f3c56ea3-e599-49b2-8fc4-d60fbd199ff3 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-132-440/2014                                         Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00083-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 21; 30.3; 42; 42.8;43;44;99;99.5;114;114.4;114.9.2; 114.11; 121.14; 121.21; (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G.

K. ir T. K. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-152-744/2013 pagal ieÅ¡kovų T. K. ir G. K. ieÅ¡kinį atsakovui J. B. dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, ir n u s t a t ė :                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai T. K. ir G. K. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. B. 5000,00 Lt vandens gręžinio įrengimo iÅ¡laidų atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007 metais Å¡eimos interesais T. K. ir atsakovas J. B. sudarė 2007 m. liepos 30 d. sutartį dėl bendro artezinio vandens gręžinio įrengimo. Sutarties sudarymo metu gręžinys realiai jau buvo įrengtas J. B. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o sutartimi Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovas padengs pusę gręžinio įrengimo iÅ¡laidų ir nuo to momento atsakovas leis ieÅ¡kovams neribotÄ laikÄ naudotis gręžinio teikiamu vandeniu. Å ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas T.

K. padavė 5000,00 Lt, o atsakovas, gavęs pinigus, leido jam į jo įrengtÄ gręžinį įleisti jo įsigytÄ giluminį siurblį SQ2-55. 2011 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovas, nuėjęs į atsakovo namų valdÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl pas jį iÅ¡ artezinio Å¡ulinio nebėga vanduo, rado nukirptus siurblio elektros laidus. Atsakovas jam paaiÅ¡kino, kad jis sÄ moningai nukirpo laidÄ ir neleis jam naudotis vandeniu, kol vyks bylinėjimasis dėl naudojimosi vandeniu. IeÅ¡kovui bandant užfiksuoti nukirptus laidus, atsakovas jam trenkė metaliniu strypu per rankÄ .

Å ios aplinkybės yra užfiksuotos Pakruojo rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje privataus kaltinimo byloje, kuri buvo užbaigta sudarius taikos sutartį, kurioje nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl jo iÅ¡laidų, įrengiant bendrÄ artezinį gręžinį. Nuo to incidento ieÅ¡kovai nebegali naudotis bendrai įrengtu arteziniu gręžiniu ir iÅ¡ jo gaunamu vandeniu. Atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovų piniginėmis lėšomis gręžinio įrengimo iÅ¡laidoms padengti, tačiau neteisėtai nutraukė vandens tiekimÄ ieÅ¡kovams, negrÄ Å¾indamas jiems pinigų, panaudotų gręžinio iÅ¡laidoms padengti, todėl atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė.

Sumokėdamas pinigus neįrašė sutartyje, kad padavė 5000,00 Lt nes nepagalvojo. Pasirašęs sutartį manė, kad tampa gręžinio bendrasavininku.Atsakovas J. B. su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jokių pinigų už artezinio gręžinio įrengimÄ ieÅ¡kovai jam nemokėjo. 1994 metų birželio mėnesį, jis įsirengė artezinį vandens gręžinį, kad aprÅ«pintų Å¡eimÄ geriamu vandeniu, tuo metu K. nepažinojo, jie kaimynystėje atsikėlė gyventi vėliau.

Gręžinio gylis yra 43 metrai ir gręžinys jam kainavo 4000,00 Lt. 2007 metų vasarÄ T. K. paprašė jo, kad jis leistų naudotis jam priklausančiu gręžiniu. Kadangi santykiai su kaimynais buvo draugiÅ¡ki 2007 m. liepos 30 d. jis ir T. K. sudarė sutartį, pagal kuriÄ jis įsipareigojo savo namų valdoje esančiu arteziniu gręžiniu leisti neribotÄ laikÄ naudotis T. K., o gręžinio remonto iÅ¡laidas dengti lygiomis dalimis. Nuo to laiko ieÅ¡kovai naudojosi vandeniu iÅ¡ jo artezinio gręžinio.

PasiraÅ¡ant sutartį jokios kalbos apie pinigų davimÄ nebuvo, jis jokių pinigų neprašė ir jų iÅ¡ ieÅ¡kovų negavo, Å¡i aplinkybė neužfiksuota ir sutartyje. Buvo sutarta tik dėl gręžinio remonto iÅ¡laidų, kurių iki Å¡iol nebuvo. RaÅ¡te įrašė žodžius „bendrai įrengtas gręžinys“ todėl, kad atsakovo siurblį įmontavo kartu, reikėjo nuimti „kepurę“, atsukti dangtį, iÅ¡pjauti angÄ vamzdžiui įrengti. Abu dirbo pusę dienos. IÅ¡imant siurblį iÅ¡ gręžinio, jokių pretenzijų ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė. 2011 metais pradėjo nesugyventi ir pyktis su ieÅ¡kovais dėl žemės sklypo ribų ir statinių.

Ieškovas pradėjo rašinėti nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, todėl jis 2011 m. gruodžio mėnesį atjungė vandenį. Vandens siurblį ieškovai patys išsimontavo ir pasiėmė dalyvaujant policijos pareigūnui.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų T. K. ir G. K. po 500,00 Lt iš kiekvieno atsakovui J.

B. jo turėtų iÅ¡laidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų T. K. ir G. K. po 27,55 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ Ä¯rodinėjo pačių paaiÅ¡kinimais, liudytojų L. I. ir V. R. parodymais, bei pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (2007 m. liepos 30 d. sutartimi, 2012 m. balandžio 11 d. sutartimi, Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. PK-117-744/2012 m., iÅ¡nagrinėtos privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, dokumentais ir straipsniu internete apie artezinio gręžinio įrengimo kainas).

Atsakovas J. B. nepripažino ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, kad jis paėmė 5000,00 Lt iÅ¡ atsakovo T. K. už leidimÄ naudotis arteziniu gręžiniu, šį savo atsikirtimÄ grįsdamas savo paties paaiÅ¡kinimu ir liudytojos S. B. parodymais. Teismo vertinimu nei 2007 m. liepos 30 d. sutartyje, kuria atsakovas J. B. leido ieÅ¡kovui T. K. naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, nei 2012 m. balandžio 11 d. sutartyje, kuria buvo įformintas giluminio siurblio SQ2-55 grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovams, nėra net užuominos apie perduodamus (perduotus) pinigus.

Teismo įsitikimu, kiekvienas apdairus žmogus, bÅ«damas rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas, pasiraÅ¡ydamas sutartį dėl naudojimosi arteziniu gręžiniu ir už tai duodamas ieÅ¡kinyje nurodytÄ pinigų sumÄ , tai bÅ«tų įrašęs į sutartį arba į kitÄ dokumentÄ , tuo labiau, kad įstatymas fizinių asmenų sandoriams, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tÅ«kstančiai litų, numato privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ir nors Å¡iuo atveju sandorio suma sudarymo metu nevirÅ¡ijo Å¡ios sumos, ir todėl raÅ¡ytinė sandorio forma nebuvo privaloma, teismas vertino, kad apdairus žmogus tokį sandorį bÅ«tų įforminęs raÅ¡tu. Teismas spręsdamas įrodymų patikimumo klausimÄ atsižvelgė, kad ieÅ¡kovai G. bei T. K. ir atsakovas J. B. nuo 2011 metų gruodžio mėnesio tarpusavyje nesutaria. Kadangi liudytoja L. I. yra ieÅ¡kovo T. K. motina, o liudytoja S. B. yra atsakovo J. B. žmona, tai yra abi Å¡ios liudytojos yra vienaip ar kitaip suinteresuotos bylos baigtimi, nesant galimybės kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo ir paÅ¡alinti tarp jų esančius prieÅ¡taravimus, teismas Å¡iais liudytojų parodymais nesivadovauja ir juos atmeta, kaip nepatikimus.

Liudytojos V. R. parodymai taip pat negali bÅ«ti pripažinti patikimais, nesant galimybės kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti Å¡ios liudytojos parodymų patikimumo. Kadangi ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų apie pinigų perdavimÄ atsakovui nepatvirtina jokie kiti leistini ir patikimi įrodymai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas T. K. neįrodė, kad pasiraÅ¡ydamas 2007 m. liepos 30 d. sutartį, atsakovui perdavė 5000,00 Lt. Tai, kad 2007 m. liepos 30 d. sutartyje yra įraÅ¡yti žodžiai „bendrai įrengtu gręžiniu“, neįrodo, kad ieÅ¡kovas T.

K., pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį, perdavė atsakovui J. B. pinigus (tuo labiau Å¡ių pinigų sumos), kadangi ieÅ¡kovai nepaneigė atsakovo J. B. paaiÅ¡kinimų ir liudytojos S. B. parodymų, kad Å¡iais žodžiais buvo norima pasakyti, kad ieÅ¡kovų giluminio siurblio įleidimo į atsakovo artezinį gręžinį darbus atliko ieÅ¡kovas T. K. ir atsakovas J. B. kartu. Atmestinas ir ieÅ¡kovų teiginys, kad jie, sudarydami 2007 m. liepos 30 d. sutartį, buvo įsitikinę, kad tampa atsakovo žemės sklype esančio artezinio gręžinio bendrasavininkais, kadangi Å¡i aplinkybė niekuo nepagrįsta – sutartyje nėra net užuominos apie gręžinio pardavimÄ , kalbama tik apie leidimÄ naudotis Å¡iuo įrenginiu.

Kadangi 2007 m. liepos 30 d. sutartyje nėra jokių duomenų apie jos atlygintinumÄ , ji traktuotina kaip daikto (įrenginio) panaudos sutartis (LR CK 6.629 straipsnis).                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai G. K. ir T. K. praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų T. K. ir G. K. ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas ne tik neįsigilino į ieÅ¡kovo, atsakovo pateiktų argumentų turinį, bet ir visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai vertino praktiÅ¡kai visus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus kaip atmestinus ir jais nesivadovavo teismo sprendime. Be to, atsakovo pateikti argumentai prieÅ¡ingai buvo vertinami tendencingai (akivaizdžiai ieÅ¡kovo nenaudai), o teismas visiÅ¡kai nesiekė atskleisti tikrosios bylos esmės ir spręsti jÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai. Teismas nepagrįstai atmetė visus ieÅ¡kovo teiktus įrodymus.

Nors nurodė, kad atmeta ir atsakovo liudytojos ( atsakovo žmonos-S. B. ) parodymus, vėliau jais sprendime remiasi. Teismas neteisėtai atėmė galimybę iš ieškovo įrodinėti, taip šiurkščiai ir akivaizdžiai buvo pažeisti LR CPK esminiai principai, rungimosi (12 straipsnis), dispozityvumo ( 13 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (17 straipsnis), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo ( 21 straipsnis) principai.

2. Teismo iÅ¡vada, kad, nesant galimybės kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo ir paÅ¡alinti tarp jų esančius prieÅ¡taravimus, teismas Å¡iais liudytojų L. I. ir S. B. parodymais nesivadovauja ir juos atmeta, kaip nepatikimus, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ieÅ¡kovas kvietė liudyti ir kitÄ liudytojÄ - V. R., kuri nėra jokiais ryÅ¡iais susijusi su ieÅ¡kovais, ir kurios parodymai patvirtino liudytojos L. I. parodymus ir ieÅ¡kovo T. K. paaiÅ¡kinimus.

Teismas nurodo, kad „liudytojos V. R. parodymai taip pat negali bÅ«ti pripažinti patikimais, kadangi ji kaip pati pripažino teismo posėdžio metu, pyksta ant J. B., kadangi jis iÅ¡metė jos sÅ«nų iÅ¡ darbo, be to, jai yra grasinęs, todėl darytina iÅ¡vada, kad ir Å¡i liudytoja gali bÅ«ti suinteresuota tuo, kad sprendimas bÅ«tų priimtas atsakovo J. B. nenaudai“ Teismas greičiausiai sÄ moningai nutyli ypač svarbiÄ aplinkybę, kad liudytoja yra ne ieÅ¡kovo, o atsakovo giminė - jos sÅ«nus yra vedęs atsakovo - J.

B. seserį, todėl galima daryti ir prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro teismas, t.y. kad Å¡i liudytoja yra suinteresuota veikti bÅ«tent atsakovo - J. B. naudai, nes Å¡is yra jos giminė. Tai, kad liudytojai duoda priesaikÄ sakyti tik tiesÄ , teismas neturėjo teisės atmesti liudytojų parodymų, o turėjo juos vertinti visumoje su kitais įrodymais. 3. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, tai pripažįsta visos proceso Å¡alys, kad sutartį rengė atsakovo J. B. žmona - liudytoja S. B., todėl yra visiÅ¡kai suprantama, kad ji, kaip sutarties teksto rengėja, turėjo galimybę bei interesÄ fakto, kad T.

K. perduoda 5000,00 Lt, į sutartį neįtraukti. T. K., nebÅ«damas teisės specialistas tiesiog pasitikėjo atsakovo geranoriÅ¡kumu ir planavo baigti forminti pinigų perdavimo faktÄ notaro biure. Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau - atsakovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, visaip vengė vykti pas notarÄ . Tai byloje patvirtino ir ieÅ¡kovas ir liudytoja L. I.. Kitas raÅ¡ytinis įrodymas, pateiktas į bylÄ ieÅ¡kovo, yra internetiniame tinklapyje iÅ¡spausdintas straipsnis, patvirtinantis ieÅ¡kovo teiginius kaip ieÅ¡kovas ir atsakovas paskaičiavo 5000,00 Lt sumÄ kuriÄ T.

K. turėjo sumokėti atsakovui (ir realiai sumokėjo). Šios aplinkybės teismas visiškai nevertino ir dėl jos net nepasisakė teismo priimtame sprendime.

4. Teismas priimdamas sprendimÄ buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas neteisėtai atmetęs visus IeÅ¡kovo pateiktus įrodymus (praktiÅ¡kai net atsisakęs juos vertinti ir pasisakyti dėl jų) neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra neįrodytas. Tiesiog iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo neteisėtai ir nepagrįstai atimta teisė įrodinėti savo ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo pateikta faktų visuma yra gausi ir pakankama pripažinti įrodytu faktÄ , kad ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 5000,00 Lt sumÄ , kaip pusę gręžinio įrengimo iÅ¡laidų siekdamas gauti teisę bendrai naudoti vandens gręžinį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J. B. praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliantų argumentai dėl teismo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Apeliantai neatsižvelgia į pateiktų įrodymų turinį, jų reikÅ¡mingumÄ ir įrodomÄ jÄ vertę. Pažymi, kad teismo procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esmę iÅ¡reiÅ¡kia kiekvienos Å¡alies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 straipsnis).

Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė nekinta ir tais atvejais, kai abi Å¡alys remiasi ta pačia aplinkybe, ir viena Å¡alis įrodinėja ginčijamų aplinkybių buvimÄ , kita Å¡alis - jų nebuvimÄ . Tokiu bÅ«du, ne atsakovas turėjo įrodinėti pinigų perdavimo faktÄ , o ieÅ¡kovas turėjo tai pagrįsti įrodymais. IÅ¡ ieÅ¡kovų teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų turinio matyti, kad įrodymuose nėra užfiksuota jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad T.

K. perdavė J. B. 5000,00 Lt, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismas negalėjo Å¡ių įrodymų vertinti ieÅ¡kovų naudai. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl L. I. ir V. R. parodymų vertinimo nurodė, kad apeliantas pateikia neteisingÄ informacijÄ , teigdamas, kad V. R. patvirtino L. I. ir T. K. parodymus. V. R. nematė ir negalėjo patvirtinti pinigų perdavimo fakto. Ji tik nurodė, kad iÅ¡ jos T. K. pasiskolino 2000,00 Lt, tačiau nenurodė ir negalėjo nurodyti, kur jis tuos pasiskolintus pinigus panaudojo.

Atsižvelgiant į tai mano, kad teismas tinkamai įvertino S. B. ir L. I. duotus parodymus ir juos atmetė, kaip nepatikimus. Dėl apeliantų nurodytų aplinkybių dėl raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovas nurodė, kad iÅ¡ 2007 m. liepos 30 d. sutarties turinio matyti, kad Å¡ia sutartimi „<...>J. B. įsipareigoja jo namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) esančiu, bendrai įsirengtu arteziniu gręžiniu neribotÄ laikÄ leisti naudotis T. K., adresu (duomenys neskelbtini) <„.>“, todėl sutartį reikėtų pavadinti:

Sutartis dėl leidimo naudotis arteziniu gręžiniu. Sutartyje paminėti žodžiai patvirtina tai, kad jo ir T. K. bendrais veiksmais ir sÄ naudomis buvo atliekamas prisijungimas prie jo daug anksčiau įrengto artezinio gręžinio. Apelianto teiginiai, dėl gręžinio kainos nepagrįsti jokiais įrodymais ir loginiais paskaičiavimais. Interneto tinklapyje iÅ¡spausdintame straipsnyje ieÅ¡kovas pažymi pačiÄ didžiausiÄ gręžinio kainÄ 200,00 Lt už vienÄ metrÄ . Nesuprantama, kodėl T. K., sužinojęs, kad gręžinio gylis yra 48 metrai, nepasidomėjo ir nesužinojo iÅ¡ atsakovo, kad už gręžinį atsakovas mokėjo 4000,00 Lt, o pusė gręžinio kainos yra 2000,00 Lt.

Visuose teismui pateiktuose dokumentuose nėra jokios užuominos apie tai, kad atsakovas ir apeliantas tarėsi dėl pinigų mokėjimo ir kad pinigus T. K. sumokėjo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieÅ¡kovų reikalavimai priteisti patirtas iÅ¡laidas, teisėtumo ir pagrįstumo. 2014 m. balandžio 8 d. Pakruojo apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-181-284/2014 m. priėmė sprendimÄ atkurti prarastÄ Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-152-744/2013m., iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovų T.

K. ir G. K. ieÅ¡kinį atsakovui J. B. dėl patirtų iÅ¡laidų (žalos) atlyginimo. Atkurtos bylos duomenimis 2007-07-30 tarp ieÅ¡kovo T. K. ir atsakovo J. B. pasiraÅ¡yta sutartis, kurioje nurodoma, kad J. B. įsipareigoja jo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančiu bendrai įrengtu gręžiniu neribotÄ laikÄ leisti naudotis T. K., o gręžinio remonto iÅ¡laidas Å¡alys įsipareigojo dengti lygiomis dalimis. Duomenų apie sumokėtus (mokėtinus) pinigus sutartyje nėra (77 b.l.).

IÅ¡ 2012-04-11 ieÅ¡kovės G. K. ir atsakovo J. B. pasiraÅ¡ytos sutarties turinio matyti, kad ja J. B. leidžia iÅ¡ jo namų valdoje esančio artezinio gręžinio iÅ¡siimti T. ir G. K. priklausantį giluminį siurblį SQ2-55. Sutarties Å¡alys pretenzijų dėl giluminio siurblio išėmimo neturi (78 b.l.). Byloje pateiktas straipsnis iÅ¡ interneto City24 puslapio „ Å ulinys, vandentiekis ar gręžinys ? „ nurodoma data 2009-11-10. IÅ¡ straipsnio turinio matyti, kad straipsnio paskelbimo dienÄ Â artezinio Å¡ulinio įrengimo kaina buvo apie 100-130 Lt už gręžinio metrÄ .

Anksčiau ( nenurodoma kada ) gręžinio kaina svyravo tarp 170-200 Lt už metrÄ (130-133 b.l.). Pateikti duomenys apie privataus kaltinimo tvarka baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ Pakruojo rajono apylinkės teisme. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. PK-117-744/2012 dokumentų matyti, kad 2012 m. kovo 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas T. K., skundas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuriame jis nurodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. apie 15 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), J. B. sodybos kieme, J.

B. trenkė vienÄ kartÄ metaliniu strypu jam per deÅ¡inę rankÄ , tuo nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ . Skunde nurodoma, kad dėl kilusio ginčo, nepagrįsto ir neteisėto J. B. veiksmų nukerpant elektros laidus nuo jam priklausančio vandens siurblio, jis bei jo Å¡eima negalėjo naudotis vandeniu dėl to patyrė didelių nepatogumų. Prašė priteisti iÅ¡ J. B. 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi procesas dėl nukentėjusiojo T.

K. skundo privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuriuo jis prašė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nubausti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamÄ asmenį J. B., buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Ta pačia nutartimi buvo patvirtinta nukentėjusiojo ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens sudaryta sutartis dėl susitaikymo pasekmių, kurioje Å¡alys numatė žalos atlygimo tvarkÄ . IÅ¡ pateikto susitarimo matyti, kad susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo iÅ¡laidų, kad iÅ¡sprendžiamas 2011 m. gruodžio 29 d. konfliktas, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų mokėję pinigus atsakovui už artezinio gręžinio įrengimÄ , nėra duomenų, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tų buvęs keliamas klausimas ir dėl galimai patirtų nuostolių dėl gręžinio įrengimo ar naudojimosi (37-129 b.l.).

Bylos duomenimis, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovas sutiko leisti padengti pusę įrenginio sumos, leido įsidėti į gręžinį savo siurblį, kuris kainavo apie 10000,00 Lt, atsivesti iki namo vamzdį. Jis išsikasęs griovį, atvedė iki namo vamzdį. Ieškovas nurodė, kad dokumentų kiek atsakovui kainavo gręžinys nematė, patikėjo, kad gręžinys yra 48 metrų, pasiaiškino Vilniuje kokia galėtų būti kaina ir sutarė su atsakovu, kad bendra kaina gręžinio yra 10000,00 Lt, o jam, ieškovui reikėtų sumokėti pusę kainos.

Atsakovui sumokėjo 5000,00 Lt. Suvokė, kad tampa bendrasavininkiais gręžinio, nors jis jau buvo iÅ¡kastas. Norėjo važiuoti pas notarÄ ir įteisinti, bet atsakovas pasakė, kad neturi laiko, vėliau, kad toks įteisinimas nereikalingas. Jis pasitikėjo atsakovu (b.l. 36). IeÅ¡kovų atstovas nurodė, kad Å¡alys susitarė, kad praktiÅ¡kai pasidalina gręžinio įrengimo iÅ¡laidas. Kadangi atsižvelgiant į tai, kad gręžinys buvo įrengtas iki ieÅ¡kovui atsikeliant gyventi į tÄ vietÄ , suprantama, kad bendrumas įsirengiant reiÅ¡kia ne dalyvavimÄ betarpiÅ¡kai prisidedant fiziniu darbu, ar tiekiant įrengimus, o tiesiog dengiant ½ gręžinio įrengimo iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas suprato, kad pasirašęs sutartį ir sumokėjęs pinigus tampa gręžinio bendrasavininkiu. IeÅ¡kovas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip gręžinio pirkėjas (b.l.38). Atsakovas nurodė, kad leido prisijungti prie jo įrengto gręžinio. Gręžinį buvo įsirengęs 1994 m. birželio mėnesį, gylis 43 metrai ir tai jam kainavo 4000,00 Lt. Gręžinys įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nebuvo jokios kalbos apie pinigus ir apie notarÄ . Mano, kad ieÅ¡kovai tuo metu pinigų neturėjo, dėjosi langus, tvarkėsi.

Dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant susitarimÄ K. paprašė duoti vandens, iÅ¡kasė griovį, jis nusipirko siurblį, vamzdžius abu kartu pajungė, laidus atvedė ir ieÅ¡kovas pradėjo naudotis. Kas pageidavo raÅ¡tiÅ¡kai įforminti leisti naudotis vandeniu neprisimena, gal ieÅ¡kovas. Jo, atsakovo žmona tekstÄ atspausdino ir jie abu pasirašė. Gręžinį įsirengęs yra seniai, dokumentų nerado, kreipėsi į firmÄ , kuri įrenginėjo bet dokumentų negavo ( b.l. 39,40). Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tendencingai, akivaizdžiai ieÅ¡kovo nenaudai, nesiekė atskleisti tikrosios bylos esmės ir spręsti jÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai.

Teismas nepagrįstai atmetė visus ieÅ¡kovo teiktus įrodymus, atėmė galimybę iÅ¡ ieÅ¡kovo įrodinėti, taip Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai buvo pažeisti LR CPK esminiai principai, rungimosi principas, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principai. Teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje.

Civilinių teisių gynimo bÅ«dai - tai materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui iÅ¡vengti. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus:

įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. Toks teisės į teisinę gynybÄ Ä¯gyvendinimas atitinka dispozityviÅ¡kumo, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (LR CPK 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (LR CPK 49). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros.

Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylÄ ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus.

Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytinÄ teisės normÄ ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalykÄ , esant pagrįstam Å¡alių praÅ¡ymui, iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir praÅ¡o juos iÅ¡reikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sÄ sajumÄ ), įrodymų leistinumÄ , prireikus patikslinti Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (LR CPK 179 straipsnio 1 dalis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose.

Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai savo nuožiÅ«ra teikė teismui jų nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nenurodė, kad dėl objektyvių aplinkybių kokių tai įrodymų pateikti negali, neprašė teismo jų iÅ¡reikalauti, nenurodė, kad teismas kokių tai praÅ¡ymų netenkino, ribojo ieÅ¡kovų galimybę teikti įrodymus, ar naudotis kitomis LR CPK numatytomis teisėmis.

Apeliantai nurodė, kad teismas nurodydamas, kad negalėdamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti konkrečių liudytojų parodymų patikimumo, paÅ¡alinti tarp jų esančius prieÅ¡taravimus, teismas liudytojų parodymais nesivadovauja ir juos atmeta, kaip nepatikimus, yra nepagrįsta ir neteisėta, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei į tai, kad liudytojai duoda priesaikÄ sakyti tik tiesÄ , todėl teismas neturėjo teisės atmesti liudytojų parodymų, o turėjo juos vertinti visumoje su kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgus į bylos medžiagÄ , teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, konkrečias byloje nustatytas aplinkybes bei teismo motyvus, su Å¡iais argumentais, kad teismas nevertino liudytojų paaiÅ¡kinimų ir nepagrįstai juos atmetė, ar jais nesivadovavo, nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, raÅ¡ytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus LR CPK nustatytas iÅ¡imtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz. 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (LR CPK 64-71 straipsniai).

Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (LR CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (LR CPK 66, 68 straipsniai).

Tačiau visais atvejais teisėjas gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagristai abejoti byla nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagristoms abejonėms dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (LR CPK 65, 66, 71 straipsniai). Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagristos konkrečiais įrodymais.

Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagristumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apeliantų nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantai nepateikė įrodymų, kitų argumentų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi.

Pažymėtina, kad apeliantų argumentai, kad teismas įrodymus vertino tendencingai, akivaizdžiai ieÅ¡kovo nenaudai, nesiekė atskleisti tikrosios bylos esmės ir spręsti jÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat pažymėtina, kad apeliantai jokių abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, nei žodžiu, nei raÅ¡tu nereiÅ¡kė pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apelianto abejonės dėl bylÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, iÅ¡ esmės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu byloje.

Teismas atsižvelgęs į apeliantų argumentus, bylos medžiagÄ , teismo priimtus procesinius sprendimus, sprendžia, kad apeliantai nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti pirmosios instancijos teismo teisėjo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl daroma iÅ¡vada, kad abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu nėra pagrindo, o apeliantų argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliantų argumentai, kad teismas atėmė galimybę iÅ¡ ieÅ¡kovo įrodinėti, nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, nepagrįstai juos atmetė, kad Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidė LR CPK esminius rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus, visiÅ¡kai nepagrįsti.Apeliantai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartį rengė atsakovo J.

B. žmona - liudytoja S. B., todėl yra visiÅ¡kai suprantama, kad ji, kaip sutarties teksto rengėja, turėjo galimybę bei interesÄ fakto, kad T. K. perduoda 5000,00 Lt į sutartį neįtraukti. O T. K., nebÅ«damas teisės specialistas tiesiog pasitikėjo atsakovo geranoriÅ¡kumu ir planavo baigti forminti pinigų perdavimo faktÄ notaro biure. Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau - atsakovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, visaip vengė vykti pas notarÄ . Tai byloje patvirtino ir ieÅ¡kovas ir liudytoja L. I.. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad įrodymuose nėra užfiksuota jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad T.

K. perdavė J. B. 5000,00 Lt, todėl teismas negalėjo Å¡ių įrodymų vertinti ieÅ¡kovų naudai. Dėl L. I. ir V. R. parodymų vertinimo nurodė, kad apeliantas pateikia neteisingÄ informacijÄ , teigdamas, kad V. R. patvirtino L. I. ir T. K. parodymus. V. R. nematė ir negalėjo patvirtinti pinigų perdavimo fakto. Ji tik nurodė, kad iÅ¡ jos T. K. pasiskolino 2000,00 Lt, tačiau nenurodė ir negalėjo nurodyti, kur jis tuos pasiskolintus pinigus panaudojo. Bylos duomenimis, teismo posėdžio metu liudytoja V.

R. paaiškino aplinkybes dėl 2000,00 Lt paskolinimo, kad skolino K., pinigus padavė atėjusiai K., o ji sakė, kad B. prašo už vandenį 5000,00 Lt, minėjo, kad jie turi 3000,00 Lt, kad dabar bus visi 5000,00 Lt, kuriuos paduos B. Raštu susitarimo nesurašė, nes pasitikėjo. Nematė kaip B. K. mokėjo pinigus. ( 143 b.l.). Liudytoja L. I. paaiškino, kad sūnus K. sakė, kad kaimynas siūlo įsirengti gręžinį, kad buvo kalba apie 5000,00 Lt. Matė, kad pasirašė sutartį, kad perdavė pinigus.

Suprato, kad nuo to momento sÅ«nus tampa gręžinio bendrasavininku ( 142 b.l.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas įrodymų patikimumo klausimÄ atsižvelgė, kad ieÅ¡kovai G. bei T. K. ir atsakovas J. B. nuo 2011 metų gruodžio mėnesio tarpusavyje nesutaria. Liudytoja L. I. yra ieÅ¡kovo T. K. motina, o liudytoja S. B. yra atsakovo J. B. žmona, vertino, kad abi Å¡ios liudytojos yra vienaip ar kitaip suinteresuotos bylos baigtimi, todėl nusprendė, kad nesant galimybės kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo ir paÅ¡alinti tarp jų esančius prieÅ¡taravimus, teismas Å¡iais liudytojų parodymais nesivadovauja ir juos atmeta, kaip nepatikimus.

Liudytojos V. R. parodymai taip pat negali bÅ«ti pripažinti patikimais, nesant galimybės kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti Å¡ios liudytojos parodymų patikimumo. Kadangi ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų apie pinigų perdavimÄ atsakovui nepatvirtina jokie kiti leistini ir patikimi įrodymai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Apeliantai nurodo, kad į bylÄ pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, internetiniame tinklapyje iÅ¡spausdintas straipsnis, kuris patvirtina ieÅ¡kovo teiginius kaip ieÅ¡kovas ir atsakovas paskaičiavo 5000,00 Lt sumÄ , kuriÄ T.

K. turėjo sumokėti atsakovui (ir realiai sumokėjo). Nurodo, kad Å¡ios aplinkybės teismas visiÅ¡kai nevertino. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gręžinį buvo įsirengęs 1994 m. birželio mėnesį, gylis 43 metrai ir tai jam kainavo 4000,00 Lt. Gręžinys įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Gręžinį įsirengęs yra seniai, dokumentų nerado, kreipėsi į firmÄ , kuri įrenginėjo bet dokumentų negavo ( b.l. 39,40). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu internetiniame tinklapyje iÅ¡spausdintas straipsnis niekaip nepatvirtina, kad atsakovas gręžinį įsirengė už konkrečiÄ sumÄ , apeliantų nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad straipsnio turinys įrodo atsakovo gręžinio įsirengimo kainÄ .

Bylos duomenimis ieÅ¡kovai nurodė, kad sumokėjus 5000,00 Lt, ieÅ¡kovai suvokė, kad tampa bendrasavininkiais gręžinio nors jis jau buvo iÅ¡kastas. Norėjo važiuoti pas notarÄ ir įteisinti bet atsakovas pasakė, kad neturi laiko, vėliau, kad toks įteisinimas nereikalingas. Jis pasitikėjo atsakovu ( b.l. 36). IeÅ¡kovų atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad gręžinys buvo įrengtas iki ieÅ¡kovui atsikeliant gyventi į tÄ vietÄ , bendrumas įsirengiant reiÅ¡kia ne dalyvavimÄ betarpiÅ¡kai prisidedant fiziniu darbu, ar tiekiant įrengimus, o tiesiog dengiant ½ gręžinio įrengimo iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip gręžinio pirkėjas ( b.l.38). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nei 2007 m. liepos 30 d. sutartyje, kuria atsakovas J. B. leido ieÅ¡kovui T. K. naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, nei 2012 m. balandžio 11 d. sutartyje, kuria buvo įformintas giluminio siurblio SQ2-55 grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovams, nėra net užuominos apie perduodamus (perduotus) pinigus. Pirmosios instancijos pažymėjo, kad kiekvienas apdairus žmogus, bÅ«damas rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas, pasiraÅ¡ydamas sutartį dėl naudojimosi arteziniu gręžiniu ir už tai duodamas ieÅ¡kinyje nurodytÄ pinigų sumÄ , tai bÅ«tų įrašęs į sutartį arba į kitÄ dokumentÄ , tuo labiau, kad įstatymas fizinių asmenų sandoriams, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tÅ«kstančiai litų, numato privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymėjo, kad nors Å¡iuo atveju sandorio suma sudarymo metu nevirÅ¡ijo Å¡ios sumos, ir todėl raÅ¡ytinė sandorio forma nebuvo privaloma, teismo vertinimu apdairus žmogus tokį sandorį bÅ«tų įforminęs raÅ¡tu. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis. Apeliantai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartį rengė S. B., todėl ji, kaip sutarties teksto rengėja, turėjo galimybę bei interesÄ fakto, kad T.

K. perduoda 5000,00 Lt į sutartį neįtraukti. O T. K., nebÅ«damas teisės specialistas tiesiog pasitikėjo atsakovo geranoriÅ¡kumu ir planavo baigti forminti pinigų perdavimo faktÄ notaro biure. Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau - atsakovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, visaip vengė vykti pas notarÄ . Apeliantas, nurodydamas galimai sÄ moningÄ Å¡ios sÄ lygos apie pinigų gavimÄ nenurodymÄ nepateikė jokių įtikinamų, leistinų įrodymų. Be to sutartis nebuvo didelės apimties, nėra duomenų kad sutarties Å¡alims suraÅ¡ant susitarimÄ kilo kokių tai neaiÅ¡kumų. Teismo vertinimu, vėliau tarp Å¡alių kilus konfliktams, kiekviena Å¡alis savaip vertina sudarytÄ susitarimÄ , tačiau jokių duomenų susitarime nėra dėl pinigų perdavimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pagrįstai atmetė konstatavęs, kad ieÅ¡kovas T.

K. neįrodė, kad pasiraÅ¡ydamas 2007 m. liepos 30 d. sutartį, atsakovui perdavė 5000,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės sudaryti notarinės sutarties, ar įforminti pinigų perdavimÄ raÅ¡tu. Taip pat nėra jokio pagrindo vertinti, kaip nurodoma, kad ieÅ¡kovas neturėjo pasirinkimo laisvės ir buvo priverstas sutikti su tokiomis atsakovo sÄ lygomis, tokiu tekstu, kuris buvo nurodytas sutartyje. IeÅ¡kovas nurodydamas, kad jis pasitikėjo, nes atsakovas žadėjo sekančiÄ dienÄ nuvykti pas notarÄ ir įforminti pinigų perdavimo - paėmimo faktÄ byloje jokiais įrodymais nepagrįstas.

Taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadoms, kad atsakovas naudojosi galimybe paimti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, pasidengti gręžinio iÅ¡laidas ieÅ¡kovo sÄ skaita, kad suklaidino K. ir kita. Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis tik nori susigražinti savo patirtas iÅ¡laidas dėl sumokėtų 5000,00 Lt, nereikalauja papildomų iÅ¡laidų susijusių su nepatogumais, kuriuos patyrė dėl vandens tiekimo. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad jie su atsakovu tapo gręžinio bendrasavininkiais, pirkėjais. Byloje pateikti duomenys iÅ¡ privataus kaltinimo tvarka nagrinėtos baudžiamosios bylos, kurioje yra duomenys apie tai, kad teisme buvo gautas T.

K., skundas, kuriame jis nurodė dėl 2011 m. gruodžio 29 d. kilusio konflikto, reiÅ¡kė praÅ¡ymus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vėliau Å¡alys susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo iÅ¡laidų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų mokėję pinigus atsakovui už artezinio gręžinio įrengimÄ , nėra duomenų, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tų buvęs keliamas klausimas ir dėl galimai patirtų nuostolių dėl gręžinio įrengimo ar naudojimosi (37-129 b.l.).

Kaip minėta civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (LR CPK 178 straipsnis). Ne kartÄ kasacinio teismo yra pabrėžta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino pateiktus įrodymus, kad priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kad pažeidė atsakovų teisėtus interesus bei teises. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismePirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys atmestinas, sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų G. K. ir T. K. lygiomis dalimis priteistinos atsakovui J.

B. jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1000,00 Lt (22, 65-66 b.l.) advokato ir advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nurodė, kad atsakovo turėtos iÅ¡laidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra realios, pagrįstos sutartimi, mokėjimo dokumentais, atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatas. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodė, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų negalima vertinti, kad konkrečias iÅ¡laidas atsakovas patyrė Å¡ioje byloje, nes tai nėra aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodoma pateiktuose dokumentuose.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad apeliantų argumentai nepagrįsti, apeliantai neteisingai nurodo, kad jį Å iaulių 2-oji advokatų kontora atstovauja kitose bylose. Advokatų kontora jį atstovauja vienintelėje, Å¡ioje byloje, kitų susitarimų su Å¡ia advokatų kontora nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į byloje pateiktus dokumentus, vertino, kad duomenys patvirtina, kad atsakovas patyrė iÅ¡laidas, ir, kad pateikti dokumentai patvirtina turėtas iÅ¡laidas.

Priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 ir 8.18 punktuose nustatytų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio dydžių (už atsiliepimo parengimÄ rekomenduojamas priteisti dydis yra 3000,00 Lt).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo praÅ¡ymas priteisti už advokato atstovavimÄ negali bÅ«ti laikomas kaip neatitinkantis LR CPK 98 straipsnio nuostatų, nes suma nėra didelė, nevirÅ¡ija rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio, todėl apeliantų argumentai dėl nepagrįsto bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus duomenis, sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovas teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau byloje duomenų apie patirtas atstovavimo iÅ¡laidas nepateikta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Pakruojo apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.

Teisėja                                                                                                        Vilija Valantienė                                                                                                                                 Â