f3bf445a-a84c-4490-bec1-98b5d52e1aa9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-2224-781/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01458-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.5.10; (S) 2.5.10.2.4.1.; 3.2.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,sekretoriaujant Linai Matukaitei,dalyvaujant ieškovo BUAB „Finbaltus“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, atstovams advokatui E. L. ir R. T.,atsakovui R.

Č. ir jo atstovei advokatei L. P.,trečiųjų asmenų R. V.-V. atstovei advokato padėjėjai J. N. ir A. Å . atstovui advokato padėjėjui R. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Finbaltus“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, ieÅ¡kinį atsakovui R. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. V.-V., A. Å ., ir n u s t a t ė : I. Bylos esmė Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo buvusio vadovo savo pareigų (ne)vykdymo – savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui ir ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymo, bei dėl to atsiradusios žalos atlyginimo.

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. Č. 374 352,13 Eur dydžio žalÄ ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nurodo, kad 2015 m. vasario 3 d., kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus iniciatyva, UAB „Finbaltus“ iÅ¡kelta bankroto byla. Pažymi, kad įmonės skolos VSDFV atsirado dar 2013 m. birželio 26 d. ir sudarė 879,56 Lt, tuo tarpu 2014 m. lapkričio 17 d. bendrovė jau buvo skolinga 35 144,79 Lt; anot ieÅ¡kovo, bankroto byloje patvirtintas VSDFV reikalavimas sudaro 12 487,54 Eur.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad įsiskolinimai bendrovės darbuotojams fiksuojami jau nuo 2013 m. kovo 10 d., todėl, ieÅ¡kovo teigimu, darbuotojams teisė kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirado nuo 2013 m. balandžio 4 d. Nurodo, kad buvusios ieÅ¡kovo darbuotojos A. A. kreditorinis reikalavimas sudaro 2721,26 Eur sumÄ , todėl atsakovas, kaip buvęs ieÅ¡kovo vadovas, laiku nesikreipęs į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra atsakingas už nurodytÄ Å¾alÄ . Anot ieÅ¡kovo, atsakovas atsakingas ir už laiku nesumokėtas VSDFV įmokas, nes vietoj to, jog nuo 2013 m. balandžio 4 d. kreiptųsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar dėl savo darbo sutarties nutraukimo, atsakovas toliau imitavo įmonės veiklÄ , skaičiuodamas sau atlyginimÄ ir VSDFV įmokas nuo jo.

IeÅ¡kovo teigimu, bendrovė nuo 2013 m. sausio 8 d. neatsiskaitinėjo su AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, todėl teisė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui nurodytam kreditoriui atsirado dar nuo 2013 m. kovo 4 d. Taigi, anot ieÅ¡kovo, AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ patirta žala dėl savalaikio atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudaro 1575,80 Eur sumÄ , t. y. suma, gauta sudėjus minėto kreditoriaus iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad atsakovas, netinkamai vykdęs savo pareigÄ laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra atsakingas ir už UAB „Tele2“ atsiradusiÄ 575,41 Eur dydžio žalÄ . IeÅ¡kovo bankroto administratorius nurodo, kad atsakovas taip pat yra pateikęs savo kreditorinį reikalavimÄ , tačiau, anot ieÅ¡kovo, atsakovui yra permokėta 71,68 Eur, todėl Å¡i suma taip pat turėtų bÅ«ti įtraukiama į ieÅ¡kovo patirtos žalos dydį. Taigi, ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus teigimu, atsakovo veiksmais (laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) padaryta žala sudaro 17 431,69 Eur (12 487,54 Eur + 2721,26 Eur + 1575,80 Eur + 575,41 Eur + 71,68 Eur) sumÄ , kuri priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Be to, anot ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus, atsakovas yra atsakingas ir už bankroto procese patirtas administravimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 8000 Eur sumÄ .IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas, nepaisant to, jog bendrovės akcininkams AB Ūkio bankui ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atitinkamai 2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. liepos 24 d. buvo iÅ¡keltos bankroto bylos, nepaisant auditoriaus 2013 m. gegužės 27 d. iÅ¡vados, kurioje nurodyta skeptiÅ¡ka įmonės tolimesnė veiklos prognozė, be to, neatsižvelgdamas ir į tai, jog ieÅ¡kovui 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo panaikinta finansinio maklerio licencija, toliau imitavo įmonės veiklÄ , skaičiavo sau atlyginimÄ ir teikė VSDFV praneÅ¡imus apie draudžiamÄ sias pajamas, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.IeÅ¡kovo bankroto administratorius taip pat nurodo, kad, patikrinus įmonės buhalterinę apskaitÄ , nustatyta, jog, nesant sudarytų sutarčių, su vienu iÅ¡ akcininku (UAB „Ūkio banko investicinė grupė“) susijusiai įmonei UAB „Amnis metalicus“ be jokio užstato ar garanto bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. pervesta 2 114 000 Lt suma, tačiau minėta įmonė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui tik 909 000 Lt.

