f3d2cd15-9fe1-4d18-beec-a1e4a419980d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1783-773/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12518-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.1.6.3; 2.3.2.3; 2.3.2.5; 2.5.8.8.; 2.5.8.11.2; 2.5.11.6; 3.1.7.9.          (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Gintauto Koriagino, ArÅ«no Rudzinsko ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas)raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. V. ieÅ¡kinį atsakovams L. P., A. P., tretieji asmenys A. E. P., R. V., Z. P., G. D. V., notarė J. V., notarė V. B., AIG Europe Limited Finland Branch dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. V. kreipėsi į teismÄ su 2015 m. birželio 22 d. ieÅ¡kiniu, 2015 m. spalio 6 d. patikslintu ieÅ¡kiniu ir 2016 m. vasario 10 d. pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo (popierinės bylos t. 1, b. l. 3–7, 46–51, 131) ir sutikslintais ieÅ¡kinio reikalavimais teismo prašė:

1) pripažinti, kad 2006 m. spalio 4 d. sutarčių Nr. 7453 ir 7454 su atsakovu A. P. pagrindu ieškovui perėjo nuosavybės teise žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 69/1329 dalis, reikalinga garažo ir 1/3 rūsio patalpoms, esančioms daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 5I1p 1/3 daliai eksploatuoti;

2) pripažinti, kad 2009 m. birželio 5 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu L. P. bei 2009 m. birželio 5 d. Buto ir dalies ūkinio pastato priėmimo ir perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovui D. V. perėjo nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 60/1329 dalis, reikalinga butui (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 5I1p 1/3 daliai eksploatuoti.Ieškovas              D.

V. nurodė, kad jis 2006 m. spalio 4 d. sudarė su atsakovu A. P. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sigijo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs buto numeris 4), 1/3 dalį Å¡io namo rÅ«sio, 1/3 dalį Å¡alia esančio Å«kinio pastato. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2009 m. birželio 5 d. su atsakovu L. P. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sigijo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį Å¡alia esančio Å«kinio pastato. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai ketino ieÅ¡kovui parduoti ir dalį žemės sklypo reikalingÄ patekti prie minėtų patalpų ir jas eksploatuoti, tačiau nei pirkimo–pardavimo sutartyse, nei perdavimo ir priėmimo aktuose nebuvo aptartos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės ar kitokios daiktinės teisės į žemės sklypo dalis, reikalingas patekti prie minėtų patalpų ir jas eksploatuoti.

Pažymėjo, kad po ginčo sutarčių sudarymo atsakovai neginčijo jo teisės naudotis žemės sklypu. Nurodė, kad 2009 m. atsakovas L. P. inicijavo civilinę bylÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Å ioje byloje atsakovas L. P. pateikė projektÄ nustatyti jam naudotis tokiÄ Å¾emės sklypo dalį, pagal kuriÄ jam ir kitam atsakovui A. P. neatitektų naudotis ta žemės sklypo dalis, kuri reikalinga prieiti ir privažiuoti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalių (jo buto Nr. 5 ir garažo, rÅ«sio patalpų) bei Å¡alia esančio Å«kinio pastato, kurios ginčo sandoriais buvo parduotos ieÅ¡kovui.Atsakovas L.

P. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas suprato ir žinojo, kÄ perka ir kas yra parduodama, t. y. atsakovas pardavė tik butÄ Nr. 5 ir 1/3 dalį Å«kio pastato. Atsakovo nuomone, namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo valdomas keleto bendraturčių bendrosios nuosavybės teise, todėl atsakovas net ir norėdamas negalėjęs bÅ«tų parduoti žemės sklypo dalies, nes tokia dalis buvo neatskirta nuo kitų bendraturčių. Be to, kiti bendraturčiai turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypÄ , todėl atsakovas nebÅ«tų galėjęs parduoti dalies žemės sklypo ieÅ¡kovui, prieÅ¡ tai nepasiÅ«lęs kitiems žemės sklypo dalininkams.

Atsakovas mano, kad ginčo sandoris yra galiojantis ir naikinamas neturėtų bÅ«ti. IeÅ¡kovas gali naudotis žemės sklypo dalimi ir kitais pagrindais.Atsakovas A. P. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jo valia buvo parduoti garaÅ¾Ä ir rÅ«sį po namu. Pažymėjo, kad Å¡alys dėl žemės dalies pardavimo nesitarė. Trečiasis asmuo notarė V. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas jau turėjo nuosavybės teise 1/3 dalį Å«kio pastato 5I1p, todėl kitÄ 1/3 dalį, jos nuomone, galėjo pirkti ir be žemės sklypo dalies, nes patekti į Å«kinį pastatÄ galimybę jau turėjo.

Pažymėjo, kad garažas buvo parduodamas kaip dalis gyvenamojo namo, kuriame ieÅ¡kovas jau turėjo nupirkęs du butus. Trečiasis asmuo notarė J. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jai tvirtinant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, žemės dalis nebuvo parduodama ir nebuvo perkama. Pažymėjo, kad tuo metu buvo tokia notarų praktika, jog butus daugiabučiuose namuose buvo galimi parduoti be žemės sklypo, nes daugeliu atvejų žemės sklypai bÅ«davo arba nesuformuoti, arba dar negrÄ Å¾inti nuosavybės teise.

Nurodė, kad ginčo sandoriu buvo parduodama patalpa pastate, todėl žemės sklypo perleidimo aptarti nereikėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D. V. atsakovui L. P. 2 420 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas D. V. iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti, jog ginčo sutarčių sudarymo metu jis buvo susitaręs su atsakovais, kad jam bus parduodamos ir žemės sklypo dalys, ir kad sandorių Å¡alys visiÅ¡kai įvykdė sutarties sÄ lygas, tik sandoriai nebuvo notariÅ¡kai įforminti.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes Å¡ioje byloje Å¡alys nebuvo aptarę žemės perleidimo klausimo. Teismo vertinimu, atsakovai turėjo laisva valia priimti sprendimÄ parduoti (ar kitaip perleisti nuosavybėn) ieÅ¡kovui žemės sklypo dalį, t. y. turėjo bÅ«ti susitarimas dėl žemės nuosavybės teisės perleidimo. Teismas, remdamasis atsakovo L.

P. parodymais, sprendė, kad jis negalėjo turėti valios parduoti žemės sklypo dalį, nes net nesuprato, jog turi žemės sklypÄ nuosavybės teise ir gali juo disponuoti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas A. P. taip pat neturėjo susiformavusios valios parduoti žemės sklypo dalį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad po ginčo sandorių sudarymo daugelį metų atsakovai netrukdė ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypu turint tikslÄ patekti į nupirktus statinius, neprieÅ¡tarauja atsakovų reiÅ¡kiamiems įsitikinimams, kad žemės sklypo padalinimo bendraturčiams klausimas yra dar neiÅ¡spręstas, jis sprendžiamas kitoje byloje teismine tvarka, todėl dėl žemės sklypo dalių, naudojimo ir pan. bus tariamasi ar kitu bÅ«du sprendžiama vėliau.   Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta ieÅ¡kovo valia sandorių sudarymo metu pirkti žemės sklypo dalis.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas D. V. ginčo sutarčių pasiraÅ¡ymo metu nekėlė klausimo dėl žemės perleidimo, nereikalavo įraÅ¡yti į notarinę sutartį punkto apie žemės sklypo dalių perleidimÄ . Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas su G. D. V. 2006 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ kartu su sutuoktine nupirko butus Nr. 2 ir Nr. 3 name (duomenys neskelbtini), sutarties atskiru punktu nurodė, kad „pirkėjams kartu su nuosavybės teise į perkamo turto dalis pardavėja perduoda ir žemės sklypo, kuriame yra parduodamas turtas, teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ Å¡is turtas užima ir kuri bÅ«tina jiems naudoti pagal paskirtį“.Teismas pažymėjo, kad nors pagal 2006 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį už turtÄ faktiÅ¡kai sumokėta daugiau nei jo Registrų centre nurodyta vertė, tačiau vien tik kainų skirtumo, teismo manymu, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad buvo apmokėta už perleidžiamÄ Å¾emės sklypo dalį.

