. litų (...) o kada urėdija kerta ne tÅ«kstantį kubų, bet kerta 100 tÅ«kst.“. Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog suformuluotas kaltinimas abstraktus, t.y. nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokius konkrečiai teiginius A.

S. laiko sudarančiais Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Prie skundo pareiÅ¡kėjas prideda minimos skunde laidos iÅ¡traukas, iÅ¡ to taip pat nėra aiÅ¡ku, ar Å¡iose iÅ¡traukose nurodyti kiti teiginiai taip pat sudaro minimos nusikalstamos veikos sudėtį, ar nesudaro. Pats teismas siaurinti ar plėsti kaltinimo ribų, kaip minėta, negali, kaltinimo ribas turi apibrėžti privatus kaltintojas pareiÅ¡kime tiksliai ir konkrečiai pilna apimtimi nurodydamas teiginius, kurie, jo manymu, jį Å¡meižia.

Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡dėstant faktines aplinkybes, neturi bÅ«ti nurodoma paÅ¡alinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės. Ä®statymas nenumato tokio pobÅ«džio skundo ar pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo galimybės.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog A. S. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui.                    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, - n u t a r i a:                     atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotÄ A.

S. skundÄ . SkundÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui.                    Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Irma Randakevičienė