IeÅ¡kovo teigimu, minėtos sumos apskaitoje atvaizduotos kaip paskolos. Be to, pažymi, kad dalis negrÄ Å¾intos paskolos (600 000 Lt) apskaitoje įforminta kaip UAB „Amnis metallicus“ perleistas reikalavimas į ofÅ¡orinę įmonę E. G. Inc, esančiÄ Britų Mergelių salose. IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad minėtoje 2013 m. gegužės 27 d. auditoriaus ataskaitoje nurodyti sandoriai pripažinti abejotinais, rizikingais ir rekomenduoti įraÅ¡yti į įmonės nuostolius už 2012 m. IeÅ¡kovas taip pat pabrėžia, kad UAB „Amnis metallicus“ realiai veiklos nebevykdo nuo 2013 m. birželio 7 d., tuo tarpu UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nuo 2015 m. balandžio 1 d. yra iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinio asmenų registro.

IeÅ¡kovo bankroto administratoriaus teigimu, bankiniai pavedimai UAB „Amnis metallicus“ padaryti atsakovo, kaip bendrovės vadovo, nurodymu, todėl atsakovas yra atsakingas už įmonei 1 205 000 Lt (348 992,12 Eur) dydžio padarytÄ nuostolį. Be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo neatliko jokių veiksmų dėl nurodytų sumų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ minėtų įmonių.Atsakovas R. Č. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia prielaidomis, nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iÅ¡ BUAB „Finbaltus“ vadovo ir nekelia reikalavimų jÄ atlyginti bendrovės akcininkams ar už tai atsakingiems asmenims. Be to, atsakovo teigimu, ieÅ¡kinyje nėra individualiai atskleistos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas aiÅ¡kina, kad 2010 m. gruodžio 1 d. tarp ieÅ¡kovo ir didžiausio jo akcininko UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ buvo sudaryta valdymo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nuo 2011 m. sausio 1 d. neterminuotai per ieÅ¡kovo valdybÄ teiks bendrovei valdymo paslaugas.

Anot atsakovo, nurodytas įmonės akcininkas ieÅ¡kovo valdymÄ atliko per savo pasirinktus valdybos narius R. V.-V. ir A. Å ., t. y. visų bendrovei svarbių sprendimų priėmimÄ kontroliavo ieÅ¡kovo akcininkas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“.Atsakovas aiÅ¡kina, kad 2013 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovo pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bendrovės dalies nuostolių dengimo papildomais akcininkų įnaÅ¡ais (kaip tai buvo padaryta 2012 m.), tačiau minėtam sprendimui nebuvo pritarta.

Atsakovas nurodo, kad tuo pagrindu buvo nuspręsta 2013 m. gegužės 17 d. suÅ¡aukti ieÅ¡kovo neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir spręsti dėl bendrovės turimos finansų maklerio įmonės licencijos atsisakymo. Pažymi, kad neįvykus nurodytam 2013 m. gegužės 17 d. susirinkimui, 2013 m. birželio 6 d. buvo suÅ¡auktas pakartotinis bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos bankÄ dėl minėtos licencijos atsisakymo, nes įmonė nebetenkino kapitalo pakankamumo reikalavimų dėl susikaupusių nuostolių (dėl ieÅ¡kovo valdomų AB Ūkio banko vertybinių popierių rinkos kainos kritimo).Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kinyje nurodytos paskolos sutartys buvo pateiktos bankroto administratoriui 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. spalio 28 d.

įregistruotos Lietuvos banke. Teigia, kad ieÅ¡kovo suteikta paskola UAB „Amnis metallicus“ ir vėlesnis reikalavimo teisių perleidimas E. G. Inc. buvo vykdomi akcininko UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nurodymu. Atsakovo vertinimu, jis tai suprato kaip įprastinę finansų įstaigos veiklÄ , kuri neperžengė rizikingumo ribų. Nurodo, kad minėti sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais ar ginčijami teismine tvarka; Lietuvos bankas, vykdydamas Å¡ių sandorių priežiÅ«ros funkcijÄ , jokių pažeidimų taip pat nenustatė.

Anot atsakovo, neigiamÄ grandininę reakcijÄ visoms susijusioms įmonėms nulėmė AB Ūkio banko veiklos 2013 m. vasario 12 d. sustabdymas.Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo akcininkų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina tai, jog akcininkai neužtikrino nuo jų priklausančių bendrovės veiklai nustatytų teisės aktų reikalavimų laikymosi, t. y. neatvykdavo į Å¡aukiamus akcininkų susirinkimus, tiesiogiai davė nurodymus bendrovės valdymo organų nariams, netinkamai tvarkė finansinę apskaitÄ , painiojo asmeninius akcininko ir bendrovės turtÄ , ignoravo pareigÄ padengti bendrovės nuostolius arba likviduoti įmonę.

Atsakovo manymu, jis tinkamai, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai vykdė savo, kaip finansų maklerio įmonės vadovo, pareigas, t. y. inicijavo akcininkų susirinkimų suÅ¡aukimÄ , kontroliavo bendrovės kapitalo atitikimÄ finansinėms institucijoms keliamiems reikalavimams, inicijavo licencijos atsisakymÄ , prieÅ¡ tai nutraukiant investicinių paslaugų teikimo sutartis.Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui atsirado nuo 2013 m. balandžio 4 d. (ar 2013 m. kovo 4 d.), nes ieÅ¡kovas buvo finansų maklerio įmonė ir jam buvo taikomi specialieji teisės aktai.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) nuostatas, bankroto byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik tai nemokiai finansų įstaigai, teikiančiai licencines finansines paslaugas, kurios licencija teikti finansines paslaugas priežiÅ«ros institucijos sprendimu yra atÅ¡aukta. Taigi, atsakovo vertinimu, iki 2013 m. rugpjūčio 29 d., kai minėta licencija ieÅ¡kovui buvo panaikinta, atsakovui negalėjo kilti pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Atsakovas aiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju jis nepažeidė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes nėra atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl civilinė atsakomybė jam nekyla.

Atsakovas pažymi, kad byloje pateikti ieÅ¡kovo balansai patvirtina, jog ieÅ¡kovo nemokumÄ galėtų atspindėti tik 2015 m. vasario 14 d. balansas (o ne 2013 m. balansai). Atsakovas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie ieÅ¡kovo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ieÅ¡kovui sužinojo tik 2015 m. kovo 4 d.), todėl neturėjo net galimybės pateikti teismui paaiÅ¡kinimų bei dokumentų, patvirtinančių bendrovės finansinę bÅ«klę, tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo nemokumo, nedisponavo visais svarbiais dokumentais, įrodančiais ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę 2012-2013 m.

Atsakovo teigimu, vien aplinkybė, kad bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais, nepatvirtina ieÅ¡kovo nemokumo bÅ«senos 2013 m., nes įmonės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Anot atsakovo, tikroji bendrovės finansinė padėtis ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi konstatuota nemokumo bÅ«klė, atitinkamai sÄ lygojusi ir pareigos inicijuoti bankroto atsiradimÄ , jam objektyviai nebuvo žinoma. Pažymi, kad bendrovės faktinio nemokumo nustatymo momentas, nuo kurio gali bÅ«ti skaičiuojama atsakovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turi bÅ«ti sietinas su balanso už 2015 m. patvirtinimu, todėl atsakovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir prieÅ¡taraujantys geriems verslo standartams bei vertinami kaip neteisėti.Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų koks yra bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nenurodė kada bendrovės kreditoriai įgijo reikalavimo teises ieÅ¡kovui.

Anot atsakovo, bendra kreditorių reikalavimų suma, susidariusi po 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. kai galimai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sudaro tik 9,91 Eur, tačiau Å¡i ieÅ¡kovo skola VMI atsirado kaip mokestis už aplinkos terÅ¡imÄ , kuris buvo paskaičiuotos 2014 m. už 2013 m. Be to, pažymi, kad ieÅ¡kovas valdo daugiau kaip 980 135,91 Eur vertės finansinį turtÄ â€“ tam tikrÄ kiekį BAB Ūkio banko akcijų.Atsakovas papildomai praÅ¡o, taikius jam civilinę atsakomybę, remiantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, sumažinti priteistinos žalos dydį.Atsakovas taip pat praÅ¡o pripažinti, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir paskirti jam maksimaliÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytÄ baudÄ , 50 proc.

Å¡ios baudos paskiriant atsakovui.Trečiasis asmuo R. V.-V. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad R. V.-V. neturi jokio teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla, nes galiojantys įstatymai jai nekėlė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo; be to, ji nepriėmė jokio sprendimo ir nedavė sutikimo dėl paskolos, kurios pagrindu ieÅ¡kovas kildina žalÄ , suteikimo; prieÅ¡ingai, ji netgi nebuvo informuota apie ketinimÄ suteikti tokiÄ paskolÄ ir jos suteikimÄ .

Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kinio argumentai dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo pažeidimo yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas nepagrindė aplinkybės, jog jis neturi turto, kuris galėtų bÅ«ti panaudotas susidariusių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Anot trečiojo asmens, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė momento, nuo kurio ieÅ¡kovas tapo nemokus, nes, trečiojo asmens teigimu, ginčui aktualiais laikotarpiais ieÅ¡kovas nebuvo nemokus. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieÅ¡kinio argumentai dėl atsakovo pareigos atlyginti 348 992,12 Eur dydžio žalÄ yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo paskola buvo suteikta neteisėtai; be to, ginčo paskolos sutartis nėra pripažinta negaliojančia.

Trečiasis asmuo papildomai aiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų atsakovo civilinės atsakomybės kildinimui.Trečiasis asmuo A. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju A. Å . neturi teisinio suinteresuotumo byloje, nes ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas buvusiam įmonės vadovui, o ne valdybos nariui, tuo tarpu trečiasis asmuo niekada nebuvo ieÅ¡kovo direktoriumi.

Be to, pažymi, kad įstatymai neiÅ¡skiria valdybos nario kaip asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Papildomai pažymi, kad 2013 m. birželio 7 d. trečiasis asmuo informavo bendrovės vadovÄ ir valdybos pirmininkÄ apie atsistatydinimÄ iÅ¡ valdybos nario pareigų. Trečiasis asmuo aiÅ¡kina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, bendrovė 2013 m. buvo moki, tuo tarpu ieÅ¡kovo pateikti deklaratyvÅ«s teiginiai dėl įmonės nemokumo nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, todėl, anot trečiojo asmens, ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu.

Trečiasis asmuo pažymi, kad vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovas neatsiskaitė su kreditoriais, nepatvirtina jo nemokumo. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė kokiÄ tiksliÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas patyrė dėl to, jog atsakovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad siekiama prisiteisti žala negali bÅ«ti padengta iÅ¡ ieÅ¡kovo turimo turto. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas grindžia savo 348 992,12 Eur žalÄ , nėra nuginčyta.

Trečiojo asmens vertinimu, vien tai, kad sudaryta paskolos sutartis tapo nenaudinga bendrovei negrÄ Å¾inus paskolos nustatytais terminais, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-561-431/2015 (dabar Nr. eB2-2879-431/2016), UAB „Finbaltus“ iÅ¡kelta bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrovita“.IeÅ¡kovo bankroto administratorius pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį BUAB „Finbaltus“ buvusiam vadovui dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos atlyginimo.

Anot ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė tokiÄ Å¾alÄ (kuriÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo):dėl nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo patirta 25 431,69 Eur žala;dėl bendrovės suteiktų paskolų UAB „Amnis metallicus“ (kurios dalis vėliau buvo perleista užsienio įmonei) patirta 348 992,12 Eur žala. IeÅ¡kinys atmestinas. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl atsakovo, kaip ieÅ¡kovo buvusio vadovo, atsakomybės ir nuostolių priteisimo už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pažeidimÄ Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkte, t. y.

įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Å i pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu kaltė yra preziumuojama (jÄ paneigti turi atsakovas).Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Viena vertus, kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse nurodyta, kad bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Šiuo atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1033-823/2016, konstatavo, kad UAB ,,Finbaltus“ tapo nemokus 2013 m. kovo 31 d. (CPK 182 straipsnis), todėl teismas dėl ieškovo nemokumo būklės atsiradimo šioje byloje plačiau nepasisako. Kita vertus, nustatyta, kad BUAB „Finbaltus“ buvo finansų maklerio įmonė, t. y. finansų įstaiga, kuriai buvo taikomas specialus Finansų įstaigų įstatymas, kurio 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog bankroto byla gali būti iškelta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tik tai nemokiai finansų įstaigai, teikiančiai licencines finansines paslaugas, kurios licencija teikti finansines paslaugas priežiūros institucijos sprendimu yra atšaukta.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas 2013 m. rugpjūčio 29 d., tenkinant atsakovo praÅ¡ymÄ , priėmė sprendimÄ panaikinti UAB ,,Finbaltus“ finansų maklerio įmonės licencijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui atsirado ne anksčiau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d., o ne nuo 2013 m. kovo 4 d., kaip teigė ieÅ¡kovas. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui; 2014 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovo kreditorius – VSDFV Vilniaus skyrius, pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, kurio pagrindu 2015 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo vadovu, per protingÄ laikÄ po minėtos licencijos panaikinimo nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui, nenurodė jokių svarbių tai pateisinančių priežasčių, tokiu bÅ«du pažeisdamas Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo argumentus, kad jam nebuvo žinoma ieÅ¡kovo finansinė bÅ«klė, nes pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog darbo užmokestis jam nebuvo mokamas jau nuo 2013 m. kovo mėn., jam buvo žinoma apie bendrovės akcininkų finansinius sunkumus; be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad pats atsakovas ėmėsi veiksmų organizuodamas akcininkų susirinkimus dėl bendrovės nuostolių padengimo papildomais akcininkų įnaÅ¡ais, o vėliau inicijavo licencijos atsisakymÄ , prieÅ¡ tai nutraukiant investicinių paslaugų teikimo sutartis, t. y. jam neabejotinai buvo žinoma apie bendrovės finansinius sunkumus ir apie iÅ¡ esmės stabdomÄ bendrovės veiklÄ .Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Sieti žalÄ , padarytÄ pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylios iÅ¡kėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine iÅ¡raiÅ¡ka negalima, paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-977/2014).IeÅ¡kovo teigimu, praÅ¡omÄ priteisti žalÄ sudaro:

VSDFV 12 487,54 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, A. A. 2721,26 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ 1575,80 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, UAB „Tele2“ 575,41 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas ir 71,68 Eur dydžio permoka atsakovui. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovo žalos skaičiavimais, nes iÅ¡ esmės visi nurodyti ieÅ¡kovo įsipareigojimai atsirado dar iki 2013 m. rugpjūčio 29 d., kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo.Viena vertus, teismas pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje sudaro 5019,40 Eur sumÄ , taigi vien Å¡iuo pagrindu dalis ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo (12 487,54 Eur) yra nepagrįsta.

Kita vertus, nurodytas VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas susidarė dėl apskaičiuotų ir nesumokėtų VSD įmokų už ieÅ¡kovo darbuotojų (atsakovo R. Č. ir A. A.) draudžiamÄ sias pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. A. darbo santykiai su ieÅ¡kovu pasibaigė dar 2013 m. liepos 17 d., t. y. dar iki atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo; tuo tarpu darbo užmokestis R. Č., nuo kurio ir buvo skaičiuotos minėtos VSD įmokos, kaip konstatavo tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2879-431/2016, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1033-823/2016, sprendę klausimÄ dėl R.

Č. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ieÅ¡kovo bankroto byloje, turėjo bÅ«ti skaičiuotas tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir A. A. atitinkamai 5019,40 Eur ir 2721,26 Eur dydžio reikalavimai iÅ¡ esmės atsirado dar iki atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo (2013 m. rugpjūčio 29 d.), todėl negali bÅ«ti priskirti prie žalos, kuriÄ atsakovas privalo atlyginti.IÅ¡ byloje pateiktų AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų-faktÅ«rų ieÅ¡kovui matyti, kad vėliausia iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra datuojama 2013 m. rugpjūčio 30 d., kitos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos anksčiau.

Be to, kaip paaiÅ¡kino atsakovas bylos nagrinėjimo metu (ir ieÅ¡kovas to neginčijo), bendrovei turint finansų maklerio įmonės licencijÄ ir norint prekiauti vertybiniais popieriais, įmokos AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ buvo privalomos. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas, laiku nesikreipęs dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui, neprisidėjo prie nurodyto reikalavimo padidėjimo minėtam kreditoriui, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas.IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės nenurodė kada atsirado UAB „Tele2“ 575,41 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris buvo patvirtintas BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje; tokių duomenų nenustatyta ir susipažinus su BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, todėl teismas, remdamasis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad minėtas reikalavimas susidarė po atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo ir atsakovui tenka pareiga jį atlyginti.

Tuo labiau, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė (ir ieškovas to neginčijo), jog ieškovo įsipareigojimai UAB „Tele2“ buvo ilgalaikiai, atsiradę telekomunikacinių paslaugų ir mobiliojo telefono aparato įsigijimo sutarties pagrindu.Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad atsakovui buvo permokėta 71,68 Eur suma, susijusi su darbo santykiais, todėl ši suma taip pat turėtų būti įtraukiama į ieškovo patirtos žalos dydį. Viena vertus, teismo vertinimu, ieškovas šių aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais.

Kita vertus, BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje patvirtintas atsakovo R. Č. 7699,80 Eur dydžio pirmos eilės kreditorinis reikalavimas; be to, dalis jo reikalavimo jau buvo patenkinta Garantinio fondo, todėl, teismo vertinimu, vien Å¡ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl buvusios permokos atsakovui.Taigi, kadangi bendrovės vadovas atsako tik už žalos padidėjimÄ , kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014), teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju dėl ieÅ¡kovo nurodytų ir likusių nepatenkintų BUAB „Finbaltus“ kreditorinių reikalavimų buvusio bendrovės vadovo R.

Č. civilinė atsakomybė neatsiranda (nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų), o tai sudaro teisinį pagrindÄ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8000 Eur bankroto procese patirtų bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurios yra patvirtintos Pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo kreditorių susirinkimo pirmininko VSDFV Vilniaus skyriaus, ir ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“.

Teismas nesutinka ir su šiais ieškovo teiginiais.Visų pirma, teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus dalyvavimas procedūrose būtų buvęs būtinas ir išlaidos jo atlyginimui bei administravimo išlaidos būtų buvę neišvengiamos. Antra, pažymėtina, kad šiuo metu net ir nėra aiški faktinė bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų suma, nes ji priklausys nuo bankroto procedūros trukmės, realiai patirtų išlaidų ir pan.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto procesas dar nėra baigtas, aptariamos išlaidos apskritai dar nėra realiai patirtos (byloje tokių įrodymų ieškovas nepateikė), todėl net ir tuo atveju, jei, anot ieškovo, administravimo išlaidas galima būtų pripažinti žala, nebūtų pagrindo pripažinti, jog konkretaus dydžio žala jau padaryta, o tik jau padaryta žala gali būti atlyginama. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-819/2013).

Dėl žalos, patirtos dėl sudarytų sandorių, atlyginimo Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Plėtodamas savo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , teikia pagrindÄ konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebÅ«tų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Kadangi valdymo organo narių civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek pačiam juridiniam asmeniui, tiek kreditoriams, tai žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.249 straipsnis), gali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikÅ¡ti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma.

Taigi valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tÄ Å¾alÄ , kuri bÅ«tų jo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Pagal ABÄ® 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.Kasacinio teismo praktikoje suformuluotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiÅ¡kiančio aiÅ¡kų ir nepateisinamÄ aplaidumÄ vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieÅ¡kiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalÄ , padarytÄ bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastÄ jos veikloje Å«kinę-komercinę rizikÄ .

Bendrovės vadovas teisiÅ¡kai bÅ«tų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymÄ ir turėtų atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodžius, kad sandorių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina padarytÄ Å¾alÄ , sudarymu iÅ¡ anksto bÅ«tų žinoma, jog dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalÄ nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalÄ nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, jÄ nerÅ«pestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiÅ¡komis sÄ lygomis sandorio nebÅ«tų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastÄ veiklos praktikÄ , prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ .

Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės-komercinės rizikos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovo akcininkams 2012 m. nusprendus padengti dalį bendrovės patirtų nuostolių įneÅ¡ant papildomus akcininkų įnaÅ¡us (bendrai 1 200 000 Lt sumai), ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. paskolino UAB „Amnis metallicus“ bendrÄ 2 114 000 Lt sumÄ , tačiau pastaroji bendrovė ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino tik 909 000 Lt, likdama skolinga 1 205 000 Lt (348 992,12 Eur).

Nustatyta, kad dalis negrÄ Å¾intos paskolos (600 000 Lt) ieÅ¡kovo buhalterinėje apskaitoje buvo įforminta kaip UAB „Amnis metallicus“ perleistas reikalavimas į ofÅ¡orinę įmonę Exclusiva General Inc, esančiÄ Britų Mergelių salose. IeÅ¡kovo, kuriam atstovauja bankroto administratorius, teigimu, atsakovas yra atsakingas už įmonei 1 205 000 Lt (348 992,12 Eur) dydžio padarytÄ nuostolį, tačiau teismas su tokiu ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimu nesutinka.Pažymėtina, kad nurodyti sandoriai (paskolos sutartys su UAB „Amnis metallicus“ ir dalies reikalavimo perleidimas užsienio bendrovei) nėra pripažinti negaliojančiais; iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovo bankroto administratorius (ar kitas suinteresuotas asmuo) jų net neginčijo (ir neginčija), todėl jau vien dėl to nėra pagrindo teigti, kad minėtais sandoriais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, už kuriÄ yra atsakingas atsakovas, kaip buvęs ieÅ¡kovo vadovas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ viešų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog UAB „Amnis metallicus“ vienintelis akcininkas yra UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kuriam priklausė ir pagrindinis (95 proc.) ieÅ¡kovo akcijų paketas. Taigi, faktiÅ¡kai UAB „Finbaltus“ ir UAB „Amnis metallicus“ buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ dukterinės įmonės, todėl, teismo vertinimu, tokie sandoriai, kai viena įmonė skolina pinigus kitai susijusiai įmonei (kurios, be kita ko, priklauso vienam akcininkui), atitinka įprastÄ verslo praktikÄ .

IÅ¡ byloje pateikto UAB „Finbaltus“ ir UAB „Amnis metallicus“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad UAB „Amnis metallicus“ iÅ¡ esmės vykdė savo pareigas ir grÄ Å¾indavo suteiktas paskolas (bent jau didžiÄ jÄ jų dalį) nustatytu laiku, tuo tarpu didžioji dalis skolų susidarė po to, kai AB Ūkio bankas (su kuriuo abi minėtos įmonės iÅ¡ esmės buvo susijusios) susidÅ«rė su finansiniais sunkumais ir buvo sustabdyta jo veikla. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovas, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, neveikė bendrovės ir jos akcininkų naudai, tyčia siekė pažeisti kreditorių interesus ar aplaidžiai vykdė savo pareigas, nes vien tai, jog sandoriai tapo nenaudingi ieÅ¡kovui (skolininkams negrÄ Å¾inus paskolų), nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos bankas, kuriam buvo praneÅ¡ta apie nurodytus sandorius ir vykdęs jų priežiÅ«ros funkcijÄ , jokių pažeidimų taip pat nenustatė.Viena vertus, teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovas be pateisinamos priežasties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo neatliko jokių veiksmų dėl nurodytų sumų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ minėtų įmonių; kita vertus, vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, tuo labiau, jog tokių veiksmų neatliko ir ieÅ¡kovo bankroto administratorius, bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės tik deklaratyviai nurodęs, kad nėra galimybių atgauti minėtų skolų.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo vardu sudarant nurodytus sandorius, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl reikalavimo skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsakovas už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ , pusę Å¡ios baudos skiriant atsakovui. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse, sprendžiant klausimÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, pateikęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, tik įgyvendino savo teisę kreiptis į teismÄ , todėl tai negali bÅ«ti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui atmestinas. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju atsakovas R.

Č. patyrė 1311,40 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų, tretieji asmenys A. Å . ir R. V.-V., kurie byloje iÅ¡ esmės dalyvavo atsakovo pusėje ir su ieÅ¡kiniu nesutiko, atitinkamai patyrė 650 Eur ir 1742,40 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, todėl, ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos Å¡alies turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, vykdymo klausimas yra iÅ¡nagrinėtas ir pateiktas teismų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse, kuriose nurodyta, jog įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi iÅ¡sprendus procesinį bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , priskirtina prie Å¡ios bankrutavusios įmonės administravimo iÅ¡laidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grÄ Å¾inimo tenkintini Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo iÅ¡laidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui ir tretiesiems asmenims priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, atlyginant Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ BUAB „Finbaltus“ bankroto administravimui skirtų iÅ¡laidų.IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jam neatlygintinos, tuo tarpu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ieÅ¡kovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo BUAB „Finbaltus“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, ieÅ¡kinį atsakovui R. Č. dėl žalos atlyginimo atmesti.Priteisti atsakovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1311,40 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Finbaltus“, j. a. k. 122020469, administravimui skirtų lėšų.Priteisti trečiajam asmeniui R.

V.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1742,40 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Finbaltus“, j. a. k. 122020469, administravimui skirtų lėšų.Priteisti trečiajam asmeniui A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Finbaltus“, j. a. k. 122020469, administravimui skirtų lėšų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                   Jūratė Varanauskaitė