f3ccb15f-aa5e-48cd-973c-85f8ab9505e9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1518-577/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10915-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.5; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus centras“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Domus centras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ 38 207,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 9 070,20 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Pastatas). Å alys sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, galiojusiÄ nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., kuria buvo apdrausta ieÅ¡kovės, kaip patalpų valdytojos, civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu Pastato patalpoje trÅ«kus Å¡alto vandens žarnelei buvo aplietos kitos nuomojamos patalpos (salonai) ir sugadintas jose esantis nuomininkų turtas.

Atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Taisyklių II dalies 3.1.31 punktÄ , nustačiusi, kad įvykio patalpoje, tarp praustuvės ir sienos bei maiÅ¡ytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį, praustuvo naudojimosi metu, neÅ¡varumai galėjo tekėti žemyn ir kaupėsi ant santechnikos įrangos detalių ir dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam Å¡arvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trÅ«kimas ir buvo aplietos patalpos; pastatui Å«kio valdymo paslaugas teikęs asmuo - UAB „Mano bÅ«stas“ neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės ir tinkamo įrangos funkcionavimo, aplaidžiai vykdė periodines sumontuotų santechnikos prietaisų apžiÅ«ras ir patikras, todėl jam kyla atsakomybė dėl žalos atlyginimo.

Atlyginusi įvykio metu užlietų patalpų nuomininkų patirtÄ Å¾alÄ (bendra suma – 38 207,32 Eur), ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018) ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Mano bÅ«stas“ buvo atmestas. Po teismo sprendimo atsakovė atsisakė draudimo iÅ¡mokÄ mokėti kitu pagrindu. Atsakovei siekiant iÅ¡vengti draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 38 207,32 Eur draudimo iÅ¡mokos ir 9 070,20 Eur dydžio žalÄ .

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Å¡alys susitarė dėl iÅ¡imties - dėl Taisyklių bendrųjų sÄ lygų nuostatų netaikymo kontrahentų padarytos žalos atveju. Å i speciali sÄ lyga turi virÅ¡enybę Bendrųjų sÄ lygų atžvilgiu.

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 04-11B-132106 Draudėjas (ieÅ¡kovė) buvo informuotas, jog įvykis yra nedraudžiamasis ir draudimo iÅ¡moka nebus mokama. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė negali reikalauti neribotos draudimo apsaugos ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo už įvykį, kurio draudimo rizikos atsakovė (Draudikas) niekada nebuvo prisiėmusi. Mano, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja priteisti UAB „LT Interior“ sumokėtÄ 21 905,81 Eur sumÄ , nors nurodyta nuostolio suma galėtų bÅ«ti laikoma pagrįsta tik jeigu minėta bendrovė bÅ«tų samdžiusi rangovus - juridinius asmenis, remonto darbų atlikimui.

Ä®vykį pripažinus draudžiamuoju, ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti priteista tik 18 282,29 Eur suma (tiesioginės iÅ¡laidos už remontÄ , atliktÄ Å«kio bÅ«du). Atsakovė papildomai nurodė, kad sprendžiant Draudėjo ir jo kontrahentų padarytos žalos atlyginimo klausimus yra taikomi Taisyklėse nustatyti nedraudžiamieji įvykiai, nes Draudimo sutartimi buvo apdrausta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės, o ne jos kontrahentų, civilinė atsakomybė. Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad įvykis yra pripažįstamas nedraudžiamuoju 3.1.24 punkto pagrindu, juolab, kad ieÅ¡kovei apie netinkamas eksploatuoti žarneles buvo žinoma jau 2014 metais, t. y. dar iki Draudimo sutarties sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Domus centras“ iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ 38 207,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 38 207,32 Eur sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2018 m. balandžio 10 d. ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 9 070,20 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 9 070,20 Eur sumos nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 476,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas konstatavo, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčijant sprendimÄ , atsakovė savo teiginių apie tai, jog ieÅ¡kovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar iÅ¡vengti, neįrodė ir nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos atsisakymÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokas, kuriuos teismas pripažintų pagrįstais.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikÅ¡mę turi civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 konstatuotos aplinkybės, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodytoje byloje teismas, atsižvelgdamas į byloje atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ , paneigiančiÄ atsakovės sprendimo argumentus, konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ netinkamai identifikavo trÅ«kusiÄ jÄ lanksčiÄ jÄ Å¾arnelę ir nepagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu; teismas konstatavo, kad lanksčioji Å¡alto vandens žarnelė bÅ«tų trÅ«kusi ir užtaisius praustuvės tvirtinimo prie sienos tarpÄ ir maiÅ¡ytuvo tvirtinimo prie praustuvo tarpÄ , nes jos trÅ«kimÄ lėmė vidiniai, o ne iÅ¡oriniai veiksniai, todėl trykÅ¡tantis vanduo ir kitos buityje naudojamos medžiagos esant minėtam tarpui negalėjo tiesiogiai patekti ant trÅ«kusios lanksčiosios žarnelės. Teismas nenustatė, kad medžiagos ant žarnelės pateko dėl UAB „Mano bÅ«stas“ veiksmų.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir į prejudicinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ , kuriuo nustatyta, jog žarnelė trÅ«ko ne dėl atsakovės žalos byloje nurodytų priežasčių, teismas sprendė, kad atsakovė priėmė neteisingÄ sprendimÄ , atsisakydama mokėti draudimo iÅ¡mokas, ir konstatavo atsakovės pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas ieÅ¡kovės reikalavimus tiek dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, tiek dėl žalos priteisimo laikė pagrįstais ir ieÅ¡kinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui Nr. e2-4251-967/2018 (2019 m. spalio 24 d.) buvo galutinai nustatyta, kad ieÅ¡kovė dar prieÅ¡ sudarydama Draudimo sutartį buvo informuota, jog pastato antro aukÅ¡to lanksčiosios žarnelės yra netinkamos eksploatuoti, nesertifikuotos, nesaugios, todėl keistinos.

