2022-11-16 Nr. AB-27648-3-62-3-00402-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-362-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00402-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 19 d. atlieka bausmę PN. Teigė, kad buvo laikomas Marijampolės PN kamerų tipo patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

2.2. Nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. vasario 19 d. kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų plotą dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Dėl vietos trūkumo nebuvo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, pablogėjo sveikata.

2.3. Kameroje nuo lubų nuolat krenta tinkas, sienos skeldėjo, veisėsi pelėsis, buvo tarakonų, kyšojo elektros laidai, šalta, kaupėsi drėgmė, todėl išduoti čiužiniai dėl drėgmės supelijo, buvo netinkama ventiliacija, nedezinfekuojama. Kamerose taip pat nebuvo įrengto radijo taško, nebuvo įrengta atskira spintelė maistui laikyti.

2.4. Pasivaikščiojimo kiemelių plotas buvo per mažas, juose nebuvo suoliukų ir stogelių. Nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. buvo nuolat pažeidinėjama teisė į pasivaikščiojimo užtikrinimą.

2.5. Sanitariniuose mazguose buvo nešvaru, įrenginiai techniškai netvarkingi (sulūžę), sienos aptrupėjusios, plytelės suskaldytos, prausyklos grindys slidžios ir šlapios.

2.6. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes pareigūnai ir kiti nuteistieji per langelį galėjo stebėti, taip pat tarp dušų nebuvo įrengta pertvarų. Dušo patalpose nebuvo pakankamai sieninių pakabų, todėl nebuvo kur pasikabinti rankšluosčių, buvo išduodamas tik muilas rankoms plauti, dozatoriai nebuvo pildomi pagal poreikius.

2.7. Nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. vasario 19 d. nebuvo suteikta galimybė atlikti religinių apeigų, nesuteikta galimybė susitikti su dvasininku, kunigu. Pataisos namuose nebuvo įrengta koplytėlė.

2.8. Maistas buvo nekokybiškas, pateikiamas netinkamos temperatūros.

2.9. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėjui nebuvo leista bendrauti su atvykusiu broliu, tiek kiek numatyta teisė aktuose – 3 valandas.

2.10. Pareiškėjas negalėjo naudotis sporto sale, nes sporto salės pataisos namuose nėra. Galimybė pasportuoti tik lauke žaidžiant krepšinį tik savaitgaliais ir tik 45 minutes, tačiau po sporto nesudaroma galimybė nusiprausti, o kameroje šiltas vanduo netiekiamas.

2.11. Marijampolės PN bibliotekoje esamos knygos lavinimuisi netinkamos, teisė lavintis buvo nerealizuota, kadangi administracija uždraudė priimti knygas, nurodė, kad negauna laikraščio „Vakaro žinios“, bei kitų žurnalų ar laikraščių ne tik lietuvių kalba, bet ir gimtąja, tokiu būdu neužtikrinama pareiškėjo teisė lavintis. Nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. vasario 19 d. nebuvo vykdomos jokios pataisos programos, nesuteikiamas joks užimtumas ir laisvalaikio praleidimas.

2.12. 2020 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 6 buvo atlikta krata, apie tai, jog buvo atlikta krata sužinojo tos pačios dienos vakare, apie 17 val. Kratos metu buvo paimti valymo reikmenys, šampūnas, milteliai, kortos žaidimo, klijai.

2.13. Nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. nebuvo atlikta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal Oasys metodiką ir net nebuvo supažindintas su tokia galimybe.

2.14. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. nebuvo užtikrinta teisė turėti elektrinį virdulį. Patalynė 2020 metų birželio–liepos mėnesį buvo keista tik vieną kartą, neskalbta keletą savaičių, o švarios neišdavė.

2.15. Nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės PN dėl savo neveikimo neužtikrino galimybės tinkamai naudotis taksofonu bei vaizdo skambučių kokybės. Skambinant iš taksofono aparato bei naudojantis vaizdo skambučiu keletą kartų buvo nutrauktas pokalbis su artimaisiais, paaiškinant tuo, kad ryšys prastas, dėl šios priežasties negalėjo bendrauti su broliu. Be to, pareigūnai neuždraudė naudotis pareiškėjo asmenine taksofono kortele kitam nuteistajam, dėl to sutrumpėjo galimybė pareiškėjui asmeniškai naudotis kortelėje esančiomis minutėmis.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę 6 kameroje, kurios plotas 11.44 kv. m, kameroje buvo iki 2 nuteistųjų, įrengtos 2 miegamos vietos.

