f3cfc3bf-2edf-4c4a-95e1-cafbc998f640 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. 2S-1149-230/2016 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00164-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-354-182/2016 pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinės J. K. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei mergautinę ar kitÄ pavardę, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡laikymÄ iÅ¡ J.

K. iki materialinės padėties esminio pagerėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nes jis neteismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 29 str. ir CPK 381 str. 1 d. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu ieÅ¡kovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kinyje ir Gyventojų registrų centro duomenų bazėje nurodyta, kad atsakovės J. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena kartu su juo, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles ir yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas M. K. praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Atskirajame skunde nurodo, jog teismas neteisingai taikė CPK 29 str. ir 381 str. 1 d., nes ieÅ¡kinyje jis prašė priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ sutuoktinės, todėl turi bÅ«ti taikoma CPK 30 str. 4 d. Be to, paduodamas ieÅ¡kinį nurodė, kad jo pajamos per metus nevirÅ¡ija 900 Eur, jis registruotas Vilniaus savivaldybėje, tačiau faktiÅ¡kai gyvena pas mamÄ Druskininkuose, todėl važinėti į teismo posėdžius Vilniuje jam bÅ«tų nepakeliamos iÅ¡laidos. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo prašė prijungti civilinę bylÄ Nr. 2-1151-314/2015, kurioje sutuoktinės J.

K. ieÅ¡kinys dėl skyrybų buvo nepriimtas, nes jis neva gyvena Vilniuje. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Druskininkų miesto apylinkės teismui tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas nesilaikė teritorinio teismingumo taisyklių, numatytų CPK 29 straipsnyje, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytÄ Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

Tačiau CPK 381 straipsnio 1 dalis nustato specialias ieÅ¡kinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles. Pagal CPK 381 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu ieÅ¡kovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, iÅ¡laikymo iÅ¡ sutuoktinio priteisimo.

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bei reikalavimų matyti, jog ieÅ¡kovas su atsakove nepilnamečių vaikų neturi, todėl ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo turėtų bÅ«ti pareiÅ¡kiamas apylinkės teismui pagal atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pirmosios instancijos teismas pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatė, kad atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ pagal atsakovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).

CK 2.17 straipsnyje iÅ¡vardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iÅ¡ bÅ«dų nustatyti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra gauti informacijÄ iÅ¡ Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamÄ jÄ vietÄ (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamÄ ja vieta, kol Å¡ie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). IÅ¡ Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Kaip jau minėta, aplinkybė, jog asmuo deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės gyvenamoji vieta nesutampa su jos deklaruota gyvenamÄ ja vieta.

Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Gyventojų registro duomenis ir nustatęs, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Druskininkų miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad ir pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo bÅ«tent Å¡iÄ atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentu, jog teismas neteisingai taikė CPK 29 straipsnį ir 381 straipsnio 1 dalį, nes ieÅ¡kinyje jis prašė priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ sutuoktinės, todėl turi bÅ«ti taikoma CPK 30 straipsnio 4 dalis.

Tačiau, pažymėtina, jog CPK 30 straipsnio 4 dalis Å¡iuo atveju netaikytina, nes, kaip jau minėta, specialias ieÅ¡kinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles reglamentuoja CPK 381 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu CPK 30 straipsnio 4 dalis nustato, kad ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismingumas ieÅ¡kovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikÅ¡mingos ieÅ¡kovo teisės ir interesai, todėl ieÅ¡kovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.

Tokiu bÅ«du palengvinant kreipimosi į teismÄ tvarkÄ , siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų interesus. Tačiau Å¡i taisyklė taikoma tik pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinius dėl tėvystės nustatymo (CK 3.146–3.148 straipsniai, 387 straipsnio 3 dalis), dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams nepriklausomai nuo to, kas pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnis), dėl iÅ¡laikymo priteisimo tėvams (CK 3.205 straipsnis), dėl kitų Å¡eimos narių iÅ¡laikymo (CK 3.236, 3.237 straipsniai), taip pat dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡laikymÄ priteisti iÅ¡ sutuoktinės. Å is reikalavimas nepatenka į aukščiau minėtų teismingumo taisyklių taikymo pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį sÄ raÅ¡Ä .Atskirajame skunde ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad jo pajamos per metus nevirÅ¡ija 900 Eur, jis gyvena pas mamÄ Druskininkuose, todėl važinėti į teismo posėdžius Vilniuje jam bÅ«tų nepakeliamos iÅ¡laidos, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Kaip jau minėta, teismingumas ieÅ¡kovo pasirinkimu (CPK 30 straipsnio 4 dalis) Å¡iuo atveju netaikytinas, todėl ieÅ¡kovui netaikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir pradėdamas civilinį procesÄ atsakovės atžvilgiu, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, turi prisiimti su bylinėjimusi susijusių neiÅ¡vengiamai atsirandančių iÅ¡laidų naÅ¡tÄ ir negali jos perkelti atsakovei.

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens (taip pat ir atsakovės) teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.Atskirojo skundo argumentas, jog civilinėje byloje Nr. 2-1151-314/2015 ieÅ¡kovo sutuoktinės J. K. ieÅ¡kinys dėl skyrybų buvo nepriimtas, nes ieÅ¡kovas M. K. neva gyvena Vilniuje, nėra susijęs su Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo nagrinėjamoje byloje klausimÄ .

Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1151-314/2015 buvo sprendžiamas atsakovės J. K. ieÅ¡kinio teismingumo klausimas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis civilinėje byloje Nr. 2-1151-314/2015 atsakovė J. K. kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra nurodžiusi (duomenys neskelbtini), todėl Å¡i aplinkybė tik patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentu, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumÄ ir atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinį klausimus reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė pagrįstÄ nutartį, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:                      Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .   Teisėja                                                                                                                              Nijolia Indreikienė