Å i aplinkybė sudarė pagrindÄ teismui konstatuoti, kad ieÅ¡kovė dar 2014 metais suprato arba turėjo suprasti, kad žarnelės nėra saugios, o jų nekeisdama prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ . PaaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms ir teismo Å¡ių aplinkybių teisiniams vertinimams, atstovė teismo posėdyje nurodė, jog įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal kitÄ Draudimo sutarties sÄ lygÄ , nurodytÄ Taisyklių 3.1.24. p. 8.2. Teismo pozicija, kad apelianto argumentas nesvarstytinas, kadangi nebuvo nurodytas 2017 m. vasario 12 d. sprendime įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nepagrįsta.

Teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 užfiksuotos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad draudikui teisme neleidžiama atsikirsti argumentu, kuris nebuvo nurodytas sprendime dėl atsisakymo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ , tačiau, apeliantės įsitikinimu, net ir darant prielaidÄ , jog Å¡i pozicija pagrįsta, jos negalima taikyti visais be iÅ¡imties atvejais. 8.3.

Apeliantė atliko visus bÅ«tinus veiksmus bei pasitelkė ekspertus įvykio priežastims ir aplinkybėms nustatyti, ir pagal surinktÄ informacijÄ bei remdamasi ekspertų iÅ¡vadomis, priėmė 2017 m. balandžio 12 d. sprendimÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes žarnelė trÅ«ko dėl ilgalaikio iÅ¡orinio poveikio (nedraudžiamasis pagal Taisyklių II d. 3.1.31 p.). Kadangi informacijos apie netinkamas eksploatuoti žarneles apeliantė objektyviai negalėjo žinoti, Å¡ios aplinkybės neturėjo galimybės įvertinti priimdama sprendimÄ dėl iÅ¡mokos.

Civilinėje teisėje galioja principas, jog iÅ¡ asmens negalima reikalauti to, kas neįmanoma (impossibilium nulla obligatio est). 8.4. Minėtoje kasacinio teismo byloje draudikas objektyviai galėjo nurodyti argumentÄ atsisakymo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ raÅ¡te, tačiau dėl nežinomų priežasčių nenurodė. Å iuo atveju, apeliantė objektyviai negalėjo Taisyklių II d. 3.1.24. p. nurodyti 2017 m. balandžio 12 d. sprendime įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes Å¡ios informacijos neturėjo, todėl Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 nurodytais teisės aiÅ¡kinimais nesivadovautina.

PrieÅ¡ingas teisės aiÅ¡kinimas bÅ«tų nepagrįstai suvaržantis draudiko pareigas tinkamai vykdyti draudimo veiklÄ , nesÄ Å¾iningas bei pažeidžiantis draudiko interesus, ypač tais atvejais, kai draudėjas reikÅ¡mingÄ informacijÄ nuo draudiko nuslepia, o jai paaiÅ¡kėjus draudikui užkertamas kelias persvarstyti priimtus sprendimus ir atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ net ir esant akivaizdžiam nedraudžiamajam įvykiui. 8.5. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apeliantės pozicijÄ dėl įvykio pagal Taisyklių II d. 3.1.24. p. pripažinimo nedraudžiamuoju, todėl Å¡is klausimas spręstinas.