Pažymėjo, kad pagal 2009 m. birželio 5 d. sutartį ieÅ¡kovas sumokėjo mažiau nei jo Registrų centre nurodyta vertė, todėl, teismo vertinimu, negalima daryti iÅ¡vados, kad mokant už butÄ ir Å«kio pastato dalį, kartu buvo apmokėta už žemės sklypo dalį. Teismo teigimu, kitokių įrodymų apie kokios nors kainos sumokėjimÄ už perkamas žemės sklypo dalis nėra pateikta. Teismo vertinimu, nesant įrodyto sumokėjimo fakto, neįmanoma padaryti iÅ¡vados, kad atsakovams buvo sumokėta už žemės sklypÄ .

Pažymėjo, kad patenkinus ieškinį iš atsakovų žemės sklypo dalys būtų paimtos neatlygintinai, tai prieštarautų nuosavybės teisės neliečiamumo principui. Teismas pasisakydamas dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalykų pažymėjo, kad buvo įmanoma parduoti žemės sklypo dalis be žemės sklypų planų ir nesant nustatytos konkrečios naudojimosi tvarkos, t. y. buvo galima parduoti žemės sklypo dalis, išreikštas aritmetinėmis dalimis. Tačiau tokios aritmetinės dalys ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo nustatytos.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tik bylos eigoje, tikslindamas ieÅ¡kinį pateikė VÄ® Registro centro atliktÄ paskaičiavimÄ , kokio dydžio žemės sklypai turėtų priklausyti nupirktiems pastatams/pastato dalims. Teismas nurodė, kad butas Nr. 5, esantis (duomenys neskelbtini), yra virÅ¡ garažo, todėl turėtų bÅ«ti skaičiuojamas vienas abiem objektams (garažui ir butui Nr.

5) proporcingas žemės plotas, o ne kiekvienam atskirai. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutartis aiÅ¡kinti ieÅ¡kovo naudai. Teismas nurodė, kad sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti aiÅ¡kinamos tuo atveju, kai jos yra iÅ¡dėstytos, tačiau neaiÅ¡kios. Pažymėjo, kad ginčo sutartyse nėra nurodyta nuostatų dėl žemės sklypo dalių pardavimo, todėl nėra kÄ aiÅ¡kinti.Teismas sprendė, kad papildomas pagrindas netenkinti ieÅ¡kinio dalies dėl butui Nr. 5, esančiam (duomenys neskelbtini) ir dėl garažui su rÅ«siu, esančiam name (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių pripažinimo ieÅ¡kovo nuosavybe yra tas, kad Å¡iuos objektus ieÅ¡kovas pardavė trečiajam asmeniui E. A.

P., kuri reikalavimų nereiÅ¡kia. Teismo vertinimu nėra aiÅ¡ku, kaip perleidus minėtÄ turtÄ yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ketinimai ieÅ¡kinio patenkinimo atveju perleisti žemės sklypus E. A. P. iÅ¡ esmės reiÅ¡kia norÄ pagerinti trečiojo asmens padėtį, nors trečiasis asmuo neiÅ¡reiÅ¡kė noro, kad jo padėtis bÅ«tų gerinama. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais ex officio. Pažymėjo, kad Å¡ioje byloje pripažinus negaliojančiais ginčo sandorius bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistos tiek Å¡alių, tiek trečiojo asmens E. A.

P. teisės, greičiausiai kiltų nauji teisiniai ginčai tarp Å¡alių dėl atliktų esminių patalpų pagerinimų, taip pat bÅ«tų pažeistas teisinio stabilumo principas. Teismo vertinimu, sandorių pripažinimas negaliojančiais nėra vienintelė galima ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo priemonė. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų notarių, tvirtinimu, kad ginčo sandorių sudarymo metu buvo tokia praktika – parduoti butus be žemės sklypų. Teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad abi ginčo Å¡alys, net ir nesutardamos dėl ginčo sutarčių turinio, prašė teismo nenaikinti ginčo sandorių, abi Å¡alys laiko sandorius galiojančiais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu D. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas byloje turėjo taikyti Žemės įstatymo 30 straipsnio 6, 7 dalis ir vadovautis kasacinio teismo praktika suformuota nutartyse priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-221/2013, Nr. 3K-3-241-611/2015 bei vertinti, ar ieÅ¡kovas ginčo sutartimis įgijo nuosavybės ar kitokias teises į žemės sklypo dalis.

Pažymėjo, kad CK ir Žemės įstatymo nuostatos Å¡alims neleidžia susitarti, jog perkant patalpÄ ar butÄ daugiabučiame name iÅ¡ pardavėjo, kuris yra ir žemės sklypo savininkas, pirkėjui nebÅ«tų perleidžiama nuosavybės teisė į Å¡io žemės sklypo dalį, reikalingÄ tai patalpai eksploatuoti. Apelianto teigimu, abu atsakovai ginčo sutartis vykdo ir nelaiko jų negaliojančiomis, po jų sudarymo niekada nėra draudę naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga parduotų ginčo patalpų eksploatavimui.

Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Teismas aiÅ¡kindamas tarp Å¡alių sudarytas sutartis nepagrįstai prioritetÄ suteikė objektyviam sutarčių aiÅ¡kinimo metodui ir visiÅ¡kai netaikė subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo, t. y. teismas turėjo remtis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino atsakovų L. P. ir A. P. paaiÅ¡kinimus. Pažymėjo, kad bÅ«tent atsakovai pasiÅ«lė ieÅ¡kovui sudaryti ginčo sutartis, t. y. pasiÅ«lė ir jų pažodines sÄ lygas, todėl vien dėl to negali bÅ«ti taikomas pažodinis sutarčių aiÅ¡kinimo metodas.

Nurodė, kad sutartis aiÅ¡kinant pažodžiui atsakovams bÅ«tų suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas, patiems ir pasiÅ«lant neaiÅ¡kias sÄ lygas, ir po to jomis remiantis nesutinkant su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikyti ne pažodinį, o kitus, sÄ Å¾iningesnius ir objektyvesnius sutarties aiÅ¡kinimo metodus.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai nesuprato savo pareigos su statiniais perleisti ir žemės sklypo dalį reikalingÄ jiems eksploatuoti. Pažymėjo, kad atsakovams naudinga teigti, jog sandorių sudarymo metu jie nesuprato, kur yra žemė, kuriÄ reikia parduoti.

Apelianto teigimu, minėtus atsakovo L. P. teiginius paneigia byloje esantis jo elektroninis laiÅ¡kas ieÅ¡kovui su atsakovo parengtu jungtinės veiklos sutarties projektu, kuriame jis nurodė, kad pastatui yra priskirta žemės sklypo dalis. Pasak apelianto, Å¡iuo faktu įrodoma atsakovo L. P. nenuoseklumas savo paaiÅ¡kinimuose, nes jis neigia viskÄ , kas jam nenaudinga. Pažymėjo, kad atsakovas L. P. ne kartÄ teismui patvirtino, jog jis turėjo žemės sklypÄ nuosavybės teise. Nurodė, kad atsakovams naudinga teigti, jog jie ginčo žemės dalies ieÅ¡kovui nepardavė, nes tÄ pačiÄ dalį jie byloje dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu nustatymo reikalauja „perkelti“ jiems naudotis prie kitų jų turimų pastatų.

Pažymėjo, kad atsakovas L. P. 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog naujasis buto savininkas žemės sklypu naudosis taip pat kaip ir buvęs savininkas. Apelianto vertinimu, Å¡i aplinkybė rodo, kad atsakovas L. P. buto eksploatacijÄ sieja su tam reikalingos žemės sklypo dalies nuosavybės teisės turėjimu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas L. P. pirmame teismo posėdyje 2015 m. rugsėjo 22 d. negalėjo aiÅ¡kiai atskleisti savo buvusios valios sudarant ginčo sandorius, nurodė, kad jam reikia pasikonsultuoti.

Pažymėjo, kad kituose teismo posėdžiuose, kai atsakovÄ pradėjo atstovauti advokatė, jis ėmė teigti, jog apie žemę sandorių sudarymo metu nieko nesuprato.Teismas ginčo sutartis turėjo aiÅ¡kinti atsakovų L. P. ir A. P. nenaudai. Pažymėjo, kad ginčo sutartys ieÅ¡kovo D. V. atžvilgiu turi nesÄ Å¾iningumo požymių, nes jose nenurodomos įprastinės bei įstatymo imperatyviai reikalaujamos tokioms sutartims sÄ lygos atitinkamos žemės sklypo dalies perleidimo klausimu. Nurodė, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

Apelianto teigimu, sÄ lygos dėl žemės sklypo dalies perleidimo yra įprastinės ir protingi asmenys jas bÅ«tų aptarę sudarydami analogiÅ¡kus sandorius. Aplinkybė, kad atsakovai sutartis vykdė, apelianto vertinimu, patvirtina jų apsisprendimÄ sudaryti galiojančias, t. y. su žemės sklypo dalies perleidimo elementu sudarytas ginčo sutartis. Pažymėjo, kad Å¡alių derybos, vėlesnis jų elgesys netrukdant naudotis reikalinga žemės sklypo dalimi, subjektyvus Å¡alių suvokimas dėl sutarties sÄ lygų leidžia padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog sutartyse nenurodyta parduodamos žemės sklypo dalies kaina ir žemės sklypo dalies vieta.

Pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja, kad žemės sklypo dalis, reikalinga butui ar kitai patalpai eksploatuoti, bÅ«tų kaip nors pažymėta (CK 6.394 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Teismas nepagrįstai manė, kad ieÅ¡kovo pateikti paskaičiavimai dėl ginčo sklypo dalies ploto nustatymo yra netinkami. Pažymėjo, kad paskaičiavimai atlikti kvalifikuotų matininkų, o teismo sprendime nenurodoma jokia metodika, patvirtinanti Å¡ių matininkų padarytų skaičiavimų klaidingumÄ .

Nurodė, kad tuo atveju, jeigu Å¡alys susitarė dėl visos sutarties kainos, jos neprivalo atskirai nurodyti, kokia kainos dalis yra mokama už žemės sklypo dalį. Teismas nepagrįstai aiÅ¡kinosi žemės sklypo ir patalpų vidutines rinkos kainas, analizavo jų atitikimÄ sutartyse nurodomoms kainoms. Pažymėjo, kad pripažinus buvus Å¡alių valiÄ sudaryti sandorį ir dėl žemės sklypo dalies, Å¡ios aplinkybės yra antraeilės, dėl to kainos dydžio klausimas patenka į Å¡alių susitarimo dėl viso sutarties objekto visumÄ .

Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 5, 6 dalių normų. Teismas nepagrįstai analizavo ieÅ¡kovo D. V. elgesį, kodėl jis nesiekė į ginčo sutartis įraÅ¡yti sÄ lygÄ dėl žemės sklypo dalių perleidimo. Nurodė, kad Å¡is klausimas nebuvo keliamas bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad neaiÅ¡kias ginčo sutarčių sÄ lygas ieÅ¡kovui pasiÅ«lė atsakovai. Apelianto vertinimu, ginčijamos sÄ lygos yra akivaizdžiai neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos, teisiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai ydingos (nenurodomos įprastinės ir privalomos tokioms sutartims sÄ lygos dėl žemės perleidimo), egzistuoja pagrindas Å¡ioje civilinėje byloje ginčo sÄ lygas aiÅ¡kinti jas parengusios Å¡alies (atsakovų) nenaudai.Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, kad į bylÄ raÅ¡tu nebuvo pateiktas joks iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Nurodė, kad atsakovas L. P. pats parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir antrojo atsiliepimo rengti nebuvo bÅ«tinybės, todėl toks procesinis elgesys nėra tinkamas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas L. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas netinkamai taiko Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies ir CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktÄ , jeigu viename žemės sklype yra keli savarankiÅ¡ki pastatai, tai prie kiekvieno iÅ¡ jų turi bÅ«ti suformuotas atskiras žemės sklypas. Nurodė, kad ginčo sklype yra 4 savarankiÅ¡kai pastatai, tačiau žemės sklypo dalys nėra priskirtos konkretiems pastatams, nes žemės sklypas yra bendras ir turi tik vienÄ unikalų numerį.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodyta kasacinio teismo praktika bÅ«tų galima remtis tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų įvykdytas žemės sklypo dalių atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pastato dalies pardavėjas taptų žemės sklypo apie tÄ pastatÄ savininku. Nurodė, kad ieÅ¡kovui D. V. pardavus butÄ Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini), neatsirado prievolė perleisti ir žemės sklypo dalį, nes žemės sklypas įsigytas ne pagal butų plotus. Atsakovo L. P. teigimu, kiti žemės sklypo bendraturčiai parduodami butus taip pat nesilaikė ieÅ¡kovo paskaičiuoto žemės sklypo ploto su butais santykio.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas D. V. pateikė neteisingÄ paskaičiavimÄ dėl jam tenkančių žemės sklypo dalių. Å iuo aspektu nurodė, kad ieÅ¡kovo ginčo name valdomų butų Nr. 2 ir Nr. 3 plotai po palėpės rekonstrukcijos padidėjo 21,36 kv. m., todėl ieÅ¡kovas negalėjo Å¡io ploto įskaičiuoti į bendrÄ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) plotÄ (104,67 kv. m.). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas netiksliai nurodė iÅ¡ L. P. pirkto buto Nr. 5 bendrÄ plotÄ ir priskyrė iÅ¡ L.

P. pirkto 5I1p 1/3 buto priklausinio dalį, taip pat iÅ¡ A. P. pirktÄ 1/3 priklausinio dalį, nustatydamas parduotų jam patalpų plotų santykį su visu žemės sklypo plotu. Nurodė, kad priklausinių plotas yra neįskaitomas į pagrindinio daikto plotÄ . IeÅ¡kovas neinformavo skaičiavimus atlikusių darbuotojų, kad byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bendro naudojimo sklypo dalis jau yra padalinta.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo susitarimas perleisti atitinkamas žemė sklypo dalis.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta, joje numatytos visos pagrindinės sutarties sÄ lygos, ieÅ¡kovas D. V. su sutartimi susipažino ir laisva valia jÄ pasirašė. Pažymėjo, kad sudarant ginčo sutartį nebuvo tariamasi parduoti žemės sklypo dalį. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas L. P. nesuprato pareigos su statiniais perleisti ir žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad atsakovas L. P. manė, jog jis neturi žemės nuosavybės teise sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. jo reali žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra nustatyta.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo L. P. įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė A. E. P., todėl jis neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio. Be to, ginčo sandoris sudarytas prieÅ¡ 7 metus (2009 m. birželio 5 d.), todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu pažeistų teisinių santykių stabilumo principÄ . Teismas tinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu prie Å¡ios bylos buvo prijungtos dvi civilinės bylos, su kuriomis reikėjo susipažinti (14 tomų), bylos nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu.

Nurodė, kad jis pateikė dokumentus patvirtinančius apmokėjimÄ advokatei už suteiktas teisines paslaugas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamos bylos ir ieÅ¡kovo nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-221/2013 faktinės aplinkybės buvo skirtingos. Pažymėjo, kad 2006 m. spalio 4 d. patalpų pirkimo-pardavimo sudarymo metu Å¡alys nesitarė dėl nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis perleidimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas D. V. kartu su sutuoktine R. V. 2006 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ savo motinos G. D. V. nupirko du butus tame pačiame statinyje, kuriame yra ir atsakovo A. P. ieÅ¡kovui parduotas garažas bei 1/3 dalis Å«kinio pastato. Atkreipė dėmesį, kad nurodytoje sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta sÄ lyga dėl žemės sklypo dalies reikalingos įsigyjamiems statiniams eksploatuoti perleidimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas praktikuojantis advokatas, turėdamas aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir 2006 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje aptaręs žemės įsigijimo klausimÄ , turėjo suprasti, kad 2006 m. spalio 4 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi jis įgyja nuosavybės teisę į statinius, bet ne į žemę.

Atsakovo A. P. vertinimu, neiÅ¡sprendus žemės sklypo dalių priskyrimo konkretiems pastatams klausimo, negalima kartu su statiniuose esančiomis patalpomis perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį prie Å¡ių statinių.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčo sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsakovų nenaudai, nes ieÅ¡kovo atžvilgiu jos nesÄ Å¾iningos. Å iuo aspektu nurodė, kad ieÅ¡kovas D. V. sutartis sudarė laisva valia, susipažinęs su įsigyjamo turto teisiniu ir techniniu statusu.

Be to, ieÅ¡kovas D. V. kaip advokatas žinojo tokio pobÅ«džio sandorių sudarymo specifikÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo veiksmai yra nesÄ Å¾iningi, nes jis vilkina procesÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, Å¡ioje byloje vyko net 5 teismo posėdžiai, ieÅ¡kovas keitė ieÅ¡kinio dalykÄ , prašė prijungti kitas bylas, teikė įrodymus, kvietė liudytojus. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas D. V. iÅ¡ atsakovo L. P. įsigytus statinius perleido, todėl neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio gindamas naujojo savininko interesus.Tretieji asmenys R.

V., A. E. P., G. D. V. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame prašė ieÅ¡kovo D. V. apeliacinį skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo iÅ¡ esmės nurodomi apeliacinio skundo argumentai ir papildomai nurodomi Å¡ie motyvai:Apeliantas pagrįstai nurodė, kad teismas netinkamai įvertino atsakovų paaiÅ¡kinimus ir jų valiÄ sudarant sutartis ir po sutarčių sudarymo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas D. V. ir trečiasis asmuo A. E. P. kitoje civilinėje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovams dėl kelio servituto nustatymo, kuris reikalingas jų valdomiems ginčo objektams naudoti, eksploatuoti ir prižiÅ«rėti.

Nurodė, kad atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, motyvuodami tuo, jog jie nesuteiks servituto iÅ¡ savo turimų žemės sklypo dalių likusių po jų parduotais objektais. Å i aplinkybė, pasak trečiųjų asmenų R. V., A. E. P., G. D. V. rodo, kad atsakovai ginčo sutartyse neturėjo valios nustatyti servituto teisių į savo sklypo dalis, tačiau atsakovai visgi ieÅ¡kovui leido ir Å¡iuo metu leidžia naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi ir patys ja nesinaudoja. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčo sklypas nėra padalintas, nebuvo kliÅ«tis perleisti atitinkamÄ nuosavybės dalį.

Apeliantas pagrįstai teigia, kad atsakovas L. P. suprato, jog jam priklauso dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėjo, kad atsakovas L. P. 2007 m. gruodžio 16 d. pateikė žemės sklypo bendraturtei G. D. V. bendro jų sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , 2008 m. gegužės 22 d. raÅ¡tiÅ¡kÄ siÅ«lymÄ sutvarkyti įvažiavimÄ . Trečiųjų asmenų R. V., A. E. P., G. D. V. teigimu, minėti atsakovo L. P. veiksmai, taip pat atsiliepimas į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ prevencinį ieÅ¡kinį, patvirtina, kad jis suvokė esÄ s žemės sklypo bendraturtis.

Teismas nepagrįstai susiejo atsakovų naudojimosi tvarkos nustatymÄ vėlesniu laikotarpiu su jų pareiga kartu su statiniais perduoti dalį žemės sklypo. Pažymėjo, kad ginčo garažui negali bÅ«ti priskirtas konkretus žemės sklypas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad papildomas pagrindas netenkinti ieÅ¡kinio yra tas, kad pagal 2009 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigytus statinius ieÅ¡kovas pardavė trečiajam asmeniui E. A. P., kuri reikalavimų nereiÅ¡kia. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo E. A.

P. neturėjo sutartinių santykių su atsakovais, todėl negali būti ieškove byloje. Nurodė, kad ieškinį patenkinus trečiasis asmuo E. A. P. įgytų teisę reikalauti iš ieškovo D. V. perleisti jai teismo sprendimu priteistas žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad E. A. P. nebuvo būtinybės reikšti savarankiškus reikalavimus, nes jie sutaptų ieškinio reikalavimais. Tretieji asmenys E. A. P. ir G. D. V. pateikė 2016 m. rugsėjo 22 d. rašytinius paaiškinimus, kurie prijungtini prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė iškilo atsakovui L.

P. pateikus praÅ¡ymÄ nesivadovauti prisidėjimu prie apeliacinio skundo (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl ieÅ¡kinio esmės ir materialinės teisės reglamentavimo Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas D. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu siekdamas ginti savo, kaip nekilnojamųjų daiktų (buto, garažo, Å«kinio pastato), esančių daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), pirkėjo ir savininko teises į žemės sklypo dalis, praÅ¡ydamas pripažinti, kad su atsakovu A.

P. sudarytomis 2006 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimis ir su L. P. sudaryta 2009 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovui perėjo nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu iÅ¡ esmės nurodė aplinkybes, kad minėtais sandoriais faktiÅ¡kai buvo perleistos nuosavybės teisės ir į atitinkamas žemės sklypo dalis, nes atsakovai kartu su statiniais turėjo ketinimus ir valiÄ perleisti ir žemės sklypo dalis, reikalingas statiniams eksploatuoti, Å¡iomis žemės sklypo dalimis po sutarčių sudarymo ieÅ¡kovui naudotis netrukdė, susitarimo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis nebus perleidžiamos nebuvo, be to, atsakovai pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu aiÅ¡kiai atsisakė bet kokių savo pareigų, teisių ir interesų valdyti, disponuoti ir prižiÅ«rėti žemės sklypo dalis, reikalingas jų parduotoms patalpoms eksploatuoti.

IeÅ¡kovas D. V. ieÅ¡kinyje nurodė, kad teismas pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus turi pagrindÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka pripažinti, jog ginčo sutartimis atsakovai pardavė jam dalį žemės sklypo dalių, o ieÅ¡kovas į jas įgijo nuosavybės teises.Nekilnojamųjų daiktų (statinių, jų dalių) pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių santykius dėl teisių į Å¡iems daiktams eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypÄ (jo dalį) perleidimo reglamentuoja 2000 m. CK ir Žemės įstatymo normos.

CK IV knygos IV dalies XXIII skyriaus aÅ¡tuntasis skirsnis reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų (žemės, pastatų, gyvenamųjų namų, butų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų) pirkimÄ â€“pardavimÄ . CK 6.394 straipsnis „Teisės į žemės sklypÄ â€œ reglamentuoja civilinius teisinius santykius tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl specialaus nekilnojamojo daikto – žemės. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tÄ Å¾emės sklypÄ arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, kÄ numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamÄ jį daiktÄ jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms.

Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalies nuostatas net ir tuo atveju, kai pastato ar kito su žeme susijusio nekilnojamojo daikto pardavėjas yra žemės sklypo savininkas, jis turi teisę neperleisti pastato pirkėjui žemės sklypo nuosavybės teisės, bet žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti ar leisti juo naudotis kitokios teisės pagrindu.

Svarbu tai, kad naudojimosi žemės sklypu teisė bÅ«tų aptarta nekilnojamojo daikto, esančio žemės sklype, pirkimo–pardavimo sutartyje; prieÅ¡ingu atveju tokia sutartis bus pripažinta negaliojančia (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.394 straipsnis reglamentuoja pastato, statinio ar įrenginio, suformuoto ir vieÅ¡ajame registre įregistruoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, užimantis tam tikrÄ Å¾emės sklypo dalį ir negalintis bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį nesinaudojant atitinkama žemės sklypo dalimi, pirkėjo teises į atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį.

Tačiau tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra ne savarankiÅ¡kas pastatas ar kitas nekilnojamojo turto objektas, bet jo dalis, t. y. butai, patalpos daugiabučiuose namuose, sprendžiant dėl pirkėjo teisių į žemės sklypÄ taikytinas ne tik CK 6.394 straipsnis, bet ir Žemės įstatymo 30 straipsnis, tiesiogiai reglamentuojantis bÅ«tent tokio pobÅ«džio pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių santykius dėl žemės. Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, perleidžiant butÄ ar kitÄ patalpÄ daugiabučiame name, kartu turi bÅ«ti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ Å¾emės sklypo dalį, reikalingÄ Å¡iam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu Å¡i žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

Taigi tais atvejais, kai sudaroma buto ar kitos daugiabučiame name esančios patalpos pirkimo–pardavimo sutartis, o pardavėjas yra žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam turtui naudoti pagal paskirtį, arba viso žemės sklypo savininkas, kartu su butu ar patalpomis turi bÅ«ti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį. Å i įstatymo norma yra imperatyvioji, nes joje nepalikta galimybės sutarties Å¡alims susitarti kitaip. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies normoje nenurodyta jokių iÅ¡lygų, susijusių su žemės sklypo savininko teisių apimtimi.

Pareiga perduoti žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam butui ar kitoms patalpoms naudoti pagal paskirtį, nuosavybės teisę siejama su parduodamo turto tinkamu eksploatavimu ir nepriklauso nuo to, ar pardavėjas yra viso, ar tik dalies žemės sklypo, priskirto daugiabučiam namui, savininkas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra nuosavybės teisės į žemės sklypÄ turėjimas. Jeigu buto ar kitos patalpos pardavėjas yra žemės sklypo (viso ar jo dalies) savininkas, tai Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies norma valdingai jį įpareigoja perduoti buto ar kitos patalpos pirkėjui bÅ«tent nuosavybės, o ne kitokia daiktine teise naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės IeÅ¡kovas D. V., kaip pirkėjas, ir atsakovas A. P., kaip pardavėjas, 2006 m. spalio 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo nupirko patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä su rÅ«siu, esančius (duomenys neskelbtini), už Å¡alių sutartÄ 36 500 Lt sumÄ . Å ioje sutartyje Å¡alys neaptarė pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas.

Sutartis patvirtinta Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B..IeÅ¡kovas D. V., kaip pirkėjas, ir atsakovas A. P., kaip pardavėjas, 2006 m. spalio 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo nupirko 1/3 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), už Å¡alių sutartÄ 1 000 Lt sumÄ . Å ioje sutartyje Å¡alys neaptarė pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas. Sutartis patvirtinta Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V.

B..IeÅ¡kovas D. V., kaip pirkėjas, ir atsakovas L. P., kaip pardavėjas, 2009 m. birželio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo nupirko 5 butÄ â€“ patalpas 5-1, 5-2, 5-3, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį pastato – Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), už Å¡alių sutartÄ 25 000 Lt sumÄ . Å ioje sutartyje Å¡alys neaptarė pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas.

Sutartis patvirtinta Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarės J. V.. IeÅ¡kovas D. V. ir R. V., kaip pardavėjai, ir trečiasis asmuo A. E. P., kaip pirkėja, 2010 m. kovo 10 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria A. E. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo D. V. ir R. V. nupirko bendro 19,80 kv. m butÄ Nr. 5, ir patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , kurio bendras plotas 20,23 kv. m, su rÅ«siu R-1 (1/3 nuo 46,10 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso už 56 500 Lt sumÄ . Å ios sutarties 2 punkte nurodyta, kad pirkėjai yra žinoma, jog pardavėjai nėra žemės sklypo, ant kurio stovi pastatai, kuriuose yra parduodamas butas ir garažas, savininkai.

Jų teisės į žemės sklypÄ nėra nustatytos. Pirkėjai įgyja teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sÄ lygomis ir tvarka taip, kaip naudojosi nekilnojamojo turto pardavėjai (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Sutartis patvirtinta Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B..Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi 2005 m. gruodžio 29 d. valstybė pardavė, o pirkėjai G. D. V., A. P., L. P. ir Z. P. nupirko 1329 kv. m ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal sutarties 3.3 punktÄ pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija. Žemės sklypas nupirktas bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis dalimis: G. D. V. – 443 kv. m, A. P. – 221 kv. m, L. P. – 443 kv. m, Z. P. – 222 kv. m. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta ir nėra nustatyta iki Å¡iol. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjama kita civilinė byla apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, civilinės bylos Nr. 2A-1377-555-2015, kuri Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla.

G. D. V. 2009 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo J. B. (dabar – (duomenys neskelbtini)) 221/1329 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). G.D. V. dalis sumažėjo ir yra 222/1329. Nekilnojamojo turto registro 2016 m. rugsėjo 14 d. duomenimis 0,1329 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso šiems asmenims: G. D. V. – 222/1329 dalis, A. P. – 221/1329 dalis, L. P. – 443/1329 dalis, Z. P. – 222/1329 dalis, J.

V. – 221/1329 dalis.Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1329 kv. m. dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra tokie pastatai:

1) Pastatas – Gyvenamasis namas, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A1m;

2) Pastatas – Gyvenamasis namas, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2A1p.

3) Pastatas – Gyvenamasis namas, adresas (duomenys neskelbtini), unik. Nr.: (duomenys neskelbtini), plane žymimas 4A1p.4) Pastatas – Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), plane žymimas 3A2p. Å iame pastate esantis butas Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso A. E. P. (butÄ 2009 m. birželio 5 d. R. V. ir D. V. pardavė L. P., o D. V. 2010-03-10 sutartimi pardavė A. E. P.). Å iame pastate esanti negyvenamoji patalpa – garažas su rÅ«siu R-1 ( 1/3 nuo 46,10 kv. m ) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. A.

P.. Šiame pastate esantys butai Nr. 2 ir Nr. 3 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovui D. V. ir trečiajam asmeniui R. V. (butus pardavė G. D. V. 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartimi).5) Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 5I1p nurodant, kad 1/1 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro 44/734883 – nuosavybės teise priklauso ieškovui D. V. ir trečiajam asmeniui R. V. (1/3 šio pastato jiems pardavė G. D. V. 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartimi, 1/3 dalis jų nuosavybės teise yra įregistruota pagal 2006 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį su A.

P., 1/3 dalį šio pastato jiems pardavė atsakovas L. P. 2009 m. birželio 5 d. sutartimi). Dėl ieškovo D. V. reikalavimų pripažinti, kad jam sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis perėjo nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas D. V. ieškinio reikalavimais iš esmės prašo pripažinti, kad notariškai patvirtintais sandoriais – 2006 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. birželio 5 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. birželio 5 d.

Buto ir dalies ūkinio pastato priėmimo ir perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jam perėjo nuosavybės teisės į dalis žemės sklypo, reikalingo perkamiems nekilnojamiesiems daiktams eksploatuoti. Ieškovas D. V. baigiamosiose kalbose patvirtino, kad sutarčių neginčija, tačiau prašo jas modifikuoti, nes kitaip sandoriai neturėtų galioti (2016 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 50 sek.).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu atmesdamas ieškinį, motyvavo tuo, kad nei atsakovai, nei pats ieškovas neturėjo valios pirkti žemės sklypo dalis.

Atsakovas L. P. net nesuprato, kad turi žemės sklypo dalį nuosavybės teise ir gali juo disponuoti, atsakovas A. P. sandorio sudarymo metu apie žemę apskritai negalvojo, nes manė, kad garažui turėtų bÅ«ti priskirtas tam tikro dydžio žemės sklypas. IeÅ¡kovas D. V. nekėlė klausimo apie žemės perleidimÄ , sutartis pasirašė, nereikalavo sudaromose sutartyse nustatyti sÄ lygas dėl teisių į žemės sklypo dalis, nors jam galėjo ir turėjo bÅ«ti žinoma, kad perkant nekilnojamÄ jį daiktÄ turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir žemės nuosavybės klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas su atsakovais sudarytomis sutartimis nesusitarė dėl kainos už perleidžiamÄ Å¾emės sklypo dalį ir pagal sutartis apmokėjo tik už įsigyjamus statinius, be to, nebuvo paskaičiuotos ir nustatytos parduodamo žemės sklypo dalys. Teismas laikė, kad Å¡alims sutartyse iÅ¡ vis neaptarus žemės sklypo dalių pardavimo sÄ lygų nėra pagrindo jas aiÅ¡kinti dėl žemės sklypo dalių pardavimo ar sÄ lygas keisti (CK 6.223 straipsnis).Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas D.

V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, nes aiÅ¡kindamas tarp Å¡alių sudarytas sutartis nepagrįstai prioritetÄ suteikė objektyviam sutarčių aiÅ¡kinimo metodui ir visiÅ¡kai netaikė subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo, t. y. teismas turėjo remtis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, Å¡alių sudarytos sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, pirmiausiai turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, be to, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas D. V. ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu pasirinko faktines aplinkybes, kad Å¡ios nutarties 21–23 pastraipose nurodytų pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių valia ir ketinimai buvo perleisti ir žemės sklypo dalis, reikalingas statiniams eksploatuoti.

Atsižvelgiant į tai, teismas tiria sutarties Å¡alių L. P., A. P. ir paties D. V. tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus sudarant minėtas sutartis.Teismas, kaip raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡tyręs nutarties 21–23 pastraipose nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių tekstÄ , konstatuoja, kad nei vienoje iÅ¡ jų nėra aptarta jokių pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas. Visų Å¡ių nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių dalykas buvo tik atitinkami statiniai:

Å«kinis pastatas, butas, patalpa-garažas su rÅ«siu (CK 6.396 straipsnio 1 dalis), o Å¡alims susitariant dėl sutartyje nurodytos nekilnojamojo daikto kainos, ji buvo paskirstytos kiekvienam nekilnojamam daiktui atskirai, nevertinant žemės sklypo kainos (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Teismas, aiÅ¡kindamasis, ar Å¡iose sutartyse nebuvo padaryta klaida parengiant sutarčių tekstÄ , nustatant tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir ketinimus perleisti nekilnojamuosius daiktus, teismo posėdžio metu iÅ¡klausė civilinės bylos Å¡alių, sudariusių pirkimo–pardavimo sutartis D.

V., A. P. ir L. P. paaiÅ¡kinimus, taip pat trečiaisiais asmenimis įtrauktas pirkimo–pardavimo sutartis patvirtinusias notares J. V. ir V. B.. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyrė Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimus ir įvertino kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo D. V. teismo posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad atsakovas A. P., parduodamas nekilnojamuosius daiktus, turėjo valiÄ , kad jis toje vietoje nieko neturėtų, neturėtų rÅ«pintis, mokėti mokesčius, todėl jis suprato, kad A.

P. parduodamas garaÅ¾Ä leis jam naudotis žeme, po sutarties sudarymo nekliudė patekti į garaÅ¾Ä ; atsakovas neginčija aplinkybių, kad netrukdė naudotis žeme, todėl A. P. iÅ¡reiÅ¡kė savo neabejotinÄ valiÄ parduoti žemę pastatams eksploatuoti, tuo tarpu jei bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ neparduoti, jis tai bÅ«tų nurodęs notarei, kilus ginčui dėl naudojimosi žeme bÅ«tų ginčijęs sutartį, todėl laikytina, kad Å¡alių elgesys patvirtina, kad A. P. ketino parduoti visÄ savo turtÄ ir žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad contra proferentem taisyklė, įtvirtinta CK 6.193 straipsnyje, ir Å¡alių elgesys patirtina, kad A. P. turėjo valiÄ ir norus parduoti ne tik Å«kinius pastatus, garaÅ¾Ä su rÅ«siu, bet ir valiÄ parduoti žemės sklypo dalį. IeÅ¡kovas nurodė, kad neaiÅ¡kiÄ sutarties sÄ lygÄ , kuria nei pasakyta, kad žemė parduodama, nei kad žemė neparduodama, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo naudai ir turi bÅ«ti patikslinama ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du. IeÅ¡kovas D. V., nurodydamas dėl sutarties, sudarytos su atsakovu L.

P., teigė, kad jo motina trečiasis asmuo G. D. V. su atsakovu kitoje civilinėje byloje sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė, jog žemės sklype nebus pakeistas takas ir atsakovas vėliau pasiÅ«lė nupirkti butÄ ir Å«kinį pastatÄ , nes nenori toje žemės sklypo dalyje nieko turėti, todėl jis neabejojo, kad parduodamas turtas siÅ«lomas pirkti su žeme. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nei jis, nei atsakovas L. P. pas notarę J. V. nepastebėjo ir nenurodė, kad sutartyje trÅ«ksta žemės sklypo įvardinimo, todėl contra proferentem taisyklė taikyta ir Å¡io atsakovo atžvilgiu, kadangi atsakovas L.

P. pasiÅ«lė sudaryti sandorį jo nustatytomis sÄ lygomis, Å¡ios sÄ lygos yra akivaizdžiai neaiÅ¡kios, neiÅ¡baigtos, nes Žemės įstatymas nurodo privalomÄ Å¾emės nuosavybės pardavimÄ , be to, atsakovo elgesys 6,5 metų neginčijant sutarties, pasiraÅ¡ytos su ieÅ¡kovu, patvirtina, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovo teigimu, Žemės įstatymas aiÅ¡kiai nurodo, kad turi bÅ«ti perleista ir nuosavybės teisė į žemę, tačiau sutartyje nenurodyta, kad D.

V. žemė neparduodama ir D. V. su tuo sutinka. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad sutartis su spraga, su neaiÅ¡kumu, todėl sutartį galima pripažinti negaliojančia, tačiau nei viena Å¡alis to nenori, neginčija jų galiojimo, tačiau vėliau bylose dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo Å¡alys pradėjo elgtis kaip viso žemės sklypo savininkai. IeÅ¡kovas D. V., atsakydamas į advokatės S. E. Å . klausimÄ , dėl kokios žemės sklypo dalies buvo Å¡alių valia perleisti nuosavybės teises į žemę, atsakė, kad susitarė dėl principo, bet ne dėl konkrečios žemės sklypo dalies.