4.2. Dušo patalpoje esantys dozatoriai yra nuolatos pildomi jiems ištuštėjus.

4.3. Nuteistasis kiekvieną dieną ėjo pasivaikščioti nuo 8.30 iki 9.00 val. ir nuo 15.00 iki 16.30 val.

4.4. Patalpų atitikimas higienos normoms atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui buvo periodiškai tikrinamas, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, šiais patikrinimais pažeidimų nustatyta nebuvo. Higienos normas atitiko tiek oro temperatūra, tiek patalpos vėdinimas, drėgmė nenustatyta, apšvieta buvo tinkama.

4.5. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai. Nurodė, jog skundžiamu laikotarpiu 6 kameroje buvo suremontuota elektros instaliacija, suremontuoti ir pritvirtinti baldai, paruoštos ir perdažytos lubos bei sienos, tupimas tualetas pakeistas sėdimu bei perdažytos durys ir radiatorius.

4.6. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

4.7. Marijampolės PN įrengta koplytėlė, tačiau dėl karantino dvasininkai bei kunigai į Marijampolės PN neatvykdavo. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją su skundais, kad neatvyksta dvasininkas, kunigai ir dėl to negali išpažinti tikėjimo.

4.8. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus viešojo maitinimo patiekalai, paruošti Marijampolės PN valgykloje, atitiko nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes.

4.9. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimo departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152, metu patvirtinimo“ 2 skyriaus 16 punktu, pareiškėjo pasimatymas truko 1 val.

4.10. Teisės aktai nenumatė nuteistiesiems įrengti sporto sales, pareiškėjas pagal patvirtintą grafiką galėjo žaisti krepšinį. Teisės aktai nenurodė papildomai skirti dušą po sporto. Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiku, atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose (iki gyvos galvos) nuteistiesiems šeštadieniais atnešamos knygos, kurias skaitymui gali pasirinkti patys. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl dienraščio „Vakaro žinios“, Marijampolės PN nurodė, kad šis dienraštis buvo užprenumeruotas.

4.11. Pareiškėjas klaidino teismą nurodydamas, kad buvo kitoje kameroje, 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su skundu, nurodydamas, kad tuo melu buvo dailės studijoje kai buvo atliekama krata. Teisės aktai nenumatė, kad privalomai pareiškėjas būtų informuotas apie vykdomą kratą bei neprivaloma, kad kratą stebėtų nuteistasis.

4.12. Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl neplaninės kratos kameroje Nr. 6, nurodyta, kad kratos metu rasti ir paimti kiti daiktai, nei nurodė pareiškėjas. Marijampolės PN Užimtumo patalpoje ir krepšinio aikštelėje kalėjimo rėžime vykdymo grafikai patvirtino, kad nuteistasis gali žaisti krepšinį. Marijampolės PN programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafike numatyta kokios programos bei užsiėmimai taikomi nuteistajam. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjas su minėtomis tvarkomis buvo supažindintas, poreikio kai atvyko į Marijampolės PN supažinti naujai, nebuvo.

4.13. Pareiškėjas buvo atsisakęs Oasys metodikos, kai atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, neteikė nei žodžiu, nei raštu prašymų, kad būtų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal Oasys metodiką.

4.14. Skalbyklos paslaugomis nuteistieji, bausmę atliekantys iki gyvos galvos, naudojasi 1 kartą savaitėje t. y. sekmadieniais. Skalbykla nuteistieji gali pasinaudoti pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Pareiškėjo švarios patalynės turėjimas priklausė nuo jo paties valios, atėjusiam tvarkiniui ją išduoti į skalbyklą.

4.15. Iš pareiškėjo telefoninių bei vaizdo skambučių išklotinės matyti, kad pokalbiai ne visada įvykdavo, tačiau ne vien dėl Marijampolės PN kaltės, pokalbis galėjo nutrūkti nuo interneto tiekėjų ar artimojo, su kuriuo pokalbis vyko, interneto tiekėjų kaltės. Administracija pareiškėjui, jeigu jis tik kreipėsi raštu, suteikė papildomus skambučius.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas, vertindamas argumentus, kad pareiškėjui kamerose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 6 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 11,44 kv. m, kameroje gyveno du nuteistieji, todėl vienam asmeniui kameroje teko 5,72 kv. m ploto, atitinkamai teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Taip pat teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto.

7. Dėl argumentų, kad kameroje nuo lubų krito tinkas, sienos skeldėjo, veisėsi pelėsis, buvo tarakonų, rozetės išluptos, kyšo elektros laidai, šalta, kaupėsi drėgmė, todėl išduoti čiužiniai dėl drėgmės supelijo, buvo netinkama ventiliacija ir nebuvo nedezinfekuojama, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, susijusį su patalpų higienos sąlygomis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus ir atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui kameroje užtikrinta tinkama temperatūra bei vėdinimas, kamera buvo suremontuota, buvo sudaryta galimybė kamerą vedinti, joje buvo tinkama apšvieta, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl tarakonų buvimo kameroje, o atsakovo atstovas nurodė, kad kenkėjai buvo naikinami, be to, iš patikrinimo akto teismas nustatė, kad kameroje tarakonų patikrinimo metu nebuvo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių ar blogos patalpų būklės.

8. Atsakydamas į argumentus, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes pareigūnai ir kiti nuteistieji per langelį galėjo stebėti, taip pat tarp dušų nėra įrengta pertvarų, dušo patalpose nėra pakankamai sieninių pakabų, todėl nėra kur pasikabinti rankšluosčių, išduodamas tik muilas rankoms plauti, dozatoriai nebuvo pildomi pagal poreikius, teismas nurodė, kad iš pateiktų dušinės patalpų nuotraukų matyti, jog dušinėje yra pertvaros, tačiau nėra nei durų, nei užuolaidų. Įvertinęs tai, kad Marijampolės PN dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira, teismas pripažino, kad pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas. Duomenų apie tai, jog duše buvo įrengti langeliai, teismas nenustatė. Iš į bylą pateikto Marijampolės PN 2020 m. liepos 14 d. atsakymo, skirto pareiškėjui, nustatyta, kad dušuose esantys šampūno dozatoriai nepildomi, kadangi nuteistieji sistemingai juos gadina ir išleidžia visą šampūną, nepalikdami kitiems. Todėl siekiant užtikrinti pastovų jo turėjimą, šampūno duodama asmeniškai. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių šampūno dalinimą kiekvienam nuteistajam asmeniškai, neaišku, kokiu dažnumu, koks kiekis jo išduodamas. Teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN administracija ne visada pildydavo dušuose esančius šampūno dozatorius, o teiginių, kad prausimosi priemonės išduodamos asmeniškai kiekvienam nuteistajam, Marijampolės PN administracija nepagrindė, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo aplinkybės dėl neaprūpinimo asmens higienos priemonėmis yra pagrįstos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovo pateiktose nuotraukose matyti, jog sieninės pakabos drabužiams yra įrengtos, tačiau nepateikta duomenų, kiek kabliukų skirta vienam asmeniui. Todėl konstatuota, kad pareiškėjo skundo aplinkybės, jog dušo patalpose nėra pakankamai sieninių pakabų, yra pagrįstos.

9. Dėl argumentų, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas mažas, juose nėra suoliukų ir stogelių, pasivaikščioti pareiškėjas buvo vedamas kartą per dieną 1 val., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Pasivaikščiojimo grafikai patvirtino, kad kiekvieną dieną buvo užtikrintas pasivaikščiojimas pusantros valandos ir paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad buvo vedamas pasivaikščioti tik 1 val. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl pasivaikščiojimo trukmės. Be to, pareiškėjas savo skunde neteigė, kad jam iš viso nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktuose nenumatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti suoliukai, taip pat teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto, todėl argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas yra per mažas, nėra suoliukų, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovo atstovas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktais, tačiau nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengti stogeliai, todėl teismas pripažino, kad nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl stogelių neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose.

10. Teismas pabrėžė, kad Marijampolės PN tik vieną kartą dėl techninių kliūčių patalynė nebuvo pakeista pagal grafiką, gedimus pašalinus, skalbimo paslaugos buvo teikiamos pagal grafiką ir teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN neužtikrinama teisė gauti švaria patalynę kiekvieną savaitę.

11. Kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo sudaryti galimybę atlikti religines apeigas, t. y. nuvesti jį į koplyčią, susitikti su dvasininku, teismas konstatavo, kad pataisos įstaigai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų – savo iniciatyva siūlyti pareiškėjui būti nuvedamam į koplyčia ar organizuoti susitikimą su dvasininku.

12. Dėl teiginių, kad maistas buvo nekokybiškas, nekaloringas, patiekiamas šaltas, teismas nurodė, kad Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro tyrimų protokolai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktai patvirtina atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad patiekalai, paruošti Marijampolės PN valgykloje, atitiko nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Taip pat pareiškėjui atsakovo atstovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 20/07-1247 atsakė į skundą ir paaiškino dėl maitinimo organizavimo, taip pat išaiškino šio rašto apskundimo tvarką. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto, teismo įsitikinimu, buvo abstraktūs, nurodytų aplinkybių jis nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Konstatuota, kad teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, jog Marijampolės PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie kalinimo sąlygas jo nurodytų faktų nepatvirtino.

13. Atsakydamas į argumentus, kad pareiškėjas negalėjo naudotis sporto sale, nes sporto salės pataisos namuose nėra, galimybė pasportuoti tik lauke žaidžiant krepšinį, tik savaitgaliais ir tik 45 minutes, tačiau po sporto nesudaroma galimybė nusiprausti, o kameroje šiltas vanduo netiekiamas, teismas nurodė, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nenumatė dušo patalpų įrengimo prie sporto salių. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereikalauja įrengti sporto salių. Pareiškėjas nurodė, kad buvo galimybė pasportuoti lauke žaidžiant krepšinį, tai įrodė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė sportuoti pagal patvirtintą grafiką. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo skundo aspektu atmesti kaip neįrodyti, pareiškėjas turėjo tinkamas sąlygas sportuoti. Pareiškėjas neneigė, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta. Teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti prie sporto salės persirengimo kambarį, dušą, tualetą. Situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, teismo teigimu, yra apgailestautina, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kalinamajam yra suteikiama galimybė sportuoti, tačiau nenurodė, jog jis pats vertinamuoju laikotarpiu sportuodavo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdžių apsiprausti jo pageidaujamu laiku prausykloje, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (karštu vandeniu duše galėjo naudotis tik kartą per savaitę, nebuvo galimybės išsimaudyti po sporto) buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad kameroje nebuvo elektrinio virdulio, kadangi pateiktos fotonuotraukos patvirtino, kad elektrinis virdulys kameroje buvo, tą patvirtino ir atsakovo atstovas, be to, dėl šių aplinkybių pareiškėjas į įstaigos administraciją kreipęsis nebuvo.

15. Kadangi atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie radijo taško įrengimą kameroje, teismas pripažino, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl radijo taško neįrengimo. Taip pat buvo nepaneigti argumentai dėl maisto produktų spintelės arba lentynos neįrengimo.

16. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. kameroje buvo atlikta krata, apie tai, jog buvo atlikta krata sužinojo, tos pačios dienos vakare apie 17 val. Kratos metu buvo paimti valymo reikmenys, šampūnas, milteliai, kortos žaidimo, klijai. Teismas nurodė, kad teisės aktai nereikalauja, kad nuteistasis būtų informuotas apie vykdomą kratą bei neprivaloma, kad kratą stebėtų nuteistasis. Teismas taip pat nustatė, kad kratos metu rasta ir paimta – mobilusis telefonas, 1 m. įvairių laidų. Pareiškėjui tvirtinant, kad kratos metus iš jo buvo paimti valymo reikmenys, šampūnas, milteliai, kortos žaidimo, klijai, iš atsakovo atstovo pateiktos informacijos matyti, jog kratos metu buvo paimti kiti daiktai, nei nurodo pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentus, kad kratos metu buvo paimti valymo reikmenys, šampūnas, milteliai, kortos žaidimo, klijai, teismas laikė nepagrįstais.

17. Dėl argumentų, kad pareiškėjui nebuvo leista bendrauti su broliu, teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. skundu dėl pasimatymo trukmės kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, pareiškėjui 2020 m. liepos 21 d. buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad, remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 2 skyriaus 16 punktu, pareiškėjo pasimatymas truko 1 val., šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo, todėl, atsižvelgęs į šalyje buvusią situaciją ir aktualų teisinį reguliavimą, teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

18. Dėl argumentų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. vasario 19 d. pareiškėjui nebuvo galimybės lavintis, nes bibliotekoje esamos knygos lavinimuisi buvo netinkamos, nurodė, kad negauna laikraščio „Vakaro žinios“, pataisos namuose nebuvo vykdomos jokios pataisos programos, nesuteikiamas joks užimtumas ir laisvalaikio praleidimas, nebuvo suteikta teisė užsiimti kūrybine veikla – piešimu, nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d. nebuvo atlikta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal Oasys metodiką ir net nebuvo supažindintas su tokia galimybe, teismas, aptaręs aktualų teisinį reguliavimą ir bylai aktualias faktines aplinkybes nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo vardu spauda nebuvo gaunama, spaudos pareiškėjas savo valia neužsisakinėjo, artimieji taip pat neužsakė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl dienraščio „Vakaro žinios“, Marijampolės PN nurodė, kad šis dienraštis buvo užprenumeruotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise gauti norimų ir naujų knygų iš artimųjų arba jas užsisakyti. Nuteistiesiems taip pat buvo suteikta galimybė susitikti su vienuole, lankytis bibliotekoje, lankyti programą „Relaksacija“, „Mandalų terapija“, dvasinio ugdymo programą, psichoedukacinius užsiėmimus.

Pateiktas teismui užimtumo krepšinio aikštelėje ir vedimo į užimtumo kambarį grafikas, kuriame yra įrašas, kad pareiškėjo kameros nuteistieji į krepšinio aikštelę vedami šeštadieniais ir sekmadieniais, o į užimtumo kambarį - kiekvieną dieną, jeigu tuo metu ten nevyksta kokie nors užsiėmimai. Teismas pabrėžė, kad, pagal Europos kalėjimų taisyklių 27.6 punktą, kaliniams turi būti numatytos poilsio galimybės, tarp jų, sportas, žaidimai, pomėgiai ir kiti laisvalaikio užsiėmimai, į kurių organizavimą jie turi būti įtraukti kiek įmanoma labiau.

Teismo vertinimu, toks užimtumo programų kiekis buvo nepakankamas, nes nuteistiems iki gyvos galvos Marijampolės PN siūlomos programos ir užimtumo formos nepasižymi įvairove, nemaža dalis programų susiję tik su religine tematika, nuteistiesiems per dieną užimtumas truko tik po 1 valandą bei 1 val. 30 min. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad užimtumas jam buvo užtikrintas netinkamai. Teismas pažymėjo, kad galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, sudarė galimybę nuteistiesiems greičiau integruotis į visuomenę.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti užimtumo programas, todėl pareiškėjo skundas dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) – sąlygų nesudarymo dalyvauti įvairiose užimtumo programose, yra pagrįstas. Dėl argumentų, susijusių su Oasys metodika, teismas nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN buvo pervežtas iš Lukiškių tardymo–izoliatoriaus kalėjimo 2019 m. vasario 19 d. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo–izoliatoriuje kalėjime buvo supažindintas su Oasys metodika, poreikio atvykus į Marijampolės PN supažindinti naujai nebuvo.

Iš į bylą pateiktų duomenų, nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo–izoliatoriuje kalėjime pateikė prašymą, jog nesutinka, kad būtų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, naudojant Oasys metodiką. Iš Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė atlikti pakartotinio teistumo rizikos vertinimą testą Oasys, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal Oasys metodiką, buvo atmesti.

Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl to, jog nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.

19. Dėl argumentų, kad Marijampolės PN neužtikrino galimybės tinkamai naudotis bei skambinti taksofonu, kad vaizdo skambučių kokybė buvo netinkama, be to, pareigūnai neuždraudė naudotis pareiškėjo asmenine taksofono kortele kitam nuteistajam teismas nurodė, kad pareiškėjas eilę kartų dėl šių argumentų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, Marijampolės PN pareiškėjui pateikdavo atsakymus į jo skundus. Teismas nustatė, kad pokalbiai ne visada įvykdavo, tačiau ne vien dėl Marijampolės PN kaltės, pokalbis gali nutrūkti nuo interneto tiekėjų ar artimojo, su kuriuo pokalbis vyko, interneto tiekėjų kaltės. Marijampolės PN administracija visada pareiškėjui jeigu jis tik kreipėsi raštu suteikė papildomus skambučius. Taip pat pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. Marijampolės PN teikė skundą, jog kitas nuteistasis 2020 m. vasario 25 d. naudojosi pareiškėjo skambinimo kortele. Marijampolės PN 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu, atsakydami į pareiškėjo skundą, nurodė, kad pareiškėjui nurodžius, kad kitas nuteistasis naudojasi jo skambinimo kortele, pareiškėjui 2020 m. kovo 20 d. buvo išduota nauja skambinimo kortelė. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog dėl neužtikrinimo tinkamai naudotis taksofonu bei vaizdo skambučių kokybės, bei jog kitas nuteistasis 2020 m. vasario 25 d. naudojosi pareiškėjo skambinimo kortele, pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu. Priešingai, iš į bylą pateiktos pareiškėjo telefoninių pokalbių elektroninės ataskaitos nustatyta, kad teise naudotis telefonu pareiškėjas aktyviai naudojosi, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog aptartas teisės tinkamai naudotis taksofonu bei vaizdo skambučių kokybės neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai turėjo įtakos ilgalaikiams, nepataisomiems padariniams atsirasti. Be to, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Marijampolės PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

20. Likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikmės kilusio ginčo išsprendimo, todėl detaliau jų nevertino.

21. Vertindamas nustatytus atsakovo atstovo pažeidimus, t. y. neužtikrinant ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. vasario 19 d.) tinkamo aprūpinimo asmens higienos priemonėmis, tinkamų sąlygų dalyvauti įvairiose užimtumo programose, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo aplinkybių dėl dušo patalpose trūkstamo inventoriaus (sieninių pakabų, kabliukų), stogelių neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, radijo taško neįrengimo kameroje, maisto produktų spintelės arba lentynos neįrengimo kameroje, teismas nurodė, kad šie neteisėti veiksmai pareiškėjui galėjo sukelti neigiamas pasekmes. Atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovės suma yra 200 Eur. Teismas taip pat priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, papildomai pažymint:

23.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, naudojantis dušu, kadangi dvi pertvaros neužtikrino pareiškėjo privatumo ir jis buvo stebimas kitų asmenų. Be to, teismui buvo pateiktos senos nuotraukos, taip pat dėl privatumo duše ir jame trūkstamų įrenginių ir baldų pareiškėjas nuolat teikė skundus įstaigos administracijai. Be to, dušo patalpa nebuvo tinkamai įrengta, taip pat pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė praustis du kartus per savaitę.

23.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos dydį, pareiškėjui turėjo būti priteista didesnė suma.

23.3. Pareiškėjas tikina, kad kameroje buvo tarakonų, dėl to jis ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją, atsakovo atstovas šių teiginių įrodymais nepaneigė.

23.4. Kameroje neveikė ventiliacija, teismas vadovavosi 2003 m. šildymo sistemos planu. Be to, byloje nebuvo pateikta pareiškėjo skundų, kad žiemos metu kameroje buvo šalta. Taip pat kamera buvo blogos būklės, ką patvirtina ir Marijampolės PN 2019 m. vasario 20 d. avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas. Įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra be parašų.

23.5. Taip pat pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, be to, plotą mažino kameroje buvę baldai ir įrenginiai, taip pat iš gyvenamojo ploto turėjo būti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameroje nebuvo radijo taško.

23.6. Teismas nevertino argumentų, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo per mažas.

23.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netinkamai įrengti, nebuvo inventoriaus, kiemelio plotas buvo per mažas, nebuvo stogelio.

23.8. Pareiškėjas teikė prašymus dėl vedimo į koplyčią, kurie liko neužregistruoti. Pareiškėjas pažymi, kad tik atėjus pareigūnams ir paklausus, ar pareiškėjas nori dalyvauti mišiose ar susitikti su dvasininku, tik pareiškėjui sutikus, jis būna vedamas iš kameros, tačiau pats išeiti iš kameros jis neturi galimybių. Marijampolės PN pateikus tokį siūlymą (dėl nuvedimo į koplyčią) pareiškėjas būtų sutikęs.

23.9. Pareiškėjui nebuvo grąžinti kratos metu atimti daiktai, atsakovo atstovas nebandė spręsti šios problemos. Nors pareiškėjas buvo kreipęsis į įstaigos administraciją, jo skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai. Be to, kratos metu, esant galimybei, paliekamas vienas kameroje gyvenantis suimtasis (nuteistasis).

23.10. 2020 m. birželio–liepos mėn. patalynė buvo keista tik vieną kartą, o techniniai gėdimai įstaigoje vyko nuolat.

23.11. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas trumpalaikis pasimatymas su broliu, kuris gyvena užsienyje, kadangi pasimatymui buvo skirta tik 1 val. Be to, įstaiga nepriėmė iš pareiškėjo brolio rašymo popieriaus (sąsiuvinių) pareiškėjui.

23.12. Pareigūnai neužtikrino pareiškėjui teisės naudotis registruota telefono kortele, kitam nuteistajam buvo leista naudotis pareiškėjo kortele, už tai niekas nebuvo nubaustas, už korteles naudojimąsi pareiškėjui nebuvo grąžinti pinigai. Be to, kartais (po 2–3) dienas neveikdavo taksofonas ir kita įranga, pareiškėjas nebuvo išvestas paskambinti advokatui ir valstybės įstaigoms.

23.13. Nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai dėl maisto produktų spintelės arba lentynos neįrengimo kameroje.

24. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir nurodo šiuos argumentus:

24.1. Atsakovo atstovas yra pateikęs atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir išsamiai bei detaliai išdėstęs visas aktualias aplinkybes.

24.2. Pareiškėjui kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti netrumpalaikiai padariniai jo sveikatai. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, atmetant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

25. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą bei nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.

26. Atsakovo atstovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pareiškėjas dušu naudojosi tik kartą per savaitę, tai negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių, tariamo orumo žeminimo, kuris galėtų būti įvertintas neturtinės žalos priteisimu, dėl šampūno dozatoriaus tariamo nepapildymo. Jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti duomenis, kada pildomi dušuose esantys dozatoriai. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o atsakovo pateiktos Marijampolės PN psichologės ir sveikatos priežiūros pažymos patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar padarinių.

26.2. Marijampolės PN yra pakankamas kiekis nuteistiesiems skiriamų užimtumo bei socialinės reabilitacijos programų, kad nuteistieji visą laiką galėtų kažkuo užsiimti. Marijampolės PN yra pateikęs užimtumo programas, kuriose turėjo galimybę dalyvauti ir pats pareiškėjas. Be to, dažnai patys nuteistieji atsisako užsiimti jiems skirtomis programomis ar intervencinėmis priemonėmis. Teismas taip pat neatsižvelgė į Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės pažymą, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo Resocializacijos skyriaus psichologų vykdomose programose nebuvo kreipęsis.

26.3. Nors teismas pagrįstais laikė pareiškėjo teiginius, kad dušo patalpose nėra pakankamai sieninių pakabų, tačiau teismas taip pat dėl to neprašė pateikti papildomų paaiškinimų, nepasiūlė pateikti papildomų duomenų, pagrindžiančių atliktų fotonuotraukų teisėtumą bei patikimumą, savo iniciatyva neišreikalavo reikiamų dokumentų, nepareikalavo pateikti duomenis, kiek yra inventoriaus (kabliukų).

26.4. Nors teismas nurodė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl stogelių neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

26.5. Atsakovo atstovas nesutinka, kad buvo nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl radijo taško neįrengimo, kadangi byloje pateikta „Specialaus projekto“ ryšiai ir signalizacija, kuriame nurodoma, kad radijo ryšys kameroje, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, buvo įrengta prie durų.

26.6. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitus inventoriumi normų patvirtinimo“ 9.3 ir 9.6 papunkčiais bei pateiktomis foto nuotraukomis, kuriuose aiškiai matyti, jog kameroje dviem asmenims yra skiriamos viso 2 spintelės.

26.7. Remiantis byloje esančia medžiaga ir nustatytomis aplinkybėmis negalima vertinti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kadangi pareiškėjas nepateigė įrodymų dėl jam atsiradusių neigiamų išgyvenimų, o psichologo bei sveikatos priežiūros skyriaus pažymos patvirtina, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kreipęsis nebuvo. Negalima pripažinti, kad Marijampolės PN pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėtų atsakovo atstovo Marijampolės PN-AK veiksmų, kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo atstovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundus pateikė pareiškėjas ir atsakovo atstovas. Pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir patenkinti jo prašymą pilnai, t. y. priteisti jo prašomą neturtinę žalą, o atsakovo atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

30. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-602/2021 ir kt.).

32. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Pabrėžtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

37. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019, kt.).

38. Pirmiausiai pažymėtina, kad, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad nebuvo užtikrintas jo užimtumas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užimtumo programų kiekis buvo nepakankamas, nes nuteistiems iki gyvos galvos Marijampolės PN siūlomos programos ir užimtumo formos nepasižymi įvairove, nemaža dalis programų susiję tik su religine tematika, nuteistiesiems per dieną užimtumas truko tik po 1 valandą bei 1 val. 30 min. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad užimtumas jam buvo užtikrintas netinkamai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka – į bylą pateiktas Marijampolės PN Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių nuteistųjų iki gyvos galvos bausme grafikas patvirtina, kad šiems nuteistiesiems kiekvieną dieną buvo organizuojamas užimtumas – pirmadienį buvo organizuojami: susitikimas su katalikų vienuole, buvo skiriamas laikas bibliotekoje, dvasinio ugdymo užsiėmimai; antradienį buvo organizuojami psichoedukaciniai užsiėmimai; trečiadienį buvo organizuojami dvasinio ugdymo programa ir dvasinio ugdymo užsiėmimai; ketvirtadienį buvo vykdoma viešosios įstaigos „aplankyk kalinį“ programą; penktadienį buvo organizuojama programa „Relaksacija“ ir dvasinio ugdymo užsiėmimai.

Pažymėtina, kad prie šio grafiko 3 pastaba nurodyta, kad susitikimai su kitų organizacijų atstovais (pvz., Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija) galimi ir grafike nenurodytu laiku, gavus įstaigos direktoriaus leidimą, t. y. palikta galimybė asmenims užsiimti ir įstaigos direktoriaus leidimu kita veikla. Be to, byloje taip pat pateiktas Užimtumo patalpoje ir krepšinio aikštelėje nuteistųjų iki gyvos galvos bausme užimtumo grafikas, kuriame nurodyti laikotarpiai, kai nuteistiesiems užimtumo kambaryje buvo organizuojami užsiėmimai.

Taip pat buvo pateiktos Nuteistųjų „dailės – darbų kūrybinio ugdymo“ užsiėmimų vidaus tvarkos taisyklės, iš kurių matyti, kad įtaigoje taip pat buvo galimybė lankyti kūrybinio užimtumo programą. Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai argumentavo, kodėl pareiškėjui įstaigoje nebuvo užtikrinamas pakankamas užimtumas, kokio užimtumo (pvz., programų) pareiškėjui objektyviai galėjo nepakakti. Šių argumentų kontekste pabrėžtina, kad, kaip nurodė atsakovo atstovas, vadovaudamasis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma, pareiškėjas dėl dalyvavimo Resocializacijos skyriaus psichologų vykdomose programose nebuvo kreipęsis.

39. Taip pat iš esmės sutiktina su atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pažeidimai, susiję su tuo, kad nebuvo paneigti pareiškėjo teiginiai, jog dušo patalpose šampūno dozatoriai nebuvo nuolat pildomi (nors atsakovo atstovas teigė, kad šampūnas buvo dalinamas asmeniškai, o pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada negaudavo šampūno), kad dušo pakabose nebuvo pakankamai sieninių pakabų (nors pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sieninės pakabos drabužiams yra įrengtos), kad kameroje nebuvo radijo taško (nors atsakovo atstovas nurodė, kad šie įrenginiai kameroje buvo) ir kt., yra neišsamūs, vertinant juos pareiškėjo skundo argumentų dėl priteistinos neturtinės žalos atsiradimo kontekste – pirmosios instancijos teismas detaliau neįvertino šių aplinkybių įtakos tam, kad, kaip teigė pareiškėjas, jis patyrė stresą garbės ir orumo pažeidimą, smuko jo savivertė, išsivystė nemiga, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo su artimaisiais galimybės, atsirado baimė dėl gyvybės ir sveikatos.

40. Nurodytos aplinkybės, kurias, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepakankamai išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra svarbios siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją bei užtikrinti teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo pareikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

42. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Kadangi byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl kitų ginčo šalių argumentų, taip pat nevertina ir pareiškėjo pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė