f3cfbc3f-cc9b-4358-8963-b99e97b45982 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-32-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11082-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Rita Bilevičienė, sekretoriaujant Raimundai Å ateikienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, Kristinai Ulienei, gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiojo atstovėms pagal įstatymÄ L.

M., R. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Kazlauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 7 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja, neteista, kaltinama, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs įrodymus baudžiamojoje byloje, n u s t a t ė : R. B. 2018-03-08, apie 22.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (1,89 prom. girtumas), atsakydama į mažamečio globotinio R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), jai iÅ¡sakytas pastabas dėl jos akivaizdaus girtumo, elgėsi agresyviai ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo bÅ«tų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarÄ , ir tempdama mažametį už rankos reikalavo globotinio eiti miegoti tai versdama nukentėjusįjį dėl galimo fizinio smurto prie jį.

Po to, nukentėjusiajam bandant iÅ¡vengti fizinio smurto slepiantis vonios kambaryje, ji tęsdama savo smurtinius veiksmus iÅ¡sakė vaikui ketinimus pakarti ir nužudyti jį, tuo pat metu bandydama mažamečio vilkėtos striukės gobtuvo raiÅ¡teliais suveržti jo kaklÄ , tokiu bÅ«du grasino nužudyti mažametį R. P., jam turint pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Kaltinamoji R. B. kaltinama tuo, kad 2017 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 23.00-24.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi agresyviai mažamečio globotinio R.

P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo bÅ«tų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarÄ bei akivaizdų prieÅ¡iÅ¡kumÄ vaikui, užsimojusi žarstekliu, iÅ¡sakė vaikui ketinimÄ jį užmuÅ¡ti, tuo pat metu bandydama suduoti žarstekliu mažamečiui per nugarÄ ir galvÄ , tokiu bÅ«du grasino sunkiai sutrikdyti mažamečio sveikatÄ jam turint pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Bylos įrodymai Kaltinamoji R. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iÅ¡ dalies, kadangi nesutiko su tuo, kad su žarstekliu buvo mojavusi prieÅ¡ vaikÄ ir jį gÄ sdinusi. Detaliau paaiÅ¡kino, kad ji yra R. P. ir E. J. teta. Jie abu yra jos sesers vaikai. R. pasiėmė globoti 2010 m., o E. – prieÅ¡ 3 metus ir vaikai gyveno pas jÄ (duomenys neskelbtini) iki 2018-03-09. Å iuo metu abu vaikai gyvena Å¡eimoje, Varėnoje. Jos globojami vaikai buvo mylintys ir ji juos abu mylėjo.

Patikslino, kad kai ji pasiėmė globoti R., ji turėjo M. pavardę, kuriÄ vėliau pakeitė, kai 2012-09-22 sudarė santuokÄ su D. B.. Sutuoktinio santykiai su globotiniais buvo labai geri, jis juos labai mylėjo, nors sutuoktinis yra jai sakęs, kad jam atsibodo jos globojami vaikai, bet tie vyro priekaiÅ¡tai jai nesukeldavo jokio pykčio. Anksčiau nebuvo jokių atveju, kad netinkamai ji bÅ«tų vykdžiusi globėjos pareigas, nors ir pamena tik vienÄ kartÄ , kai buvo kviesta Panevėžio vaikų teisių apsaugos tarnybos dėl netinkamo globėjos elgesio.

Dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pakartotinai pažymėjo, kad ji nesutinka su kaltinimu, kad 2017 m. rudenį ji bÅ«tų vaikiusi R. su žarstekliu. Apie Å¡iÄ istorijÄ su žarstekliu ji sužinojo tik po 2018-03-09, kai policija paprašė apžiÅ«rėti turimÄ Å¾arsteklį. Apie patį įvykį detaliau prisimena, kad tÄ vakarÄ pasikvietė į svečius drauges: I. C., V. N., kuri atėjo su dukryte U., o I. C. – su vyru. Vaikai žaidė, o jie visi iÅ¡gėrė Å¡ampano, tačiau ji nebuvo girta.

Kai draugės susiruošė eiti namo, R. pasakė eiti miegoti, tačiau jis nepaklausė, todėl jį aprėkė. R. pasiprašė tetės (taip vadino D. B.), klausė, ar gali eiti pas I. miegoti. Vyras iÅ¡leido. D. B. tuo metu buvo namuose, matė, kaip draugės išėjo namo. Ryte ji nuėjo pas IngÄ iki parduotuvės, kur ji dirba, paprašė, kad Å¡i paskambintų vyrui ir papraÅ¡ytų, kad R. jau eitų namo. I. vyras parlydėjo R. iki namų, tuo viskas ir baigėsi. Pažymėjo, kad R. ant jos turėjo piktumÄ , nes jam ji buvo tokia griežtesnė, kadangi tenorėjo, kad R. jai paklustų, nevalkatautų, todėl galimai galėjo ir duoti tokius parodymus prieÅ¡ jÄ , sugalvoti tokiÄ situacijÄ su žarsteklio panaudojimu prieÅ¡ jį, nors ir teismo posėdyje patvirtino, kad žarsteklis yra jos namų katilinėje.

Dėl antros jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji parodė, kad 2018-03-08 ji parvažiavo iÅ¡ darbo namo, tuo metu atėjo brolis V. Ž. pasveikinti jos su kovo 8-Ä ja, atsinešė degtinės, gėlių. Todėl iÅ¡gėrė gal pusę butelio degtinės kartu. Grįžo vyras iÅ¡ darbo, prisijungė prie jų. Po to atėjo jos brolio sÅ«nus, kuris taip prisėdo prie jų visų. Tuo metu jai pasirodė dÅ«mų kvapas, kuris sklido nuo R., todėl atsisukusi, paklausė R., ar jis nerÅ«kė.

Jis pasakė „ne“. Tada ji pradėjo aiškinti vaikams, kas yra tas rūkymas, kad negerai taip daryti. Tuo metu R. pradėjo visokiais gestais jai už nugaros maivytis, rodė visokius ženklus, provokavo. Todėl ji atsistojusi nuo stalo, pasakė: „R., ateini papūsti, ar neprisirūkęs“. R. pradėjo bėgti pro duris, todėl ji griebė už jo striukytės kapišono, kad nepabėgtų pro duris, bet jokio raištelio neveržė tuo metu. Pasakė R., kad jei jis neprisipažins, tai „užmuš, pakars“, tačiau tai padarė ne iš blogos valios, neketindama to padaryti iš tikrųjų.

Gali bÅ«ti, kad girtumas turėjo įtakos tokiems jos veiksmams. Kai drausmino R., su juo griežtai kalbėjo, nes jai tikrai tada pasirodė, kad jis yra prisirÅ«kęs, o anksčiau irgi buvo taip, kad R. net vėmė nuo rÅ«kymo. Ji nemano, kad R. galėjo iÅ¡sigÄ sti jos pasakytų piktų žodžių, jis pats nieko nesakė, tylėjo. Po to, kai R. ji paleido, vaikas nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Ji iÅ¡ paskos vaiko nebėgo, o su E. nuėjo kartu miegoti. Po kiek laiko atvažiavo trys pareigÅ«nai. Gal buvo jau 22.00 val.

Kas iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, pradžioje nežinojo. PareigÅ«nai jÄ iÅ¡vežė, kadangi ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tuo metu R. buvo su D. B.. Policijoje jai pateikė kaltinimus, kad ji kėsinosi nužudyti R.. Nukentėjęs R. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodė, kad jis Å¡iuo metu (2018-03-13) gyvena Raudondvaryje. Ä® teismÄ atvyko, nes patyrė smurtÄ Å¡eimoje, dėl to pats paskambino į policijÄ . Tai buvo praeitÄ ketvirtadienį (2018-03-08). Jis tÄ vakarÄ palydėjo savo pusbrolį A. ir dėdę V. namo, jie gyvena (duomenys neskelbtini).

Paskui grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs pamatė mamÄ R. B. girtÄ . Ji svirduliavo. Jis pasakė: „mama einam miegoti“, o ji liepė "dingti iÅ¡ akių". Tada jis su mama ir broliu E. ėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ miegoti. R. sakydama jam: „eik staigiai miegoti“, pradėjo tÄ syti už rankos. Jis iÅ¡sigando, bijojo, kad (R.) jo neprimuÅ¡tų, nubėgo į tualetÄ , kuris yra kartu su vonia antrame aukÅ¡te. Tualete buvo dėdė D. B., jis ten rÅ«kė. Ä® tualetÄ atėjusi R. jam pasakė, kad:

„aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, pakarsiu“. Nežino ar D. girdėjo, ar nenorėjo girdėti, nes parÅ«kęs jis (D.) išėjo iÅ¡ tualeto. Tada R. bandė jo kaklÄ apvynioti jo vilkėtos striukės raiÅ¡teliu. R. kartojo: „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, pakarsiu“.(Vaizde matyti, kaip R. P. rankomis rodo, kaip rasa striukės raiÅ¡telį bandė apvynioti apie kaklÄ ). R. nespėjo užvynioti raiÅ¡telių ant kaklo (Nukentėjusysis parodo, kai rankomis jis trukdė užveržti raiÅ¡telius). Kai ji bandė patraukti raiÅ¡telius, jis juto lengvÄ skausmÄ .

Nuo raiÅ¡telių žymių neliko. Jis bÅ«damas tualete rėkė: „padėkit, gelbėkit“. D. jau buvo išėjęs, todėl negirdėjo kaip jis Å¡aukė. R. buvo girta ir vonioje užkrito ant skalbinių dėžės. Tuomet, jis iÅ¡bėgo iÅ¡ tualeto į laiptinę. R. bandė jį "kulokais" muÅ¡ti. Vėliau, antro aukÅ¡to laiptinėje D. jį apgynė. R. užsimojo, bet į galvÄ jam nepataikė, tik pataikė neskaudžiai pataikė į rankÄ . Vėliau, bÅ«nant antrame aukÅ¡te, D.

R. uždarė, kad Å¡i nebemuÅ¡tų ji ir padavė jam telefonÄ , kad jis paskambintų policijai. Pirmiausia jis skambino socialinei darbuotojai A., kuri lankydavosi jų namuose, žiÅ«rėdavo, kaip jis jaučiasi, bet ji neatsiliepė. Tada skambino į policijÄ ir pasakė, kad jį muÅ¡a, prašė padėti. Policija jo nesuprato, neiÅ¡girdo, tada jis padavė telefonÄ D., kuris ir pasakė, kas vyksta ir nurodė namų adresÄ . Å io įvykio metu R. buvo labai girta, svyravo, o dėdė D. B. buvo truputi iÅ¡gėręs. R. taip elgiasi dėl savo vyro D. (priekaiÅ¡tų).

Ji labai nervuota. D. sakydavo: „kam tų vaikų prisiėmei“(...) "Persigerusi" R. sako, kad jį užmuÅ¡. Ji jau du kartus bandė jį užmuÅ¡ti. Jei dėdė nebÅ«tų jo apgynęs šį kartÄ apgynęs, tai jo jau nebÅ«tų buvę. R. yra neprognozuojama. Nuo to įvykio, kai R. bandė jį smaugti, jis surado naujÄ globėjÄ , jam dabar geriau. (b. l. 104-107, 108-109.) Nukentėjusysis R. P. teismo posėdyje parodė, kad jam 13 metų, Å¡iuo metu gyvena Varėnoje su dar trimis broliais:

P., E. ir E. ir seserimi G.. Kartu gyvena mama R. su T. ir tėtis M.. PrieÅ¡ tai gyveno Raudondvaryje su dar trimis globotiniais ir broliu, globėja ir globėju, kurių vardų nepamena. Dar prieÅ¡ tai gyveno (duomenys neskelbtini) su teta R., dėde D., broliu E.. Dar turi 4 suaugusias seseris, su kuriomis retkarčiais bendrauja. Paskutiniu metu bendravo sus seserimi G.. Kitos seserys – R., V. ir S., jos gyvena visos RadviliÅ¡kyje. Žino, dėl ko čia yra, t. y. kad pamelavo dėl įvykio. Kalba eina apie tÄ Ä¯vykį, kai jis iÅ¡sikvietė policijÄ dėl to tetos R.

įvykdyto pasikėsinimo jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pamelavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, kad R. norėjo tik pagrasinti jam. Nežino kodėl taip pasielgė, kadangi visa tiesa yra tai, kas buvo pasakyta anksčiau. Apie tÄ Ä¯vykį dar yra kalbėjęs su seserimi S. per „Messenger“ programėlę ir jai viskÄ paaiÅ¡kino, kaip buvo. Dabar nebeatsimena, kÄ tiksliai tada jai sakė, nes žinutes jau iÅ¡sitrynė telefone. Kalbant konkrečiai apie patį įvykį, tai jis buvo 2018 metais, kai jis dar gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu teta R. gėrė alų su pusbroliais.

Tada buvo A., D. ir dar buvo jų mama. Jie žaidė, viskas buvo gerai. Pusbrolio mama, kurios vardo nebeatsimena, iÅ¡gėrė. Dar dėdė D. buvo, kartu su jais gėrė. Daugiau suaugusių gal nebuvo. Paskui gal jie susipyko ir D. išėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ pabÅ«ti ramiai. Jis su pusbroliais žaidė toliau kambaryje, pirmame aukÅ¡te, kur jie gėrė. Teta R. pradėjo Å¡nekėti su pusbrolio mama. Tuo metu jis nusivaipė, o R. supyko ant jo ir jį nuvedė į kampÄ . Pusbroliai išėjo namo, ir nukentėjusysis juos parlydėjo namo, po to grįžo atgal į namus ir paklausė tetos R., kad eitų jie visi miegoti.

Kuomet jie ėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , R. jau buvo persivartojusi alkoholio, paėmė jį už peties ir pasakė, kad „eime gult“. Jis labai iÅ¡sigando, pradėjo bėgti. Dėdė D. ėjo į tualetÄ , todėl nukentėjusysis atidarė duris, R. atėjo paskui jį į tualetÄ . Tuo metu ji kažkaip keistai į jį žiÅ«rėjo, paėmė ir apvyniojo jį striukės Å¡niÅ«reliu, sakė lyg ir „užmuÅ¡iu“, todėl jis labai iÅ¡sigando. Jis jÄ pastÅ«mė ir pabėgo nuo jos į koridorių.

Tada pasakė D., tai jis uždarė duris ir pasakė „policijai paskambink“. Todėl pradžioje paskambino Vaikų teisių ginimo tarnybai, bet niekas neatsiliepė. Tada davė telefonÄ D. ir jis paskambino policijai ir jÄ iÅ¡kvietė. Dar prieÅ¡ šį įvykį R. elgesys buvo negražus, ji, paėmusi nukentusįjį už kupros, stÅ«mė. Dėl kito įvykio parodė, kad anksčiau buvo panaÅ¡us atvejis su kačerga. Tas įvykis buvo, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Teta R. pradėjo jį gaudyti, norėjo kažkÄ padaryti.

Jis tada bėgo į laukÄ . R. tada jam sakė „staigiai miegot“, pasiėmė kačergÄ , norėjo pagrasinti. Tuo metu jis iÅ¡sigando, todėl bėgo nuo jos. R. bandė mosikuoti kačerga jį bevaikydama. Gal norėjo jam grasinti ar kažkÄ kitÄ padaryti. Todėl jis bėgo nuo jos, iÅ¡sigando, nes galvojo, kad ji nori su ta kačerga sužeisti. Kada iÅ¡girdo kiti, kas tuo metu pas jį buvo atėję: I. pardavėja, kita tokia moteris, kurios vardo dabar neatsimena, tos moters dukra U.. Tada Inga sakė, kad „eime pas mus pernakvoti“.

Jis ėjo tada pas jas pernakvoti, o R. juos vijosi. Tada jau buvo naktis, apie 24.00 val. Ä®vykis su kačerga buvo seniau, prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį su raiÅ¡teliais. Atstovė pagal įstatymÄ L. M. teismo posėdyje parodė, kad ji antri metai dirba RadviliÅ¡kio rajone socialine darbuotoja prie laikinai globojamų vaikų. Ji yra laikina globėja. Savo namuose, (duomenys neskelbtini), priima vaikučius. Pamena, kad 2018-03-09 gavo skambutį iÅ¡ RadviliÅ¡kio administracijos, ar ji gali iÅ¡ RadviliÅ¡kio savivaldybės laikinai globai paimti du berniukus.

Sutiko. Nuvažiavus į RadviliÅ¡kio savivaldybę, rado (duomenys neskelbtini) R. P. ir (duomenys neskelbtini) E. J.. Buvo paskirta tų vaikų laikinÄ ja globėja. Taip pat savivaldybėje sužinojo, kad prieÅ¡ vaikus buvo panaudotas smurtas ir pas tÄ globėjÄ R. B., iÅ¡ kurios jie buvo paimti, jie nebegrįš. Pradžioje vaikai buvo pavargę, neiÅ¡simiegoję, pikti, pasakojo, kad ten buvo smurtas, tuo kartu ir nekentė globėjos. Po to, pusę metų iki 2018-09-10, vaikai pragyveno pas jÄ , dabar jie abu yra Varėnoje, nes ten nuolatinai globai ieÅ¡kojo vaikų.

Iki apklausos teisme R. tikrai buvo įpykęs ant globėjos. Jis sakė, kad su juo mažai kas kalbėjo, kad vis pakeltu balsu kalbėjo, bet kad jį ten mušė, nieko jis nepasakojo. Apie tos nakties įvykį jis viskÄ papasakojo pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Vėliau jis gailėjosi, sakė, kad gal blogai padarė, kad skambino. Sakydavo, kad ten jam skaniai gamindavo valgyti, „tete“, „mama“ vadino. Jis tikrai ilgėjosi globėjos, sakė, kad jam tikrai nieko netrÅ«ko. Jai pačiai paskui buvo gaila ir to vaiko, ir R.

B., kuri buvo juos auginusi nuo pat mažens. R. gan paklusnus vaikas, tikrai pas jÄ nerÅ«kė, mėgo futbolÄ , lankė bÅ«relį, mokyklÄ . E. lankė darželį. TÄ kartÄ gal vaikas iÅ¡sigando, pasimetė, gal sutuoktinio spaudimas tam vaikui buvo. D. B. atvažiuodavo pas jÄ , jam nebuvo uždrausta, privežė žaislų visokių. Tas vaikas „tete, tete“ vadindavo. Å irdį jai spausdavo, vis tiek vaikas buvo užaugęs, pripratęs. Todėl ji globėjus vertina teigiamai, ji pati matė jų namus, viskas tvarkinga, rÅ«belių gražių daug turėjo, vaikai skurdžiai negyveno.

Mano, kad vaikų teisės paskubėjo. Liudytojas D. B. teismo posėdyje pasinaudojo teise neduoti parodymus prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ R. B., kuri yra jo žmona. Liudytoja I. C. teismo posėdyje parodė, kad R. B. pažįsta nuo 2017 m. Dėl įvykio pamena, kad ji buvo su vyru svečiuose pas R. B.. Dar kartu buvo V. N.. Gėrė Å¡ampano virtuvėje. Kambaryje dar buvo D. B. ir globotiniai R. ir E., kuris jau gulėjo lovytėje. Pasisėdėjus išėjo namo. Netoli namų pasivijo R., sakydamas kažkÄ , kad mama Å¡aukia.

Todėl ji pasakė vaikui tada, kad „eik pas mus ir miegok, ryte atsikelsi ir pareisi namo“. Tačiau ji nelabai klausė R. dėl ko mama ant jo Å¡aukė. Tikriausia dėl to, kad miegoti nenorėjo eiti. Tai buvo vienintelis kartas, kai R. pas juos miegojo. TÄ vakarÄ R. nebeieÅ¡kojo R., nes D. B. buvo pasakiusi, kad R. pas juos nakvos. Ryte, iÅ¡ darbo, paskambino vyrui, kad eitų R. namo. TÄ vakarÄ , kai jie visi vakarojo, R. R. nieko nesakė, nebarė. R., kaip ir visi vaikai, padykęs, toks amžius. R., kaip globėja, buvo tinkama.

Vaikai buvo aprÅ«pinti viskuo. Liudytoja V. N. teismo posėdyje parodė, kad ji yra R. B. draugė. 2017 metų rudenį jos abi susitiko prie parduotuvės ir R. pasiÅ«lė jai užeiti pas jÄ Ä¯ svečius. Todėl ji nuėjo su dukra U., paskui atėjo I. C. su vyru. Namuose buvo R. su vyru D. B. ir vaikais: R. ir E.. Susirinkę jie visi pasėdėjo, iÅ¡gėrė Å¡ampano ir apie 23.00 val. išėjo namo. Pamena, kad tuo metu R. B. nebuvo stipriai iÅ¡gėrusi. Einant namo, juos pasivijo R.. Jis sakė, kad mama kažkÄ rėkė.

Todėl ji sakė vaikui, kad „ eik pas I. miegoti, bus ramu“. Tikrai nesakė R., kad bijo namuose miegoti. R. irgi nedejuodavo, kad sunku su R. susitvarkyti, be to, ji mažai su R. bendraudavo. Todėl netiki, kad R. galėjo kokiu tai žarstekliu vaikyti R.. Ji visada tokia tvarkinga ir vaikai mandagūs: R. pravažiuos su dviračiu, visada pasisveikins, tikrai negali sakyti nieko blogo. Virtuvėje pas R. labai tvarkinga, labai gražu, nėra jokios krosnies, jokio žarsteklio nematė. Mano, kad R. savijauta po to, kai paėmė iš jos vaikus, tikrai ne kokia.

Liudytoja J. Å . teismo posėdyje parodė, kad iÅ¡ budėtojų 2018-03-08 buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) girta mama grasina susidorojimu. Pagalbos numeriu skambino tikriausia pats vaikas, praÅ¡ydamas pagalbos. Pirmiausia, vyko patruliai, pranešė, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, kuris pasitvirtino ir reikalinga operatyvinė grupė. Ä® įvykio vietÄ vyko ji pati su V. S.. Nuvykus namuose buvo dar ir patruliai, ir pati globėja, jos sutuoktinis, kuris tÄ vaikÄ , kai jie atvyko, nuvedė miegoti.

Galėjo bÅ«ti po 22.00 val. Moteris buvo labai neblaivi, ji buvo agresyvi, kažkÄ ir ant kažko Å¡aukė, todėl jie daugiausia bendravo su jos sutuoktiniu. Vyras pasakė, kad jo žmona globoja savo sesers vaikÄ , bet ji nėra labai gera globėja, nes dažnai iÅ¡geria, pastoviai rėkia ant vaikų. Gali bÅ«ti, kad atvykus, ji bendravo su vaiku, tačiau nepamena, ar buvo vaikas sumuÅ¡tas, kÄ jis sakė, bet vaikas tikrai buvo iÅ¡sigandęs. Yra tokia praktika, kad pirmieji atvykę policijos patruliai į tarnybinius telefonus įraÅ¡inėja pokalbius su asmenimis, tačiau ji pati tai tikrai neįraÅ¡inėjo, kas buvo Å¡nekama įvykio vietoje.

Po to, kai liudytojai buvo parodytas jos pačios suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, ji teismo posėdyje patikslino aplinkybes, kad vaikas tuo metu jai sakė, kad pamotė gėrė namuose, iÅ¡gėrusi, pradėjo rėkti ant jo, jis užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , į vonios kambarį, pamotė užlipo paskui jį į vonios kambarį ir ji, paėmusi lyg ir batų raiÅ¡telius, apvyniojo jam apie kaklÄ , sakė, kad nužudys. Vaiko ji klausė „už kÄ ?“. Vaikas atsakė, kad ji visada girta taip daro, kai prisigeria, tai visada ant jo pyksta, rėkia.

Tačiau nepamena, ar vaikui ant kaklo buvo kokios tai žymės, paraudimai nuo smaugimo. Taip pat pamena, kad ji ieÅ¡kojo tų batų raiÅ¡telių, bet ar jie buvo rasti, ar tas vaikas rodė, ar jie buvo iÅ¡imti iÅ¡ įvykio vietos – negali pasakyti. Vaikas sakė, kad tos pamotės sutuoktinis jam yra labai geras ir jis nori su juo bÅ«ti. Todėl nusprendė sulaikyti R. B., o vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius nusikalstamos veikos požymius – grasinimÄ nužudyti. Po to, kai buvo pagarsintas tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytoja patikslino, kad jos kolega V.

S. ėjo į vonios kambarį apžiÅ«rėti. Galėjo vaikas parodyti striukę. R. žodžiais remiantis, jis surašė pirminį tarnybinį praneÅ¡imÄ . Pažymėjo, kad ji nesakė, kad nematė striukės. Dėl ko iÅ¡ įvykio vietos buvo paimtas žarsteklis, negali pasakyti. Liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, kad teismo posėdyje peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as yra darytas jo paties, tačiau tikslios datos nurodyti negali, taip pat nepamena, su kuo tuo metu važiavo. Tačiau po to, kai jam buvo parodytas jo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, liudytojas teismo posėdyje parodė, kad kai jis atvažiavo į vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ , jį pasitiko berniukas drebančiomis rankomis, užverktomis akimis.

Tuo metu vaiko rankos drebėjo, balsas drebėjo, jis buvo iÅ¡sigandęs. Matėsi, kad vaikas nuoÅ¡irdžiai kalba. Buvo iÅ¡sakyti žodžiai, kad globėja su juo susidoros, galvÄ nupjaus. Vaikas aiÅ¡kino, kad buvo paimta už striukės abiejų raiÅ¡telių. Taip pat vaikas pasakojo, lyg ir užsikirsdamas, kad tas grasinimas nužudyti vyksta ne pirmÄ kartÄ ir jis tikrai bijo, kad jį nužudys, kažkÄ jam padarys. Tas, anot vaiko, vyksta gan dažnai ir vaikas negalėjo nurodyti tokio elgesio priežasčių.

Jei žmogus yra iÅ¡sigandęs, tai yra tam tikri fiziologiniai požymiai: prakaituoja delnai ir pan., todėl kad vaikas bijojo to pasakymo, tai buvo faktas. Kad vaikas iÅ¡sigalvojo tokiÄ istorijÄ , jam tokia mintis net nekilo. Taip pat pamena, kad juos pasitiko vyriÅ¡kis ir pasakė, kad globėja miega antrame aukÅ¡te, neblaivi. VyriÅ¡kis keikėsi ant moters, sakė, kad nenori kiÅ¡tis, bet daryti kažkÄ reikia, jam pabodo toks gyvenimas. Tačiau nepamena, ar kÄ daugiau sakė apie įvykį, taip pat negali prisiminti, ar jis buvo iÅ¡gėręs. Pamena, kad buvo dar vienas vaikas, kuris miegojo.

Kadangi jis pats yra mobiliojo bÅ«rio vyresnysis patrulis, vykstantis į įvykio vietÄ , tai buvo iÅ¡kviesta operatyvinė grupė, kurios darbuotojai yra J. Å . ir V. S., kadangi buvo nustatyta, kad nusikalstama veika yra padaryta prieÅ¡ nepilnametį asmenį. Kai atvyko operatyvinė grupė po 24.00 val., jie kartu užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir globėjÄ sulaikė. Ji buvo neblaivi, kadangi aiÅ¡kiai matėsi neblaivumo požymiai: kalba neriÅ¡li, alkoholio kvapas iÅ¡ burnos, koordinacija sutrikusi, moteris nesiorientavo aplinkoje, taip pat ji buvo agresyvi, nepamena, ar teko naudoti spec. priemones.

Namų aplinka buvo tvarkinga, vaikai prižiÅ«rimi. Liudytojas V. S. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamÄ jÄ iÅ¡ matymo pažįsta, ir parodė, kad dirba Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Jis vyksta pagal iÅ¡kvietimus į įvykio vietas. Dėl minimo įvykio pamena, kad 2018 m. pavasarį jis buvo iÅ¡kvietimas į (duomenys neskelbtini) (namo numerio nepamena) pagal pirminę informacijÄ , kad buvo smurtauta prieÅ¡ mažametį vaikÄ .

Maždaug po poros valandų jis su kolege J. Å . atvažiavo į įvykio vietÄ , kur jau buvo pareigÅ«nai, mažametis vaikas, jo patėvis. Tos moters kambaryje nebuvo. Vaikas buvo iÅ¡sigandęs, apie 11-12 metų amžiaus, jis aiÅ¡kino, kad globėja, kuri yra jo teta, antrame aukÅ¡te, vonios kambaryje, bandė kapiÅ¡ono raiÅ¡teliais jį smaugti. Sakė, kad tai kartojasi ne pirmÄ kartÄ . Vaikas buvo iÅ¡sigandęs, jo kalba buvo neriÅ¡li. Suprato, kad tai vyksta dėl globėjos alkoholio vartojimo. Vyras buvo labiau vaiko pusėje, jam buvo gaila to vaiko, bet sakė, kad jis pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, nes jis esÄ s tik globėjos vyras.

Suprato iÅ¡ patėvio, kad viskas yra dėl žmonos girtumo ir jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis pats užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , apžiÅ«rėjo tÄ vonios kambarį, bet jokių daiktų iÅ¡ įvykio vietos nepaėmė. Vaikas buvo su ta pačia striukyte, kurios neėmė, kadangi tai buvo vienintelė jo striukė. Moteris elgėsi agresyviai, dėl girtumo sunkiai suprato, kad jÄ iÅ¡veža. VaikÄ paliko namuose su patėviu. Mano, kad jeigu vaikas bėga iÅ¡ namų, tai jis bijo globėjos. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti.

Abejonių, kad čia yra kažkoks nesusipratimas, nebuvo, nes vaikas smulkiai viskÄ aiÅ¡kino, nurodė aplinkybes, rodė gestais kaip globėja jį smaugė. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2018 m. kovo mėnesį, gavę informacijÄ kolegų iÅ¡ Panevėžio Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl R. P., ėmėsi veiksmų pagal numatytus įstatymus, kadangi vaikas yra kilęs iÅ¡ jos kuruojamo rajono, todėl privalėjo pasirÅ«pinti vaiku.

Paprastai tokiu atveju imamasi skubių veiksmų: R. su broliu buvo apgyvendinti L. M. Å¡eimoje, (duomenys neskelbtini). L. M. turi teisę globoti vaikus, t. y. iki 3 vaikų. Tuo pačiu metu skyrius ėmėsi ieÅ¡koti nuolatinių globėjų ir spręsti klausimÄ dėl R. B. nuÅ¡alinimo. Kol buvo nerasta globėjų Å¡eima, vaikas gyveno L. M. Å¡eimoje. Å iuo metu vyksta byla dėl R. B. nuÅ¡alinimo ir globėjų paskyrimo. Nuo 2010-01-28 R. buvo pas R. B.. Iki to įvykio kiekvienais metais kolegos teikė jai informacijÄ apie globos priežiÅ«rÄ R.

B. Å¡eimoje ir iki 2016 metų jokių nusiskundimų dėl R. B. elgesio nebuvo. Vėliau, prasidėjo nusiskundimai dėl neramumų Å¡eimoje, iÅ¡gėrinėjimo konfliktai. Moteris buvo įspėta. 2017 metais situacija stabilizavosi, o 2018 metais vėl prasidėjo neramumai, t. y. du kartus R. B. buvo neblaivi, o jau trečiÄ kartÄ pats vaikas kreipėsi pagalbos dėl smurto prieÅ¡ jį. Jiems taip pat yra tekę nuvykti pas L. M., kuri teigė, kad R. P. turėjo Å¡iek tiek socialinių įgÅ«džių stokos.

Jai pačiai neteko bendrauti su R. P.. Dar bÅ«nant pas socialinę globėjÄ L. M., ji jau ieÅ¡kojo nuolatinių globėjų, nes socialinė globa gali tęstis tik iki vienerių metų. Skyrius, turėdamas informacijÄ apie ankstesnį R. B. netinkamÄ elgesį, priėmė tokius sprendimus. Liudytoja apklausta R. K. teismo posėdyje parodė, kad iÅ¡ Varėnos socialinių paslaugų centro gavo žiniÄ , kad ieÅ¡komi nuolatiniai globėjai dviem berniukams iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono. 2018 m. rugpjūčio 6 ar 7 dienomis ji nuvyko susipažinti su vaikais į (duomenys neskelbtini) pas tuometinę jų globėjÄ L.

M.. Mažasis E. buvo labai guvus berniukas. R. buvo Å¡iek tiek uždaresnis, gal iÅ¡sigandęs, bet pradėjus su juo Å¡nekėtis, R. pasakė, kad „taip, aÅ¡ norėčiau važiuoti pas jus“. 2018-09-08, per antrÄ vizitÄ , ji parsivežė vaikus į VarėnÄ . Tuo metu ji vyko su vyru ir 12-mečiu sÅ«numi, pirmÄ kartÄ ir su suaugusia dukra. Kuomet vaikai pas jÄ atvažiavo, buvo labai daug problemų su mokslo įgÅ«džiais, su sveikata. Pastebėjo, kad R. labai daug laiko praleidžia internetinėje erdvėje.

Paprašė R., ar ji gali pasižiÅ«rėti jo veiklÄ toje erdvėje, nes vaikas po to bÅ«davo nekalbus, labai suirzęs. Pasirodė, kad jis prisiregistravęs tokiuose portaluose, kur buvo labai daug smurto, daug keiksmažodžių, pornografiniuose portaluose. Pasikalbėjus dėl viso to paÅ¡alinimo, jis sutiko ir ji įvedė tėvų režimÄ . Žino, kad R. susiraÅ¡inėdavo su seserimis. Jis sakydavo, kad jo seserys labai panaÅ¡ios į jų dukrÄ . R. atvirauja su ja, pasakojasi viskÄ . Ji R. telefone aptiko jo susiraÅ¡inėjimÄ su seserimis, kur jis kalbėjo apie šį įvykį, dėl ko vyksta Å¡i byla.

Sesė S. klausė jo, kas įvyko, gal gali papasakoti apie įvykį R. B. namuose, klausė, ar R. nori namo. R. atsakė, kad R. bandė jį pakarti su striukės raiÅ¡teliu, pasakojo apie žolės rÅ«kymÄ . Pakalbėjus apie minimÄ Ä¯vykį su R., jis nuleido galvÄ ir apsiverkė, klausė „kas man dabar bus?“. Vaikas pasakė, kad nuėjęs į Varėnos Vaikų teises, melavo, dėl to iÅ¡gyveno, ji nuramino vaikÄ . Jai paskambino iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašė R. nuvežti į skyrių.

Jis sakydavo, kad R. dažnai gerdavo, keikdavosi ir muÅ¡davosi. Dabar R. pasamdyti mokytojai, nes labai prasti mokslo įgÅ«džiai, yra apleisti berniukų dantys, kurie dabar gydomi. Vaikai nepripratę elgtis peiliu, Å¡akute, dabar iÅ¡moko, buvo nepratę prie taisyklių, režimo, pamokų ruoÅ¡imo. Pas jÄ R. nerÅ«ko, bet pats yra sakęs, kad pas R. B. rÅ«kė. Buvo bendravimas su sese S., todėl mano, kad tas R. nuomonės pakeitimas ir turėjo įtakos jo pasakymui Varėnos VTAS. Pati R. B. yra skambinusi R. du kartus, trečiÄ kartÄ ji pati perėmė telefonÄ iÅ¡ R., atsiliepė ir pokalbis buvo negražus.

Mano šie pokalbiai ir padarė įtakos jo pasakymui Varėnos Vaiko teisių skyriuje. Rašytinė bylos medžiaga 2018-03-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas žarsteklis (b. l. 18-21).  2018-04-13 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad žarsteklis yra juodos spalvos, galimai pagamintas iš metalo. Bendras žarsteklio ilgis 64 cm. Žarsteklio viršutinė dalis yra netaisyklingai užlenkta.

Žarsteklio užlenktos dalie bendras ilgis 9 cm. Žarsteklio apatinėje dalyje yra rankena, kurios ilgis 11 cm (b. l. 22-24). 2018-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Gyvenamojo namo vonios kambarys, (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-16). Iš 2018-03-09 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo bei 2018-03-27 striukės apžiūros protokolo matyti, kad pateikta mėlynos spalvos striukė „FSNB“, kuri yra tamsiai mėlynos spalvos, užsegama užtrauktuku, kišenės šonuose taip pat užsegamos užtrauktuku.

Striukė su gobtuvu į jį įvertas 90 cm ilgio raištelis su plastmasiniu užtraukėju. Striukė susiūta išilginėmis siūlėmis, striukės gobtuvas ir pečiai iš lygios tamsiai mėlynos spalvos medžiagos. Dešinė rankovė prie peties pradeginta, striukės įplyšimas virš kairės kišenės. Striukės dydis “XS“ (b. l. 48-54) 2018-03-26 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (toliau Centras) pateikto garso įrašas ir  2018-04-12 garso įrašo perklausos protokolas, iš kurių matyti, kad 2018-03-08, 22.01.34 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas, garso įrašo trukmė 1.04 min.:

Vaikas – Alio? BPC – Vienas vienas du. Vaikas – Čia viena moteris smurtauja prieÅ¡ mane. Man tik 12 metų tai (duomenys neskelbtini). BPC – Ar jÅ«s galite telefonu kalbėti? AÅ¡ nieko negirdžiu kÄ jÅ«s sakote. Vaikas – Tuoj tete pakviesiu, tuoj. BPC -KÄ ? Vaikas – Tuoj tete sakau pakviesiu. Vyras – Alio? BPC – Labas vakaras. Vyras – Labas vakaras. BPC – Bendrasis pagalbos centras. Nesupratau kas čia nutiko? Vyras – Nu čia vaikÄ skriaudžia. Paėmus globotinius (duomenys neskelbtini).

AÅ¡ kÄ tik iÅ¡ darbo grįžau iÅ¡gėręs esu, o jinai prisigėrus ir vaikÄ tipo pasmaugsiu nachui papjausiu (neaiÅ¡kiai kalba) tai va, tegu žiÅ«ri. BPC – Uhum. Tai čia jÅ«sų, jÅ«sų sugyventinė ar žmona? Vyras – Žmona yra bet jinai (neaiÅ¡kiai kalba) Nu nesvarbu atvažiuosit pažiÅ«rėsit. BPC – Ne nu tai labai svarbu, koks adresas? (b. l. 36-40). Ä®rodymų vertinimas, veikų kvalifikacija Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Teismas, iÅ¡tyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra visiÅ¡kai įrodyta kaltinamosios R. B. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje, vertinant įrodymų visumÄ , neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji 2018-03-08, apie 22.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, atsakydama į mažamečio globotinio R.

P. jai iÅ¡sakytas pastabas dėl jos akivaizdaus girtumo, elgėsi agresyviai ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo bÅ«tų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarÄ , ir tempdama mažametį už rankos reikalavo globotinio eiti miegoti tai versdama nukentėjusįjį dėl galimo fizinio smurto prie jį. Po to, nukentėjusiajam bandant iÅ¡vengti fizinio smurto slepiantis vonios kambaryje, ji tęsdama savo smurtinius veiksmus iÅ¡sakė vaikui ketinimus pakarti ir nužudyti jį, tuo pat metu bandydama mažamečio vilkėtos striukės gobtuvo raiÅ¡teliais suveržti jo kaklÄ , tokiu bÅ«du grasino nužudyti mažametį R.

P., jam turint pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Kaltinamoji teismo posėdyje savo kaltės dėl Å¡ios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nors ir patvirtino didžiÄ jÄ dalį kaltinime nurodytų nusikalstamÄ veikÄ sudarančių aplinkybių, teikdama, kad ji buvo sugriebusi už vaiko striukės kapiÅ¡ono, kad nepabėgtų per duris, bet neigė veržusi striukės raiÅ¡telius, taip pat sutiko su tuo, kad iÅ¡sakė vaiko atžvilgiu žodžius – „užmuÅ¡, pakars“, tačiau tai darė ne iÅ¡ blogos valios, neketindama to padaryti iÅ¡ tikrųjų, o ir pats vaikas neiÅ¡sigando tokio jos poelgio, kadangi jis nieko nesakė ir tylėjo.

Be to, pati kaltinamoji teismo posėdyje patvirtino, kad tokiam jos poelgiui įtakos turėjo jos girtumas. Vien tokie kaltinamosios parodymai yra ganėtinai reikÅ¡mingi, konstatuojant kaltinime nurodytas aplinkybes, padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, kaltinamosios kaltę patvirtino kiti teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, t. y. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duoti mažamečio nukentėjusio R. P. parodymai, kuriais jis ganėtinai nuosekliai patvirtino kaltinamosios jos atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, nurodytus kaltinime, bei esmines su tuo susijusias aplinkybes, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi mažamečio nukentėjusio parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. visų pirma, teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pasiraginai J.

Å ., G. K. ir V. S., kurie nuosekliai ir vieningai patvirtino tas pačias aplinkybes apie tai, kad atvykę pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , rado mažametį nukentėjusįjį, kuris buvo iÅ¡sigandęs, susijaudinęs ir kuris policijos iÅ¡ karto pareigÅ«nams smulkiai paaiÅ¡kino aplinkybes apie jo atžvilgiu atliktus kaltinamosios nusikalstamus veiksmus ir net rodė gestais kaip kaltinamoji jį smaugė, taip pat policijos pareigÅ«nų buvo rasta mieganti pati kaltinamoji, kuriai buvo nustatytas vidutinis girtumas, ji buvo agresyvi net ir policijos pareigÅ«nų atžvilgiu.

Tokias pat aplinkybes Å¡ie liudytojai nurodė ir savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose, kÄ patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, darytas atvykus į vietÄ policijos pareigÅ«nams. Taip pat liudytoja R. K. patvirtino, kad yra girdėjusi iÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo, kad kaltinamoji yra bandžiusi jį pasmaugti su striukės raiÅ¡teliu, taip pat sakydavo, kad kaltinamoji dažnai gerdavo, keikdavosi ir muÅ¡davo jį. Tuo tarpu nors liudytojas D. B. teismo posėdyje pasinaudojo teise neduoti parodymus prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ , kuri yra jo žmona, tačiau liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino aplinkybes, kaip Å¡is liudytojas įvykio vietoje jiems nurodė bendras aplinkybes apie netinkamÄ kaltinamosios elgesį mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, nuolatinius rėkavimus ant mažamečio, kÄ patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas garso įraÅ¡as ir 2018-04-12 garso įraÅ¡o perklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kaip vyras telefonu teigia, kad yra skriaudžiamas vaikas, kaip žmona prisigėrusi vaikui grasina pasmaugsianti, papjausianti jį.

Vertinant Å¡ių įrodymų visumÄ , matyti, kad mažamečio nukentėjusiojo duotus parodymus, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių nuosekliai atitinka ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus jo paties parodymus, patvirtina ir kiti prieÅ¡ tai įvardinti bylos įrodymai, kurie papildo vienas kitÄ , tarpusavyje neprieÅ¡tarauja ir yra patvirtinti byloje nesuinteresuotų asmenų. Todėl teismas neturi pagrindo nesiremti mažamečio nukentėjusiojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, vien tik todėl, kad mažametis nukentėjusysis pripažino teismo posėdyje, pamelavęs Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, kai jis buvo apklausiamas ne ikiteisminio tyrimo procese, apie kaltinamosios atliktų veiksmų pobÅ«dį, juolab nėra jokių objektyvių požymių apie galimÄ Ä¯takÄ jam dėl parodymų davimo.

Todėl remiantis visais Å¡iais bylos duomenimis, yra pakankamas pagrindas atmesti kaltinamosios pasirinktÄ gynybos versijÄ , kad ji nesmaugė mažamečio nukentėjusiojo, o jam iÅ¡sakytus grasinimus nužudyti, ji iÅ¡ tiesų nekeltino įgyvendinti, tačiau teismas pažymi, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o apie jo atžvilgiu iÅ¡kreikto garsinimo realumÄ galima matyti tiek iÅ¡ paties mažamečio nukentėjusiojo parodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad jis buvo smaugiamas striukės raiÅ¡teliais, žodine forma jam grasinama nužudyti, dėl ko jis iÅ¡sigando, tiek ir kitų liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų, iÅ¡ karto atvykusių į įvykio vietÄ , parodymais, kurie patvirtino aplinkybes apie mažamečio nukentėjusiojo iÅ¡gÄ stį, susijaudinimÄ , o detalus buvusio įvykio aplinkybių iÅ¡dėstymas net ir gestais, neleido manyti, kad mažametis vaikas bÅ«tų viskÄ iÅ¡sigalvojęs. Taip pat reikÅ¡mingos ir kitos objektyviai nustatytos įvykio aplinkybės – iÅ¡ karto po įvykio kaltinamajai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ji buvo ganėtinai agresyvi net ir atvykus policijos pareigÅ«nams, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokioje bÅ«senoje pati kaltinamoji galėjo neadekvačiai raguoti į susidrausiÄ situacijÄ su mažamečiu nukentėjusiuoju, tinkamai neįvertinti mažamečio atžvilgiu atliktų veiksmų pobÅ«džio, o taip pat vertintina ir tai, kad pats nukentėjęs asmuo yra mažametis, kuris yra ne tik gerokai fiziÅ¡kai silpnesnis už kaltinamÄ jÄ , bet ir priklausomas nuo jos, kurio psichika yra gerokai jautresnė ir mažiau tolerantiÅ¡ka jo atžvilgiu iÅ¡reikÅ¡tiems grasinimams nužudyti nei suaugusio asmens.

Esant tokioms aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad mažametis nukentėjusysis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas jį nužudyti gali realiai bÅ«ti įvykdytas. Visi Å¡ie iÅ¡dėstyti duomenys iÅ¡ esmės pagrindžia ir kaltinamosios tiesioginę tyčiÄ padaryti tokį nusikaltimÄ , todėl teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ji įrodyta visiÅ¡kai, o kaltinamoji trauktina baudžiamojon atsakomybėn. Dėl kitos kaltinamajai R.

B. inkriminuotos nusikalstamos veikos 2017 m. rudenį, teismas pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡naudotos visos priemonės iÅ¡tirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų visumos, kurie leistų spręsti apie kaltinamajai R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. vertinant byloje esančius duomenis, objektyviai ir neabejotinai nėra patvirtinta kaltinamosios atžvilgiu pateiktame kaltinime nurodyta nusikalstama veika, kad ji 2017 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 23.00-24.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi agresyviai mažamečio globotinio R.

P., gimusio 2005-07-10, atžvilgiu ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo bÅ«tų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarÄ bei akivaizdų prieÅ¡iÅ¡kumÄ vaikui, užsimojusi žarstekliu, iÅ¡sakė vaikui ketinimÄ jį užmuÅ¡ti, tuo pat metu bandydama suduoti žarstekliu mažamečiui per nugarÄ ir galvÄ , tokiu bÅ«du grasino sunkiai sutrikdyti mažamečio sveikatÄ jam turint pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, vertindamas byloje esančius duomenis, kurių visumos kaltinamosios kaltei pagrįsti byloje teismas neįžvelgia, su kuo iÅ¡ esmės sutiko ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu. Pagrindinis ir vienintelis įrodymas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo yra mažamečio nukentėjusio asmens parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie iÅ¡ esmės buvo patvirtinti ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas vertina juos, kaip nepakankamai iÅ¡samius ir detalius asmens kaltei pagrįsti, juose tik bendrai nurodant, kaip jis kaltinamosios buvo vaikytas žarstekliu, siekiant jį sudrausminti.

Taip pat teismo posėdžio metu buvo apklaustos liudytojos I. C. ir V. N., kurios nėra tiesioginės tokio įvykio liudytojos, o teismo posėdyje patvirtino tik tai, kad tÄ vakarÄ iÅ¡einant iÅ¡ kaltinamosios namų, jas pasivijo mažametis nukentėjusysis, kuris joms tenurodė, kad kaltinamoji Å¡aukė ant jo, kartu jos patvirtino, kad kaltinamoji tinkamai elgiasi su mažamečiu nukentėjusiuoju. Daugiau jokių kitų įrodymų byloje nėra surinkta apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , o pati kaltinamoji neigė atlikusi kokius tai nusikalstamus veiksmus mažamečio atžvilgiu.

Taigi, remiantis Å¡iais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamosios kaltė yra iÅ¡ esmės grindžiama neiÅ¡samiais mažamečio nukentėjusiojo parodymais ir jokių daugiau kitų objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie kaltinamosios kaltę, teismo posėdyje nebuvo nustatyta. Todėl esant tokioms abejonėms dėl kaltinamosios kaltės, jos traktuotinos kaltinamosios naudai. Remdamasis Å¡iais argumentais, teismas konstatuoja, kad patikimais duomenimis neginčijamai neįrodyta kaltinamosios veiksmuose esantys nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jai negali bÅ«ti inkriminuojama Å¡i nusikalstama veika, o jos atžvilgiu toje bylos dalyje priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimo motyvai Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“visumÄ . Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.

Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), Spręsdamas klausimÄ dėl kaltintajai R. B. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamosios atžvilgiu nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena jÄ sunkinanti aplinkybė.

Taip pat kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 120), pas priklausomybės ligų specialistÄ nesilankė, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruota (t. 1, b. l. 122), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja, darbdavio charakterizuojama teigimai (b. l. 124). Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai, skiriant vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje sumatytų bausmių – laisvės apribojimÄ , kurio trukmė parinktina trumpesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamosios elgesiui.

Teismo vertinimu, tokia bausmė, esant minėtoms aplinkybėms, užtikrintų teisingumo principÄ , labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamÄ jÄ . Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamosios R. B. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas 2018-03-09 nuo 00.05 val. iki 11.47 val. (1 para) (t. 1, b. l. 136). Kiti bylos klausimai Kaltinamajai R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento – R.

B. vardu iÅ¡duotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (t. 1, b. l. 155-157, 158-160) – iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, asmens dokumentÄ grÄ Å¾inant R. B.. Daikto, turinčio reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas žarsteklis, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų daiktų saugykloje pagal kvitÄ Nr. BBB 0003454 (b. l. 25-26), grÄ Å¾intinas kaltinamajai R.

B., Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Sutinkamai su BPK 103 straipsniu ir 105 straipsnio 1 dalimi, procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos 13,30 Eur.ir nukentėjusiojo atstovės R. K. turėtos kelionės iÅ¡laidos 75,34 Eur. pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl iÅ¡ R. B. priteistinos Å¡ios iÅ¡laidos valstybei. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: R. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018-03-08 epizodas), ir paskirti jai laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 str. 2d., 7d., įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ , prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ 2018-03-09 nuo 00.05 val. iki 11.47 val. (1 parÄ ), ir laikyti, kad R. B. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

IÅ¡teisinti R. B., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepadarius veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2017 m. rudens epizodas), turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones: raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento – R. B. vardu iÅ¡duotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimÄ â€“ iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, asmens dokumentÄ grÄ Å¾inant R.

B. Daikto, turinčio reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimÄ iÅ¡spręsti taip: įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtÄ Å¾arsteklį, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų daiktų saugykloje pagal kvitÄ Nr. BBB 0003454, grÄ Å¾inti R. B., Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iÅ¡ R. B. 13,30 Eur, ir 75, 34 Eur. valstybei proceso iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ (paÅ¡to iÅ¡laidas) ir nukentėjusiojo atstovės kelionės iÅ¡laidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Rita Bilevičienė