f3d2a0ea-0901-48f6-bc37-75e704ea2e69 · MarijampolÄs apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretysis asmuo atsakovÄs pusÄje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Teismas n u s t a t Ä: I. IeÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų esmÄ. I. J. R. (toliau â ieÅ¡kovas) praÅ¡o patikslintu ieÅ¡kiniu, vadovaudamasis iÅ¡dÄstytu ir Lietuvos Respublikos VAI 42 str. 1 d., Tarnybos KD statuto 27 str., CK 6.246; 6.250; 6.263; 6.271; 6.273 str.,: priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinÄ Å¾alÄ už jo teisÄs nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinÄs padÄties sunkinimÄ bei pažeidimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinÄ Å¾alÄ už jo teisÄs nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinÄs padÄties sunkinimÄ bei pažeidimÄ .
Legislator headnote
AI generatedf3d2a0ea-0901-48f6-bc37-75e704ea2e69 · MarijampolÄs apylinkÄs teismas: Nuo 2013-01-01 įsigaliojus Nr. XI-2040 redakcijai BVK 158 str., jo turima teisÄ Ä¯ lygtinį paleidimo klausimo svarstymÄ atsakovo atstovų buvo neteisÄtai kvescionuojama. Kaip minÄjÄs, 2019-10-22 praÅ¡ymu kreipÄsis į MarijampolÄs pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 precedentu byloje Nr.lS-327-116/2014 ir ankstesniais precedentais Nr. 1 S-149-870/2014; 1 S-l533-238/2012; 1S-347-290/2011, MarijampolÄs pataisos namų administracija privalÄjo per 10 d. d. jo praÅ¡ymÄ pateikti lygtinio paleidimo komisijai svarstymui.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2-68-1021/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00512-2020-5 Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1. MARIJAMPOLÄS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 8 d. VilkaviÅ¡kis MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisÄjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei, dalyvaujant: ieÅ¡kovo J. R. atstovei advokatei D. I. V., nedalyvaujant: ieÅ¡kovui J. R., atsakovÄs Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, atstovui; atsakovÄs Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui, treÄiojo asmens atsakovÄs pusÄje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.
R. ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretysis asmuo atsakovÄs pusÄje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Teismas n u s t a t Ä: I. IeÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų esmÄ. I. J. R. (toliau â ieÅ¡kovas) praÅ¡o patikslintu ieÅ¡kiniu, vadovaudamasis iÅ¡dÄstytu ir Lietuvos Respublikos VAI 42 str. 1 d., Tarnybos KD statuto 27 str., CK 6.246; 6.250; 6.263; 6.271; 6.273 str.,: priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinÄ Å¾alÄ už jo teisÄs nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinÄs padÄties sunkinimÄ bei pažeidimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinÄ Å¾alÄ už jo teisÄs nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinÄs padÄties sunkinimÄ bei pažeidimÄ .
IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad jis yra nuteistas 2010-11-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-309/2010 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 str. 2 d. 6 p., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmÄ subendrinta su TelÅ¡ių r. apylinkÄs teismo 2010-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d. prie Å¡io nuosprendžio paskirtos bausmÄs iÅ¡ dalies pridÄta TelÅ¡ių r. apylinkÄs teismo 2010-05-14 nuosprendžiu paskirta bausmÄ, ir jam paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ - laisvÄs atÄmimas 14 metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
BausmÄs atlikimo pradžia 2009-12-07, pabaiga - 2023-04-09. Pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 157 straipsnio redakcijÄ , jam galÄjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų. 2013-01-01 įsigaliojo naujas BVK 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kuriame nurodyta, kad âLygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumui.
Nuo 2011-02-11 atlikinÄjÄs laisvÄs atÄmimo bausmÄ Vilniaus pataisos namuose, adresu: Rasų g. 8, Vilnius. Vilniaus pataisos namuose lygtinis paleidimas jam galÄjo bÅ«ti taikomas, lygtinio paleidimo data: 2019-10-10, tai įrodo Vilniaus pataisos namų praÅ¡ymo iÅ¡nagrinÄjimas 2019-08-29 Nr. 42-2875. 2019-08-23 buvo perkeltas iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektorių (J. B. g. 14, Kybartai) tÄsti bausmÄs atlikimo. 2019-10-22 kreipÄsis į MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorių su praÅ¡ymu Nr. 49/07KM1-1141 dÄl lygtinio paleidimo taikymo.
Buvo pateikti du praÅ¡ymai, antrame praÅ¡yme buvo praÅ¡yta taikyti jam BVK 158 str. redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-01-01, nes nauja 158 str. redakcija sunkino jo padÄtį, todÄl yra netaikytina ( BK 3 str. 3 d., BVK 3 str. 3 d.). AntrÄ praÅ¡ymÄ MarijampolÄs PN administracija kategoriÅ¡kai atsisakÄ užregistruoti taip, kaip numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs. 2019-10-31 sprendimu Nr. 419-990 MarijampolÄs pataisos namų direktorius iÅ¡Äjo už savo kompetencijos ribų ir, savaip iÅ¡aiÅ¡kindamas įstatymo nuostatas, bendrÄ jį teisÄs principÄ lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja, BK 3 str. 3 d.) atsisakÄ taikyti įstatymÄ , galiojusį jo nusikaltimo padarymo metu, ir taip tyÄia bei neteisÄtai veikdamas apsunkino jo teisinÄ padÄtį bei tiesiogiai diskriminavo jį kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pažeidÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Jungtinių tautų organizacijos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str., Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str.
Vadovaudamasis BVK 183 str., MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus nutarimÄ apskundÄs KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Savo skunde KalÄjimų departamentui iÅ¡dÄstÄs teismų susiformavusiÄ praktikÄ bei teismų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog negalima taikyti naujai priimto įstatymo, sunkinanÄio nuteistojo teisinÄ padÄtį, tai yra konstatavÄs 2013-11-01 Vilniaus miesto apylinkÄs teismas nutartimi Nr. TS-149-870/2013. 2019-12-05 KalÄjimų departamento raÅ¡te Nr. 15-491 saugumo valdybos skyriaus virÅ¡ininkas taip pat iÅ¡Äjo iÅ¡ savo kompetencijos ribų ir savaip iÅ¡aiÅ¡kindamas įstatymo nustatytas taisykles, atsisakÄ tenkinti jo skundÄ dÄl neteisÄtų MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus veiksmų, apsunkinant jo teisinÄ padÄtį.
PažymÄtina, kad įstatymų aiÅ¡kinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva, todÄl tiek MarijampolÄs pataisos namų direktorius, tiek KalÄjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininkas E. G. turÄjo kreiptis į teismÄ dÄl įstatymo iÅ¡aiÅ¡kinimo. 2019-12-16 MarijampolÄs apylinkÄs teismo nutartyje Nr. TS-8-633/2020 dÄl Å¡velnesnio anksÄiau galiojusio ir nebegaliojanÄio BVK įstatymo taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimo, teigiama, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais jam paskirtos bausmÄs vykdymo metu galiojo tiek senieji, tiek naujieji 158 str. 2 d. redakcijos iÅ¡aiÅ¡kinimai.
Remiantis BVK 3 str. 3 d., BVK įstatymų kolizijos atveju, taikomas Å¡velnesnis nuteistojo teisinÄ padÄtį numatantis įstatymas. Å iuo atveju Å¡velnesnÄ nuteistojo teisinÄ padÄtį numato iki 2013-01-01 galiojusi BVK 158 str. redakcija, todÄl MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus administracija jo atžvilgiu turÄjo taikyti bÅ«tent iki 2013-01-01 galiojusiÄ BVK 158 str. redakcijÄ ir pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui dÄl jo lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, MarijampolÄs PN direktoriaus 2019-10-31 priimtas sprendimas Nr. 419-990 yra neteisÄtas, todÄl panaikintas.
Remiantis aukÅ¡Äiau minimu MarijampolÄs apylinkÄs teismo nutartimi Nr. TS-8-633/2020 bei teismų praktika, akivaizdžiai matyti, jog MarijampolÄs pataisos namų direktorius ir kalÄjimų departamentas savaip aiÅ¡kindami ir interpretuodami įstatymus, iÅ¡Äjo už savo kompetencijos ribų, sÄ moningai ir tyÄia veikÄ neteisÄtai ir tokiu bÅ«du apsunkino jo teisinÄ padÄtį. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti BK 3 str. 3 d. BVK 3 str. 3 d, , Konstitucijos 29 str., JTO Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str., Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 7 ir 14 str.
Jam inkriminuotos veikos, už kuriÄ Å¡iuo metu atliekantis bausmÄ, įvykdymo metu galiojo BVK 157 str. redakcija Nr. IX-2338. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo redakcijÄ jis turintis teisÄ Ä¯ lygtinio paleidimo svarstymÄ . Å iÄ teisÄ jis turÄjÄs jo teisinio persekiojimo pradžios momentu, visos jam inkriminuotos veikos yra įvykdytos iki jo teisinio persekiojimo pradžios. TodÄl jo atžvilgiu privalo taikyti bendros teisÄs principÄ lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) (BK 3 str. 3 d.). Jo turima teisÄ be teisÄto pagrindo iÅ¡ jo atimta negali bÅ«ti.
Konstitucijoje įtvirtinti principai garantuoja, kad jo turima teisÄ Ä¯ jo klausimÄ dÄl lygtinio paleidimo svarstymo atimta bÅ«ti negali. Ä®statymų leidÄjas, keisdamas BVK 158 str. redakcijÄ , negalÄjo paneigti, taigi ir nepaneigÄ teisių tų asmenų, kurie baudžiamÄ sias veikas įvykdÄ iki 2013-01-01 įstatymo Nr. XI-2040 naujos redakcijos paskelbimo (Konstitucijos 7 str. 2 d.). Toks teisÄs aiÅ¡kinimas atitinka kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarime suformuluotÄ konstitucinÄ doktrinÄ , taip ir galiojanÄios teisÄs aiÅ¡kinimÄ precedentų byloje Nr. 1S-327-116/2014; 1S-149-870/2014; 1S-1533-238/2012; 1S-342- 290/2011.
Nuo 2013-01-01 įsigaliojus Nr. XI-2040 redakcijai BVK 158 str., jo turima teisÄ Ä¯ lygtinį paleidimo klausimo svarstymÄ atsakovo atstovų buvo neteisÄtai kvescionuojama. Kaip minÄjÄs, 2019-10-22 praÅ¡ymu kreipÄsis į MarijampolÄs pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 precedentu byloje Nr.lS-327-116/2014 ir ankstesniais precedentais Nr. 1 S-149-870/2014; 1 S-l533-238/2012; 1S-347-290/2011, MarijampolÄs pataisos namų administracija privalÄjo per 10 d. d. jo praÅ¡ymÄ pateikti lygtinio paleidimo komisijai svarstymui.
Akivaizdu, kad MarijampolÄs pataisos namų administracija Å¡ios pareigos neatliko. MarijampolÄs pataisos namų 2019-10-31 raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. 419-990 apskundÄs KalÄjimų departamentui, kuris 2019-12-05 raÅ¡tu jo skundo netenkino. Sutinkamai su EŽT Konvencijos 13 str., BVK 183 str., LR VieÅ¡ojo administravim įstatymo nuostatomis neteisÄtÄ MarijampolÄs pataisos namų 2019-10-31 sprendimÄ Nr.419-990 KalÄjimų departamentas privalÄjo panaikinti, taÄiau to nepadarÄ. Vengimas atlikti teisÄs aktuose įtvirtintÄ pareigÄ teisingai iÅ¡nagrinÄti jo skundÄ yra neteisÄtas neveikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) CK 6.246 str..
Jo teisÄs į efektyviÄ teisinÄ gynybÄ pažeidimas, nepriklausomai nuo to, kad pažeidimÄ padarÄ einantys oficialias pareigas asmenys (EŽT Konvencijos 13 str.), yra deliktas (CK 245 str. 4 d.). Sutinkamai su CK 6.271 str. 4 d. valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžia, institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymÄ privalÄjo veikti. Taigi, valstybÄs deliktinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 str. valstybÄs tarnybos pareigÅ«no kaltÄ nÄra bÅ«tina - pakanka neteisÄto akto, kuris suprantamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas) tiesiogiai darantis įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.).
TodÄl klausimai dÄl asmeninÄs pareigÅ«no atsakomybÄs Å¡iuo skundu nÄra keliami, nors asmeninÄ pareigÅ«nų atsakomybÄ Å¡iuo atveju yra akivaizdi (Tarnybos KalÄjimų departamento statuto 4 str., 13 str., 19 str. 23 d., 27 str.). NeteisÄti valstybÄs pareigÅ«nų veiksmai yra neveikimas, kuris pažeidÄ ne tik poįstatyminiuose aktuose įtvirtintas mano teises, taÄiau ir tarptautinÄse Lietuvos Respublikos sutartyse įtvirtintas žmogaus teises ir netgi jo konstitucinÄ teisÄ gyventi teisinÄje valstybÄje.
Å ie jo teisių pažeidimai yra akivaizdÅ«s deliktai ir yra pakankamas pagrindas pripažinti jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ (CK 6.246, 6.250, 6.271 str.). ValstybÄs institucijai veikus ne taip, kaip įstatymas įpareigoja veikti, nukentÄjusiam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginta žala. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-01-20 nutarime yra konstatuota, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinÄ ir moralinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas. TÄ paÄiÄ nuostatÄ pakartoja Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Lietuvos Respublikos ValstybÄs tarnybos įstatymo 32 str., Tarnybos KalÄjimų departamento statuto 27 str..
Kadangi jo 2019-10-22 praÅ¡ymas Nr. 49/07KB1-1141 MarijampolÄs pataisos namų Lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos komisijai perduotas nebuvo, ginÄo pagrindu byloje yra valstybÄs tarnybos (MarijampolÄs pataisos namų ir KalÄjimų departamentas) pareigÅ«nų pareigų nevykdymas. NeteisÄtais veiksmais asmeniui visada padaroma neturtinÄ Å¾ala. NeturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinÄ Å¾alÄ yra nepatogumų asmeniui sudarymas.
Taigi, jau vien pats faktas, kad asmuo buvo priverstas kreiptis į teismÄ pažeistų teisių gynimui, yra pakankamu pagrindu (nepatogumų) tam, kad bÅ«tų konstatuotas neturtinÄs žalos padarymo faktas. Pažeistos buvo esminÄs konstitucinÄs žmogaus teisÄs - teisÄ gyventi teisinÄje valstybÄje, teisinio saugumo principas, teisÄti lÅ«kesÄiai ir ypaÄ akcentuotina - jo nepilnameÄio vaiko teisÄti lÅ«kesÄiai. TodÄl jam buvo padaryta didžiulÄ neturtinÄ Å¾ala. Taigi, manantis, kad jam padaryta neturtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti įvertinta ne mažiau kaip (1000 EUR) suma už kiekvienÄ jo teisių pažeidimÄ .
Akcentuotina, kad tokio dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo sumos yra simbolinÄs, nes nevirÅ¡ija žalos padariusių pareigÅ«nų vieno mÄnesio darbo užmokesÄio sumos. Sprendžiant klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio nustatymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neteisÄtų veiksmų pavojingumÄ visuomenei, kaltininko sÄ moningÄ tyÄia, atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinÄ padÄtį, nukentÄjusių asmenų socialinį ir teisinį pažeidžiamumÄ , priklausomai nuo kaltininko pažeistų asmens teisių konstitucinį reikÅ¡mingumÄ .
CK 6.250 str. 7 d. nustato, kad âteismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄs bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijusâ. CivilinÄ atsakomybÄ - galingas principas, kuo svarbesnÄ vertybÄ, tuo stipriau ji ginama. Pažeista buvo fundamentali žmogaus teisÄ - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinta pilieÄių teisÄ gyventi teisinÄje valstybÄje.
Pažeisti buvo fundamentalÅ«s teisinÄs valstybÄs principai - teisÄs aiÅ¡kinimo precedentu (teismo sprendimų) privalomumas (ilex retro non agif). YpaÄ akcentuotinas nukentÄjusio asmens socialinis ir teisinis pažeidžiamumas bei priklausomumas nuo kaltininko, nes dÄl laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo pareiÅ¡kÄjo galimybÄs ginti savo teises yra ženkliai apribotos. Kaltininkai yra valstybÄs tarnybos pareigÅ«nai, saistomi priesaikos ir todÄl privalo ginti žmogaus teises, taÄiau kaltininkai laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄio asmens teises ciniÅ¡kai pažeidinÄjo, visiÅ¡kai nesiskaitÄ nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei su teisinÄs valstybÄs principais.
Taigi, neturtinÄ Å¾ala neturi bÅ«ti vertinama vien tik simboline suma, žalos atlyginimas turi turÄti ir principinį, atgrasomÄ jį poveikį nuo žmogaus teisių pažeidinÄjimo ateityje (atsižvelgiant į įstatyme įteisintÄ regreso galimybÄ). ( b. l. 50-56); IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio patikslinimu patikslino ieÅ¡kinio pagrindÄ , ir nurodÄ, kad atsakovo neteisÄti veiksmai jau nustatyti kitoje MarijampolÄs apylinkÄs teismo byloje Nr. TS-8-633/2020. DÄl atsakovų neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ vertina 2000 Eur.
NeturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ Å¡ių aplinkybių: dÄl jo pažeidinÄjamų teisių, nepateikiant ieÅ¡kovo kandidatÅ«ros lygtinio paleidimo Komisijai svarstymui dÄl jo lygtinio paleidimo, ieÅ¡kovas patyrÄ didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovÄ pradÄjo kamuoti nemiga, dÄl ko pablogÄjo ieÅ¡kovo savijauta. IeÅ¡kovas tapo uždaras, jautÄ diskriminacijÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius, dÄl ko sumažÄjo jo bendravimo galimybÄs. DÄl depresinių nuotaikų pablogÄjo ieÅ¡kovo santykiai su artimaisiais.
Protestuodamas prieÅ¡ atsakovo neteisÄtus veiksmus ieÅ¡kovas netgi buvo paskelbÄs bado akcijÄ , kas dar labiau susilpnino jo sveikatos bÅ«klÄ (b. l. 135). AtsakovÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ, atstovaujama MarijampolÄs pataisos namų, į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikÄ atsiliepimÄ , kuriame su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. AtsakovÄ atsiliepime nurodo, kad, kadangi pareiÅ¡kÄjas bausmÄ atlieka nuo 2009-12-07 pagal 2010-05-14 ir 2010-11-04 nuosprendžius, Vilniaus pataisos namai galÄjo pareiÅ¡kÄjui taikyti lygtinį paleidimÄ pagal 2009 m. galiojusį BVK, taÄiau 2013-01-01 įsigaliojo âBVK 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040â, kuriuo 158 str.
âLygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymasâ papildomas 2 punktu âasmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumuiâ. PažymÄtina, jog vadovaujantis dabar galiojanÄio BVK nuostatomis, pareiÅ¡kÄjui lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas. BVK 3 str. imperatyviai nustatyta, kad bausmÄs vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojanÄius Lietuvos Respublikos įstatymus, nepriklausomai, ar jie Å¡velnesni (griežtesni) nei prieÅ¡ juos galiojÄ teisÄs aktai, t. y. lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal Å¡iuo metu galiojanÄias BVK nuostatas.
Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, MarijampolÄs pataisos namų sprendimas atsisakyti ruoÅ¡ti pareiÅ¡kÄjo dokumentus lygtiniam paleidimui turÄtų bÅ«ti pripažįstamas teisÄtu ir visiÅ¡kai pagrįstu, kadangi prieÅ¡ingas sprendimas reikÅ¡tų imperatyvių įstatymo normų pažeidimÄ . DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, - įvertinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad vadovaujantis numatytais teisÄs aktais, pataisos namų pareigÅ«nai elgÄsi teisÄtai, todÄl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos CK 6.271 str. prasme.
Å iame straipsnyje vartojamas terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ), o terminas âaktasâ - bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), dÄl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisÄms, laisvÄms, interesams (CK 6.271 str. 2-4 d.). Nurodytoje teisÄs normoje įtvirtinta griežtoji valstybÄs ir savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ, t. y. atsakomybÄ be kaltÄs: dÄl valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltÄs (CK 6.271 str. 1 d.).
Tai reiÅ¡kia, kad valstybÄs, savivaldybÄs civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G.
A. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkriÄio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybÄ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad neteisÄti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieÅ¡tarauti teisÄs aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigÅ«nui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, taÄiau jis tos pareigos nevykdo.
NeteisÄti veiksmai, kaip civilinÄs atsakomybÄs pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turÄjo teisinÄ pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teismas turi įvertinti, kad pareiÅ¡kÄjas siekia žalos atlyginimo, todÄl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kÄjas savo skunde remiasi abstrakÄiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkreÄiai neįvardija valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veiksmo ir kilusių pasekmių.
NenustaÄius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumos, nÄra pagrindo kalbÄti apie žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , o ne prielaidas ir bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimus apie galimÄ teisių pažeidimÄ .
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos.
NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pabrÄžiama, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui CK 6.270 str. prasme.
Atsižvelgus į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, nustaÄius, kad MarijampolÄs pataisos namų veiksmai atitiko visus galiojanÄius teisÄs aktus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas (b. l. 94-97). Ä® patikslinto ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimÄ - ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodo, jog nepateikiant jo kandidatÅ«ros lygtinio paleidimo komisijai, jis patyrÄ didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ bei neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atkreiptinas dÄmesys, kad ieÅ¡kovas pateikia tik abstrakÄius ir subjektyvius faktus apie savo dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepateikdamas jokių konkreÄių ir realių neturtinÄ Å¾alÄ patvirtinanÄių įrodymų.
Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, MarijampolÄs pataisos namų atsiliepimuose į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, galima teigti, jog MarijampolÄs pataisos namai elgÄsi teisÄtai, todÄl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos CK 6.271 str. prasme. Å iame straipsnyje vartojamas terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ), o terminas âaktasâ - bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), dÄl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisÄms, laisvÄms, interesams (CK 6.271 str. 1 d.).
Nurodytoje teisÄs normoje įtvirtinta griežtoji valstybÄs ir savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ, t. y. atsakomybÄ be kaltÄs: dÄl valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltÄs (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad valstybÄs, savivaldybÄs civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys.
Nurodytas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkriÄio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybÄ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012).
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad neteisÄti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieÅ¡tarauti teisÄs aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigÅ«nui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, taÄiau jis tos pareigos nevykdo. NeteisÄti veiksmai, kaip civilinÄs atsakomybÄs pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turÄjo teisinÄ pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G.
U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teismas turi įvertinti, kad ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo, todÄl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje remiasi abstrakÄiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkreÄiai neįvardija valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veiksmo ir kilusių pasekmių. NenustaÄius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumos, nÄra pagrindo kalbÄti apie žalos atlyginimÄ .
Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti žalÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiÅ¡kÄjo patirtÄ Å¾alÄ , o ne prielaidas ir bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimus apie galimÄ teisių pažeidimÄ (b. l. 154-155). AtsakovÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ, atstovaujama KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, į ieÅ¡kinį pateikÄ atsiliepimÄ , kuriame su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu net nepraÅ¡o panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos priimtų sprendimų, o praÅ¡o tik galimai kilusios neturtinÄs žalos dÄl valstybinio administravimo subjektų veiksmų / neveikimo. DÄl KalÄjimų departamento 2019-12-05 sprendimo Nr. 1S-4986, - pažymÄtina, kad ieÅ¡kovas dÄl ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių yra kreipÄsis į KalÄjimų departamentÄ . IeÅ¡kovo skundas buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄtas surinkus visÄ su tuo susijusiÄ dokumentinÄ medžiagÄ ir informacijÄ , bei pateiktas 2019-12-05 sprendimas Nr. 1S-4986, atsisakyta tenkinti skundÄ , nes nustatyta, jog pagrįstai ir teisÄtai MarijampolÄs pataisos namų administracija atsisakÄ rengti dokumentus dÄl lygtinio paleidimo.
Taip pat pažymÄtina, kad KalÄjimų departamentas plaÄiau apie minÄtÄ sprendimÄ nepasisako, nes tai nÄra bylos ginÄo objektas, taip ieÅ¡kovas dÄl pateikto sprendimo panaikinimo nÄra kreipÄsis į teismÄ . DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, - pažymÄtina, kad valstybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. VieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.
CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrÄžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (LVAT sprendimai administracinÄse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009).
Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, sprÄstina, kad ieÅ¡kovas nepagrindÄ praÅ¡omos priteisti žalos, nepateikÄ jokių žalÄ patvirtinanÄių įrodymų, o rÄmÄsi tik abstrakÄiais ir subjektyviais faktais, neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du ir tiksliai už kokį laikotarpį atliko skaiÄiavimus. Taip pat ieÅ¡kovas neįrodÄ visų bÅ«tinų aplinkybių, leidžianÄių atsirasti tiek MarijampolÄs pataisos namų, tiek KalÄjimų departamento vieÅ¡ai atsakomybei - neįrodÄ minÄtų įstaigų neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti priežastiniam ryÅ¡iui ir kilti žalai, tad vadovaujantis paminÄtu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dÄl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 85-93).
Ä® patikslinto ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimÄ - ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs atstovų atskirai po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti argumentuodamas tuo, jog MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mai 2020-01-16 nutartimi administracinÄje byloje Nr. TS-8-633/2020 panaikino MarijampolÄs pataisos namų (toliau - MarijampolÄs PN) direktoriaus 2019-10-31 sprendimÄ Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai ir įpareigojo įstaigÄ priimti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl lygtinio paleidimo.
IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje teigia, jog minÄta nutartimi jau yra nustatyti neteisÄti atsakovo (MarijampolÄs PN) veiksmai. KalÄjimų departamentas nesutikdamas su patikslintu ieÅ¡kiniu pažymi, jog 2020-01-16 nutartyje, kurios pagrindu ieÅ¡kovas siekia prisiteisti, neva, kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsakovu nurodomas MarijampolÄs PN, o ne KalÄjimų departamentas ir neteisÄti veiksmai pripažinti MarijampolÄs PN administracijos, bet ne KalÄjimų departamento. Taip pat pažymÄtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 str. 2 d. viešųjų darbų, laisvÄs apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanÄių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mÄnesį gali bÅ«ti skundžiami KalÄjimų departamentui.
Tad kaip matyti iÅ¡ paminÄto, KalÄjimų departamentas atlieka įstatymiÅ¡kai įtvirtintas ikiteisminio bylų nagrinÄjimo institucijos funkcijas. KalÄjimų departamentas vykdydamas BVK jam pavestas funkcijas ir ieÅ¡kovo atžvilgiu priimdamas 2019-12-05 sprendimÄ Nr. 1S-4986 bei atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl jo praÅ¡ymo nepateikimo Lygtinio paleidimo komisijai iÅ¡samiai surinko ir iÅ¡analizavo visus su tuo susijusius dokumentus, taÄiau minÄtas KalÄjimų departamento sprendimas teismui skųstas nebuvo.
IeÅ¡kovas teismui skundÄ tik MarijampolÄs PN direktoriaus 2019-10-31 sprendimÄ Nr. 4.19-990, kurį teismas 2020-01-16 nutartimi panaikino. Su minÄta nutartimi KalÄjimų departamentas nebuvo supažindintas, nes nebuvo įtrauktas į bylÄ kaip proceso Å¡alis ir KalÄjimų departamento veiksmai nebuvo skųsti ir pripažinti kaip neteisÄti. NeturtinÄs žalos atlyginimas nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. TeisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.
Manantys, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).
IeÅ¡kovas deklaruoja, kad patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. KalÄjimų departamento nuomone ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme taip pat neįrodÄ jokių KalÄjimų departamento neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti neturtinei žalai. Atsižvelgiant į paminÄtÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmesta kaip nepagrįsta (b. l. 148-149).
Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kių reikalavimų, atsakovų pusÄje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodÄ, kad ieÅ¡kinys grindžiamas neteisÄtais atsakovo atstovo veiksmais, nes, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovo atstovai netinkamai taikÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 158 straipsnį, virÅ¡ydami savo kompetencijÄ aiÅ¡kino teisÄs aktų taikymÄ .
Taip pat ieÅ¡kovas mano, kad netinkamai taikant teisÄs normas buvo apsunkinta jo teisinÄ padÄtis bei jis buvo diskriminuojamas, buvo pažeistas lex retro no agit principas, Konstitucijos 29 straipsnis, Europos Žmogaus Teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis. ValstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisÄtų pareigÅ«nų ar teismo veiksmų (neteisÄto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io.
DÄl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinÄti, kad dÄl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, taÄiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas. BVK 158 straipsnio redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 numato, kad lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami:
1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybÄs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
2) asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumui;
3) asmenys, kuriems mirties bausmÄ malonÄs arba amnestijos tvarka pakeista laisvÄs atÄmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvÄs atÄmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;
4) asmenys, nuteisti už tyÄinius nusikaltimus, padarytus areÅ¡tinÄse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose;
5) asmenys, kuriems iki laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mÄnesiai. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , yra ne kartÄ konstatavÄs, kad konstitucinio asmenų lygybÄs principo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybÄs įstatymui principas reiÅ¡kia žmogaus prigimtinÄ teisÄ bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001¬04-02, 2002-04-22, 2003-03-04, 2003-07-04, 2008-12-24, 2010-03-22 nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmÄs tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas).
TaÄiau konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas savaime nepaneigia galimybÄs įstatymu nustatyti nevienodÄ , diferencijuotÄ teisinį reguliavimÄ tam tikrų asmenų, priklausanÄių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp Å¡ių asmenų yra tokio pobÅ«džio skirtumų, kurie tokį diferencijuotÄ reguliavimÄ daro objektyviai pateisinamÄ . Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminÄioms asmenų grupÄms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas yra susijÄs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2009-04-29, 2010-04-20, 2010-06-29 nutarimai).
Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad konstitucinis visų asmenų lygybÄs įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupÄ asmenų, kuriems yra skiriama teisÄs norma, palyginti su kitais tos paÄios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nÄra tokio pobÅ«džio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkreÄias teisines aplinkybes.
Pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinÄs padÄties skirtumai (2009-06-08 nutarimas, 2010¬04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas). KonkreÄios teisÄs normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinÄias reikÅ¡mÄs aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2009-03-02, 2009-06-08 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas). Manantys, kad minÄtu atveju yra akivaizdu, kad BVK 158 straipsnio nuostatos, draudžianÄios lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų paleisti nurodytus minÄtame straipsnyje asmenis taikomi tik tų asmenų grupei (nuteistų asmenų grupei), kurie nuteisti atitinkamas veikas.
TodÄl nevienodų galimybių nustatymas nuteistiems asmenims, kurie atlieka laisves atÄmimo bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, lygtinai bÅ«ti paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos, nÄra diskriminuojantis ir reiÅ¡kiantys lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ . TeisÄtumo principas bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje bei tarptautinÄs teisÄs aktuose (VisuotinÄs žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 2 dalis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalis).
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti nuteistas už veiksmus ar neveikimÄ , kurie remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali bÅ«ti skiriama sunkesnÄ bausmÄ negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. TaÄiau BVK - tai procesinis teisÄs aktas, kuris numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, o BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatanÄios grįžtamÄ jÄ baudžiamojo įstatymo galiÄ , yra taikomas materialinÄms teisÄs normoms.
Taigi BVK savo esme negali bÅ«ti prilygintas baudžiamajam įstatymui (BK), įtvirtinanÄiam materialines teisÄs normas. BÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties BVK nuostatoms netaikomos BK 3 straipsnyje įtvirtintos taisyklÄs, reglamentuojanÄiomis baudžiamojo įstatymo galiojimÄ laike. Be to, paÄiame BVK yra imperatyviai numatyta, jog bausmÄs yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojanÄius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). TodÄl darytina iÅ¡vada, jog lygtinio paleidimo (ne) taikymo procesas yra vykdomas pagal jo vykdymo metu galiojanÄias BVK nuostatas.
PažymÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Ganusauskas prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 47922/99, 1999-09-07) nurodÄ, kad âKonvencija nesuteikia, kaip tokios, teisÄs į lygtinį paleidimÄ ir nereikalauja, kad sprendimus dÄl lygtinio paleidimo priimtų arba tokių sprendimų priÄmimÄ peržiÅ«rÄtų teismas. LaisvÄs atÄmimÄ apimanÄiÄ bausmÄ, kuriÄ pažeidÄjas turi atlikti teismo sprendime nurodytÄ laikÄ , iÅ¡ pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas â.
Tuos paÄius argumentus Europos Žmogaus Teisių Teismas pakartojo ir byloje Kuolelis, BartoÅ¡eviÄius ir BurokeviÄius prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 74357/01, Nr. 26764/02 ir Nr. 27434/02, 2006-01-05), kurioje pažymÄjo, kad âKonvencija negarantuoja teisÄs į amnestijÄ ar lygtinį paleidimÄ . LaisvÄs atÄmimo bausmÄ, kuriÄ pažeidÄjas turi atlikti po kompetentingo teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, iÅ¡ pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas. KonkreÄiai, Konvencijos 6 straipsnis netaikomas tokio tipo byloms, kurioms pageidauja pareiÅ¡kÄjas, kadangi jose nesprendžiamas âbaudžiamojo kaltinimoâ klausimas, todÄl Å¡i pareiÅ¡kimo dalis yra ratione materiae nesuderinama su Konvencijos nuostatomis ir turi bÅ«ti atmestaâ.
Å iuo metu galiojanti BVK 158 straipsnio 2 punkto nuostata numato, kad lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumui (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-619-626/2015, 2015-01-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101- 365/2015, 2014-10-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014). Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas buvo nuteistas 14 m. laisvÄs atÄmimo bausme.
BausmÄs terminÄ pateisina priimtas nuosprendis, todÄl negalima sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad buvo padaryti pažeidimai, susijÄ su griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo taikymu ir jo teisÄtų interesų bei teisÄtų lÅ«kesÄių nepaisymu. Be to, jeigu ir darant prielaidÄ , kad BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentavimas bÅ«tų kitos, savaime negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Atliktos bausmÄs dalis nÄra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-166-2014).
TodÄl ieÅ¡kovo nurodyti pažeidimai, susijÄ su neva Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nepagrįsti ir nesiejami su Konvencijos nuostatomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-04 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-217-196/2017 nurodÄ, kad <bausmių vykdymo teisÄje netaikoma Å¡velnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklÄ; visos bausmÄs vykdomos pagal tuo metu galiojanÄius bausmių vykdymo teisÄs aktus, nepriklausomai, ar jie Å¡velnesni ar griežtesni, nei prieÅ¡ juos galiojÄ teisÄs aktai; kad bÅ«tina vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisÄs nuostatomis bei jų aiÅ¡kinimo Å¡altiniais (pažymÄtina, kad argumentų, paneigianÄių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dÄl BVK 158 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepateikÄ) ir kad, taikant ieÅ¡kovo atžvilgiu BVK 158 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2013-01-01, t. y.
Å¡velninanÄias jo teisinÄ padÄtį, bÅ«tų pažeistas nuteistųjų lygybÄs, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas.. ..>. TodÄl minÄtu atveju jokių atsakovo atstovų pažeidimų, kurie lemtų valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.721 straipsnį, padaryta nebuvo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-465/2010 yra pasisakÄs, kad âpagal bendrÄ jį principÄ , neturtinÄs žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinÄs žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinÄti, kad jam padaryta neturtinÄ Å¾ala.
Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisÄtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinÄs žalos fakto, todÄl, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinÄs žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinÄ Å¾ala padaryta - asmuo patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , pablogÄjo reputacija, sumažÄjo bendravimo galimybÄs ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Taigi tik atitinkamos neturtinÄs teisÄs ar vertybÄs pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinÄs žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygosâ. Taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006 yra pažymÄjÄs, kad â<...> tam, kad bÅ«tų pripažinta neturtinÄ Å¾ala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos.
NeturtinÄ Å¾ala yra tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, ilgai trunkantys, pasireiÅ¡kiantys sunkiomis pasekmÄmis. NeturtinÄ Å¾alÄ darantys veiksniai gali bÅ«ti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. TodÄl nustatant, ar buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, turÄtų bÅ«ti vertinamos ne žmonių reakcijos į iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrÄtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiÅ¡kiantys iÅ¡gyvenimais, sukrÄtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmÄs) ateityje <...>â.
Manantys, kad jokių įrodymų apie ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri dÄl savo intensyvumo ir padaryto neigiamo poveikio turÄtų bÅ«ti priteista IeÅ¡kovui, nÄra. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ nei neteisÄtų veiksmų, nei žalos, nÄra visų valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, todÄl ieÅ¡kinys atmestinas ( b. l. 80-81). Ä® patikslinto ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimÄ - kadangi ieÅ¡kinys tikslinamas tik dalyje dÄl neturtinÄs žalos pagrindimo, Teisingumo ministerija palaiko savo argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei papildomai teikia atsikirtimus į patikslinto ieÅ¡kinio motyvus.
Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , yra ne kartÄ konstatavÄs, kad konstitucinio asmenų lygybÄs principo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybÄs įstatymui principas reiÅ¡kia žmogaus prigimtinÄ teisÄ bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001-04-02, 2002-04-22, 2003-03-04, 2003-07-04, 2008-12-24, 2010-03-22 nutarimai) bei įpareigoja \vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmÄs tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas).
TaÄiau konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas savaime nepaneigia galimybÄs įstatymu nustatyti nevienodÄ , diferencijuotÄ teisinį reguliavimÄ tam tikrų asmenų, priklausanÄių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp Å¡ių asmenų yra tokio pobÅ«džio skirtumų, kurie tokį diferencijuotÄ reguliavimÄ daro objektyviai pateisinamÄ . Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminÄioms asmenų grupÄms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas yra susijÄs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2009-04-29, 2010-04-20, 2010-06-29 nutarimai).
Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad konstitucinis visų asmenų lygybÄs įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupÄ asmenų, kuriems yra skiriama teisÄs norma, palyginti su kitais tos paÄios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nÄra tokio pobÅ«džio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkreÄias teisines aplinkybes.
Pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinÄs padÄties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2009-06-08, 2010-06-29 nutarimai). KonkreÄios teisÄs normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinÄias reikÅ¡mÄs aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2009-06-08, 2010-06-29 nutarimai). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 158 straipsnio nuostatos, draudžianÄios lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų paleisti nurodytus minÄtame straipsnyje asmenis, taikomos tik tų asmenų grupei (nuteistų asmenų grupei), kurie nuteisti už atitinkamas veikas.
TodÄl nevienodų galimybių nustatymas nuteistiems asmenims, kurie atlieka laisves atÄmimo bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, lygtinai bÅ«ti paleistiems iÅ¡ pataisos įstaigos nÄra diskriminuojantis ar reiÅ¡kiantis lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ . PastebÄtina, kad spendžiant nuteistųjų asmenų skundus dÄl lygtinio paleidimo buvo priimti keli teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skirtingai aiÅ¡kinamos BVK 158 straipsnio nuostatos jų atžvilgiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013-11-04 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013, kuria nuteistojo skundas buvo patenkintas, panaikinant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2013-09-23 sprendimÄ bei įpareigojant Lygtinio paleidimo komisijÄ svarstyti klausimÄ dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-1662014, kuria nuteistojo skundas dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2014-01¬13 sprendimo atmestas, nurodant, kad nuteistojo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma nauja BVK 158 straipsnio 2 dalies redakcija, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-09-23 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-146-870/2014, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dÄl Lygtinio paleidimo komisijos 2014-08-05 sprendimo dÄl lygtinio paleidimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-09-23 nutartis. 2013-11-04 nutartyje teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo atžvilgiu turÄjo bÅ«ti taikomos BVK 158 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2013-01-01, nes nauja Å¡ių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2013-01-01) sunkina nuteistojo teisinÄ padÄtį.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-09-23 nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, konstatavus, kad jo atveju turÄjo bÅ«ti taikomos bausmÄs vykdymo metu galiojusios BVK 158 straipsnio nuostatos (įsigaliojusios nuo 2013-01-01), pagal kurias lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumui. NagrinÄjamu atveju Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos praktikos dÄl BVK 157 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu nÄra, kadangi lygtinio paleidimo klausimus sprendžianÄių apeliacinÄs instancijos teismų nutartys nÄra skundžiamos kasacine tvarka (BPK 360, 364 straipsniai).
PenitencinÄs teisÄs jurisprudencijoje aiÅ¡kinama, jog bausmių vykdymo teisÄje netaikoma Å¡velnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklÄ; visos bausmÄs vykdomos pagal tuo metu galiojanÄius bausmių vykdymo teisÄs aktus, nepriklausomai, ar jie Å¡velnesni ar griežtesni, nei prieÅ¡ juos galiojÄ teisÄs aktai (BVK 3 straipsnio komentaras). TodÄl bausmių vykdymo metu reikia vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisÄs nuostatomis bei jų aiÅ¡kinimo Å¡altiniais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-577-553/2016).
PažymÄtina, kad taikant ieÅ¡kovo atžvilgiu BVK 157 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012-07-01, t. y. Å¡velninanÄias jo teisinÄ padÄtį, bÅ«tų pažeistas nuteistųjų lygybÄs, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-05 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-307-381/2016). AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo lygtinio paleidimo klausimÄ nagrinÄjusi Lygtinio paleidimo komisija vadovavosi sukurtu teismo precedentu, kuris atitinka penitencinÄs teisÄs jurisprudencijoje pateikto bausmių vykdymÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų galiojimo laike iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nesudaro pagrindo MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus veiksmų laikyti neteisÄtais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinÄs teisÄs ar vertybÄs pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinÄs žalos padarymo (LAT 2007-04-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3- 204/2007; 2008-09-30 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-442/2008).
Sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, turi bÅ«ti nustatyti ne bet kokie ieÅ¡kovo moraliniai iÅ¡gyvenimai, o tik tokie negatyvÅ«s moralinio pobÅ«džio reiÅ¡kiniai, kuriuos sukelia neteisÄti pareigÅ«nų veiksmai. IeÅ¡kovo argumentai, kad MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus veiksmai, susijÄ su jo lygtinio paleidimo klausimu, turÄjo esminÄ reikÅ¡mÄ jo savijautos pablogÄjimui, depresijai, nemigai, stresui, bendravimui su giminÄmis, iÅ¡ esmÄs nÄra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių dokumentų, kad dÄl atsiradusių neigiamų iÅ¡gyvenimų jam buvo skirtas medikamentinis gydymas arba jis kreipÄsi dÄl medicinos pagalbos jam suteikimo. Labiau tikÄtina, kad paties ieÅ¡kovo atitinkamas statusas, jam paskirtos bausmÄs dydis bei emocinÄ bÅ«sena, susijusi su noru ko greiÄiau iÅ¡eiti į laisvÄ, lÄmÄ tai, jog jis galÄjo blogai pasijusti. TodÄl IeÅ¡kovas neįrodÄ, jog patyrÄ kokį nors neigiamÄ poveikį, sukÄlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas dÄl atsakovo atstovų atliktų veiksmų.
Be to, neturtinÄ Å¾ala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmÄ.(b. l. 151-152). II. Byloje dalyvaujanÄių asmenų paaiÅ¡kinimų teismo posÄdyje esmÄ. IeÅ¡kovo atstovÄ teismo posÄdyje nagrinÄjant bylÄ iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kinį palaikÄ bei paaiÅ¡kino, kad kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ skirtinguose pataisos namuose.
Å iuo metu jis yra Kybartuose. Bylos esmÄ, kad ieÅ¡kovas manÄ, jog jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, ir su tokiu praÅ¡ymu jis kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektorių. EsmÄ ne tame, kad atsisakÄ tenkinti tÄ praÅ¡ymÄ , bet žalos esmÄ, kad iÅ¡ viso atsisakÄ tokį praÅ¡ymÄ priimti, jo nenagrinÄjo. IeÅ¡kovas dÄl to kreipÄsi į teismÄ , ir VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teismas įpareigojo MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektorių nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo skundÄ .
IÅ¡ Äia kildinamos jo pažeistos teisÄs. Po to jo praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinÄtas ir atmestas. IeÅ¡kovas žiÅ«ri ne į rezultatÄ , o į patį faktÄ , kad nebuvo priimtas nagrinÄti iÅ¡ viso tas praÅ¡ymas. DÄl jo jis jautÄ netikrumo jausmÄ , baimÄ. DÄl nervinÄs įtampos jam sutriko miegas, sumažÄjo bendravimo galimybÄs, pasidarÄ irzlus dÄl savo ateities nežinojimo. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių jis ir kildina žalÄ , mano, kad ji turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ dviejų atsakovÄs Lietuvos Respublikos atstovų iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų ir KalÄjimų departamento po 1000 Eurų už jo teisÄs nebÅ«ti diskriminuojamam pažeidimÄ .
Diskriminacija tame, kad nebuvo net priimtas nagrinÄti jo praÅ¡ymas. PraÅ¡ymo jo nepriÄmÄ, tame turÄjo įsikiÅ¡ti teismas, tame jis mato žalÄ . Visi patikslintuose ieÅ¡kiniuose nurodyti faktai suderinti su ieÅ¡kovu, ji tvirtinanti juos. Jos žiniomis ieÅ¡kovas pas medikus nesikreipÄ. DÄl paskelbtos bado akcijos dokumentų nÄra, ir nebÅ«na tokių dokumentų paprastai. Kad atsakovo veiksmai buvo neteisÄti, jau nusprÄsta teisÄjo VieraiÄio byloje, belieka įrodyti žalos faktÄ . PraÅ¡anti priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. (2020 m. gruodžio 21 d. teismo posÄdžio protokolo - garso įraÅ¡o 5 min. 51 sek.
â 10 min. 33 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a III. DÄl reikalavimo pagrindo. IeÅ¡kovas, atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ, siekÄ Ä¯gyvendinti BVK numatytÄ nuteistojo teisÄ Ä¯ lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Tuo tikslu jis kreipÄsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ , kurios 2019-08-29 raÅ¡te Nr. 42-2875, adresuotame ieÅ¡kovui, nurodoma, kad jam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų gali bÅ«ti taikomas, numatoma lygtinio paleidimo data 2019-10-10 (b. l. 6-7). Atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriuje, 2019-09-24 raÅ¡tu Nr.49/07KB1-1051 jis kreipÄsi į pataisos namų administracijÄ , taÄiau 2019-09 raÅ¡tu Nr. 53/09-1491 ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad vadovaujantis BVK 158 straipsnio 2 dalimi jam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų netaikomas, t. y. jis gavo visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ atsakymÄ negu iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (b. l. 8).
Tuomet ieÅ¡kovas 2019-09-30 raÅ¡tu Nr.49/07KB1-1089 kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijÄ , taÄiau 2019-10-08 raÅ¡tu Nr.4.19-864 ieÅ¡kovui atsakyta, kad, kadangi jis laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka nuo 2009-12-07 pagal 2010-05-14 ir 2010-11-04 nuosprendžius, Vilniaus pataisos namai galÄjo jam lygtinį paleidimÄ taikyti pagal 2009 m. BVK, taÄiau 2013-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos bausmių 138 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kurio 158 str. ,,lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymasâ papildomas 2 punktu ,,asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumui.
Vadovaujantis dabar galiojanÄio BVK jam lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas. RaÅ¡te nurodyta, kad vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis Å¡is atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas per mÄnesį KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui (b. l. 10). MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019-10-31 raÅ¡tu nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2019-10-22 pateikÄ praÅ¡ymÄ Nr. 49/07LB1-1141 parengti dokumentus ir pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai. RaÅ¡tu ieÅ¡kovui atsakyta, kad remiantis BVK 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XI-2040, kuriuo 158 straipsnis ,,Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų įstaigos netaikymasâ papildyta 2 punktu ,, asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei (ar) nelieÄiamumuiâ jam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas.
Å is atsisakymas galÄjo bÅ«ti skundžiamas remiantis BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui per vienÄ mÄnesį (b. l. 11). IeÅ¡kovas 2019-11-05 pateikÄ skundÄ KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taÄiau Å¡is 2019-12-05 raÅ¡tu atmetÄ ieÅ¡kovo skundÄ , bei nurodÄ, kad BVK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad bausmÄs vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojanÄius Lietuvos Respublikos įstatymus, nepriklausomai, ar jie Å¡velnesni (griežtesni) nei prieÅ¡ juos galiojÄ teisÄs aktai, t. y. lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal Å¡iuo metu galiojanÄias BVK nuostatas BVK 158 straipsnyje nustatyti 5 atvejai, kuomet iÅ¡ pataisos namų įstaigų nuteistieji lygtinai nepaleidžiami, Å¡io straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumui.
Nustatyti draudimai yra imperatyvÅ«s ir jokių iÅ¡imÄių įstatymų leidÄjas jų taikymui nÄra nustatÄs. Atsižvelgiant į tai, MarijampolÄs pataisos namų 2019-10-31 atsakymas Nr.4.19-990 pripažįstamas teisÄtu ir visiÅ¡kai pagrįstu, prieÅ¡ingas sprendimas reikÅ¡tų imperatyvių įstatymo normų pažeidimÄ . Vadovaujantis BK 183 straipsniu, Å¡is sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo gali bÅ«ti skundžiamas apygardos administraciniam teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 12).
IeÅ¡kovas Å¡io sprendimo neskundÄ, taÄiau kreipÄsi su skundu dÄl MarijampolÄs pataisos namų sprendimo į MarijampolÄs apylinkÄs teismo rÅ«mus. MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020 nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikÄ MarijampolÄs apylinkÄs teismui 2019-12-16 skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä panaikinti neteisÄtÄ MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos sprendimÄ â atsisakymÄ pristatyti jį svarstymui dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, taip pat įpareigoti MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijÄ priimti jo praÅ¡ymÄ dÄl lygtinio paleidimo ir perduoti jį svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai.
Teismo nutartimi nutarta nuteistojo J. R. skundÄ patenkinti; panaikinti MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimÄ Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, ir įpareigoti MarijampolÄs pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijÄ priimti nuteistojo J. R. praÅ¡ymÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir perduoti jį svarstyti lygtinio paleidimo komisijai (b. l. 13-15). Liteko duomenimis nutartis įsiteisÄjo 2020-01-28. IeÅ¡kovas teigia, kad dÄl neteisÄto MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti jo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, kuris buvo panaikintas MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020, ir neteisÄto 2019-12-05 KalÄjimų departamento sprendimo raÅ¡te Nr. 15-491, kuriuo buvo netenkintas jo skundas dÄl MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 panaikinimo, jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Byloje sprendžiamas klausimas dÄl civilinÄs deliktinÄs atsakomybÄs taikymo atsakovų atžvilgiu. DeliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). PrievolÄ atlyginti turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾alÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:
1) jis neįvykdÄ Ä¯statymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidÄ bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai;
2) yra padaryta turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾ala;
3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių â žalos;
4) žalÄ padarÄs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis). Å ių sÄ lygų egzistavimas/nebuvimas grįstinas visomis įstatymo nustatytomis įrodinÄjimo priemonÄmis (CPK 177â178 str.). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡ių bÅ«tinų civilinÄs deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs, todÄl tokio pobÅ«džio bylose nÄra įrodinÄtina kaltÄ, o pakanka konstatuoti neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ .
Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojamas terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovas neturtinÄs žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ galimai neteisÄto MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti jo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, bei 2019-12-05 KalÄjimų departamento sprendimo raÅ¡te Nr. 15-491, kuriuo netenkintas jo skundas dÄl MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 panaikinimo.
Nuteistiesiems teisÄ bÅ«ti paleistiems lygtinai iÅ¡ pataisos namų numato BVK 157 straipsnis. IeÅ¡kovui lygtinis paleidimas galÄjo bÅ«ti taikomas nuo 2019-10-10. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dÄl lygtinio paleidimo taikymo pateikÄ 2019-10-22, kai jam jau galÄjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų. Ä®siteisÄjusia MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020 tiesiogiai nustatyta, kad MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimas Nr. 4.19-990 atsisakyti ieÅ¡kovo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai nebuvo teisÄtas.
Å is teismo sprendimas nagrinÄjamoje byloje turi prejudicinÄ galiÄ atsakovÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų atžvilgiu. Sutiktina su KalÄjimų departamento pozicija, kad jiems nebuvus tos bylos dalyviams, jiems Å¡is teismo sprendimas neturi prejudicinÄs galios, taÄiau konstatuotina, kad ta paÄia teismo nutartimi netiesiogiai nustatyta, kad 2019-12-05 KalÄjimų departamento sprendimas raÅ¡te Nr. 15-491 atmesti ieÅ¡kovo skundÄ , taip pat buvo neteisÄtas, nors jis ir nebuvo apskųstas administraciniam teismui, ir nebuvo panaikintas.
Teismui nÄra pagrindo nesutikti su įsiteisÄjusiosios MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-16 nutarties byloje Nr.TS-8-633/2020 argumentais ir motyvais. Nors BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmÄs vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojanÄius Lietuvos Respublikos įstatymus, taÄiau nenurodyta, kad bÅ«tent taikomas tik BVK. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau BPK) nustatyta taip pat lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų taikymo teisme tvarka. Iki 2013-01-01 galiojo BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo numatytas draudimas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų paleisti asmenis, nuteistus už nusikaltimus nepilnameÄio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelieÄiamumui, o nuo 2013-01-01 įsigaliojo nauja BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje Å¡is draudimas įvestas.
Naujoji BVK 158 straipsnio redakcija sunkina ieÅ¡kovo teisinÄ padÄtį, kadangi jis nusikalstamÄ veikÄ padarÄ ir pradÄjo atlikinÄti laisvÄs atÄmimo bausmÄ, galiojant senesnei BVK 158 straipsnio redakcijai, kuri iki 2013-01-01 ieÅ¡kovo atžvilgiu nedraudÄ taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kai tuo tarpu Å¡iuo metu galiojantis BVK 158 straipsnio 2 punktas tokį draudimÄ numato. Teismo nuomone laikantis bendrųjų teisÄs principų ieÅ¡kovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas naujasis įstatymas (BVK 158 str. 2 p. redakcija), kuris jo teisinÄ padÄtį sunkina ir neturi grįžtamosios galios.
Tokios nuostatos laikytina atsižvelgiant ir į paÄiame baudžiamajame įstatyme nustatytÄ principÄ , kad BK 3 straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmÄ Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmÄ bei turintiems teistumÄ asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmÄ arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį, neturi grįžtamosios galios.
Å is principas koreliuoja su nuteistųjų lygybÄs principu, taÄiau iÅ¡ esmÄs jo nepažeidžia. Teismų praktikoje BK 3 straipsnis (Å¡velnesnis įstatymas) taikomas ir atidedant laisvÄs atÄmimo bausmÄ asmenims padariusiems nusikaltimus tam tikru laikotarpiu, o vÄliau padariusiems netaikomas, kas iÅ¡ pažiÅ«ros atrodytų irgi asmenų nelygybÄs prieÅ¡ įstatymÄ principas, kaip ir lygtinio paleidimo taikymas ne visiems nuteistiesiems. Atsižvelgiant į paminÄtina darytina iÅ¡vada, kad buvo neteisÄti valstybÄs institucijų veiksmai sprendžiant ieÅ¡kovo teisÄs į lygtinį paleidimÄ klausimÄ , bei tarp jų ir padarytos neturtinÄs žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.
IV. DÄl neturtinÄs žalos padarymo ir jos dydžio. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CPK 6.250 straipsnis). TaÄiau Lietuvos aukÅ¡Äiausiasis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-417/2013 yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).
Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisÄtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galÄtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų. Konstitucinis Teismas pabrÄžÄ, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinÄ ir (arba) moralinÄ Å¾ala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimas), todÄl teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys bylas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisÄs principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt..
Atsižvelgiant į šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovui padaryta neturtinÄ Å¾ala priteistina, nepaisant to, kad tokios žalos priteisimas nÄra numatytas kituose teisÄs aktuose. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinÄ Å¾ala apibrÄžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
NeturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. TodÄl įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jis jautÄ didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovÄ pradÄjo kamuoti nemiga, dÄl ko pablogÄjo ieÅ¡kovo savijauta, tapo uždaras, jautÄ diskriminacijÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius, dÄl ko sumažÄjo jo bendravimo galimybÄs; dÄl depresinių nuotaikų pablogÄjo ieÅ¡kovo santykiai su artimaisiais; protestuodamas prieÅ¡ atsakovo neteisÄtus veiksmus ieÅ¡kovas netgi buvo paskelbÄs bado akcijÄ , kas dar labiau susilpnino jo sveikatos bÅ«klÄ (b. l. 135).
Byloje nustatyta, kad MarijampolÄs pataisos namų neteisÄtas aktas nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas 2020-10-31, todÄl teismas ieÅ¡kovo 2019-09-30 pareiÅ¡kimo skelbti bado akcijÄ su ieÅ¡kiniu nesieja (b. l. 9). KalÄjimų departamento sprendimas raÅ¡te Nr. 15-491 priimtas 2019-12-05. Ä® MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus ieÅ¡kovas kreipÄsi 2019-12-16, 2020-01-16 teismo nutartimi, įsiteisÄjusia 2020-01-28, konstatuota, kad ieÅ¡kovas turi teisÄ bÅ«ti svarstomas lygtinio paleidimo komisijoje, taigi teisinio neaiÅ¡kumo bÅ«sena nuteistajam galÄjo trukti apie tris mÄnesius, maždaug po lygų laiko tarpÄ dÄl kiekvienos institucijos neteisÄtų veiksmų.
TaÄiau atkreiptinas dÄmesys, kad MarijampolÄs pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų įstaigos komisijos 2020-04-03 nutarimu Nr. LK-50 nutarta ieÅ¡kovui netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų (b. l. 67-69). Liteko duomenimis ieÅ¡kovas šį nutarimÄ skundÄ MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mams, taÄiau 2020-05-18 nutartimi byloje Nr.TS-42-831/2020 teismas skundÄ atmetÄ. IeÅ¡kovas Å¡iÄ nutartį skundÄ Kauno apygardos teismui, taÄiau Å¡io 2020-06-16 nutartimi byloje Nr.1S-436-493/2020 skundas buvo atmestas, nutartis įsiteisÄjo 2020-06-16.
IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų iÅ¡rašų, kad jis jautÄ nemigÄ , stresÄ , nemigÄ , tapo uždaras, taip pat raÅ¡ytinių įrodymų, kad sumažÄjo jo bendravimo galimybÄs. Nors jo teiginiai, kad jautÄ didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus yra paremti tik jo paties paaiÅ¡kinimais, taÄiau teismui nÄra pagrindo netikÄti, kad jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tokia loginÄ iÅ¡vadas darytina iÅ¡ tokių įrodomųjų faktų â nuteistasis pataisos namuose atlieka bausmÄ nuo 2009-12-07, bausmÄs pabaiga 2023-04-09, galimo lygtinio paleidimo taikymo metu jis jau buvo atlikÄs apie 10 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄs, buvo likÄ apie 3,5 metų bausmÄs, kuriÄ jis tikÄjosi atlikti bÅ«damas laisvÄje, taikant jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, tuo labiau, kad Vilniaus pataisos namai raÅ¡tiÅ¡kai jam buvo atsakÄ, kad jis tokiÄ galimybÄ turi.
TaÄiau jo praÅ¡oma priteisti turtinÄ Å¾ala mažintina atsižvelgiant į tai, kad jam lygtinis paleidimas vis dÄlto nebuvo taikytas, dÄl ko jis nepatyrÄ didesnių dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos bÅ«tų patyrÄs, jeigu be pagrindo bÅ«tų praleidÄs pataisos namuose papildomus mÄnesius. Be to neteisÄti veiksmai nebuvo tyÄiniai, atsižvelgiant į teisÄs normų kolizijas ir neapibrÄžtumÄ , skirtingÄ teisminÄ praktikÄ . Taip pat ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybÄ skųsti priimtus sprendimus per protingÄ laiko tarpÄ , Å¡i jo teisÄ nebuvo varžoma, ja jis pasinaudojo, bei jo teisÄ Ä¯ lygtinį paleidimÄ buvo gana greitai atstatyta.
TodÄl iÅ¡ atsakovų jam priteistina 100 Eur., po 50 Eur iÅ¡ kiekvieno, jam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Å is žalos dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, užtikrina prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bei tinkamai kompensuoja ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus. V. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Å ioje byloje bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro valstybÄs patirtos iÅ¡laidos - ieÅ¡kovo mokÄtinas žyminis mokestis -60 Eurų, nuo kurio mokÄjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, nes jam buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinÄ teisinÄ pagalba.
ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos 2020-11-25 raÅ¡te Nr.(12.32) PT-5781 nurodyta, kad antrinÄs teisinÄs pagalbos ieÅ¡kovui iÅ¡laidų suma sudaro 501,51 Eur. (b.l. 143). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 3,58 Eur.. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antros Å¡alies, nors ji ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.).
Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dÄl kurių susidarÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinÄmis teisÄmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str.4 d.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas 5 procentų, todÄl iÅ¡ atsakovų turÄtų bÅ«ti priteista po 5 procentų iÅ¡laidų.
CPK 83 straipsnis reglamentuoja atleidimÄ nuo žyminio mokesÄio ir kitų bylinÄjimo iÅ¡laidų mokÄjimo. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 11 punktÄ nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleidžiami Lietuvos bankas, akcinÄ bendrovÄ Turto bankas, valstybÄs įmonÄ ValstybÄs turto fondas, kas reiÅ¡kia, jog atsakovai byloje nÄra atleidžiami nuo žyminio mokesÄio sumokÄjimo. IeÅ¡kovas turÄjo sumokÄti 30 eur nuo ieÅ¡kinio MarijampolÄs pataisos namams ir 30 Eur nuo ieÅ¡kinio KalÄjimų departamentui, todÄl kadangi ieÅ¡kinys buvo tenkintas 5 procentų, jie turi sumokÄti po 1,5 Eur..
Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudaro 3,58 Eur, o skaiÄiuojant nuo jų 5 proc., tesudaro bendroje sumoje 18 euro ct.. ValstybÄs iÅ¡laidos kiekvienai Å¡aliai nevirÅ¡ija minimalaus 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 str. 6 d., 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu âDÄl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkriÄio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ pakeitimoâ), todÄl nepriteistinos.
ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinÄjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokÄjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybÄs biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 5 proc. kiekvienam atsakovÄs atstovui, todÄl iÅ¡ jų priteistina po 12,54 Eur valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų. ( 5 proc. nuo 501,51 Eur/2) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalimi, straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:
I. J. R. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. I. J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, biudžetinÄs įstaigos kodas 188722220, buveinÄs adresas Sporto g. 7, LT-68501 MarijampolÄ, priteisti 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ . I. J. R, gimusiam (duomenys neskelbtini)., iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, biudžetinÄs įstaigos kodas 288697120, buveinÄs adresas L.
S. g. 1, LT-10312 Vilnius priteisti 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ atstovaujanÄių MarijampolÄs pataisos namų, biudžetinÄs įstaigos kodas 188722220, buveinÄs adresas Sporto g. 7, LT-68501 MarijampolÄ, bylinÄjimosi iÅ¡laidas valstybei: 12,54 Eur. valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos, suteiktos ieÅ¡kovui, iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ atstovaujanÄio KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, biudžetinÄs įstaigos kodas 288697120, buveinÄs adresas L.
S. g. 1, LT-10312 Vilnius, bylinÄjimosi iÅ¡laidas valstybei: 12,54 Eur. valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos, suteiktos ieÅ¡kovui, iÅ¡laidas. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos privalo bÅ«ti sumokÄtos į vienÄ pasirinktinÄ iÅ¡ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų - http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Swedbank, akcinÄ bendrovÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinÄ bendrovÄ Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinÄ bendrovÄ SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinÄ bendrovÄ Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinÄ bendrovÄ Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â 188659752, įmokos kodÄ - 5630, mokÄjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ , bei abiem atvejais nurodant civilinÄs bylos numerį Nr. 2-68-1021/2021.
Kai bylinÄjimosi iÅ¡laidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisÄjimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, nurodomas įmokos kodas â 5661. Teismo sprendimo nuoraÅ¡Ä per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo iÅ¡siųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. TeisÄjas Jonas Abraitis