IeÅ¡kovas D. V., atsakydamas į atsakovo A. P. klausimÄ , koks elgesys patvirtina, kad atsakovas siekė parduoti žemės sklypÄ , nurodė, kad A. P. pasakė žodžius, jog nori parduoti viskÄ , kad nieko neturėtų, be to, atsakovo elgesys, pasireiÅ¡kęs neveikimu atsakovui naudojantis žemės sklypo dalimi ir neginčijant sutarties (2016 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 12 min. 58 sek.). Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pirkti garaÅ¾Ä , nes turėjo aiÅ¡kiÄ vertę, taip pat pasiÅ«lė rÅ«sį ir sandėliukÄ , nes jais nesinaudojo, bet parduodamas viskÄ turėjo mintyje pastatus, tačiau ne žemę, kadangi net nežinojo, kur ta žemė.

Atsakovo teigimu, jei jo mintyse bÅ«tų parduoti ir žemę, jis tai bÅ«tų sutvarkęs ir sutartimi pardavęs žemę, tačiau pardavinėjo tik garaÅ¾Ä , rÅ«sį ir sandėliukÄ , o žemės nepardavinėjo, apie žemę net kalbos nebuvo, todėl žemės nepardavė ir ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Atsakydamas į klausimus atsakovas nurodė, kad sudarytos sutartys yra galiojančios, kainÄ nustatė kartu su ieÅ¡kovu D. V., apie žemę pas notarę nekalbėjo, su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes žemės jis nepardavė, valia sutartyje buvo aiÅ¡ki, ji atitiko ir sutarties sudarymo metu ir Å¡iandienos jo valiÄ (2016 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 03 min. 50 sek.).

Atsakovas L. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pardavė butÄ ir dalį Å«kinio pastato pagal notarinę sutartį, remiantis registro duomenimis, jo valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta parduoti butÄ ir sandėliukÄ , ieÅ¡kovas D. V. tai suprato, juolab, kad jis advokatas; jei bÅ«tų vienas savininkas, bÅ«tų pardavęs ir žemės sklypo dalį, bet žemė nebuvo priskirta ir dėl to žemės nepardavė. Atsakovas pažymėjo, kad nesitarė pardavinėti žemės ir kad žemę parduoda nesakė, o notarės patvirtintÄ sutartį laiko teisėta ir galiojančia, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jo iÅ¡reikÅ¡ta valia buvo parduoti butÄ ir sandėliukÄ , o D. V. valia buvo pirkti Å¡iuos statinius, apie žemę pas notarę nebuvo kalbėta, o su žeme nebÅ«tų pardavęs. Atsakovas taip pat nurodė, kad jei bÅ«tų norėjęs parduoti žemę, iÅ¡ pradžių bÅ«tų siÅ«lęs bendraturčiams, o Å¡iuo metu nesutinka perleisti žemės D. V., nereiÅ¡kia valios parduoti žemės (2016 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 35 min. 50 sek.).

Notarė J. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad patvirtino tarp ieÅ¡kovo D. V. ir atsakovo L. P. 2009 m. birželio 5 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo nupirko butÄ ir dalį Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Notarė pažymėjo, kad žemės klausimas nebuvo nagrinėtas, nes jei vienas nepardavė žemės nors jam priklausė, kitas žemės nepirko. Perkant ir parduodant pastatÄ su žeme, atskirai yra apraÅ¡oma žemė, žemė yra įvertinama ir nuosavybės teisė į žemę pereina pasiraÅ¡ius sutartį ir perdavimo ir priėmimo aktÄ .

Notarė pažymėjo, kad žemė Å¡ia sutartimi nebuvo perleista, nes buvo tokia notarinė praktika ir valstybės politika, kuri buvo sÄ lygota istorinių žemės reformos aplinkybių. Notarė atsakiusi į teisėjos klausimÄ nurodė, kad klausimų dėl žemės naudojimo tvirtinant sutartį nekilo, Å«kinis pastatas yra buto priklausinys. Notarė nurodė, kad žinojo Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatÄ dėl butų pardavimo su žemės sklypu, tačiau teismų praktika nuolat keitėsi.

Notarė atsakydama į ieÅ¡kovo D. V. klausimus nurodė, kad tvirtinant sutartį jam žemės nereikėjo, sutartis yra galiojanti (2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 8 min. 27 sek.)Notarė V. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas įsigijo Å«kinį pastatÄ , kuris yra priklausinys buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl nematė pagrindo aptarti žemės klausimo ir taikyti Žemės įstatymo 30 straipsnio nuostatų, todėl žemė po perkamÄ ja dalimi liko to paties savininko kaip ir buvo.

Notarė nurodė, kad tvirtinant sutartį dėl garažo ji rėmėsi CK 6.396 straipsniu, garažas yra namo dalis, t. y. daiktas daikte, todėl žemės klausimo neaptarė, ir žemės sklypas liko kaip ir buvo, t. y. pardavėjo. Notarė pažymėjo, kad jei bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia dėl žemės, jei Å¡alys apie savo valiÄ bÅ«tų pasakę, tada žemės klausimas bÅ«tų aptartas, todėl yra įsitikinus, kad sutartimi žemės pirkėjas tikrai neįsigijo. Atsakydama į ieÅ¡kovo D.

V. klausimus notarė nurodė, kad CK 6.394 straipsnio netaikė, nes taikė CK 6.396 straipsnį, A. P. buvo žemės savininkas, mano, kad sutartis yra galiojanti, bet be žemės pirkimo; jei Å¡alys bÅ«tų pradėję ginčytis dėl sandorio, sandorio tvirtinimÄ bÅ«tų nutraukusi ir liepusi iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau dabar Å¡alių valia buvo aiÅ¡ki (2016 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 12 min. 44 sek.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo D. V. paaiÅ¡kinimus (nutarties 36 pastraipa), konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, jog atsakovai A.

P. ir L. P. jam bÅ«tų tiesiogiai ar netiesiogiai siÅ«lę pirkti ir atitinkamas žemės sklypo dalis parduodamam nekilnojamiems daiktams eksploatuoti, kad Å¡alys bÅ«tų kalbėję apie žemę, jos disponavimo, valdymo ir naudojimo teises, tai įvertinę nustatant nekilnojamųjų daiktų pardavimo kainÄ ar tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kę pas sutartis tvirtinusias notares. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats ieÅ¡kovas D. V., kalbėdamas apie savo valiÄ , nurodė supratęs, kad atsakovas A. P. parduodamas garaÅ¾Ä leis jam naudotis žeme, o su atsakovu L.

P. susitarė tik dėl principo, bet ne dėl konkrečios žemės sklypo dalies. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas D. V., įrodinėdamas atsakovų valiÄ perleisti žemės sklypo dalis, remiasi prielaidomis ir savo subjektyviu manymu, kad atsakovai turėjo valiÄ perleisti žemės sklypo dalis, tačiau tai akivaizdžiai paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir atsakovų bei sutartis tvirtinusių notarių paaiÅ¡kinimai, t. y. visų įrodymų visetas (CPK 185 straipsnis). Teismas konstatuoja, abu atsakovai A.

P. ir L. P. nuosekliai ir aiÅ¡kiai nurodė, kad su ieÅ¡kovu D. V. sudarant pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo valios ir ketinimų parduoti ir atitinkamų žemės sklypo dalių. Atsakovas A. P. paaiÅ¡kinimus sutvirtino faktu, kad net nežinojo, kur ta žemė yra, apie jÄ nekalbėjo ir notarei žemės perleidimo ketinimų nenurodė, o pati sutartis atitinka jo valiÄ . Atsakovas L. P. savo paaiÅ¡kinimus patvirtino faktais, kad žemė prie atskirų statinių nebuvo priskirta ir dėl to žemės nepardavė, jei bÅ«tų norėjęs parduoti žemę, iÅ¡ pradžių bÅ«tų siÅ«lęs bendraturčiams, tačiau D.

V. valia buvo pirkti tik statinius, apie žemę pas notarę nebuvo kalbėta. Tai, kad Å¡alių sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis nebuvo ketinimų ir valios parduoti ir atitinkamas žemės sklypo dalis savo paaiÅ¡kinimuose patvirtino notarės J. V. ir V. B. (nutarties 39, 40 pastraipos), kuriuose aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė, kad sandorių sudarymo pas notares metu nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių neiÅ¡reiÅ¡kė valios parduoti ir pirkti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalių, notarės tvirtindamos sandorius ir parengdamos jų tekstÄ neaptarė teisių į žemę sÄ moningai, nes manė, kad žemė nėra sutarties dalykas, o teisės į žemės sklypÄ neturi bÅ«ti aptartos, kadangi jos lieka nekintamos, t. y. pardavėjų L.

P. ir A. P. nuosavybe.Kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra nuosekliai iÅ¡plėtota ir nurodanti, kad CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės turi bÅ«ti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, turi taikyti visumÄ CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo sutartį priėmusios, prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (contra proferentem taisyklė) negali bÅ«ti suabsoliutinamos, o turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į kitas įstatyme įtvirtintų sutarčių aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo D.

V. argumentai, jog sutarčių sÄ lygos yra akivaizdžiai neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos ir teisiÅ¡kai ydingos, todėl turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek Å¡alių sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis aiÅ¡kinant sÄ Å¾iningai, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, tiek iÅ¡siaiÅ¡kinus tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad Å¡iomis sutartimis ieÅ¡kovas D.

V. ir atsakovai L. P. ir A. P. neturėjo valios ir ketinimų perleisti žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), reikalingas statiniams eksploatuoti, ir tokių žemės sklypo dalių neperleido. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirkėjo teisių į žemės sklypÄ neaptarimas pirkimo–pardavimo sutartyse, nurodytose nutarties 21–23 pastraipose, laikytinas Å¡ių pirkimo–pardavimo sutarčių trÅ«kumais pagal CK 6.394 straipsnį ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodytas nutarties 20 pastraipoje, tačiau tai savaime neturi įtakos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumui, nes ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).  Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog sutartyse nenurodyta parduodamos žemės sklypo dalies kaina ir žemės sklypo dalies vieta, nes nesant sutarties Å¡alių susitarimo dėl Å¡ių sÄ lygų ir Å¡alių suderintos valios, sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant teismo nustatytoms aplinkybėms dėl Å¡alių valios ir susitarimo nebuvimo dėl žemės sklypo dalių perleidimo, tai, kad atsakovai A. P. ir L. P. po pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo D. V. faktiÅ¡kai naudojamai žemės sklypo daliai, negali bÅ«ti laikoma įrodymu, leidžiančiu sutartis iÅ¡aiÅ¡kinti taip, kad žemės sandoris buvo sudarytas. Teisėjų kolegija mano, kad toks sutarties iÅ¡aiÅ¡kinimas bÅ«tų neteisingas ir nesÄ Å¾iningas, prieÅ¡taraujantis tikrajai Å¡alių valiai, nepagrįstai sureikÅ¡minantis tik vienÄ ir ne pagrindinę sutarčių aiÅ¡kinimo principo taisyklę (CK 6.193 straipsnis), juo labiau, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuris sprendžiamas kitoje Kauno apygardos teisme esančioje civilinėje byloje Nr. 2A-1377-555-2015, kuri yra sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla.Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡tirtus tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, tiek Å¡alių elgesį po sutarčių sudarymo, sprendžia, jog ieÅ¡kovas D.

V. neįrodė, kad jis ir atsakovai A. P. ir L. P. turėjo valiÄ atitinkamai pirkti ir parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, ar kad atsakovų faktiniai veiksmais patvirtina nuosavybės teisių perleidimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, sutarčių aiÅ¡kinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis), todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija atkreipia ieÅ¡kovo D. V. dėmesį, kad naudojantis dispozityvioms teisėmis jis pats pasirinko savo teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ įrodyti, kad sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis jam buvo perleistos ir nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis, t. y. ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu pasirinko faktines aplinkybes, kurių buvimas civilinio proceso metu buvo akivaizdžiai paneigtas, todėl teismas Å¡iuo pagrindu pagrįstai ieÅ¡kinio negalėjo patenkinti ir jį atmetė (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 6.394 straipsnis, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis).

Teismas negali iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų ir nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo sudarytų sutarčių spragų iÅ¡taisyti kitu bÅ«du, pavyzdžiui, įpareigodamas Å¡alis sudaryti žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, pakeisti pirkimo–pardavimo sutartis ar kitokiu bÅ«du nustatyti Å¡alių teises į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, nes taip bÅ«tų pažeistas Å¡alių rungimosi principas, nepagrįstai iÅ¡eita už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų (CK 6.195 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetęs, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D. V. atsakovui L. P. 2 420 eurų iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir valstybei 18 eurų iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad atsakovas L. P. prašė priteisti jam 2 420 eurus, kuriuos sumokėjo už advokato pagalbÄ ( t.3, b. l. 169), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Kiti asmenys duomenų apie turėtas iÅ¡laidas nepateikė. IeÅ¡kovas D. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes raÅ¡tu nebuvo pateiktas joks iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Nurodė, kad atsakovas L. P. pats parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir antrojo atsiliepimo rengti nebuvo bÅ«tinybės, todėl toks procesinis elgesys nėra tinkamas.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje yra pateikta atsakovo L.

P. ir advokačių V. K. ir S. E. Å . 2015 m. rugsėjo 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 30, kuria advokatėms buvo pavesta ginti, atstovauti, suraÅ¡yti dokumentÄ , suteikti patarimÄ ar kitas teisines paslaugas, atstovauti civilinėje byloje Nr. e2-17750-638/2015 pagal D. V. ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teisme, nurodant, kad sutartas užmokestis yra 2 000 eurų plius 420 eurų PVM, viso 2 420 eurai. Civilinėje byloje pateiktas 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymas, kad Å¡is 2 420 eurų sutartinis advokatų užmokestis buvo pervestas V.

K. ir S. E. Å . profesinei bendrijai (popierinės bylos t. 1, b. l. 152). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Teisėjų kolegija nustatė, kad po 2015 m. rugsėjo 30 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymo atsakovui L.

P. advokatės parengė 2015 m. spalio 14 d. papildomÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo D. V. 2015 m. spalio 6 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį (p. b. t. 1, b. l. 67–72), kurį atsakovas, atstovaujamas advokačių, turėjo teisę pateikti po to, kai ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnis). Nustatyta, kad advokatė S. E. Å . atsakovÄ L. P. atstovavo 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, kuris truko 30 min., 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, kuris truko 5 min., 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 30 min., 2016 m. kovo 7 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 50 min., 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 41 min., 2016 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 15 min., viso 9 val. 51 min.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968), 8.2 punkte maksimalus užmokesčio dydis, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį buvo 2,5, už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ â€“ 0,1.

Atsižvelgiant į šį reglamentavimÄ atsakovui L. P. už advokatės pagalbÄ maksimalus dydis galėjo bÅ«ti priteistas 3,46 (2,5+0,96) užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje arba 2 618,87 eurai (756,9 eurai X 3,46), todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 2 420 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nevirÅ¡ija rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas teisėjų kolegija sprendžia, kad paliktina nepakeista ir Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

 Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 8,98 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) D. V. (p. b. t. 2., b. l. 39, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo D.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,98 Eur (aštuonis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Gintautas KoriaginasArūnas RudzinskasMindaugas Šimonis