2021-11-03 Nr. AB-22984-3-62-3-01314-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-741-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01313-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas užrakintas kalėjimo režimo kameroje ir jo atžvilgiu nebuvo vykdomos jokios užimtumo priemonės, nebuvo leidžiama užsiimti prasminga ir pozityvia veikla, pasimankštinti. Individualus darbo su nuteistuoju planas nebuvo rengiamas, nepasiūlyta dalyvauti naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, nebuvo vykdomi individualūs ir grupiniai užsiėmimai, psichologo konsultacijos, nesudaryta galimybė dirbti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracijos atstovai ateidavo retai, o jų elgesys buvo šiurkštus ir ignoruojantis. Pareigūnai demonstravo nepagarbą, nepasitikėjimą, atsainumą, į bet kokius klausimus atsakydavo grasinimais. Pareiškėjas su prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, tačiau Resocializacijos skyriaus viršininkas pareiškėją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, reikalavo prašymus atsiimti. Dalies prašymų pareiškėjas neatsiėmė, tačiau į juos buvo atsakyta formaliai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, moralinę traumą, kančią, nerimą, baimę, atsirado nemiga, pablogėjo apetitas, pakilo kraujospūdis, kankino depresinė ir slogi nuotaika, sumenko pasitikėjimas savimi ir kitais žmonėmis.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjimo režimo sąlygomis. Į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą pareiškėjas buvo perkeltas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ir laikomas 14-ame būryje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Jau nuo 2011 metų, esant numatytoms sąlygoms (elgesys bausmės atlikimo metu), pareiškėjui galėjo būti taikomas perkėlimas į pataisos namus, tačiau jam ši lengvata nebuvo taikyta, nes pareiškėjas pats vengė pasitaisyti.

6. Atsakovas teigė, kad nuteistieji iki gyvos galvos Pravieniškių PN-AK dalyvauja naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, jiems sudaromos sąlygos dalyvauti Lietuvos Carito „Benamių ir nuteistųjų integracija“ savanorių bendrijos narių organizuojamuose užsiėmimuose, asociacijos „Kelias į laimę“ projekte „Harmonija muzikoje ir dvasioje“ užsiėmimuose, Elektrėnų profesinio rengimo centro organizuojamoje neformalaus ugdymo programoje „Koučingas ir IT“, viešosios įstaigos „Aplankyk kalinį“ organizuojamuose susitikimuose, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos atstovo L. Z. ir B. F. (B. F.) organizuojamuose sielovados užsiėmimuose, yra sudarytos sąlygos dienotvarkės nustatytu laiku lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis riboto interneto prieiga, užsiimti individualia kūrybine veikla. Tačiau pareiškėjas nedemonstravo noro dalyvauti užimtumo programose, dirbti ar užsiimti kita pozityvia veikla. Savo laisvalaikį jis skirdavo įvairių prašymų ir skundų įstaigos direktoriui rašymui (kartais per vieną dieną parašydavo po du ir daugiau skundų ir prašymų). Į dalį skundų ir prašymų buvo atsakyta raštu, į dalį skundų ir prašymų buvo atsakyta pareigūnams bendraujant žodžiu. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra padaryti Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojo įrašai apie pareiškėjo supažindinimą su dienotvarke ir tvarka, paaiškinta kur kreiptis iškilus klausimams, su nuteistuoju kalbėta apie įvyksiančius Savivaldybių tarybų rinkimus. Pareiškėjo socialinė reabilitacija buvo vykdoma pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., jį laikant užrakintą ir nevykdant užimtumo, integracijos priemonių, nesudarant individualaus socialinės reabilitacijos plano.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 14 būrio kalėjimo režimo kameroje. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, kad jis kameroje buvo laikomas užrakintas.

10. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)165 straipsnio 4 dalies, 70 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 731 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad nuteistieji, taip pat ir atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kamerose laikomi užrakinti, todėl aptariamu aspektu nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

11. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės mankštintis nesudarymo, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato atskirų sporto kiemelių įrengimo kalėjimo režimo sąlygomis laikomiems asmenims. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Taigi sporto įrangos ir inventoriaus įrengimas nėra privalomas kamerų tipo patalpų kiemeliuose. Teismas pažymėjo, kad nuteistieji turi galimybę pasivaikščiojimo metu mankštintis pasivaikščiojimo kiemelyje ir taip bent minimaliai patenkinti poreikį sportuoti, tačiau pareiškėjas reikalavimo negrindė aplinkybėmis dėl jam nesuteiktų pasivaikščiojimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Marijampolės PN būtų netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl galimybės mankštintis, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

12. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jam nebuvo užtikrintas užimtumas, nevykdomos socialinės integracijos priemonės, nesudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nurodė, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai, o socialinės reabilitacijos priemonės buvo įgyvendinamos iki perkėlimo į Pravieniškių PN-AK. Konkrečių duomenų apie socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. byloje nėra, tačiau pareiškėjas buvo asmeniškai supažindintas su Pravieniškių PN-AK vykdomomis socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėmis, užimtumo programomis, pataisos namuose organizuojamais renginiais. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo 2019 m. kovo 15 d. prašymas Pravieniškių PN-AK direktoriui Nr. 71/14/165 ir 2019 m. kovo 13 d. prašymas Nr. 71/14/170 Pravieniškių PN-AK direktoriui, iš kurių matyti, kad minėtos aplinkybės pareiškėjui buvo išaiškintos asmeniškai žodžiu. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems iki gyvos galvos, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, 2019 metais buvo sudaryta galimybė dalyvauti agrokultūrinėje veikloje „Žalioji oazė“. Pareiškėjui asmeniškai buvo išaiškinta, kad siekiant dalyvauti konkrečiose programose, būtina Resocializacijos skyriaus specialistui pateikti prašymą.

13. Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų buvęs patenkintas. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo paaiškinimus dėl neužtikrinto užimtumo, nevykdytų socialinės integracijos priemonių, nesudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas nurodė, kad pagal BVK 167 straipsnio 3 dalies, 125 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, pataisos namų administracija neprivalo nuteistuosius įdarbinti, jei laisvų darbo vietų nėra. Pažymėjo, kad norėdamas dirbti, nuteistasis savo iniciatyva turi apie tai informuoti pataisos įstaigos administraciją, tačiau teismas nenustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Iš pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 71/14-276 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl įdarbinimo aprašo išdavimo. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui neišreiškus aiškaus pageidavimo dirbti, atsakovas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjo įdarbinimo.

15. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (grasino susidoroti, nereagavo į skundus, jų neregistravo, į skundus atsakė formaliai, elgėsi abejingai, atsainiai, ignoravo ir pan.), teismas nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, kokie skundai ar prašymai nebuvo užregistruoti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais bei skundais ir į juos buvo atsakyta žodžiu arba raštu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. skunde Nr. 71/14/277 Pravieniškių PN-AK direktoriui taip pat abstrakčiai nurodė, kad jo prašymai ir skundai nebuvo registruojami, tačiau konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kokie konkretūs dokumentai ir kokiomis aplinkybėmis nebuvo užregistruoti. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ar, kad netinkamai su pareiškėju elgtųsi, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, neregistruojamų skundų atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė daug nerimo, diskomforto, nepatogumų, atsirado nemiga, pablogėjo apetitas, pakilo kraujospūdis, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.

18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atmetus jo skundą, jis neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo teisinių argumentų, dėl aktualios nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos dėl užimtumo (ne)vykdymo laisvės atėmimo bausmėmis nuteistiems asmenims. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad jam nebuvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nors turėjo būti atliktas remiantis imperatyviais Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais pareiškėjui atvykus į kitą įkalinimo įstaigą. Nusikalstamo elgesio vertinimas pareiškėjui buvo atliktas tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2020 m. balandžio 27 d. Nei Pravieniškių PN-AK, nei Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui niekada nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio vertinimas, ir jokių įrašų apie atliktą nusikalstamo elgesio vertinimą byloje nėra.

21. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame sprendime užsimenama apie Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau duomenų apie tai, kad tas planas buvo vykdomas, byloje nėra. Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodika, individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas tik po to, kai atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, o pareiškėjui tik 2020 m. balandžio 27 d. pirmą kartą buvo atliktas nusikalstamo elgesio vertinimas, todėl netgi ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sudarytas planas šiuo atveju neturi jokios juridinės galios ir negali būti reikšmingas. Šiaulių tardymo izoliatorius nurodo ir patvirtina, kad individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nėra nei vieno įrašo apie pareiškėjui galbūt vykdytą užimtumą už kameros ribų ginčijamu laikotarpiu, t. y. per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų buvęs vykdomas koks nors užimtumas už kameros ribų.

22. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo ištirti skunde ir apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, dėl Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintos Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos laisvės atėmimo vietose, dėl adaptacijos programos bei dėl programos/priemonės „Žalioji Oazė“, dėl kokių priežasčių jam nebuvo leista jose dalyvauti. Pareiškėjas pateikė į bylą skundų, rašytų Pravieniškių PN-AK direktoriui kopijas dėl to, kad jam nei vieno karto nebuvo leidžiama žaisti nei krepšinio, nei tinklinio, nei stalo teniso, nei pasimankštinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs kokioje nors užimtumo veikloje už kameros ribų, nors pareiškėjas teismui pateikė skundų kopijas dėl užimtumo nevykdymo per skundžiamą laikotarpį.

23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, neobjektyvų, galbūt šališką ir todėl neteisingą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus arba visai jų nevertino, dėl jų nepasisakė, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, todėl prašo ištirti ir įvertinti jo skunde nurodytus argumentus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

24. Pareiškėjo nuomone, byloje buvo pažeistas teisingo rungimosi principas, kadangi pareiškėjas į bylą pateikė kur kas daugiau ir svaresnių argumentų nei atsakovas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisakė. Teismas neteisingai vertino (arba apskritai nevertino pareiškėjo skunde pateiktas faktines aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos iš esmės analogiškose arba panašiose administracinėse bylose. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes netyrė įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais ir neteisingai, aplaidžiai, paviršutiniškai vertino juose pateikiamas aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu sprendimu paneigiamas asmens teisės kreiptis į teismą efektyvumas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) garantuojama teisė į efektyvią teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir neįvertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir iškeltų ginčo klausimų, nepasisakė dėl atskirų užimtumo formų, todėl, pareiškėjo nuomone, padarytos klaidos turi būti ištaisytos apeliacinės instancijos teisme arba byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamame sprendime nurodomi motyvai dėl pasivaikščiojimo kiemelių bei juose sumontuotos įrangos sportuoti, tačiau pareiškėjas skunde ginčo dėl pasivaikščiojimo kiemelių nekėlė. Pareiškėjas kėlė ginčą dėl to, kad nebuvo leista pasimankštinti treniruoklių salėje, o ne pasivaikščiojimo kiemeliuose, jog nebuvo leista nei vieno karto per visą skundžiamą laikotarpį pažaisti krepšinį, tinklinį, stalo tenisą, šaškėmis nei šachmatais, tokiu būdu pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. įsakymo Nr. V-79 „Dėl nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkto nuostatas.

27. Pareiškėjas teigia, kad skunde kėlė klausimą dėl to, jog buvo laikomas užrakintas kameroje be jokio užimtumo, o ne dėl to, kad apskritai kameroje buvo rakinamas, todėl teismas nepagrįstai interpretavo pareiškėjo nusiskundimus.

28. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant panašias arba analogiško pobūdžio bylas, dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 82 dienas kalino pareiškėją teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

29. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, kuriame jis, be kita ko, kelia naujus reikalavimus ir nurodo naujas skundžiamas aplinkybes. Pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai įvertino byloje pateiktus duomenis apie vykdomas socialinės reabilitacijos priemones ir tinkamai pažymėjo, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pareiškėjas skundžiasi, kad jam nebuvo suteiktas darbas, tačiau Pravieniškių PN-AK jis nėra pateikęs nei vieno prašymo dėl noro įsidarbinti. Pareiškėjo socialinė reabilitacija labiausiai priklauso nuo jo paties, o ne vien nuo pataisos įstaigoje organizuojamų programų. Tačiau pareiškėjas labiau motyvuotas ir suinteresuotas skundų ir prašymų pataisos įstaigai rašymu, o ne dalyvavimu įvairiose programose ar priemonėse.

32. Atsakovas nurodo, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, teismas pagrįstai sprendė, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors pareiškėjo skunde keliamų klausimų bei pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

33. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

36. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

37. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos, pareiškėjo skundą atmetė.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, galbūt šališką sprendimą, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Be to, buvo pažeistas rungimosi principas, nes pareiškėjas į bylą pateikė daugiau ir svaresnių argumentų nei atsakovas, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

40. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kiek tai susiję su pareiškėjo užimtumu, socialinės integracijos priemonių pareiškėjui taikymu bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymu.

43. Pagal BVK 136 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 1371 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą (BVK 1371 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai (BVK 1371 straipsnio 5 dalis). Individualaus socialinės reabilitacijos plano formą ir jo rengimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (BVK 1371 straipsnio 7 dalis).

44. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtino Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodiką, kurios 5 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos prižiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Šios metodikos 10 punkte nurodyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu. Per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

45. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. spalio 21 d. jam atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pareiškėjas su planu 2016 m. spalio 21 d. supažindintas pasirašytinai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad individualus socialinės reabilitacijos planas būtų sudarytas pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK, taip pat, jog pareiškėjo atžvilgiu socialinės reabilitacijos priemonės būtų įgyvendinamos šioje byloje aktualiu laikotarpiu. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas buvo asmeniškai supažindintas su Pravieniškių PN-AK vykdomomis socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėmis, užimtumo programomis, pataisos namuose organizuojamais renginiais, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes juose dalyvauti, pareiškėjo atsisakymą jose dalyvauti, o atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė.

46. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų, todėl jeigu pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Teismas nenustatė, kad konkrečiu atveju pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų buvęs patenkintas.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, nesutinka su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais.

48. Pareiškėjas su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė prašymų ir skundų kopijas, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą su įvairiais prašymais ir skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, taip pat ir dėl įstaigoje vykdomų programų bei užimtumo, be kita ko, ir dėl to, kodėl jo atžvilgiu nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK nevykdoma jokia užimtumo veikla, nevykdomos jokios programos (pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundas Nr. 71/14/280), tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjui į jo skundą pateiktą atsakymą. Taip pat byloje yra pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. prašymas Nr. 71/14/289, kuriame jis prašė leisti žaisti stalo tenisą; 2019 m. balandžio 25 d. prašymas Nr. 71/14/297, kuriame prašė nurodyti raštu, ar jam bus leista žaisti krepšinį arba tinklinį, stalo tenisą ar šachmatais; 2019 m. balandžio 2 d. prašymas Nr. 71/19/325, kuriame pareiškėjas prašė informuoti jį raštu, ar norintiems dalyvauti nuteistiesiems šiltuoju metų laiku vykdoma programa „Žalioji oazė“; 2019 m. balandžio 17 d. prašymas Nr. 71/14/263, kuriame prašė nurodyti, ar jam bus leista dalyvauti programoje „Žalioji oazė“, jis norėtų šioje programoje dalyvauti, nes įstaigoje yra laikomas apskritai be jokio užimtumo ir prasmingos pozityvios veiklos. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar duomenų apie minėtų pareiškėjo prašymų išsprendimą ar atsakymų pateikimą, todėl sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomų programų bei užimtumo, taip pat ir dėl jo valios dalyvauti atitinkamose programose išreiškimo.

49. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. V-79 „Dėl nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 punktą, nuteistieji dalyvauja programose savanoriškumo principu. Savo sutikimą ar atsisakymą dalyvauti šioje programoje nuteistasis patvirtina raštišku pareiškimu, kuris įdedamas į jo asmens bylą, o individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje daromi atitinkamo turinio įrašai, šis faktas turi atsispindėti nuteistojo charakteristikoje ir socialinio tyrimo išvadoje. Pataisos programų dalyviams išdalijama atitinkama medžiaga, programų planai-grafikai ir išaiškinama jų organizavimo tvarka.

50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nuteistųjų dalyvavimas programose ir užimtumo priemonėse grindžiamas savanoriškumo principu, tačiau nagrinėjamus atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo siūloma dalyvauti atitinkamose programose ar priemonėse, o jis atsisakymą dalyvauti jose patvirtino raštiškai. Be kita ko, byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas gavo atitinkamą programos medžiagą, planą ar grafiką, kaip nurodyta minėtame Nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos apraše.

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnyje nustatytą betarpiškumo principą, sprendimą grindė nepateiktais ir teismo posėdyje neištirtais įrodymais, nors pareiškėjas skunde prašė išreikalauti iš atsakovo visus įrodymus dėl jo skunde nurodytų pažeidimų. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas įstaigos administracijai yra pateikęs daug skundų ir prašymų, į kuriuos pareiškėjui atsakyta žodžiu ir raštu, tačiau į bylą pateikė tik pareiškėjo 2019 m. kovo mėn. rašytus skundus ir prašymus.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo užimtumu, socialinės integracijos priemonių pareiškėjui taikymu bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymu, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

54. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtina išreikalauti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą dalyje dėl pareiškėjo užimtumo, socialinės integracijos priemonių pareiškėjui taikymo bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl tik įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo užimtumo, socialinės integracijos priemonių taikymo bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymo bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos įvertinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo užimtumo, socialinės integracijos priemonių pareiškėjui taikymo bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė