f3c2f1e7-dcae-44c0-bd47-5b6392ccc80d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L. Pauliukėnas                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-840-557/2013Teisėjas A. Bazilius                                                    Teisminio proceso Nr. 1-85-2-00045-2012-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                   1.1.7.; 1.1.8.; 1.2.14.5.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;

                                                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 14 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus ir Remigijaus PreikÅ¡aičio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,gynėjui Rimvydui Kairiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo V. Å . sulaikymo momento. Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus V. Å . paskirti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , o nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nuosprendžiu priteista iÅ¡ nuteistojo V. Å . nukentėjusiajam S. K. 7500 Lt.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:V. Å . nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 22 d., tikslus laikas nenustatytas, Rukų k. StoniÅ¡kių sen. Pagėgių sav. apgaulės bÅ«du sudarė sutartį su nukentėjusiuoju S. K. dėl stogo dangos keitimo darbų atlikimo ir avansu iÅ¡ S. K. paėmė 7500 Lt, tačiau jokių darbų neatliko, pinigų negrÄ Å¾ino, taip apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo 7500 Lt sumÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Å . praÅ¡o nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir jį pagal BK 182 str. 1 d. iÅ¡teisinti, arba skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laiko tris mažamečius vaikus, Å¡iuo metu yra įsigijęs verslo liudijimÄ ir stogo remonto darbais užsiima legaliai.

Nurodo, jog iÅ¡ tikrųjų jis užsiima įvairiais statybų darbais, pagrinde susijusiais su stogo remonto darbais ir į laikraÅ¡tį „Pamarys“ įdėjo tokio pobÅ«džio skelbimÄ . 2012 m. gegužės mėn., netrukus po skelbimo laikraÅ¡tyje iÅ¡spausdinimo, jam paskambino S. K. ir pasiteiravo, ar tikrai atlieka skelbime nurodytus darbus. Jis patvirtino ir atvyko pas jį į Pagėgių sav. Rukų k., ten apžiÅ«rėjo remontuojamÄ objektÄ , iÅ¡simatavo stogÄ ir sutarė, kad jo remontas kainuos 13 000 Lt, o medžiagoms pirkti, kitiems pasiruoÅ¡imo darbams paėmė pusę aptartos sumos - 7500 Lt.

S. K. su tokiomis sÄ lygomis sutiko. Tačiau, praėjus dviem savaitėms po to, S. K. netikėtai pareiÅ¡kė, kad atsisako jo paslaugų ir pareikalavo grÄ Å¾inti 7500 Lt. Kadangi jis tuo metu turėjo dar kelis remontuojamus objektus, paimtus pinigus buvo investavęs į juos, tačiau jie tuoj turėjo grįžti, bÅ«tų galėjęs samdytis darbininkus ir visas jėgas mesti į S. K. stogo remontÄ . Tačiau S. K. pareiÅ¡kė, kad turi pažįstamÄ prokurorÄ ir iÅ¡kels jam bylÄ , jeigu tuoj po jo reikalavimo negrÄ Å¾ins pinigų.

Uždarosios akcinės bendrovės ar individualios įmonės įkÅ«ręs nebuvo, ruošėsi įsigyti verslo liudijimÄ , tačiau nespėjo, nes jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad teismas nuosprendyje prieÅ¡tarauja pats sau, minėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , atskiriant nusikaltimÄ nuo rangos santykių, jo veikÄ traktuoja kaip nusikaltimÄ , nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-24/2010, Nr. 2K-106/2013 konstatuojama, kad jeigu subjektui dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių nepavyko atlikti darbus sutartu laiku, tai tokius santykius reguliuoja Civilinio kodekso normos.

Tokiu atveju nukentėjusioji pusė turi teisę prisiteisti žalÄ pagal civilinius įstatymus, tačiau subjektų veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties. Jo atvejis bÅ«tent toks ir buvo. BK 182 str. 1 d. dispozicijoje nurodoma, kad sukčiavimas yra, jeigu kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinÄ teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Jokios apgaulės jo veiksmuose nebuvo, nes veikė visiÅ¡kai atvirai. Jis savo vardu įdėjo skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį „Pamarys“, nurodė savo telefono numerį, savo vardu pasirašė su S. K. sutartį dėl darbų atlikimo.

Akivaizdu, kad jeigu bÅ«tų siekęs nusikalstamų tikslų - užvaldyti S. K. pinigus sukčiaudamas, skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį bÅ«tų įdėjęs bet kokio iÅ¡galvoto asmens vardu, nusipirkęs vienkartinę telefono kortelę ir paėmęs pinigus to neegzistuojančio žmogaus vardu bei pasislėpęs. Tuo tarpu jis viskÄ darė savo vardu, niekur nesislapstė, tik laiku nespėjo surinkti žmonių darbams, o S. K. staiga pareikalavus grÄ Å¾inti jo sumokėtus pinigus, iÅ¡ karto padaryti to neturėjo galimybės. Neneigia likęs skolingas S. K., tačiau Å¡is ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas civiline tvarka, o ne baudžiamÄ ja.

S. K. norint užsitikrinti prievolę grÄ Å¾inti pinigus net nereikėjo kreiptis į teismÄ ieÅ¡kininės teisenos tvarka, bÅ«tų užtekę kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, ir jis nebÅ«tų reiÅ¡kęs prieÅ¡taravimų. TÄ parodo ir tai, kad jau pradėjo jam skolÄ grÄ Å¾inti dalimis. Kadangi savo veiklos nebuvo įregistravęs, jo veiklÄ galėjo tirti Valstybinė darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija ir taikyti administracines nuobaudas, tačiau jokiu bÅ«du ne teismas baudžiamojoje byloje.

Aplinkybė, kad buvo ne kartÄ teistas, Å¡iuo atveju negali turėti jokios reikÅ¡mės, teismas turėjo tinkamai įvertinti, kad tarp jo ir S. K. buvo susiklostę civiliniai santykiai, todėl pagal BK 182 str. 1 d. jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Be to, teismas nepriėmė iÅ¡ jo dokumentų apie jo Å¡eimÄ , pareiÅ¡kęs, kad teisia ne Å¡eimÄ , o jį. Mano, jog Å¡ie dokumentai apibÅ«dina jo asmenybę, todėl teismas turėtų prijungti juos prie bylos. Jis su žmona A. Å . augina dukrÄ K. Å ., gim. 2013-04-30.

Taip pat iÅ¡laiko vaikus iÅ¡ pirmos santuokos: E. Å ., gim. 2005-08-21, ir V. Å ., gim. 2007-11-01. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl V. Å . nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d. pagrįstumoSkundžiamu nuosprendžiu V. Å . nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaulės bÅ«du savo naudai iÅ¡ nukentėjusiojo S. K. įgijo 7500 Lt. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo V. Å . apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu, anot jo, tarp jo ir nukentėjusiojo S. K. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi bÅ«ti sprendžiami civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistojo V. Å . veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. Pagal BK 182 str. sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu.

Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo bÅ«do, panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu teismų praktikoje ir teorijoje aiÅ¡kinamas kaip savotiÅ¡kas bÅ«das iÅ¡vengti prievolės, tačiau tai yra tik metodas įtraukti nukentėjusįjį į niekinius sutartinius santykius, nes iÅ¡ankstinės tyčios nevykdyti savo prievolės buvimas (nesumokėti, negrÄ Å¾inti turto, neatlikti darbo ir kt.) sutartinius santykius padaro neteisėtus (kasacinė byla Nr. 2K-106/2013). Apeliantas ginčija apgaulės panaudojimÄ nukentėjusiojo S. K. turtui užvaldyti, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarydamas su S. K. sutartį dėl stogo dangos keitimo darbų atlikimo, veikė visiÅ¡kai atvirai, savo vardu įdėjo skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį, nurodė savo telefono numerį, taip pat savo vardu pasirašė sutartį, jo veiksmuose nebuvo iÅ¡ankstinio ketinimo apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , o sutarties dėl stogo dangos keitimo neįvykdė ir pinigų nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino dėl objektyvių priežasčių – tuo metu turėjo dar kelis remontuojamus objektus, o paimtus iÅ¡ nukentėjusiojo pinigus buvo investavęs į juos.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (b. l. 139-140, 141) nuteistasis V. Å . parodė, kad yra baigęs 12 klasių, specialybės neturi, tačiau apie metus laiko (2 mėnesius oficialiai) dirbo sesers vyro įmonėje „Dailuma“ Vilniuje, kur statydavo namus nuo pamatų iki stogo. Pernai gegužės mėn. įdėjo skelbimÄ dėl stogų dengimo. Jis verslo liudijimo neturėjo, dirbdavo neoficialiai, daug stogų buvo uždengęs. Pas S. K. buvo nuvažiavęs du kartus, vienÄ kartÄ pasimatuoti, kitÄ â€“ persimatuoti.

Sutarė, kokiÄ dangÄ dės, taip pat dėl avanso medžiagoms pirkti, gavo iÅ¡ S. K. 7500 Lt. Jis ieÅ¡kojo dangos Å ilutėje, tačiau oficialaus užsakymo nebuvo pateikęs, tik klausinėjo, ar turi reikiamÄ kiekį, per kiek laiko atveža. IÅ¡ StoniÅ¡kių lentpjÅ«vės bÅ«tų pirkęs bruselius, tačiau į jÄ nuvažiavęs nebuvo. Saugose esančioje lentpjÅ«vėje teiravosi, per kiek laiko gali iÅ¡pjauti medienÄ , tačiau medienos užsakęs nebuvo, kadangi pas S. K. dirbti planavo tik po poros savaičių, o mediena iÅ¡pjaunama per dienÄ .

Kadangi užtruko Rusnėje, susiskambino su S. K. ir pasakė savaitę palaukti. Vėliau, t. y. po 2 ar 3 savaičių S. K. atsisakė jo paslaugų, prašė grÄ Å¾inti pinigus, tačiau jis pinigus jau buvo panaudojęs kitiems objektams. Apgauti S. K. nenorėjo. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 33-34) nuteistasis V. Å . tyrėjai nurodė, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę, sužiÅ«rėjo, kokios medžiagos yra pigiausios, paskambinęs S. K. pasakė, tačiau pinigų neleido, kurį laikÄ iÅ¡ S. K. gautus pinigus laikė namuose.

Maždaug po mėnesio laiko pradėjo iÅ¡ S. K. gautus pinigus leisti savo reikmėms – maistui, namų Å«kio reikmėms, savo malonumui. Pinigus iÅ¡leido palaipsniui. Pinigus iÅ¡leido ne S. K. statybinėms medžiagoms. Tuo metu niekur nedirbo ir neturėjo savo lėšų, todėl ir iÅ¡leido S. K. pinigus, ir nebeturėjo už kÄ nupirkti S. K. statybinių medžiagų. Kai S. K. nesulaukęs jo atvažiuojančio dirbti darbų paskambino, jis S. K. aiÅ¡kino, kad nespėja atlikti darbų kitame objekte, todėl vėluos atvažiuoti pas jį.

S. K. prašė atvežti 7500 Lt ir pasakė, kad jo paslaugų jam nebereikia. Kai S. K. atsisakė jo paslaugų, po kelių dienų jis pradėjo leisti jo pinigus, pagalvojo, kad S. K. jam daugiau nebeskambins ir pinigų nebeprašys. Pinigus išleido tyčia, nes neturėjo savo pinigų asmeninėms išlaidoms. Tuo metu, kai susitarė dirbti pas S. K., konkrečių pagalbininkų neturėjo, automobilio taip pat jokio neturėjo. Nurodė, jog anksčiau yra atlikęs stogo dengimo darbus įvairiuose kaimuose ar miesteliuose, yra dirbęs UAB „Dailuma“, taip pat kelis metus dirbo Danijoje, tačiau kur tiksliai atliko stogo remonto darbus, įvardinti negali, taip pat negali įvardinti žmonių, su kuriais dirbo.

Nukentėjusysis S. K. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 140-141) parodė, kad „Pamario“ laikraÅ¡tyje radęs skelbimÄ , kad atlieka stogų keitimo ir kitus darbus, paskambino V. Å .. Jis pasakė, jog yra laisvas ir gali dirbti. Pirmo susitikimo metu jis paaiÅ¡kino, kokius reikės atlikti darbus, taip pat pasakė, jog norėtų, kad V. Å . pasirÅ«pintų medžiagų pristatymu. V. Å . pasakė, kad atvažiuos antradienį, turės sudaryti sutartį, reikės pinigų medžiagoms pirkti. V. Å . matavo, kiek reikės stogo dangos.

Atvažiavęs sakė, kad mediena ir Å¡iferis užsakyti, sakė, kad gegužės 26 d. atvažiuos maÅ¡ina su mediena, o gegužės 28 d. – su Å¡iferiu. Gegužės 26 d. nesulaukęs maÅ¡inos su mediena, paskambino V. Å .. Jis pasakė, kad mediena neiÅ¡pjauta, bet Å¡iferį atveÅ¡, parduotuvė turi vienÄ maÅ¡inÄ , todėl nespėja iÅ¡vežioti užsakymų. Sutarė palaukti iki gegužės 29 d. Nesulaukęs vėl paskambino V. Å ., jis pasakė, kad atveÅ¡ kitÄ dienÄ , nes mediena buvo blogai apskaičiuota, iÅ¡pjovė papildomai, viskas yra sukrauta.

Tačiau jis ir vėl nesulaukė. Vėliau jis iÅ¡siaiÅ¡kino, jog StoniÅ¡kių lentpjÅ«vė jau nedirbo apie 2 metus. Gegužės 31 d., kai V. Å . nebeatsiliepė, jis nuvažiavo į parduotuvę pasiklausti, ar Å¡iferis užsakytas, tačiau jam paaiÅ¡kino, kad nuo gegužės 22 d. iki 31 d. tokio kiekio Å¡iferio nebuvo užsakyta. Tada jam tapo aiÅ¡ku, kad V. Å . tik žada, ir nusiuntė jam žinutę, kad atsisako jo paslaugų. Birželio 6 d. parašė žinutę, prašė grÄ Å¾inti pinigus.

Sutarė, kad V. Å . pinigus grÄ Å¾ins po 10 d. Vėliau jis V. Å . parašė, kad jau praėjo 10 d. V. Å . žadėjo atvažiuoti, tačiau neatvažiavo, pinigų negrÄ Å¾ino. IÅ¡ byloje esančios sutarties (b. l.

12) matyti, kad tarp nuteistojo V. Å . ir nukentėjusiojo S. K. 2012-05-22 buvo sudarytÄ sutartis, kuria V. Å . įsipareigojo iki 2012-06-22 atlikti statybos ir remonto darbus. Avansu iÅ¡ S. K. medžiagų pirkimui V. Å . paėmė 7500 Lt. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų nuteistojo V. Å . bei nukentėjusiojo S. K. parodymų, nuteistasis V. Å . sutartų darbų neatliko ir avansu paimtų pinigų nukentėjusiajam S. K. negrÄ Å¾ino. IÅ¡ pažymos „Sodra – asmuo ir jo draudėjai (visos darbovietės)“ (b. l.

93) matyti, jog V. Å . niekada nėra turėjęs verslo liudijimo, nuo 2007-02-26 iki 2007-04-06 dirbo UAB „Dailuma“. IÅ¡ UAB „Dailuma“ direktoriaus D. P. patvirtinimo matyti, jog V. Å . UAB „Dailuma“ nuo 2007-02-26 iki 2007-04-06 dirbo dažytoju.Civilinės sutarties nevykdymas pats savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai užtraukia civilinės atsakomybės priemones, tačiau, kaip aukščiau paminėta, civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ , tuo tarpu kai svetimas turtas įgyjamas panaudojant apgaulę, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo bÅ«dÄ , tokiu atveju yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Šioje byloje apgaulės faktas konstatuotinas dėl šių priežasčių: nuteistasis V. Š. nusikaltimo padarymo metu jokioje statybos paslaugas teikiančioje įmonėje nedirbo ir neturėjo verslo liudijimo, todėl jis neturėjo jokios teisės teikti statybos paslaugas. Nors V. Š. teigia, kad anksčiau yra atlikęs stogo keitimo darbus, konkrečiai įvardinti, kur dirbo ir su kuo dirbo, negalėjo, kaip matyti iš UAB „Dailuma“ direktoriaus rašto, V. Š. šioje įmonėje stogo keitimo darbų neatlikinėjo, jis dirbo dažytoju.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nuteistasis V. Å ., vieÅ¡ai laikraÅ¡tyje pasiskelbdamas, kad atlieka stogo dangos keitimo darbus, vėliau atvykęs pas nukentėjusįjį ir iÅ¡simatuodamas stogo matmenis, apskaičiuodamas reikiamÄ medžiagų kiekį, sudarė nukentėjusiajam S. K. įspÅ«dį, kad jis tikrai moka ir sugeba atlikti stogo dengimo darbus ir juos atliks, o nukentėjusysis S. K., pasitikėdamas V. Å ., perdavė pastarajam savo turtÄ â€“ pinigus. V. Å ., norėdamas sustiprinti S. K. pasitikėjimÄ juo, po kelių dienų paskambino pastarajam ir patikino, kad medžiagos stogo dengimui neva jau yra užsakytos, reikia tik laukti jų atvežimo, nors realiai jokių užsakymų nebuvo atlikęs, avansu iÅ¡ nukentėjusiojo paimti pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį - statybinių medžiagų pirkimui, juos nuteistasis V.

Å . iÅ¡leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kad nuteistasis V. Å ., sudarydamas sutartį su nukentėjusiuoju S. K. dėl stogo dangos keitimo darbų, siekė įgyti nukentėjusiojo S. K. pinigus, o ne atlikti sutartus darbus, rodo ir nuteistojo V. Å . vėlesnis elgesys – nukentėjusiajam S. K. bandant su juo susisiekti, jis į telefono skambučius nebeatsiliepė, trumpÄ ja sms žinute papraÅ¡ius V. Å . grÄ Å¾inti pinigus, pastarasis vis atidėliojo grÄ Å¾inimÄ , pažadėjęs atvykti pas nukentėjusįjį, neatvykdavo.

ApraÅ¡yti nuteistojo V. Å . veiksmai ir jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, kad jokių realių darbų dėl nukentėjusiojo S. K. stogo dangos keitimo neatliko, nors tuo metu niekur kitur nedirbo, rodo nuteistojo V. Å . veiksmų kryptingumÄ sukčiavimo bÅ«du savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ . Kad V. Å . nuo pat sutarties sudarymo momento siekė įgyti nukentėjusiojo S. K. turtÄ savo naudai ir jų negrÄ Å¾inti, o sudarytos sutarties net neketino vykdyti, rodo ir V. Å . prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, jog manė, kad S. K. atsisakęs jo paslaugų daugiau jam nebeskambins ir pinigų nebepraÅ¡ys.

Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nukentėjusysis S. K., sudarydamas su nuteistuoju V. Å . sutartį dėl stogo dangos keitimo, buvo suklaidintas dėl tikrųjų V. Å . ketinimų, o pastarasis nukentėjusiojo pinigus užvaldė neturėdamas jokių savo pajamų ar turto, į kÄ vėliau galėtų bÅ«ti nukreiptas nukentėjusiojo S. K. reikalavimas, dėl ko bÅ«tų apsunkintas nukentėjusiojo teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai V. Å . nuteisė pagal BK 182 str. 1 d. už nukentėjusiojo S. K. turto pasisavinimÄ apgaule. Kartu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju nesivadovauja apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 2K-24/2010, Nr. 2K-106/2013 suformuota praktika kaip precedentu, kadangi minėtose bylose ir nagrinėjamoje situacijoje faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panaÅ¡ios.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2013 nenustatyta, kad kaltininkas, sudarydamas sandorius (dėl miÅ¡ko kirtimo ir rangos sutartį dėl pirties pastatymo), bÅ«tų žinojęs, jog jų neįvykdys, turėjęs tokį tikslÄ . Nustatyta, jog kaltininkas ėmė vykdyti sutartis, samdė konkrečius žmones pirčiai pastatyti, vežė jiems medienÄ , pirtis buvo pastatyta, už atliktus darbus buvo sumokėta, pati nukentėjusioji padarė įraÅ¡Ä rangos sutartyje dėl pirties priėmimo ir pretenzijų neturėjimo.

Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2010 kasacinis teismas nepriėmė galutinio sprendimo, panaikinęs apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be kita ko konstatavęs, jog byloje bÅ«tina nustatyti, kokiÄ sumÄ (ar visÄ ) iÅ¡ nukentėjusiojo perduotų kaltininkas panaudojo neteisėtai, t. y. ne rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti, o kiek pinigų buvo (ar ne) panaudota pagal paskirtį, kadangi dalis rangos sutartyje numatytų darbų vykdant tarp kaltininko ir nukentėjusiojo sudarytÄ rangos sutartį buvo atlikta.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis V. Å . jau prieÅ¡ sudarydamas sutartį žinojo, kad jokių įsipareigojimų pagal sutartį neatliks, ir jokių darbų pagal tarp jo ir nukentėjusiojo S. K. sudarytÄ sutartį neatliko net gavęs pinigus, sÄ moningai klaidino nukentėjusįjį meluodamas apie neva užsakytas statybines medžiagas, t. y. turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ nevykdyti savo įsipareigojimų.Dėl bausmėsNuteistasis V. Å . praÅ¡o skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, kadangi iÅ¡laiko tris mažamečius vaikus, Å¡iuo metu yra įsigijęs verslo liudijimÄ ir stogo remonto darbais užsiima legaliai.

Be to, pradėjo atlyginti žalÄ nukentėjusiajam S. K.. Nustatyta, jog V. Å . padarė tyčinį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis nusikalto turėdamas teistumÄ už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, nusikalto praėjus vos mėnesiui nuo jo paleidimo iÅ¡ pataisos namų po bausmės atlikimo. Nors V. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmes, bet pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi V. Å . bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ , jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai jam paskyrė pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . V. Å . praÅ¡o neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, kadangi augina mažametę dukrÄ , be to, iÅ¡laiko du mažamečius vaikus iÅ¡ pirmos santuokos. Tačiau Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes akivaizdu, jog sistemingai darančio nusikalstamas veikas nuteistojo V.

Å . vaidmuo vaikų priežiÅ«roje bei auklėjime neturi pozityvaus pobÅ«džio ir neatitinka vaikų interesų. Å velnesnės negu laisvės atėmimas bausmės skyrimui neduoda pagrindo ir kita nuteistojo nurodyta aplinkybė, t. y. tai, kad jis Å¡iuo metu dirba legaliai. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko padarytos žalos savanoriÅ¡kas atlyginimas ar paÅ¡alinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-476/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio neprotestuotino vekselio, tarpusavio atsiskaitymo sutarties (b. l. 171, 172) bei 2013-10-28 apygardos teismui pateikto Lietuvos paÅ¡to kvito matyti, kad nuteistasis V. Å . po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo su nukentėjusiuoju S. K. pasirašė neprotestuotinÄ vekselį bei tarpusavio atsiskaitymo sutartį, susitarė dėl žalos atlyginimo ir pradėjo atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam S. K. padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismo duomenimis, jis jau yra atlyginęs 2000 Lt iÅ¡ priteisto 7500 Lt žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija laiko, jog atlygintos žalos dydis yra pakankamai didelis, yra pagrįstų prielaidų nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o V. Å . pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios, kÄ patvirtina ir vekselio iÅ¡davimas. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis V. Å . iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam žalÄ , pripažįstama nuteistojo V. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nuteistojo V.

Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , į tai, kad įsipareigojo ateityje atlyginti visÄ Å¾alÄ ir šį įsipareigojimÄ vykdo, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turi Å¡eimÄ , rÅ«pinasi trimis mažamečiais vaikais (b. l. 157-161), laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. (nubausti, sulaikyti ir atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), bus pasiekti bei teisingumas bus įgyvendintas paskyrus V.

Å . tokiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis ženkliai mažesnis už Å¡ios bausmės vidurkį, numatytÄ BK 182 str. 1 d. straipsnio sankcijoje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a:Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistojo V. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 str. 2 d.).Nuteistajam V.

Å . pagal BK 182 str. 1 d. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                    Linas Pauliukėnas                                                                                                               Teisėjai                                                                                                         Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                                         Remigijus PreikÅ¡aitis