f3cc76bf-6822-4dd1-b5ef-fa32eb093cd4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Adm                                                                                                                                                             Adm.byla Nr. A2.6.-13684-271/2014Proceso Nr. 4-68-3-13253-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.,45.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS Vilnius, 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovei advokatei A.Aganauskienei, nukentėjusiajam J. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ A. V., a.k(duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė :

A. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigÅ«nas R. G. 2014-10-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.10P-20826122-14 už tai, kad jis 2014-10-10 apie 17.40 val. Vilniuje, Oginskio g. 1, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius.

Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 126, 219.4 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.         A. V. pripažino protokole nurodytas faktines aplinkybes dėl eismo įvykio aplinkybių ir paaiškino teismui, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes Benz v/n (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Oginskio gatvę, Vilniuje, kur buvo vykdoma namo renovacija.

Tačiau apie tai, kad jis manevro metu pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, sužinojo tik iÅ¡ policijos praneÅ¡imo. Automobilių kontakto nepajuto, garso negirdėjo. Ant vairuojamo automobilio Mercedes Benz tomis dienomis jokių apgadinimų nematė. Kai jį iÅ¡kvietė į komisariatÄ , policijos pareigÅ«nai nuodugniai apžiÅ«rėjo automobilį ir pastebėjo, kad vienoje vietoje automobilio gale yra truputis mėlynų dažų.

Tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos po sukelto įvykio jis neturėjo, nes nesuvokė, kad buvo pats įvykis. Niekas jam įvykio vietoje nerodė jokių ženklų, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu, nestabdė jo. Automobilis apdraustas, alkoholinių gėrimų jis nevartoja, automobilio dokumentai tvarkingi. Apgailestauja dėl eismo įvykio, tačiau tikrai tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo, iÅ¡vengti atsakomybės nesiekė - tÄ vakarÄ nesuvokė, kad buvo eismo įvykio dalyvis.Nukentėjusysis J.

Ž. teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ apie 17 val. pastatė automobilį VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) Oginskio gatvėje, Vilniuje. Grįžęs po 15 minučių rado apgadintÄ automobilį - buvo įbrėžti užpakalinis sparnas, durys, žibintas. Taip pat rado liudytojo lapelį su eismo įvykį padariusio automobilio numeriu, bebÅ«nant prie automobilio išėjo ir pats liudytojas, kuris pats matė eismo įvykį ir jam perdavė minėto automobilio nuotraukÄ . Nukentėjusysis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.Liudytojas A.

P. raÅ¡tu informavo teismÄ , kad 2014-11-26 iÅ¡vyksta į užsienį. Nurodo, kad matė eismo įvykį, kaip automobilis MB atsitrenkė į VW Passat, nesustojo ir nuvažiavo. Perėjo gatvę, norėjo iÅ¡važiuojančiam automobilio MB vairuotojui paaiÅ¡kinti, kad jis automobiliu atsitrenkė į kitÄ automobilį, tačiau padaryti to nespėjo. Sankryža triukÅ¡minga, todėl jis nėra įsitikinęs, kad vairuotojas girdėjo jo pastabÄ .Automobiliui VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinti užpakalinis deÅ¡inės pusės durys, sparnas ir žibintas (b.l.6).

Ä®rodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačio A. V. paaiÅ¡kinimu teisme, nukentėjusiojo J. Ž. parodymais, liudytojo A. P. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, policijos pareigÅ«no D. K. tarnybiniu praneÅ¡imu, automobilių apžiÅ«ros rezultatais - įrodyta, kad A. V. vairuodamas automobilį Mercedes Benz, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir apgadino stovintį kitÄ automobilį, kuris priklauso nukentėjusiajam J. Ž.. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Taip pat A.

V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (219.4 p.), t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes A. V. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta, kad buvo pažeistas KET 219.4 p.).

Nuvažiavimas neatlikus Å¡ių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. V. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).              Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

             IÅ¡analizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad A. V. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvus jo dalyviu. Teismas atsižvelgia į tai, kad jis vairavo krovininį automobilį, kurio masė ir gabaritai skiriasi nuo stovinčio lengvojo automobilio. Taip pat atsižvelgia ir į automobilio VW Passat apgadinimų pobÅ«dį, kurie nėra labai dideli ir liudija, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti įbrėžimai.

Ant automobilio Mercedes Benz liko tik kitos transporto priemonės dažai, nėra jokių įbrėžimų, įlenkimų, kas matyti iÅ¡ automobilių apžiÅ«ros ir nuotraukų (b.l.15). Kaip paaiÅ¡kino raÅ¡tu liudytojas A. P., jis nėra įsitikinęs, kad automobilio MB vairuotojas matė jį ir girdėjo jo siÅ«lymÄ sustoti, apsižiÅ«rėti. A. V. vairavimo stažas 34 metai, per visÄ vairavimo praktikÄ Å¡iurkščių KET reikalavimų pažeidimų jis niekada nevykdė. Jo valdomas automobilis apdraustas.IÅ¡vardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

V. tyčia nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčiÄ , t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitÄ transporto priemonę ir tyčia, tikslu iÅ¡vengti galimos atsakomybės iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, ko A. V. veikoje nenustatyta. Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Lengvina A. V. atsakomybę tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (eismo įvykio). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ numatyta bauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str.,  teisėjas n u t a r ė :

A. V., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 120 Lt (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties litų), kas atitinka 35 eurus, bauda.Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., A. V. veikoje nesant Å¡io pažeidimo sudėties, nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400.

Ä®mokos kodas 6030. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Pavel Borkovski            Â