2019-10-02 Nr. AB-18514-3-63-3-01121-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1179-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01121-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti: 1) Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. TGK-26; 2) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. ADl-325 (toliau – 2017 m. vasario 6 d. Įsakymas); 3) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. ADl-714 (toliau – 2017 m. kovo 22 d. Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija pareiškėjo skundą byloje Nr. TGK-26 nagrinėjo pažeisdama skundų nagrinėjimo Komisijoje tvarką. Komisija nagrinėjo skundą, apklausė liudytojus, nekviečiant į posėdį pareiškėjo ir jam jame nedalyvaujant; Komisija iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir liudytojų rinko papildomus įvairius dokumentus, atsiliepimus, tačiau pareiškėjui jie nebuvo pateikiami, jis nebuvo su jais supažindintas. Komisija, priimdama 2017 m. liepos 18 d. sprendimą, vadovavosi ne pareiškėjo pateiktais dokumentais ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais, o tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir liudytojų pamąstymais ir nuomonėmis.

3. Pareiškėjas, ginčydamas 2017 m. vasario 6 d. Įsakymą, nurodė, kad į paraiškų vertinimo komisijos sudėtį Klaipėdos miesto sporto tarybos nariai P. M., A. Č., V. K. ir pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. Įsakymu buvo įtraukti, nesilaikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T2-229 patvirtinto Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-188 patvirtintų Klaipėdos miesto sporto tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų. Pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatų 9.1.3, 9.2, 25, 26, 27 punktais, teigė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos miesto Sporto taryba bendru sutarimu pritarė R. J., L. M., V. J. deleguoti į paraiškų vertinimo komisiją, tai užfiksuodama 2016 m. lapkričio 3 d. protokolu Nr. 18, o P. M., A. Č. ir V. K. į komisiją buvo įtraukti vienasmenišku sporto tarybos pirmininko L. M. teikimu paskambinant telefonu. Klaipėdos miesto sporto taryba pareiškėjo kandidatūros dėl įtraukimo į paraiškų vertinimo komisiją nesvarstė ir jo nedelegavo; su pareiškėju niekas nesitarė, sutikimo ar pritarimo dalyvauti komisijos sudėtyje ir būti įtrauktu į komisijos sudėtį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjas nedavė; Komisijos veikloje ir priimamuose sprendimuose niekada nedalyvavo.

4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. Įsakymas galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau Apraše nurodyta, kad Komisijos pirmininką ir dvejų metų laikotarpiui tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Įsakymas neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų, todėl turėtų būti naikinamas.

5. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. Įsakymu patvirtintas savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymas 2017 metų sportinės veiklos projektams iš dalies finansuoti. Kadangi paraiškų vertinimo komisijos, kuri nagrinėjo paraiškas ir pateikė protokolą Nr. SKP-15, sudėtis neatitiko Aprašo nuostatų, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius lėšas skirstė, atsižvelgdamas būtent į minėtos komisijos išvadas, todėl 2017 m. kovo 22 d. Įsakymas naikintinas. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintos lėšos 2017 metų kūno kultūros, sporto ir sporto plėtros programos sportinės veiklos projektams finansuoti, todėl lėšos 2017 m. privalo būti paskirstytos, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinta tvarka.

6. Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad nesutinka būti paraiškų vertinimo komisijos sudėtyje, bet iki šiol joje yra.

7. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad Aprašo 10 punkte nurodyta, jog paraiškas nagrinėja 7 asmenų komisija, kurios narius deleguoja: Klaipėdos miesto sporto taryba – 3 atstovus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas – 1 atstovą, Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamentas – 2 atstovus, BĮ Klaipėdos sporto mokymo įstaigos – 1 atstovą. Sporto tarybos pirmininkas žodžiu delegavo kandidatus ir pasiūlė į komisiją įtraukti šiuos narius: V. J., R. J., L. M.. Komisijos nariu negali būti asmuo, kurį su paraiška pateikusia organizacija sieja ryšiai, neleidžiantys priimti objektyvių sprendimų, arba dėl jo veiklos Komisijoje gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas (Aprašo 13 punktas). Šiuo atveju, visus pasiūlytus Sporto tarybos narius sieja ryšiai su paraiškas pateikusiomis organizacijomis, t. y. V. J., L. M. dalyvavo Sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės konkurse ir teikė paraiškas savivaldybės biudžeto daliniam finansavimui gauti, R. J. sieja ryšiai su paraiškos teikėja Klaipėdos ir apskrities futbolo federacija, kadangi yra federacijos prezidentas. Sporto tarybos pirmininkas į komisiją pakartotinai žodžiu pasiūlė deleguoti narius, kurių nesieja ryšiai su konkurse dalyvavusiais paraiškų teikėjais, t. y. V. K., P. M. ir G. Č..

9. Atsakovas, remdamasis Nuostatų 24, 25, 26 punktais, pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju Sporto tarybos narių kandidatų atranka buvo atlikta vykdant balsavimą elektroniniais laiškais; elektroniniai laiškai buvo išsiųsti visiems penkiolikai Sporto tarybos narių, tame tarpe ir G. Č.; iš šių penkiolikos narių, devyni nariai pritarė Sporto tarybos pirmininko siūlytiems kandidatams. Visi šie nariai buvo įtraukti į 2017 metų sportinės veiklos projektų paraiškų vertinimo komisiją, patvirtintą 2017 m. vasario 6 d. Įsakymu.

10. Komisija skundžiamą 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. TGK-26 priėmė įvertinusi pareiškėjo skunde ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentus, taip pat posėdžio metu išklausiusi šalių ir liudytojų paaiškinimų, bei išnagrinėjusi pateiktus rašytinius įrodymus. Pareiškėjo argumentai dėl Komisijos padarytų procesinių skundų nagrinėjimo taisyklių pažeidimų yra subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nes pareiškėjo netenkina Komisijos priimtas sprendimas, kuriuo Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnį, nurodė, kad sprendimą Komisija priėmė bylą išnagrinėjusi viešame teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, pareiškėjas dalyvavo. Posėdžio metu buvo išklausyti šalių ir liudytojų paaiškinimai, išnagrinėti skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai bei papildomi rašytiniai įrodymai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Administracinių ginčų komisija bylą išnagrinėjo nesilaikydama procesinių skundų nagrinėjimo taisyklių (išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant). Teismas pažymėjo, jog Komisija, priimdama 2017 m. liepos 18 d. sprendimą, turėjo teisę vadovautis ne tik pareiškėjo pateiktais dokumentais ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais, bet taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir liudytojų paaiškinimais.

13. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius šiuo atveju reguliuoja Aprašas, (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugsėjo 29 d.) bei Nuostatai (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d.).

14. Teismas, išanalizavęs Nuostatų 2, 7, 10, 9.2, 23, 24, 25, 26, 29 punktus, Aprašo 10 ir 13 punktus, sutiko su Komisijos 2017 m. liepos 18 d. sprendime padaryta išvada, kad minėtuose teisės aktuose nedetalizuota tvarka, kaip ir kokiu būdu (raštu ar žodžiu) Sporto taryba deleguoja savo atstovus į paraiškų vertinimo komisiją.

15. Komisijos nagrinėtoje byloje Nr. TGK-26 nustatyta, kad Sporto tarybos pirmininkas žodžiu delegavo kandidatus ir pasiūlė į minėtą komisiją įtraukti šiuos narius: V. J., R. J., L. M., tačiau paaiškėjus, kad visus pasiūlytus Sporto tarybos narius sieja ryšiai su paraiškas pateikusiomis organizacijomis, Sporto tarybos pirmininkas į komisiją pakartotinai žodžiu pasiūlė deleguoti narius, kurių nesieja ryšiai su konkurse dalyvavusiais paraiškų teikėjais - V. K., P. M. ir G. Č.. Minėtų komisijos narių kandidatų atranka buvo atlikta vykdant balsavimą elektroniniais laiškais. Elektroniniai laiškai buvo išsiųsti visiems penkiolikai Sporto tarybos narių (taip pat ir pareiškėjui), iš kurių devyni pritarė Sporto tarybos pirmininko siūlytiems kandidatams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas G. Č., V. K. ir P. M. į paraiškų vertinimo komisiją buvo deleguoti, laikantis Apraše ir Nuostatuose nustatytų taisyklių, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtos komisijos sudėties teismas laikė nepagrįstais.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas G. Č. yra vienas iš 15 – os Sporto tarybos narių. Teismas, remdamasis Nuostatų 9.2 punktu, nurodė, kad Sporto taryba, įgyvendindama jai keliamus uždavinius, deleguoja atstovus į darbo grupes ar komisijas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas Sporto tarybos narys, prisiima ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėtų dalyvauti paraiškų vertinimo komisijos veikloje kaip Sporto tarybos atstovas, išskyrus nenorą joje dalyvauti. Aplinkybių ir įrodymų, kad negali būti paraiškų vertinimo komisijos nariu, pareiškėjas Sporto tarybos nariams balsuojant dėl atstovų į paraiškų vertinimo komisiją taip pat nenurodė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nenorėdamas dalyvauti Sporto tarybos veikloje (tame tarpe ir pagal teisės aktų reikalavimus Sporto tarybos sprendimu būti deleguotas dalyvauti paraiškų vertinimo komisijos veikloje), vadovaudamasis Nuostatų 29.3 punktu, turi teisę atsistatydinti iš jos savo noru. Šiuo atveju, pareiškėjas neteikia įrodymų, kad bandė atsistatydinti iš Sporto tarybos narių, kad buvo aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti paskirtas į komisijos sudėtį, ir kad teikė tokius argumentus Sporto tarybos nariams balsuojant dėl narių į paraiškų vertinimo komisiją delegavimo, todėl teismas atmetė argumentus dėl nesutikimo būti paraiškų vertinimo komisijos sudėtyje.

17. Teismas nurodė, kad pripažinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. Įsakymą Nr. ADl-325 teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo naikinti 2017 m. kovo 22 d. Įsakymo Nr. ADl-714 pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu.

18. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. Įsakymo bei 2017 m. kovo 22 d. Įsakymo. Teismas nenustatė Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo byloje Nr. TGK-26 neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo G. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstas.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir Komisijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. TGK-26.

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo susiaurino iškilusį ginčą iki kandidatų į komisijos narius delegavimo būdo teisėtumo, nevertindamas aplinkybės, kad prireikus dėl siejamų ryšių su paraiškas pateikusiomis organizacijomis pakeisti sporto tarybos 2016 m. lapkričio 3 d. posėdyje (sporto tarybos posėdžio protokolas Nr. 18, b. l. 35) bendru pritarimu į paraiškų vertinimo komisiją deleguotus 3 sporto tarybos narius V. J., R. J., L. M., naujų narių (V. K., P. M. ir G. Č.) paskyrimo į paraiškų vertinimo komisiją klausimas nebuvo svarstomas sporto tarybos posėdyje. Be to, nėra sporto tarybos posėdžio nutarimo, priimto Nuostatų nustatyta tvarka, dėl V. K., P. M. ir G. Č. paskyrimo į paraiškų vertinimo komisiją.

21. Sporto tarybos pirmininkui pasiūlius deleguoti V. K., P. M. ir G. Č., nuomonę išreiškė 4 sporto tarybos nariai, o ne 9, kaip nurodė Komisija skundžiamame sprendime bei pirmosios instancijos teismas.

22. Pareiškėjui taip pat neaišku, kokiu būdu vietoj A. Č. komisijoje atsirado V. K.. Nei žodinio, nei kitokio sporto tarybos narių pritarimo V. K. kandidatūrai nebuvo, dėl jos kandidatūros nebuvo balsuota.

23. Nepaisant to, kad Nuostatai nedraudžia sporto tarybos komisijos narių nuomonių apklausą dėl kandidatų į paraiškų vertinimo komisiją atrankos atlikti elektroniniu būdu, tačiau sprendimas dėl kandidatų paskyrimo turėjo būti sprendžiamas sporto tarybos posėdyje ir nutarimas priimamas dalyvaujančių posėdyje sporto tarybos narių balsų dauguma pagal Nuostatų 25-27 punktus.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos miesto sporto taryba prie Klaipėdos miesto tarybos yra visuomeniniais pagrindais įsteigtas patariamojo pobūdžio junginys, atliekantis patariamąją funkciją miesto savivaldybės tarybai priimant sprendimus sporto organizaciniais ir finansiniais klausimais. Sporto tarybos narys atstovauja savo organizaciją ir joks asmuo, t. y. nei sporto tarybos pirmininkas, nei sporto taryba, nei miesto savivaldybės administracijos direktorius be sporto tarybos nario sutikimo negali deleguoti jo į sudarytas ar planuojamas sudaryti komisijas, darbo grupes, taip pat duoti privalomus vykdyti nurodymus.

25. Pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

26. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. TGK-26, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. ADl-325 bei 2017 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. ADl-714 pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas ir ar skundas yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

31. Skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad elektroniniai laiškai buvo išsiųsti visiems penkiolikai Sporto tarybos narių, iš kurių devyni pritarė Sporto tarybos pirmininko siūlytiems kandidatams. Apeliantas teigia, kad nuomonę pareiškė tik 4 nariai, t. y. apeliantas ginčija teismo sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas šios nutarties 30 p. nurodytą teisę nenurodė, kokių įrodymų pagrindu jis padarė išvadą, kad devyni nariai pritarė Sporto tarybos pirmininko siūlytiems kandidatams. Taigi, dėl šios aplinkybės nėra galima konstatuoti, kad teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nėra aišku, kodėl teismas atmeta vienus iš įrodymų – pareiškėjo paaiškinimus.

32. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

33. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų seka, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

34. Pareiškėjas ginčija ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. AD1-325, kuriuo jis buvo paskirtas sportinės veiklos projektų vertinimo komisijos nariu, bet ir 2017 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. AD1-714 dėl biudžeto lėšų paskirstymo, reikalauja, kad paraiškos būtų nagrinėjamos iš naujo, kad finansavimas būtų skirtas tik po naujo paraiškų nagrinėjimo. Dėl pastarųjų reikalavimų nėra aišku, kokias savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus gina pareiškėjas, yra požymių, kad jis gina viešąjį interesą vykdydamas bendrąją administracinę priežiūrą, taigi kyla klausimas ar jis turi tam įstatymo suteiktus įgaliojimus. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino.

35. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija nutaria, jog byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius