f3d13dbd-289d-46b0-83ea-9da92f03770f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2236-484/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08349-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. K. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja N. K. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama priteisti jos naudai 25 608,62 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro už laikotarpį nuo 20010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 10730,01 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Skunde nurodė, kad nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2012 m. birželio 30 d. dirbo Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos pareigose (A lygis, 16 kategorija).

Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio suteikta trečia kvalifikacinė klasė, nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. suteikta antra kvalifikacinė klasė, o nuo 2011 metų sausio 1 d. – pirma kvalifikacinė klasė. Nuo 2012 m. liepos 1 d. ji dirbo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigose (A lygis 14 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė). Remdamasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisė <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. dėl neteisėtai sumažinto pareiginės algos koeficiento bei priedo už kvalifikacinę klasę taikymo, turėjusio įtakos pareiginės algos dydžiui, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä dydžiui, priedo už kvalifikacinę klasę dydžiui, priemokų ir vienkartinių iÅ¡mokų dydžiui, susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka turi bÅ«ti grÄ Å¾inta.Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2012-07-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 10730,01 Lt neatskaičius mokesčių. Atsakovas neginčija Å¡ios sumos, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 str. (301 str. pagal Darbo kodekso redakcijÄ , galiojančiÄ nuo 2013-01-01). Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ (Žin., 2013,Nr. 102-5026), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2013, 102-5032), kurio 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikia pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Å is įstatymas buvo priimtas atsižvelgiant į Å¡alies finansinę padėtį. Kadangi teismo sprendimų, kuriais iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdymui valstybės biudžete nenumatytos lėšos, praÅ¡o teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti kitiems biudžetiniams metams ir iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 40-41).Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad sutinka, jog nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 25 608,62 Lt.

Mano, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra netinkamas atsakovas Å¡ios bylos procese. Atsakove byloje turi bÅ«ti laikoma SAM. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip juridinis asmuo nustojo egzistuoti 2012 m. liepos 1 d. reorganizavus jÄ skaidymo bÅ«du, iÅ¡dalijant jos teises ir pareigas apskrityse veikiantiems visuomenės sveikatos centrams. Po reorganizavimo tęsiančių veiklÄ visuomenės sveikatos centrų apskrityse savininko teises ir pareigas įgyvendina SAM, kuri taip pat yra ir asignavimų valdytoja (b. l. 47-49).Teismo posėdyje administracinės bylos proceso Å¡alys nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta įstatyumo nustatyta tvarka (b. l. 64-66).Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ėjo valstybės tarnautojos - Tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos pareigas (A lygis, 16 kategorija), o nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

ėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas (A lygis 14 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė) (b. l. 17-26). Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nėra. VTĮ 23 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 straipsnio valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pažymėtina, kad VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363) dar kartÄ sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Dėl aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo pareiÅ¡kėjai jos skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2010-10-01 iki 2013-09-30) susidarė 36338,63 Lt darbo užmokesčio nepriemoka (b. l. 14-16, 27).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) yra konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (DK 27 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija nagrinėjamu atveju praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje taikytinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

PareiÅ¡kėja su skundu, kuriame prašė priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., į teismÄ kreipėsi 2013 m. gruodžio 31 d. (b. l. 1), t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-10-01 iki 2010-12-30. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina nuo Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo, nes tik tada ji sužinojo, jog jos teisės buvo pažeistos.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sužinojimo apie pažeistÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ diena laikoma su darbo užmokesčiu susijusių sumų iÅ¡mokėjimo asmeniui diena, vadinasi teisė paduoti skundÄ teismui pareiÅ¡kėjai atsirado jau 2009 m. gegužės mėnesį, gavus pirmÄ jį mažesnį darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėja nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas nurodyta apimtimi atmestinas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-12-31 iki 2013-09-30.Nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismui atmetus reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, yra atmetamas iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti delspinigius už nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos N. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                         Ina Kirkutienė