Legislator Case Law & Legislation
f3d2a0ea-0901-48f6-bc37-75e704ea2e69 AI generated

f3d2a0ea-0901-48f6-bc37-75e704ea2e69 · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number f3d2a0ea-0901-48f6-bc37-75e704ea2e69
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretysis asmuo atsakovės pusėje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų esmė. I. J. R. (toliau – ieÅ¡kovas) praÅ¡o patikslintu ieÅ¡kiniu, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos VAI 42 str. 1 d., Tarnybos KD statuto 27 str., CK 6.246; 6.250; 6.263; 6.271; 6.273 str.,: priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinę žalÄ už jo teisės nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinės padėties sunkinimÄ bei pažeidimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinę žalÄ už jo teisės nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinės padėties sunkinimÄ bei pažeidimÄ .

Legislator headnote

AI generated

f3d2a0ea-0901-48f6-bc37-75e704ea2e69 · Marijampolės apylinkės teismas: Nuo 2013-01-01 įsigaliojus Nr. XI-2040 redakcijai BVK 158 str., jo turima teisė į lygtinį paleidimo klausimo svarstymÄ atsakovo atstovų buvo neteisėtai kvescionuojama. Kaip minėjęs, 2019-10-22 praÅ¡ymu kreipęsis į Marijampolės pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 precedentu byloje Nr.lS-327-116/2014 ir ankstesniais precedentais Nr. 1 S-149-870/2014; 1 S-l533-238/2012; 1S-347-290/2011, Marijampolės pataisos namų administracija privalėjo per 10 d. d. jo praÅ¡ymÄ pateikti lygtinio paleidimo komisijai svarstymui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-68-1021/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00512-2020-5 Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 8 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei, dalyvaujant: ieÅ¡kovo J. R. atstovei advokatei D. I. V., nedalyvaujant: ieÅ¡kovui J. R., atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui; atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui, trečiojo asmens atsakovės pusėje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

R. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretysis asmuo atsakovės pusėje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų esmė. I. J. R. (toliau – ieÅ¡kovas) praÅ¡o patikslintu ieÅ¡kiniu, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos VAI 42 str. 1 d., Tarnybos KD statuto 27 str., CK 6.246; 6.250; 6.263; 6.271; 6.273 str.,: priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinę žalÄ už jo teisės nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinės padėties sunkinimÄ bei pažeidimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, jam padarytÄ 1000 EUR neturtinę žalÄ už jo teisės nebÅ«ti diskriminuojamam bei jo teisinės padėties sunkinimÄ bei pažeidimÄ .

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis yra nuteistas 2010-11-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-309/2010 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Telšių r. apylinkės teismo 2010-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d. prie šio nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėta Telšių r. apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu paskirta bausmė, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia 2009-12-07, pabaiga - 2023-04-09. Pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcijÄ , jam galėjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų. 2013-01-01 įsigaliojo naujas BVK 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kuriame nurodyta, kad „Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Nuo 2011-02-11 atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu: Rasų g. 8, Vilnius. Vilniaus pataisos namuose lygtinis paleidimas jam galėjo būti taikomas, lygtinio paleidimo data: 2019-10-10, tai įrodo Vilniaus pataisos namų prašymo išnagrinėjimas 2019-08-29 Nr. 42-2875. 2019-08-23 buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių (J. B. g. 14, Kybartai) tęsti bausmės atlikimo. 2019-10-22 kreipęsis į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorių su prašymu Nr. 49/07KM1-1141 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Buvo pateikti du praÅ¡ymai, antrame praÅ¡yme buvo praÅ¡yta taikyti jam BVK 158 str. redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-01-01, nes nauja 158 str. redakcija sunkino jo padėtį, todėl yra netaikytina ( BK 3 str. 3 d., BVK 3 str. 3 d.). AntrÄ praÅ¡ymÄ Marijampolės PN administracija kategoriÅ¡kai atsisakė užregistruoti taip, kaip numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2019-10-31 sprendimu Nr. 419-990 Marijampolės pataisos namų direktorius išėjo už savo kompetencijos ribų ir, savaip iÅ¡aiÅ¡kindamas įstatymo nuostatas, bendrÄ jį teisės principÄ lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja, BK 3 str. 3 d.) atsisakė taikyti įstatymÄ , galiojusį jo nusikaltimo padarymo metu, ir taip tyčia bei neteisėtai veikdamas apsunkino jo teisinę padėtį bei tiesiogiai diskriminavo jį kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Jungtinių tautų organizacijos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str., Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str.

Vadovaudamasis BVK 183 str., Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimÄ apskundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Savo skunde Kalėjimų departamentui iÅ¡dėstęs teismų susiformavusiÄ praktikÄ bei teismų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog negalima taikyti naujai priimto įstatymo, sunkinančio nuteistojo teisinę padėtį, tai yra konstatavęs 2013-11-01 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Nr. TS-149-870/2013. 2019-12-05 Kalėjimų departamento raÅ¡te Nr. 15-491 saugumo valdybos skyriaus virÅ¡ininkas taip pat išėjo iÅ¡ savo kompetencijos ribų ir savaip iÅ¡aiÅ¡kindamas įstatymo nustatytas taisykles, atsisakė tenkinti jo skundÄ dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus veiksmų, apsunkinant jo teisinę padėtį.

Pažymėtina, kad įstatymų aiÅ¡kinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva, todėl tiek Marijampolės pataisos namų direktorius, tiek Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininkas E. G. turėjo kreiptis į teismÄ dėl įstatymo iÅ¡aiÅ¡kinimo. 2019-12-16 Marijampolės apylinkės teismo nutartyje Nr. TS-8-633/2020 dėl Å¡velnesnio anksčiau galiojusio ir nebegaliojančio BVK įstatymo taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimo, teigiama, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais jam paskirtos bausmės vykdymo metu galiojo tiek senieji, tiek naujieji 158 str. 2 d. redakcijos iÅ¡aiÅ¡kinimai.

Remiantis BVK 3 str. 3 d., BVK įstatymų kolizijos atveju, taikomas Å¡velnesnis nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Å iuo atveju Å¡velnesnę nuteistojo teisinę padėtį numato iki 2013-01-01 galiojusi BVK 158 str. redakcija, todėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracija jo atžvilgiu turėjo taikyti bÅ«tent iki 2013-01-01 galiojusiÄ BVK 158 str. redakcijÄ ir pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės PN direktoriaus 2019-10-31 priimtas sprendimas Nr. 419-990 yra neteisėtas, todėl panaikintas.

Remiantis aukščiau minimu Marijampolės apylinkės teismo nutartimi Nr. TS-8-633/2020 bei teismų praktika, akivaizdžiai matyti, jog Marijampolės pataisos namų direktorius ir kalėjimų departamentas savaip aiÅ¡kindami ir interpretuodami įstatymus, išėjo už savo kompetencijos ribų, sÄ moningai ir tyčia veikė neteisėtai ir tokiu bÅ«du apsunkino jo teisinę padėtį. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti BK 3 str. 3 d. BVK 3 str. 3 d, , Konstitucijos 29 str., JTO Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str., Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 7 ir 14 str.

Jam inkriminuotos veikos, už kuriÄ Å¡iuo metu atliekantis bausmę, įvykdymo metu galiojo BVK 157 str. redakcija Nr. IX-2338. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo redakcijÄ jis turintis teisę į lygtinio paleidimo svarstymÄ . Å iÄ teisę jis turėjęs jo teisinio persekiojimo pradžios momentu, visos jam inkriminuotos veikos yra įvykdytos iki jo teisinio persekiojimo pradžios. Todėl jo atžvilgiu privalo taikyti bendros teisės principÄ lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) (BK 3 str. 3 d.). Jo turima teisė be teisėto pagrindo iÅ¡ jo atimta negali bÅ«ti.

Konstitucijoje įtvirtinti principai garantuoja, kad jo turima teisė į jo klausimÄ dėl lygtinio paleidimo svarstymo atimta bÅ«ti negali. Ä®statymų leidėjas, keisdamas BVK 158 str. redakcijÄ , negalėjo paneigti, taigi ir nepaneigė teisių tų asmenų, kurie baudžiamÄ sias veikas įvykdė iki 2013-01-01 įstatymo Nr. XI-2040 naujos redakcijos paskelbimo (Konstitucijos 7 str. 2 d.). Toks teisės aiÅ¡kinimas atitinka kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarime suformuluotÄ konstitucinę doktrinÄ , taip ir galiojančios teisės aiÅ¡kinimÄ precedentų byloje Nr. 1S-327-116/2014; 1S-149-870/2014; 1S-1533-238/2012; 1S-342- 290/2011.

Nuo 2013-01-01 įsigaliojus Nr. XI-2040 redakcijai BVK 158 str., jo turima teisė į lygtinį paleidimo klausimo svarstymÄ atsakovo atstovų buvo neteisėtai kvescionuojama. Kaip minėjęs, 2019-10-22 praÅ¡ymu kreipęsis į Marijampolės pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 precedentu byloje Nr.lS-327-116/2014 ir ankstesniais precedentais Nr. 1 S-149-870/2014; 1 S-l533-238/2012; 1S-347-290/2011, Marijampolės pataisos namų administracija privalėjo per 10 d. d. jo praÅ¡ymÄ pateikti lygtinio paleidimo komisijai svarstymui.

Akivaizdu, kad Marijampolės pataisos namų administracija Å¡ios pareigos neatliko. Marijampolės pataisos namų 2019-10-31 raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. 419-990 apskundęs Kalėjimų departamentui, kuris 2019-12-05 raÅ¡tu jo skundo netenkino. Sutinkamai su EŽT Konvencijos 13 str., BVK 183 str., LR VieÅ¡ojo administravim įstatymo nuostatomis neteisėtÄ Marijampolės pataisos namų 2019-10-31 sprendimÄ Nr.419-990 Kalėjimų departamentas privalėjo panaikinti, tačiau to nepadarė. Vengimas atlikti teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ teisingai iÅ¡nagrinėti jo skundÄ yra neteisėtas neveikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.246 str..

Jo teisės į efektyviÄ teisinę gynybÄ pažeidimas, nepriklausomai nuo to, kad pažeidimÄ padarė einantys oficialias pareigas asmenys (EŽT Konvencijos 13 str.), yra deliktas (CK 245 str. 4 d.). Sutinkamai su CK 6.271 str. 4 d. valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžia, institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ privalėjo veikti. Taigi, valstybės deliktinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 str. valstybės tarnybos pareigÅ«no kaltė nėra bÅ«tina - pakanka neteisėto akto, kuris suprantamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas) tiesiogiai darantis įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.).

Todėl klausimai dėl asmeninės pareigūno atsakomybės šiuo skundu nėra keliami, nors asmeninė pareigūnų atsakomybė šiuo atveju yra akivaizdi (Tarnybos Kalėjimų departamento statuto 4 str., 13 str., 19 str. 23 d., 27 str.). Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai yra neveikimas, kuris pažeidė ne tik poįstatyminiuose aktuose įtvirtintas mano teises, tačiau ir tarptautinėse Lietuvos Respublikos sutartyse įtvirtintas žmogaus teises ir netgi jo konstitucinę teisę gyventi teisinėje valstybėje.

Å ie jo teisių pažeidimai yra akivaizdÅ«s deliktai ir yra pakankamas pagrindas pripažinti jam padarytÄ neturtinę žalÄ (CK 6.246, 6.250, 6.271 str.). Valstybės institucijai veikus ne taip, kaip įstatymas įpareigoja veikti, nukentėjusiam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginta žala. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-01-20 nutarime yra konstatuota, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas. TÄ pačiÄ nuostatÄ pakartoja Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 32 str., Tarnybos Kalėjimų departamento statuto 27 str..

Kadangi jo 2019-10-22 praÅ¡ymas Nr. 49/07KB1-1141 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos komisijai perduotas nebuvo, ginčo pagrindu byloje yra valstybės tarnybos (Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamentas) pareigÅ«nų pareigų nevykdymas. Neteisėtais veiksmais asmeniui visada padaroma neturtinė žala. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinę žalÄ yra nepatogumų asmeniui sudarymas.

Taigi, jau vien pats faktas, kad asmuo buvo priverstas kreiptis į teismÄ pažeistų teisių gynimui, yra pakankamu pagrindu (nepatogumų) tam, kad bÅ«tų konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Pažeistos buvo esminės konstitucinės žmogaus teisės - teisė gyventi teisinėje valstybėje, teisinio saugumo principas, teisėti lÅ«kesčiai ir ypač akcentuotina - jo nepilnamečio vaiko teisėti lÅ«kesčiai. Todėl jam buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. Taigi, manantis, kad jam padaryta neturtinė žala turi bÅ«ti įvertinta ne mažiau kaip (1000 EUR) suma už kiekvienÄ jo teisių pažeidimÄ .

Akcentuotina, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos yra simbolinės, nes nevirÅ¡ija žalos padariusių pareigÅ«nų vieno mėnesio darbo užmokesčio sumos. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neteisėtų veiksmų pavojingumÄ visuomenei, kaltininko sÄ moningÄ tyčia, atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinę padėtį, nukentėjusių asmenų socialinį ir teisinį pažeidžiamumÄ , priklausomai nuo kaltininko pažeistų asmens teisių konstitucinį reikÅ¡mingumÄ .

CK 6.250 str. 7 d. nustato, kad „teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“. Civilinė atsakomybė - galingas principas, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pažeista buvo fundamentali žmogaus teisė - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinta piliečių teisė gyventi teisinėje valstybėje.

Pažeisti buvo fundamentalūs teisinės valstybės principai - teisės aiškinimo precedentu (teismo sprendimų) privalomumas (ilex retro non agif). Ypač akcentuotinas nukentėjusio asmens socialinis ir teisinis pažeidžiamumas bei priklausomumas nuo kaltininko, nes dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo pareiškėjo galimybės ginti savo teises yra ženkliai apribotos. Kaltininkai yra valstybės tarnybos pareigūnai, saistomi priesaikos ir todėl privalo ginti žmogaus teises, tačiau kaltininkai laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teises ciniškai pažeidinėjo, visiškai nesiskaitė nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei su teisinės valstybės principais.

Taigi, neturtinė žala neturi bÅ«ti vertinama vien tik simboline suma, žalos atlyginimas turi turėti ir principinį, atgrasomÄ jį poveikį nuo žmogaus teisių pažeidinėjimo ateityje (atsižvelgiant į įstatyme įteisintÄ regreso galimybę). ( b. l. 50-56); IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio patikslinimu patikslino ieÅ¡kinio pagrindÄ , ir nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jau nustatyti kitoje Marijampolės apylinkės teismo byloje Nr. TS-8-633/2020. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 2000 Eur.

Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ Å¡ių aplinkybių: dėl jo pažeidinėjamų teisių, nepateikiant ieÅ¡kovo kandidatÅ«ros lygtinio paleidimo Komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo, ieÅ¡kovas patyrė didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovÄ pradėjo kamuoti nemiga, dėl ko pablogėjo ieÅ¡kovo savijauta. IeÅ¡kovas tapo uždaras, jautė diskriminacijÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl depresinių nuotaikų pablogėjo ieÅ¡kovo santykiai su artimaisiais.

Protestuodamas prieÅ¡ atsakovo neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovas netgi buvo paskelbęs bado akcijÄ , kas dar labiau susilpnino jo sveikatos bÅ«klę (b. l. 135). Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikė atsiliepimÄ , kuriame su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad, kadangi pareiÅ¡kėjas bausmę atlieka nuo 2009-12-07 pagal 2010-05-14 ir 2010-11-04 nuosprendžius, Vilniaus pataisos namai galėjo pareiÅ¡kėjui taikyti lygtinį paleidimÄ pagal 2009 m. galiojusį BVK, tačiau 2013-01-01 įsigaliojo „BVK 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040“, kuriuo 158 str.

„Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymas“ papildomas 2 punktu „asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui“. Pažymėtina, jog vadovaujantis dabar galiojančio BVK nuostatomis, pareiškėjui lygtinis paleidimas negali būti taikomas. BVK 3 str. imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai, t. y. lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, Marijampolės pataisos namų sprendimas atsisakyti ruoÅ¡ti pareiÅ¡kėjo dokumentus lygtiniam paleidimui turėtų bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir visiÅ¡kai pagrįstu, kadangi prieÅ¡ingas sprendimas reikÅ¡tų imperatyvių įstatymo normų pažeidimÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo, - įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad vadovaujantis numatytais teisės aktais, pataisos namų pareigÅ«nai elgėsi teisėtai, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos CK 6.271 str. prasme.

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ), o terminas „aktas“ - bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 2-4 d.). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

A. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigÅ«nui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teismas turi įvertinti, kad pareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidas ir bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimus apie galimÄ teisių pažeidimÄ .

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui CK 6.270 str. prasme.

Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nustačius, kad Marijampolės pataisos namų veiksmai atitiko visus galiojančius teisės aktus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas (b. l. 94-97). Ä® patikslinto ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimÄ - ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodo, jog nepateikiant jo kandidatÅ«ros lygtinio paleidimo komisijai, jis patyrė didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ bei neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas pateikia tik abstrakčius ir subjektyvius faktus apie savo dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepateikdamas jokių konkrečių ir realių neturtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, Marijampolės pataisos namų atsiliepimuose į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, galima teigti, jog Marijampolės pataisos namai elgėsi teisėtai, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos CK 6.271 str. prasme. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ), o terminas „aktas“ - bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 1 d.).

Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys.

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigÅ«nui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teismas turi įvertinti, kad ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti žalÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiÅ¡kėjo patirtÄ Å¾alÄ , o ne prielaidas ir bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimus apie galimÄ teisių pažeidimÄ (b. l. 154-155). Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, į ieÅ¡kinį pateikė atsiliepimÄ , kuriame su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu net nepraÅ¡o panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos priimtų sprendimų, o praÅ¡o tik galimai kilusios neturtinės žalos dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų / neveikimo. Dėl Kalėjimų departamento 2019-12-05 sprendimo Nr. 1S-4986, - pažymėtina, kad ieÅ¡kovas dėl ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Kalėjimų departamentÄ . IeÅ¡kovo skundas buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtas surinkus visÄ su tuo susijusiÄ dokumentinę medžiagÄ ir informacijÄ , bei pateiktas 2019-12-05 sprendimas Nr. 1S-4986, atsisakyta tenkinti skundÄ , nes nustatyta, jog pagrįstai ir teisėtai Marijampolės pataisos namų administracija atsisakė rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo.

Taip pat pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas plačiau apie minėtÄ sprendimÄ nepasisako, nes tai nėra bylos ginčo objektas, taip ieÅ¡kovas dėl pateikto sprendimo panaikinimo nėra kreipęsis į teismÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo, - pažymėtina, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad ieÅ¡kovas nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos, nepateikė jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du ir tiksliai už kokį laikotarpį atliko skaičiavimus. Taip pat ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų aplinkybių, leidžiančių atsirasti tiek Marijampolės pataisos namų, tiek Kalėjimų departamento vieÅ¡ai atsakomybei - neįrodė minėtų įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti priežastiniam ryÅ¡iui ir kilti žalai, tad vadovaujantis paminėtu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 85-93).

Ä® patikslinto ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimÄ - ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovų atskirai po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti argumentuodamas tuo, jog Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mai 2020-01-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. TS-8-633/2020 panaikino Marijampolės pataisos namų (toliau - Marijampolės PN) direktoriaus 2019-10-31 sprendimÄ Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai ir įpareigojo įstaigÄ priimti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo.

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje teigia, jog minėta nutartimi jau yra nustatyti neteisėti atsakovo (Marijampolės PN) veiksmai. Kalėjimų departamentas nesutikdamas su patikslintu ieÅ¡kiniu pažymi, jog 2020-01-16 nutartyje, kurios pagrindu ieÅ¡kovas siekia prisiteisti, neva, kilusiÄ neturtinę žalÄ , atsakovu nurodomas Marijampolės PN, o ne Kalėjimų departamentas ir neteisėti veiksmai pripažinti Marijampolės PN administracijos, bet ne Kalėjimų departamento. Taip pat pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 str. 2 d. viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamentui.

Tad kaip matyti iÅ¡ paminėto, Kalėjimų departamentas atlieka įstatymiÅ¡kai įtvirtintas ikiteisminio bylų nagrinėjimo institucijos funkcijas. Kalėjimų departamentas vykdydamas BVK jam pavestas funkcijas ir ieÅ¡kovo atžvilgiu priimdamas 2019-12-05 sprendimÄ Nr. 1S-4986 bei atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl jo praÅ¡ymo nepateikimo Lygtinio paleidimo komisijai iÅ¡samiai surinko ir iÅ¡analizavo visus su tuo susijusius dokumentus, tačiau minėtas Kalėjimų departamento sprendimas teismui skųstas nebuvo.

IeÅ¡kovas teismui skundė tik Marijampolės PN direktoriaus 2019-10-31 sprendimÄ Nr. 4.19-990, kurį teismas 2020-01-16 nutartimi panaikino. Su minėta nutartimi Kalėjimų departamentas nebuvo supažindintas, nes nebuvo įtrauktas į bylÄ kaip proceso Å¡alis ir Kalėjimų departamento veiksmai nebuvo skųsti ir pripažinti kaip neteisėti. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Manantys, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

IeÅ¡kovas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalÄ , todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme taip pat neįrodė jokių Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti neturtinei žalai. Atsižvelgiant į paminėtÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmesta kaip nepagrįsta (b. l. 148-149).

Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kių reikalavimų, atsakovų pusėje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kinys grindžiamas neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais, nes, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovo atstovai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 158 straipsnį, virÅ¡ydami savo kompetencijÄ aiÅ¡kino teisės aktų taikymÄ .

Taip pat ieÅ¡kovas mano, kad netinkamai taikant teisės normas buvo apsunkinta jo teisinė padėtis bei jis buvo diskriminuojamas, buvo pažeistas lex retro no agit principas, Konstitucijos 29 straipsnis, Europos Žmogaus Teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io.

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas. BVK 158 straipsnio redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 numato, kad lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami:

1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

2) asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;

3) asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;

4) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose;

5) asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiÅ¡kia žmogaus prigimtinę teisę bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001¬04-02, 2002-04-22, 2003-03-04, 2003-07-04, 2008-12-24, 2010-03-22 nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas).

Tačiau konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodÄ , diferencijuotÄ teisinį reguliavimÄ tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp Å¡ių asmenų yra tokio pobÅ«džio skirtumų, kurie tokį diferencijuotÄ reguliavimÄ daro objektyviai pateisinamÄ . Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2009-04-29, 2010-04-20, 2010-06-29 nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.

Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009-06-08 nutarimas, 2010¬04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2009-03-02, 2009-06-08 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas). Manantys, kad minėtu atveju yra akivaizdu, kad BVK 158 straipsnio nuostatos, draudžiančios lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti nurodytus minėtame straipsnyje asmenis taikomi tik tų asmenų grupei (nuteistų asmenų grupei), kurie nuteisti atitinkamas veikas.

Todėl nevienodų galimybių nustatymas nuteistiems asmenims, kurie atlieka laisves atėmimo bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, lygtinai bÅ«ti paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos, nėra diskriminuojantis ir reiÅ¡kiantys lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ . Teisėtumo principas bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje bei tarptautinės teisės aktuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 2 dalis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalis).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti nuteistas už veiksmus ar neveikimÄ , kurie remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali bÅ«ti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. Tačiau BVK - tai procesinis teisės aktas, kuris numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, o BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios grįžtamÄ jÄ baudžiamojo įstatymo galiÄ , yra taikomas materialinėms teisės normoms.

Taigi BVK savo esme negali bÅ«ti prilygintas baudžiamajam įstatymui (BK), įtvirtinančiam materialines teisės normas. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties BVK nuostatoms netaikomos BK 3 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimÄ laike. Be to, pačiame BVK yra imperatyviai numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina iÅ¡vada, jog lygtinio paleidimo (ne) taikymo procesas yra vykdomas pagal jo vykdymo metu galiojančias BVK nuostatas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Ganusauskas prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 47922/99, 1999-09-07) nurodė, kad „Konvencija nesuteikia, kaip tokios, teisės į lygtinį paleidimÄ ir nereikalauja, kad sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimtų arba tokių sprendimų priėmimÄ peržiÅ«rėtų teismas. Laisvės atėmimÄ apimančiÄ bausmę, kuriÄ pažeidėjas turi atlikti teismo sprendime nurodytÄ laikÄ , iÅ¡ pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas “.

Tuos pačius argumentus Europos Žmogaus Teisių Teismas pakartojo ir byloje Kuolelis, BartoÅ¡evičius ir Burokevičius prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 74357/01, Nr. 26764/02 ir Nr. 27434/02, 2006-01-05), kurioje pažymėjo, kad „Konvencija negarantuoja teisės į amnestijÄ ar lygtinį paleidimÄ . Laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ pažeidėjas turi atlikti po kompetentingo teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, iÅ¡ pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas. Konkrečiai, Konvencijos 6 straipsnis netaikomas tokio tipo byloms, kurioms pageidauja pareiÅ¡kėjas, kadangi jose nesprendžiamas „baudžiamojo kaltinimo“ klausimas, todėl Å¡i pareiÅ¡kimo dalis yra ratione materiae nesuderinama su Konvencijos nuostatomis ir turi bÅ«ti atmesta“.

Šiuo metu galiojanti BVK 158 straipsnio 2 punkto nuostata numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-619-626/2015, 2015-01-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101- 365/2015, 2014-10-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014). Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo nuteistas 14 m. laisvės atėmimo bausme.

Bausmės terminÄ pateisina priimtas nuosprendis, todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad buvo padaryti pažeidimai, susiję su griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo taikymu ir jo teisėtų interesų bei teisėtų lÅ«kesčių nepaisymu. Be to, jeigu ir darant prielaidÄ , kad BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentavimas bÅ«tų kitos, savaime negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Atliktos bausmės dalis nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-166-2014).

Todėl ieškovo nurodyti pažeidimai, susiję su neva Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nepagrįsti ir nesiejami su Konvencijos nuostatomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-217-196/2017 nurodė, kad <bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie švelnesni ar griežtesni, nei prieš juos galioję teisės aktai; kad būtina vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais (pažymėtina, kad argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BVK 158 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė) ir kad, taikant ieškovo atžvilgiu BVK 158 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2013-01-01, t. y.

Å¡velninančias jo teisinę padėtį, bÅ«tų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas.. ..>. Todėl minėtu atveju jokių atsakovo atstovų pažeidimų, kurie lemtų valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.721 straipsnį, padaryta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010 yra pasisakęs, kad „pagal bendrÄ jį principÄ , neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala.

Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Taigi tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos“. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 yra pažymėjęs, kad „<...> tam, kad bÅ«tų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala yra tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, ilgai trunkantys, pasireiÅ¡kiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalÄ darantys veiksniai gali bÅ«ti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų bÅ«ti vertinamos ne žmonių reakcijos į iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiÅ¡kiantys iÅ¡gyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje <...>“.

Manantys, kad jokių įrodymų apie ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ , kuri dėl savo intensyvumo ir padaryto neigiamo poveikio turėtų bÅ«ti priteista IeÅ¡kovui, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, nėra visų valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas ( b. l. 80-81). Ä® patikslinto ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimÄ - kadangi ieÅ¡kinys tikslinamas tik dalyje dėl neturtinės žalos pagrindimo, Teisingumo ministerija palaiko savo argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei papildomai teikia atsikirtimus į patikslinto ieÅ¡kinio motyvus.

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiÅ¡kia žmogaus prigimtinę teisę bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001-04-02, 2002-04-22, 2003-03-04, 2003-07-04, 2008-12-24, 2010-03-22 nutarimai) bei įpareigoja \vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas).

Tačiau konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodÄ , diferencijuotÄ teisinį reguliavimÄ tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp Å¡ių asmenų yra tokio pobÅ«džio skirtumų, kurie tokį diferencijuotÄ reguliavimÄ daro objektyviai pateisinamÄ . Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2009-04-29, 2010-04-20, 2010-06-29 nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.

Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2009-06-08, 2010-06-29 nutarimai). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2009-06-08, 2010-06-29 nutarimai). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 158 straipsnio nuostatos, draudžiančios lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti nurodytus minėtame straipsnyje asmenis, taikomos tik tų asmenų grupei (nuteistų asmenų grupei), kurie nuteisti už atitinkamas veikas.

Todėl nevienodų galimybių nustatymas nuteistiems asmenims, kurie atlieka laisves atėmimo bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, lygtinai bÅ«ti paleistiems iÅ¡ pataisos įstaigos nėra diskriminuojantis ar reiÅ¡kiantis lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ . Pastebėtina, kad spendžiant nuteistųjų asmenų skundus dėl lygtinio paleidimo buvo priimti keli teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skirtingai aiÅ¡kinamos BVK 158 straipsnio nuostatos jų atžvilgiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013, kuria nuteistojo skundas buvo patenkintas, panaikinant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2013-09-23 sprendimÄ bei įpareigojant Lygtinio paleidimo komisijÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-1662014, kuria nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2014-01¬13 sprendimo atmestas, nurodant, kad nuteistojo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma nauja BVK 158 straipsnio 2 dalies redakcija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-146-870/2014, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2014-08-05 sprendimo dėl lygtinio paleidimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis. 2013-11-04 nutartyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos BVK 158 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2013-01-01, nes nauja Å¡ių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2013-01-01) sunkina nuteistojo teisinę padėtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, konstatavus, kad jo atveju turėjo būti taikomos bausmės vykdymo metu galiojusios BVK 158 straipsnio nuostatos (įsigaliojusios nuo 2013-01-01), pagal kurias lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl BVK 157 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu nėra, kadangi lygtinio paleidimo klausimus sprendžiančių apeliacinės instancijos teismų nutartys nėra skundžiamos kasacine tvarka (BPK 360, 364 straipsniai).

Penitencinės teisės jurisprudencijoje aiškinama, jog bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie švelnesni ar griežtesni, nei prieš juos galioję teisės aktai (BVK 3 straipsnio komentaras). Todėl bausmių vykdymo metu reikia vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-577-553/2016).

Pažymėtina, kad taikant ieÅ¡kovo atžvilgiu BVK 157 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012-07-01, t. y. Å¡velninančias jo teisinę padėtį, bÅ«tų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-307-381/2016). Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo lygtinio paleidimo klausimÄ nagrinėjusi Lygtinio paleidimo komisija vadovavosi sukurtu teismo precedentu, kuris atitinka penitencinės teisės jurisprudencijoje pateikto bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės normų galiojimo laike iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nesudaro pagrindo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus veiksmų laikyti neteisėtais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (LAT 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 204/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Ieškovo argumentai, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus veiksmai, susiję su jo lygtinio paleidimo klausimu, turėjo esminę reikšmę jo savijautos pablogėjimui, depresijai, nemigai, stresui, bendravimui su giminėmis, iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

IeÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų, kad dėl atsiradusių neigiamų iÅ¡gyvenimų jam buvo skirtas medikamentinis gydymas arba jis kreipėsi dėl medicinos pagalbos jam suteikimo. Labiau tikėtina, kad paties ieÅ¡kovo atitinkamas statusas, jam paskirtos bausmės dydis bei emocinė bÅ«sena, susijusi su noru ko greičiau iÅ¡eiti į laisvę, lėmė tai, jog jis galėjo blogai pasijusti. Todėl IeÅ¡kovas neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamÄ poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas dėl atsakovo atstovų atliktų veiksmų.

Be to, neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę.(b. l. 151-152). II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje esmė. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį palaikė bei paaiÅ¡kino, kad kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas atlieka laisvės atėmimo bausmę skirtinguose pataisos namuose.

Å iuo metu jis yra Kybartuose. Bylos esmė, kad ieÅ¡kovas manė, jog jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, ir su tokiu praÅ¡ymu jis kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Esmė ne tame, kad atsisakė tenkinti tÄ praÅ¡ymÄ , bet žalos esmė, kad iÅ¡ viso atsisakė tokį praÅ¡ymÄ priimti, jo nenagrinėjo. IeÅ¡kovas dėl to kreipėsi į teismÄ , ir VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teismas įpareigojo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

IÅ¡ čia kildinamos jo pažeistos teisės. Po to jo praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas ir atmestas. IeÅ¡kovas žiÅ«ri ne į rezultatÄ , o į patį faktÄ , kad nebuvo priimtas nagrinėti iÅ¡ viso tas praÅ¡ymas. Dėl jo jis jautė netikrumo jausmÄ , baimę. Dėl nervinės įtampos jam sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės, pasidarė irzlus dėl savo ateities nežinojimo. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių jis ir kildina žalÄ , mano, kad ji turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ dviejų atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento po 1000 Eurų už jo teisės nebÅ«ti diskriminuojamam pažeidimÄ .

Diskriminacija tame, kad nebuvo net priimtas nagrinėti jo praÅ¡ymas. PraÅ¡ymo jo nepriėmė, tame turėjo įsikiÅ¡ti teismas, tame jis mato žalÄ . Visi patikslintuose ieÅ¡kiniuose nurodyti faktai suderinti su ieÅ¡kovu, ji tvirtinanti juos. Jos žiniomis ieÅ¡kovas pas medikus nesikreipė. Dėl paskelbtos bado akcijos dokumentų nėra, ir nebÅ«na tokių dokumentų paprastai. Kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, jau nuspręsta teisėjo Vieraičio byloje, belieka įrodyti žalos faktÄ . PraÅ¡anti priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. (2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio protokolo - garso įraÅ¡o 5 min. 51 sek.

– 10 min. 33 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a III. Dėl reikalavimo pagrindo. IeÅ¡kovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekė įgyvendinti BVK numatytÄ nuteistojo teisę į lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Tuo tikslu jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ , kurios 2019-08-29 raÅ¡te Nr. 42-2875, adresuotame ieÅ¡kovui, nurodoma, kad jam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų gali bÅ«ti taikomas, numatoma lygtinio paleidimo data 2019-10-10 (b. l. 6-7). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, 2019-09-24 raÅ¡tu Nr.49/07KB1-1051 jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , tačiau 2019-09 raÅ¡tu Nr. 53/09-1491 ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad vadovaujantis BVK 158 straipsnio 2 dalimi jam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų netaikomas, t. y. jis gavo visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ atsakymÄ negu iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (b. l. 8).

Tuomet ieÅ¡kovas 2019-09-30 raÅ¡tu Nr.49/07KB1-1089 kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijÄ , tačiau 2019-10-08 raÅ¡tu Nr.4.19-864 ieÅ¡kovui atsakyta, kad, kadangi jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009-12-07 pagal 2010-05-14 ir 2010-11-04 nuosprendžius, Vilniaus pataisos namai galėjo jam lygtinį paleidimÄ taikyti pagal 2009 m. BVK, tačiau 2013-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos bausmių 138 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kurio 158 str. ,,lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymas“ papildomas 2 punktu ,,asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Vadovaujantis dabar galiojančio BVK jam lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas. RaÅ¡te nurodyta, kad vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis Å¡is atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas per mėnesį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui (b. l. 10). Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019-10-31 raÅ¡tu nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2019-10-22 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 49/07LB1-1141 parengti dokumentus ir pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai. RaÅ¡tu ieÅ¡kovui atsakyta, kad remiantis BVK 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XI-2040, kuriuo 158 straipsnis ,,Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų įstaigos netaikymas“ papildyta 2 punktu ,, asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei (ar) neliečiamumui“ jam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas.

Å is atsisakymas galėjo bÅ«ti skundžiamas remiantis BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui per vienÄ mėnesį (b. l. 11). IeÅ¡kovas 2019-11-05 pateikė skundÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Å¡is 2019-12-05 raÅ¡tu atmetė ieÅ¡kovo skundÄ , bei nurodė, kad BVK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, nepriklausomai, ar jie Å¡velnesni (griežtesni) nei prieÅ¡ juos galioję teisės aktai, t. y. lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal Å¡iuo metu galiojančias BVK nuostatas BVK 158 straipsnyje nustatyti 5 atvejai, kuomet iÅ¡ pataisos namų įstaigų nuteistieji lygtinai nepaleidžiami, Å¡io straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Nustatyti draudimai yra imperatyvÅ«s ir jokių iÅ¡imčių įstatymų leidėjas jų taikymui nėra nustatęs. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės pataisos namų 2019-10-31 atsakymas Nr.4.19-990 pripažįstamas teisėtu ir visiÅ¡kai pagrįstu, prieÅ¡ingas sprendimas reikÅ¡tų imperatyvių įstatymo normų pažeidimÄ . Vadovaujantis BK 183 straipsniu, Å¡is sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo gali bÅ«ti skundžiamas apygardos administraciniam teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 12).

IeÅ¡kovas Å¡io sprendimo neskundė, tačiau kreipėsi su skundu dėl Marijampolės pataisos namų sprendimo į Marijampolės apylinkės teismo rÅ«mus. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020 nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė Marijampolės apylinkės teismui 2019-12-16 skundÄ , kuriuo prašė panaikinti neteisėtÄ Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos sprendimÄ â€“ atsisakymÄ pristatyti jį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, taip pat įpareigoti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijÄ priimti jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo ir perduoti jį svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai.

Teismo nutartimi nutarta nuteistojo J. R. skundÄ patenkinti; panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimÄ Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, ir įpareigoti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijÄ priimti nuteistojo J. R. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir perduoti jį svarstyti lygtinio paleidimo komisijai (b. l. 13-15). Liteko duomenimis nutartis įsiteisėjo 2020-01-28. IeÅ¡kovas teigia, kad dėl neteisėto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti jo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, kuris buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020, ir neteisėto 2019-12-05 Kalėjimų departamento sprendimo raÅ¡te Nr. 15-491, kuriuo buvo netenkintas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 panaikinimo, jis patyrė neturtinę žalÄ .

Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai;

2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis). Å ių sÄ lygų egzistavimas/nebuvimas grįstinas visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178 str.). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡ių bÅ«tinų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl tokio pobÅ«džio bylose nėra įrodinėtina kaltė, o pakanka konstatuoti neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ .

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ galimai neteisėto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti jo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, bei 2019-12-05 Kalėjimų departamento sprendimo raÅ¡te Nr. 15-491, kuriuo netenkintas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 panaikinimo.

Nuteistiesiems teisę bÅ«ti paleistiems lygtinai iÅ¡ pataisos namų numato BVK 157 straipsnis. IeÅ¡kovui lygtinis paleidimas galėjo bÅ«ti taikomas nuo 2019-10-10. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo pateikė 2019-10-22, kai jam jau galėjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų. Ä®siteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020 tiesiogiai nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimas Nr. 4.19-990 atsisakyti ieÅ¡kovo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai nebuvo teisėtas.

Å is teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galiÄ atsakovės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atžvilgiu. Sutiktina su Kalėjimų departamento pozicija, kad jiems nebuvus tos bylos dalyviams, jiems Å¡is teismo sprendimas neturi prejudicinės galios, tačiau konstatuotina, kad ta pačia teismo nutartimi netiesiogiai nustatyta, kad 2019-12-05 Kalėjimų departamento sprendimas raÅ¡te Nr. 15-491 atmesti ieÅ¡kovo skundÄ , taip pat buvo neteisėtas, nors jis ir nebuvo apskųstas administraciniam teismui, ir nebuvo panaikintas.

Teismui nėra pagrindo nesutikti su įsiteisėjusiosios Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-01-16 nutarties byloje Nr.TS-8-633/2020 argumentais ir motyvais. Nors BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau nenurodyta, kad būtent taikomas tik BVK. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau BPK) nustatyta taip pat lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo teisme tvarka. Iki 2013-01-01 galiojo BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo numatytas draudimas lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti asmenis, nuteistus už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, o nuo 2013-01-01 įsigaliojo nauja BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje šis draudimas įvestas.

Naujoji BVK 158 straipsnio redakcija sunkina ieÅ¡kovo teisinę padėtį, kadangi jis nusikalstamÄ veikÄ padarė ir pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, galiojant senesnei BVK 158 straipsnio redakcijai, kuri iki 2013-01-01 ieÅ¡kovo atžvilgiu nedraudė taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kai tuo tarpu Å¡iuo metu galiojantis BVK 158 straipsnio 2 punktas tokį draudimÄ numato. Teismo nuomone laikantis bendrųjų teisės principų ieÅ¡kovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas naujasis įstatymas (BVK 158 str. 2 p. redakcija), kuris jo teisinę padėtį sunkina ir neturi grįžtamosios galios.

Tokios nuostatos laikytina atsižvelgiant ir į pačiame baudžiamajame įstatyme nustatytÄ principÄ , kad BK 3 straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Å is principas koreliuoja su nuteistųjų lygybės principu, tačiau iÅ¡ esmės jo nepažeidžia. Teismų praktikoje BK 3 straipsnis (Å¡velnesnis įstatymas) taikomas ir atidedant laisvės atėmimo bausmę asmenims padariusiems nusikaltimus tam tikru laikotarpiu, o vėliau padariusiems netaikomas, kas iÅ¡ pažiÅ«ros atrodytų irgi asmenų nelygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, kaip ir lygtinio paleidimo taikymas ne visiems nuteistiesiems. Atsižvelgiant į paminėtina darytina iÅ¡vada, kad buvo neteisėti valstybės institucijų veiksmai sprendžiant ieÅ¡kovo teisės į lygtinį paleidimÄ klausimÄ , bei tarp jų ir padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

IV. Dėl neturtinės žalos padarymo ir jos dydžio. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CPK 6.250 straipsnis). Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt..

Atsižvelgiant į šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala priteistina, nepaisant to, kad tokios žalos priteisimas nėra numatytas kituose teisės aktuose. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis jautė didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovÄ pradėjo kamuoti nemiga, dėl ko pablogėjo ieÅ¡kovo savijauta, tapo uždaras, jautė diskriminacijÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės; dėl depresinių nuotaikų pablogėjo ieÅ¡kovo santykiai su artimaisiais; protestuodamas prieÅ¡ atsakovo neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovas netgi buvo paskelbęs bado akcijÄ , kas dar labiau susilpnino jo sveikatos bÅ«klę (b. l. 135).

Byloje nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų neteisėtas aktas nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas 2020-10-31, todėl teismas ieÅ¡kovo 2019-09-30 pareiÅ¡kimo skelbti bado akcijÄ su ieÅ¡kiniu nesieja (b. l. 9). Kalėjimų departamento sprendimas raÅ¡te Nr. 15-491 priimtas 2019-12-05. Ä® Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus ieÅ¡kovas kreipėsi 2019-12-16, 2020-01-16 teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2020-01-28, konstatuota, kad ieÅ¡kovas turi teisę bÅ«ti svarstomas lygtinio paleidimo komisijoje, taigi teisinio neaiÅ¡kumo bÅ«sena nuteistajam galėjo trukti apie tris mėnesius, maždaug po lygų laiko tarpÄ dėl kiekvienos institucijos neteisėtų veiksmų.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų įstaigos komisijos 2020-04-03 nutarimu Nr. LK-50 nutarta ieÅ¡kovui netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų (b. l. 67-69). Liteko duomenimis ieÅ¡kovas šį nutarimÄ skundė Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mams, tačiau 2020-05-18 nutartimi byloje Nr.TS-42-831/2020 teismas skundÄ atmetė. IeÅ¡kovas Å¡iÄ nutartį skundė Kauno apygardos teismui, tačiau Å¡io 2020-06-16 nutartimi byloje Nr.1S-436-493/2020 skundas buvo atmestas, nutartis įsiteisėjo 2020-06-16.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų iÅ¡rašų, kad jis jautė nemigÄ , stresÄ , nemigÄ , tapo uždaras, taip pat raÅ¡ytinių įrodymų, kad sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nors jo teiginiai, kad jautė didelį psichologinį diskomfortÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus yra paremti tik jo paties paaiÅ¡kinimais, tačiau teismui nėra pagrindo netikėti, kad jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tokia loginė iÅ¡vadas darytina iÅ¡ tokių įrodomųjų faktų – nuteistasis pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2009-12-07, bausmės pabaiga 2023-04-09, galimo lygtinio paleidimo taikymo metu jis jau buvo atlikęs apie 10 metų laisvės atėmimo bausmės, buvo likę apie 3,5 metų bausmės, kuriÄ jis tikėjosi atlikti bÅ«damas laisvėje, taikant jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, tuo labiau, kad Vilniaus pataisos namai raÅ¡tiÅ¡kai jam buvo atsakę, kad jis tokiÄ galimybę turi.

Tačiau jo praÅ¡oma priteisti turtinė žala mažintina atsižvelgiant į tai, kad jam lygtinis paleidimas vis dėlto nebuvo taikytas, dėl ko jis nepatyrė didesnių dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos bÅ«tų patyręs, jeigu be pagrindo bÅ«tų praleidęs pataisos namuose papildomus mėnesius. Be to neteisėti veiksmai nebuvo tyčiniai, atsižvelgiant į teisės normų kolizijas ir neapibrėžtumÄ , skirtingÄ teisminę praktikÄ . Taip pat ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė skųsti priimtus sprendimus per protingÄ laiko tarpÄ , Å¡i jo teisė nebuvo varžoma, ja jis pasinaudojo, bei jo teisė į lygtinį paleidimÄ buvo gana greitai atstatyta.

Todėl iÅ¡ atsakovų jam priteistina 100 Eur., po 50 Eur iÅ¡ kiekvieno, jam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Å is žalos dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, užtikrina prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bei tinkamai kompensuoja ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus. V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro valstybės patirtos iÅ¡laidos - ieÅ¡kovo mokėtinas žyminis mokestis -60 Eurų, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, nes jam buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-11-25 raÅ¡te Nr.(12.32) PT-5781 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos ieÅ¡kovui iÅ¡laidų suma sudaro 501,51 Eur. (b.l. 143). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 3,58 Eur.. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antros Å¡alies, nors ji ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.).

Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str.4 d.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas 5 procentų, todėl iÅ¡ atsakovų turėtų bÅ«ti priteista po 5 procentų iÅ¡laidų.

CPK 83 straipsnis reglamentuoja atleidimÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo iÅ¡laidų mokėjimo. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 11 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas, kas reiÅ¡kia, jog atsakovai byloje nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. IeÅ¡kovas turėjo sumokėti 30 eur nuo ieÅ¡kinio Marijampolės pataisos namams ir 30 Eur nuo ieÅ¡kinio Kalėjimų departamentui, todėl kadangi ieÅ¡kinys buvo tenkintas 5 procentų, jie turi sumokėti po 1,5 Eur..

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš viso sudaro 3,58 Eur, o skaičiuojant nuo jų 5 proc., tesudaro bendroje sumoje 18 euro ct.. Valstybės išlaidos kiekvienai šaliai neviršija minimalaus 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 5 proc. kiekvienam atsakovės atstovui, todėl iÅ¡ jų priteistina po 12,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. ( 5 proc. nuo 501,51 Eur/2) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalimi, straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

I. J. R. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. I. J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, biudžetinės įstaigos kodas 188722220, buveinės adresas Sporto g. 7, LT-68501 Marijampolė, priteisti 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . I. J. R, gimusiam (duomenys neskelbtini)., iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 288697120, buveinės adresas L.

S. g. 1, LT-10312 Vilnius priteisti 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančių Marijampolės pataisos namų, biudžetinės įstaigos kodas 188722220, buveinės adresas Sporto g. 7, LT-68501 Marijampolė, bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: 12,54 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieÅ¡kovui, iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 288697120, buveinės adresas L.

S. g. 1, LT-10312 Vilnius, bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: 12,54 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieÅ¡kovui, iÅ¡laidas. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos privalo bÅ«ti sumokėtos į vienÄ pasirinktinÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų - http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2-68-1021/2021.

Kai bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, nurodomas įmokos kodas – 5661. Teismo sprendimo nuoraÅ¡Ä per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo iÅ¡siųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis