f3d3e5a4-da3f-4f43-aa7f-1019243e85d1 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1661-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01457-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 12 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. G. skundu, patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4, 9).PareiÅ¡kėjas skunde, patikslintame skunde nurodė, jog jis nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose gyvenamojo ploto norma neatitiko teisės aktuose nustatytai minimaliai gyvenamojo ploto normai. Kamerose langai tamsinti juoda plėvele, atsidarydavo tik truputį, todėl buvo tamsu ir negalėjo patekti grynas oras. Kamerose tualetai neatskirti nuo bendros gyvenamosios patalpos, o atskirti tik 1,5 m aukščio sienele. Nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti. Minėtais neteisėtais atsakovo veiksmais ir neteisėtu veikimu pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala, t. y. jam nuolat skaudėjo galvÄ , sutriko kraujospÅ«dis, tapo irzlus, nervingas, nuo tamsos kameroje pablogėjo regėjimas.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b.l. 18-22). Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas visu skundžiamu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose buvo laikomas apie 840 parų. Po pusę paros kameroje jis buvo laikomas atvykimo ir iÅ¡vykimo dienomis. Apie 68 proc. kalėjimo laiko pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto.Daugumoje Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų yra įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai, pastato trečiojo aukÅ¡to kamerų langų, iÅ¡einančių į A.Mickevičiaus g. stiklai aptraukti apsaugine plėvele, languose įrengta orlaidė natÅ«raliai ventiliacijai.

Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninė oro kondicionavimo sistema, kuri užtikrina jose oro kaitÄ esant neatidaromiems langams ir uždarytai orlaidei. Pažymėjo, kad langai praleidžia pakankamai Å¡viesos, o kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka higienos normos reikalavimus.PareiÅ¡kėjas dėl pablogėjusio regėjimo į Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipė, depresijos, psichozės požymių nenustatyta. Mano, kad visi Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, nėra įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 11-14). Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bei kitų skunde nurodytų aplinkybių į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. PareiÅ¡kėjas byloje nepateikė duomenų, kad Kauno tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė. Mano, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepraÅ¡o jo atnaujinti, todėl praÅ¡o taikyti senatį. PareiÅ¡kėjui, atsakovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 75 str. 1 d.).

Pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b.l. 4, 9) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Kameros kortelės duomenimis pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. (b.l. 23).Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b.l. 20-21).

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ bei kitus reikalavimus nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d..

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į pataisos įstaigos administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo tardymo izoliatoriuje pradžios, t. y. nuo 2012 m. balandžio 2 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. liepos 27 d. (b.l. 5). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, o gavęs Kauno tardymo izoliatoriaus atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, nenurodė teismui priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo exofficio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. liepos 27 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kėjo buvimas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d..PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) kamerose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.PareiÅ¡kėjo kameros kortelės ir Kauno TI 2015 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 11-5710 „Apie A. G. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. spalio 15 d., nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose Nr. 326, 223, 221, 237, 140, 212, 352, 324, 241, 222, 217, 161 (b.l. 23, 25-42).IÅ¡ teismui pateiktos Kauno TI 2015 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 11-5710 apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI iÅ¡ viso buvo laikomas 844,5 paros, iÅ¡ kurių 258,5 paros jo laikymo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI metu, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 1,95 kv. m iki 3,58 kv. m., todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Akivaizdu, kad 258,5 paros pareiÅ¡kėjas kalėdamas perpildytose Kauno TI kamerose patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už patirtÄ skriaudÄ .Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).             PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerų langai tamsinti juoda plėvele, atsidarydavo tik truputį, todėl buvo tamsu ir negalėjo patekti grynas oras.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.) 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.             Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai.              Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 1 ir 2 aukštų kameros turi atidaromus skaidraus stiklo langus, kurie atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovo atstovas atsiliepime pripažino, kad trečiojo aukšto kamerų langai, esantys A.

Mickevičiaus g. pusėje atidaromi skaidraus stiklo langai pakeisti į tamsinto stiklo su natÅ«ralia ventiliacija langus. Atsakovas nenurodė, ar kamerose Nr. 326, 352, 324 yra skaidraus stiklo langai, t. y. nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumento dėl kamerose esančių matinių stiklų. Todėl pripažintina, jog kamerų Nr. 326, 352, 324 langai neatitiko higienos normose numatyto reikalavimo. Tačiau paneigtinas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog į kamerÄ nepatenka grynas oras. IÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose orlaidės atsidaro, todėl darytina iÅ¡vada, jog grynas oras į kamerÄ patenka (b.l. 44).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose tualetai neatskirti nuo bendros gyvenamosios patalpos, o atskirti tik 1,5 m aukščio sienele.Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena, jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, atskira oro Å¡alinimo sistema, patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l. 46-49), kas atitinka Taisyklių 14.5. punkto ir Higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Ä® bylÄ nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad konkrečiose kamerose, tam tikru laiku, sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko Taisyklių ir Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo (pažeista A.

G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas) pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.Å iuo atveju, teismo vertinimu, kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Å iame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.

Byloje nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus (b.l. 67-103). Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1124/2014, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2424-624/2015) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 20000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 2060 Eur, kuri ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, o kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (kodas (duomenys neskelbtini) ), 2060 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Daina Kukalienė