Civilinėje byloje Nr. e2-4251-967/2018, e2A-1411-661/2019 nustatyti faktai laikytini prejudiciniais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. e2-4251-967/2018 konstatavo, kad dar 2014 metais UAB „Mano bÅ«stas“ ieÅ¡kovę informavo, jog jos eksploatuojamos žarnelės yra nesaugios, todėl keistinos, o ieÅ¡kovė neproporcingai ilgai esamai rizikai delsė priimti sprendimÄ keisti vandens žarneles. Kadangi teismas konstatavo, kad visos antrojo aukÅ¡to žarnelės (įskaitant ir ginčo žarnelę) buvo nesaugios, ginčo žarnelė trÅ«ko ne dėl iÅ¡orinio poveikio (pvz., skysčių kaupimosi ant pavirÅ¡iaus), todėl darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent dėl nesaugios žarnelės ir buvo padaryta žala ieÅ¡kovo nuomininkams, todėl įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 3.1.24. p., o patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas. 8.6.

Teismas patenkino reikalavimÄ priteisti 9 070,20 Eur nuostolių, susijusių su iÅ¡laidomis, patirtomis kitoje byloje, atlyginimÄ , tačiau sprendime nenurodė motyvų. Apeliantės teigimu, jei teismas manytų, jog įvykis draudžiamasis, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 9 070,20 Eur nuostolių atlyginimÄ nepagrįstas. IeÅ¡kovė privalo įrodyti visas sÄ lygas, bÅ«tinas civilinei atsakomybei taikyti. Kadangi atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. sprendimÄ nemokėti iÅ¡mokos priėmė, remdamasi eksperto ataskaita, neturėjo informacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės dėl nesaugių žarnelių, todėl, apeliantės manymu, negalima laikyti, jog toks sprendimas yra neteisėtas veiksmas civilinės atsakomybės sÄ lygos prasme.

Apeliantės įsitikinimu, nėra ir jos kaltės. Byloje prieÅ¡ UAB „Mano bÅ«stas“ ieÅ¡kovė aktyviai įrodinėjo, kad žarnelė trÅ«ko dėl ilgalaikio agresyvių skysčių poveikio, rėmėsi tomis pačiomis ekspertizėmis, kuriomis rėmėsi apeliantė, o dabar reikalauja patirtų iÅ¡laidų kitoje byloje kompensavimo. IeÅ¡kovė, laisvai disponuodama teise į teisminę gynybÄ , teises ginti nusprendė pateikdama ieÅ¡kinį ne apeliantei, o UAB „Mano bÅ«stas“, todėl privalo dėl netinkamo atsakovo pasirinkimo prisiimti neigiamas dėl to kilusias turtines pasekmes.

Apeliantė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už tokį ieÅ¡kovės (verslininkės) pasirinkimÄ . IeÅ¡kovė neįrodė ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės kitoje byloje patirtų iÅ¡laidų arba priežastinis ryÅ¡ys pernelyg nutolęs nuo pasekmių. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 9 070,20 Eur atmestinas. 8.7. Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su praÅ¡omos priteisti sumos nepagrįstumu. 21 905,81 Eur suma, kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo įmonei UAB „LT Interior“, galėtų bÅ«ti laikoma pagrįsta tik tuo atveju, jei UAB „LT Interior“ remonto darbams atlikti bÅ«tų samdžiusi rangovus - juridinius asmenis, tačiau byloje tokių duomenų nėra, todėl mano, kad ieÅ¡kovei, įvykio pripažinimo draudžiamuoju atveju, galėtų bÅ«ti priteista tik 18 282,29 Eur (t. y. tiesioginės iÅ¡laidos, už remontÄ , atliekamÄ Å«kio bÅ«du).

Apeliantės teigimu, Å¡iÄ pozicijÄ patvirtina Lietuvos teismų praktika (pavyzdžiui, civilinė byla Nr. 2A-1162-221/2015, iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos teisme). 8.8. IeÅ¡kovės praÅ¡oma draudimo iÅ¡moka paskaičiuota neįvertinus Draudimo sutartyje nustatytos 290 Eur besÄ lyginės iÅ¡skaitos.

9. IeÅ¡kovė UAB „Domus centras“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, draudikui draudžiama remtis kitais pagrindais, kurie nebuvo nurodyti sprendime atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . 9.2. Apeliaciniame skunde nurodytas naujas atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindas (kuriuo atsakovė negali remtis), t. y. kad žarnelės yra nesaugios, nepatikimos, nėra patvirtintas jokiais civilinėje byloje esančiais įrodymais.

Jokiu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad lanksčiųjų žarnelių negalima naudoti ir/ar kad jos yra nesaugios. 9.3. Aplinkybė, jog UAB „Mano bÅ«stas“ siÅ«lė ieÅ¡kovei optimizacinį sprendimÄ keisti visas objekte esančias lanksčiÄ sias žarneles į UAB „Mano bÅ«stas“ nuomone patikimesnius vamzdelius, apeliantei buvo žinoma 2017 m. gavus procesinius dokumentus Vilniaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018. Apeliantė ne tik nepakeitė Sprendimo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neatliko jokio papildomo ir/ar naujo tyrimo, bet civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 palaikė sprendime atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Å ios faktinės aplinkybės, pasak ieÅ¡kovės, rodo, kad tai, kad UAB „Mano bÅ«stas“ siÅ«lė ieÅ¡kovei keisti visas objekte esančias žarneles, neturėjo jokios reikÅ¡mės atsakovės sprendimo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priėmimui. 9.4. Sprendimu pagrįstai priteista visa ieÅ¡kovės reikalauta 38 207,32 Eur draudimo iÅ¡moka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nesirėmė tuo, kad draudimo iÅ¡moka mažintina besÄ lyginės iÅ¡skaitos suma. 9.5. Sprendimu pagrįstai priteistas žalos (t. y. civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų) atlyginimas. Pareiga tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, atsakovei nustatyta Draudimo įstatymo 98 straipsnyje. Atsakovei buvo sudarytos visos sÄ lygos atlikti įvykio tyrimÄ tinkamai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 konstatuota, kad žarnelė trÅ«ko ne dėl Sprendime atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nurodytų priežasčių. 9.6. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 nėra padaręs iÅ¡vados, kad žarnelės nėra saugios, kenksmingos, jų negalima naudoti. Å iame sprendime teismas atkreipė dėmesį, jog visuotinai žinoma, kad lanksčioji žarnelė vandens tiekimui naudojama labai plačiai (sprendimo 106 p.). 9.7.

IeÅ¡kovė pateikė visÄ atsakovės praÅ¡omÄ informacijÄ . Informacijos (apie UAB „Mano bÅ«stas“ rekomendacijas keisti žarneles į patikimesnius vamzdelius) iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovė neprašė. Atsakovė SprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindė konkrečia tyrimo metu nustatyta priežastimi, todėl žinojimas apie UAB „Mano bÅ«stas“ siÅ«lymÄ keisti žarneles į vamzdelius, niekaip nepakeistų tyrimo iÅ¡vadų. 9.8. Taisyklių II dalies 3.1.24 punktas taikytinas tik konkretiems atvejams, kai draudėjas, vykdydamas veiklÄ , tiekdamas ar gamindamas produktus ir/ar teikdamas paslaugas, padaro žalÄ , žinodamas ar turėdamas žinoti apie veiksmų, produktų, paslaugų trÅ«kumus, žalingÄ ar kenksmingÄ poveikį, nepakankamÄ kokybę, saugumÄ ar kitas aplinkybes, dėl kurių atsirado žala.

Tai, kad UAB „Mano bÅ«stas“ rekomendavo keisti žarneles į patikimesnius vamzdelius, o ieÅ¡kovė nurodė keisti tik tas žarneles, kurių bÅ«klė yra netinkama, žarnelių kenksmingumo, nesaugumo niekaip nepatvirtina. Teismas civilinėje byloje Nr. e2- 4251-976/2018 nesprendė žarnelių tinkamumo, patikimumo ir saugumo klausimų. Taisykles aiÅ¡kinant sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į tai, kad Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, Taisyklių II dalies 3.1.24 p. nėra individuali sÄ lyga, minėtos sÄ vokos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad civilinėje apyvartoje esantys, konkrečiai paskirčiai pritaikyti ir plačiai naudojami produktai bÅ«tų laikomi su trÅ«kumais, žalingais, kenksmingais, nepakankamos kokybės ir saugumo. 9.9.

IeÅ¡kovė su kai kuriais nukentėjusiais nuomininkais sudarė susitarimus dėl mažesnės žalos sumos, nei buvo patvirtinusi atsakovė savo tyrimo metu, atlyginimo ir Å¡ios sumos yra ženkliai didesnės nei besÄ lyginė iÅ¡skaita. 9.10. Pareiga tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, atsakovei nustatyta Draudimo įstatymo 98 straipsnyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad atsakovės įvykio tyrimas buvo atliktas aplaidžiai.

Nesant atsakovės aplaidumo atliekant tyrimÄ , nebÅ«tų nepagrįsto Sprendimo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o ieÅ¡kovė nebÅ«tų kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu UAB „Mano bÅ«stas“ ir nebÅ«tų patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų.

10. Trečiasis asmuo UADBB „Aon Baltic“ atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , kaip nepagrįstÄ , palikti galioti 2020 m. balandžio 6 d. teismo sprendimÄ . Nurodė, kad palaiko ieÅ¡kovės pozicijÄ . Nustatyta, jog žarnelė trÅ«ko ne dėl atsakovės žalos byloje nurodytų priežasčių, todėl, atsakovė priėmė neteisingÄ sprendimÄ atsisakydama mokėti draudimo iÅ¡mokas. IeÅ¡kovės reikalavimai tiek dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, tiek dėl žalos priteisimo, buvo pagrįsti.

Teismo sprendimas teisingas; ginčas visiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtas, dėl to apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. IeÅ¡kovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomus įrodymus - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį UAB „Mano bÅ«stas“ ir atsakovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Pasak ieÅ¡kovės, apeliaciniame skunde apeliantė nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir kuriomis nesirėmė apeliantė nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme: apie UAB „Mano bÅ«stas“ siÅ«lymÄ keisti nepatikimas žarneles į patikimesnius vamzdelius atsakovui tapo žinoma 2019-10-24.

Pasak ieÅ¡kovės, papildomi įrodymai patvirtina, kad atsakovei apie UAB „Mano bÅ«stas“ siÅ«lymÄ keisti žarneles į, jos nuomone, patikimesnius vamzdelius, buvo žinoma 2017 metais, ir žinodama Å¡ias aplinkybes atsakovė palaikė savo pozicijÄ , nurodytÄ sprendime atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teigia, kad teikiamų naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik po sprendimo priėmimo, susipažinus su apeliaciniu skundu.

13. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima į bylÄ nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovės pateikiami dokumentai susiję su apeliacinio skundo ir atsikirtimų į atsakovo apeliacinį skundÄ aplinkybėmis, tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, praÅ¡ymÄ dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo tenkintina. Dėl apeliacinio skundo esmės 15. Byloje nustatyta, kad Å¡alys sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ieÅ¡kovės, kaip patalpų valdytojos, civilinė atsakomybė (Draudimo liudijimas GJELT Nr. 2177355, Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034).

Draudimo objektas - draudėjo (ieÅ¡kovės) turtiniai interesai, susiję su jos civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalÄ , kilusiÄ dėl ieÅ¡kovės valdomo pastato ir teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu - 2017 m. vasario 12 d., vienoje iÅ¡ ieÅ¡kovės objekte esančių WC patalpų buvo pastebėta trÅ«kusi Å¡alto vandens žarnelė, dėl ko buvo aplietos Pastate nuomojamos patalpos ir sugadintas jose esantis nuomininkų turtas. Ä®vykį tyrusi atsakovė (žalos byla Nr.2017/019375) trÅ«kusiÄ Å¾arnelę perdavė iÅ¡tirti specialistams ir nustačiusi, kad įvykis įvyko dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam Å¡arvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trÅ«kimas ir buvo aplietos patalpos, 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu žalos byloje, minėtÄ Ä¯vykį pripažino nedraudžiamuoju, vadovaudamasi Taisyklių II dalies 3.1.31 punktu.

Atsakovė nurodė, kad patalpoms Å«kio valdymo paslaugas teikusi UAB „Mano bÅ«stas“, neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės ir įrangos funkcionavimo, aplaidžiai vykdė periodines sumontuotų santechnikos prietaisų apžiÅ«ras ir patikras, todėl jai tenka atsakomybė dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė, kaip patalpų savininkė, atlygino nuomininkų dėl įvykio patirtÄ Å¾alÄ â€“ 38 207,32 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Mano bÅ«stas“ civilinės atsakomybės (joje ADB „Gjensidige“ trečiasis asmuo), padarė iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu žarnelė trÅ«ko „staiga ir netikėtai“, todėl teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Mano bÅ«stas“.

Nurodytas teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019 buvo paliktas nepakeistas. Iki minėtos bylos išnagrinėjimo ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019.

16. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos bei nuostolių atlyginimo patenkino visiÅ¡kai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindžia netinkamu teisės normų aiÅ¡kinimu; teigia, kad Å¡ioje byloje nesivadovautina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016, ir, atsižvelgiant į tai, jog apie žarnelių nesaugumÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma dar 2014 metais, į teismo konstatuotÄ aplinkybę, kad visos žarnelės buvo nesaugios, ginčo žarnelė trÅ«ko ne dėl iÅ¡orinio poveikio, įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 3.1.24 punktÄ ; teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su praÅ¡omos priteisti sumos dydžiu. Taip pat apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria priteistas 9 070,20 Eur nuostolių atlyginimas, nes 1) teismas nenurodė motyvų, kodėl Å¡i suma priteistina;

2) apeliantė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už ieÅ¡kovės pasirinkimÄ savo teises ginti atitinkamu bÅ«du; be to, ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų ir ieÅ¡kovės kitoje byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl ginčo nagrinėjimo ribų (įvykio pripažinimo ne/draudžiamuoju) 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 ir 8 dalis <...> draudikas privalo iÅ¡tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o jÄ sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti iÅ¡samų ir motyvuotÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis.

Å ios nuostatos užkerta keliÄ draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vienu pagrindu, draudėjui Å¡io atsisakymo pagrįstumÄ užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudėjas, informuotas apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymÄ teisme, atitinkamai suformuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Jau minėta, kad teisė keisti Å¡iuos ieÅ¡kinio elementus suteikiama tik ieÅ¡kovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes.

18. Apeliantė, teigdama, kad kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje ir Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės skiriasi, nurodo, jog kasacinio teismo byloje draudikas objektyviai galėjo nurodyti argumentÄ atsisakymo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ raÅ¡te, tačiau dėl nežinomų priežasčių nenurodė, o Å¡ioje byloje atsakovė informacijÄ , kad žarnelės netinkamos eksploatuoti, sužinojo jau po to, kai priėmė sprendimÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudžiamuoju.

19. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių apeliantės argumentų, atkreipia dėmesį, kad atsakovė neatsižvelgė į kasacinio teismo padarytų iÅ¡vadų priežastis (argumentus). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad draudėjas, ginčydamas draudiko atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ teisme, atitinkamai suformuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyta, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliantė priėmė sprendimÄ nemokėti iÅ¡mokos Taisyklių II dalies 3.1.24 punkto pagrindu (skundo 21-22 punktai), tačiau duomenų apie priimtÄ naujÄ sprendimÄ nepateikė. Prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtame priede (2019 m. lapkričio 27 d. el. laiÅ¡ke) atsakovės atstovė tik informavo apie pozicijÄ , susijusiÄ su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. nurodė, kad atnaujinus bylÄ , atsakovė vadovausis BCA taisyklių II dalies 3.1.24 punktu, kad įvykis nedraudžiamasis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės atsiliepime esančiam pastebėjimui, kad tokios pozicijos pareiškimas nėra apeliantės sprendimas Draudimo įstatymo prasme.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad aplinkybę, jog žarnelės netinkamos eksploatuoti apeliantė sužinojo tik teismui galutinai iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e2-4251-967/2018. Visų pirma, apeliantės nurodomoje civilinėje byloje nebuvo konstatuota, kad žarnelės nėra tinkamos eksploatuoti (teismo sprendime, be kita ko, pažymėta, jog visuotinai žinoma, kad lanksčioji žarnelė vandens tiekimui naudojama labai plačiai, todėl nesant tai paneigiančių įrodymų, iÅ¡ esmės nėra pagrindo kvestionuoti jos medžiagiÅ¡kumo tinkamumo ir spręsti, jog Å¡i buvo pagaminta iÅ¡ netinkamos gumos; kita vertus, teismas, vertindamas ir cituodamas UAB „Mano bÅ«stas“ dokumentus (kaip įrodymus), sprendė bÅ«tent dėl minėtos bendrovės atsakomybės).

Be to, atsakovė aplinkybę apie ieÅ¡kovės informavimÄ dėl netinkamų eksploatuoti žarnelių, nepagrįstai sieja su minėtos civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimu. Akivaizdu, kad įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, į bylÄ buvo pateikti iki jos iÅ¡nagrinėjimo, tačiau apeliantė savo pozicijÄ dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindo pakeitė tik sužinojusi ginčo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ . Kaip minėta, bet kuriuo atveju, reikÅ¡minga tai, kad apeliantė savo sprendimo nepakeitė.

Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginÄÄ nagrinėjo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose, t. y. nevertindamas atsakovės pozicijos, kuri nesusijusi su ieÅ¡kiniu ginčijamu apeliantės sprendimu. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio 21. Apeliantė nesutinka su priteistos draudimo iÅ¡mokos dydžiu (dėl 21 905,81 Eur sumos, sumokėtos UAB „LT Interior“); teigia, kad ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti priteista tik 18 282,29 Eur, t. y. tiesioginės iÅ¡laidos už remontÄ , atliekamÄ Å«kio bÅ«du.

Pasak atsakovės, byloje nėra duomenų, kad UAB „LT Interior“ remonto darbams atlikti būtų samdžiusi rangovus, juridinius asmenis.

22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė įrodymus (ADB „Gjensidige“ žalų skyriaus vyresniojo eksperto R. P. 2017 m. vasario 22 d. el. laiÅ¡kÄ , lokalines sÄ matas), iÅ¡ kurių matyti, jog pati atsakovė, tuo atveju, jei įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, sutiko su komerciniu pasiÅ«lymu dėl 21 905,81 Eur sumos (be PVM) už grindų atstatymo darbus (pasirenkant jos nurodytÄ partnerį). IeÅ¡kovė UAB „Domus centras“ su UAB „LT Interior“ 2017 m. gegužės 10 d. sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kurio 1 punkte numatyta, kad nuomininko apskaičiuotas žalos dydis patvirtintas dokumentais, pateiktais bÅ«tent ADB „Gjensidige“.

Vadovaudamasi Å¡iuo susitarimu 2017 m. gegužės 11 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 21 905,81 Eur sumÄ . Pažymėtina ir tai, kad pagal kitÄ to paties asmens parengtÄ sÄ matÄ (darbus atliekant naktį), grindų atstatymo vertė – 27 560,24 Eur (be PVM), tačiau ieÅ¡kovės nuomininkas sutiko su mažesniu nuostolių atlyginimu.

24. Apeliantė teiginį, jog 21 905,81 Eur nuostolio suma galėtų būti laikoma pagrįsta tik tuo atveju, jei UAB „LT Interior“ remonto darbams atlikti būtų samdžiusi rangovus – juridinius asmenis, grindžia Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1162-221/2015.

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamo ginčo ir apeliantės cituojamos nutarties ratio decidendi (liet. argumentai (reikalavimai), kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa. Apeliantės cituojamoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo tarp dviejų fizinių asmenų, o Å¡iuo atveju žalÄ patyrė juridinis asmuo. Apeliantė objektyviais duomenimis nepagrindė galimybės juridiniam asmeniui iÅ¡vengti nurodytų netiesioginių iÅ¡laidų, apeliaciniame skunde jų net nedetalizavo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, nėra pagrindo mažinti priteistos draudimo iÅ¡mokos dalies (susijusios su ieÅ¡kovės įmonei UAB „LT Interior“ sumokėta 21 905,81 Eur suma) iki apeliantės nurodyto dydžio, t. y. iki 18 282,29 Eur.

27. Apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Gjensidige“ taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma draudimo iÅ¡moka paskaičiuota neįvertinus draudimo sutartyje nustatytos 290 Eur besÄ lyginės iÅ¡skaitos. Teigia, kad Å¡ia suma turi bÅ«ti mažinama draudimo iÅ¡moka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti Å¡iam argumentui.

28. Pagal Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 1.19 punktÄ besÄ lyginė iÅ¡skaita – tai suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Å alys susitarė veiklos civilinei atsakomybei taikyti 290 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas GJELT Nr. 2177355), tačiau ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti visÄ atlygintos žalos sumÄ (38 207,32 Eur), jos nesumažinusi sutartyje numatytos besÄ lyginės iÅ¡skaitos dydžiu. Kadangi teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, Å¡ios aplinkybės neįvertino, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas sumažinti priteistos draudimo iÅ¡mokos sumÄ 290 Eur dydžiu.

29. IeÅ¡kovė atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovė bylos pirmosios instancijos teisme ir baigiamųjų kalbų metu nesirėmė aplinkybe, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡skaičiuotina besÄ lyginė iÅ¡skaita, tačiau Å¡i aplinkybė, įvertinus tai, kad atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nesudaro pagrindo nevertinti įrodymų, kuriais grindžiamas ieÅ¡kovės reikalavimas, o bÅ«tent Draudimo liudijimo, kuriame aiÅ¡kiai nustatyta besÄ lyginė iÅ¡skaita ir jos dydis. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta aplinkybė, jog ji su kai kuriais nukentėjusiais nuomininkais sudarė susitarimus dėl mažesnės žalos sumos, nei buvo patvirtinusi atsakovė tyrimo metu ir Å¡ios sumos ženkliai didesnės nei besÄ lyginė iÅ¡skaita, neturi teisinės reikÅ¡mės.

30. Apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 38 207,32 Eur draudimo iÅ¡moka, sumažinant Å¡iÄ sumÄ iki 37 917,32 Eur, ir atitinkamai patikslinant teismo sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Dėl reikalavimo priteisti 9 070,20 Eur nuostolių 31. IeÅ¡kovė patikslinusi ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ 9 070,20 Eur bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Šį reikalavimÄ grindė tuo, jog dėl atsakovės priimto Sprendimo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį UAB „Mano bÅ«stas“, tačiau įsiteisėjusiu sprendimu Sprendimo iÅ¡vada buvo paneigta. Pasak ieÅ¡kovės, dėl nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo ji patyrė žalÄ - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019 iÅ¡ jos buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino visiÅ¡kai. Atsakovė, nesutikdama su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, teigia, kad teismas sprendime nenurodė motyvų; be to, nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies pritaria Å¡iems apeliacinio skundo argumentams.

32. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020).

33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir į prejudicinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ , kuriuo nustatyta, jog žarnelė trÅ«ko ne dėl atsakovės žalos byloje nurodytų priežasčių, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė priėmė neteisingÄ sprendimÄ , atsisakydama mokėti draudimo iÅ¡mokas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimus dėl draudimo iÅ¡mokos bei žalos priteisimo tenkino. Taigi, nors teisėjų kolegija sutinka, kad tokie motyvai nėra iÅ¡samÅ«s, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jų visiÅ¡kai nėra.

Pažymėtina, kad apeliantė, nors ir teigdama, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl Å¡i suma priteistina, nepraÅ¡o Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡spręsti teismo sprendimo dalies, kuria priteista 9 070,20 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , negrÄ Å¾indamas bylos dalies pirmosios instancijos teismui.

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žala suprantama kaip tokios iÅ¡laidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebÅ«tų patyręs, jeigu skolininkas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io sampratÄ , nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

35. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė teigia, kad nuostolius ji patyrė dėl nepagrįsto ir neteisėto atsakovės Sprendimo, t. y. reikalavimÄ grindžia vien sprendimo priėmimo, kurio iÅ¡vadas paneigė teismas, faktu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiesioginė ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų priežastis – bÅ«tent ieÅ¡kovės reikalavimų pareiÅ¡kimas atsakovei UAB „Mano bÅ«stas“ ir UAB „City Service Engineering“.

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

37. Nagrinėjamoje situacijoje, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, reikÅ¡minga tai, kad jos priimtas sprendimas neįpareigojo ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atitinkamam subjektui. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, jį ginčydama, galėjo iÅ¡ karto reikalauti priteisti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė, laisvai disponuodama teise į teisminę gynybÄ (CPK 13 straipsnis), pati suformulavo reikalavimus ir pasirinko subjektÄ , kurį nurodė atsakovu, taip pat įrodinėjimo priemones. IeÅ¡kovės pasirinkimas, savaime nereiÅ¡kia egzistuojančio priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir ieÅ¡kovės kitoje byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. pasekmės pernelyg nutolusios nuo atsakovės veiksmo (priimto sprendimo).

38. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovės atsakomybei dėl ieÅ¡kovės patirtų 9 070,20 Eur iÅ¡laidų (nuostolių) kilti, todėl Å¡i atsakovės apeliacinio skundo dalis tenkinama, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 9 070,20 Eur nuostolių bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, naikintina, ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl Å¡ių reikalavimų atmestinas (CPK 178 straipsnis).

39. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimÄ pakeisti, t. y. sumažinti priteistÄ 38 207,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ iki 37 917,32 Eur, atitinkamai patikslinti teismo sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 9 070,20 Eur žalos, 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 9 070,20 Eur sumos nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti.

40. CPK 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

41. IÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ , t. y. atsižvelgiant į patenkintų/atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį (patenkinta 80,20 proc. reikalavimų), ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (3 476,94 Eur) mažintina iki 2 788,51 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 934 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ , atsakovei (apeliantei) iÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti priteista 184,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 980,10 Eur, todėl atsižvelgus į patenkintų/atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, jai iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteista 786,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atlikus Å¡alių mokėtinų sumų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 601,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Domus centras“, į. k. 126074425, iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 37 917,32 Eur (trisdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus septyniolika eurų 32 ct) draudimo iÅ¡mokÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 37 917,32 Eur sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 788,51 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 51 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kovei UAB „Domus centras“ 601,11 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus vienÄ eurÄ 11 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė