2K-52/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu A. M. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2007 m. liepos) neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikaltimą, baudžiamoji byla A. M. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. rugsėjo), 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šiuo nuosprendžiu V. B. byla dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinis ieškinys V. B. ir A. M. dėl 39 621,50 Lt Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai paliktas nenagrinėtas.
Legislator headnote
AI generated2K-52/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu A. M. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2007 m. liepos) neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikaltimą, baudžiamoji byla A. M. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. rugsėjo), 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šiuo nuosprendžiu V. B. byla dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinis ieškinys V. B. ir A. M. dėl 39 621,50 Lt Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai paliktas nenagrinėtas.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 2K-52/2013 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10065-2009-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4; 1.2.14.5.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistajai A. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu A. M. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2007 m. liepos) neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikaltimą, baudžiamoji byla A. M. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. rugsėjo), 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šiuo nuosprendžiu V. B. byla dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. spalio) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinis ieškinys V. B. ir A. M. dėl 39 621,50 Lt Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai paliktas nenagrinėtas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalis, pagal kurią A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2007 m. liepos) išteisinta, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2005 m. vasario iki 2007 m. liepos) nuteista 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. M. nuteista už tai, kad 2005 m. vasario–2007 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. D. ir D. R., Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, apgaule BĮ UAB (duomenys neskelbtini) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 4410 Lt pelno mokesčio, t. y. A. M. pasiūlė V. D. per ją iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai BĮ UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų–faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas ir taip sumažinti BĮ UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį.
V. D. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš D. R. per A. M. įsigyti ir įtraukti į BĮ UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir per A. M. pateikė D. R. BĮ UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose–faktūrose, kaip tariamai parduodamos BĮ UAB (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis A. M. perdavė D. R.; šis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jo paties faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytuose PVM sąskaitų–faktūrų blankuose 2005 m. vasario 11 d. serija (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) nurodė to nežinantiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, naudojant technines priemones, atspausdinti melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai BĮ UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas;
šiems atspausdinus melagingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) įmonės tariamai BĮ UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas už 34 692 Lt, D. R. minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, parašais. D. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos dokumentus perdavė A. M., kuri toliau tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, jog UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nesuteiks, minėtus dokumentus pateikė V.
D. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką V. D. šiuos dokumentus įtraukė į BĮ UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildant metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2005 metus. V. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos paslaugos realiai BĮ UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos–faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į BĮ UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir BĮ UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaracijos už 2005 metus II dalies 77 eilutėje „Bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodė 29 400 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, o 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 4410 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, taip 4410 Lt sumažino valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį ir šią deklaraciją pateikė centrinio padalinio BĮ UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams, kurie minėtos deklaracijos duomenis atitinkamai įtraukė į BĮ UAB (duomenys neskelbtini) metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2005 metus, t. y. 2007 m. liepos 25 d. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams.
Taip A. M., veikdama bendrininkų grupe su V. D. ir D. R., apgaule BĮ UAB (duomenys neskelbtini) naudai panaikino turtinę prievolę – į valstybės biudžetą sumokėti 4410 Lt pelno mokesčio.
Kasaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą, išklausė liudytojų parodymus ir konstatavo, jog kaltinimas A. M. grindžiamas tik buvusių įtariamųjų byloje D. R., V. D. ir V. B. paaiškinimais. Teisiamajame posėdyje D. R. teisėtai atsisakė duoti paaiškinimus, todėl teismas negalėjo remtis jo duotais parodymais apklausiant jį kaip įtariamąjį. Liudytojas V. D. šioje byloje buvo įtariamasis, vėliau jam byla nutraukta, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi. Teismas V. D. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip įtariamąjį, nelaikė patikimu įrodymu, todėl juos pagrįstai atmetė. Pasak kasatorės, V. D., norėdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, galėjo ją apkalbėti. V. B. nekonkrečiai parodė, kad įmonės finansinius dokumentus klastojo A. M., nepaaiškino, kada ir kokius konkrečius dokumentus suklastojo. Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog A. M. nuo 2005 m. vasario iki 2007 m. liepos nenustatytu laiku, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. D. ir D. R., Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, apgaule BĮ UAB (duomenys neskelbtini) naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 4410 Lt pelno mokesčio, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl pagal šį kaltinimą ji turėtų būti išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pasak nuteistosios A. M., padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nenurodyti motyvai, nesuformuluotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindas, netinkamai aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pažeista jos teisė į gynybą, neaišku, už ką konkrečiai A. M. nuteista. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kasatorė teigia iš dalies pripažinusi savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, būdama psichologiškai spaudžiama tai padaryti.
Nuteistosios A. M. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. A. M. dalyvavimas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaryme kaip bendrininkės, veikiant bendrininkų grupe su V. D. ir D. R., apgaule panaikinant BĮ UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 4410 Lt pelno mokesčio, nustatytas laikantis įstatymo reikalavimų. Nuteistosios A. M. dalyvavimo padarant nusikaltimą faktas, pobūdis ir mechanizmas nustatytas remiantis įrodymų visuma, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nurodančių, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apkaltinamasis nuosprendis A. M. pagrįstas liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kitais rašytiniais įrodymais byloje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Dainiaus Baraniūno nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto dėl D. R. ir jo bendrininkų nusikalstamų veikų – valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule stambiu mastu naudojant D. R. valdomas įmones fiktyviems sandoriams su kitais Lietuvos Respublikos ūkio subjektais, sudaryti, atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl A. M. ir sujungtas su Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl V. B.). D. R., kaip įtariamasis, buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu tyrėjos; apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi šiais jo parodymais kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo balsu perskaityti D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jie pagrįstai apeliacinės instancijos teismo įvertinti kartu su kitais įrodymais; liudytojo D. R. parodymuose esančiais duomenimis buvo patikrintas iš kitų įrodymų šaltinių gautų duomenų tikrumas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas remiasi V. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, dėl A. M., kaip asmens, klastojusios finansinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati nuteistoji A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinusi jai inkriminuotų veiksmų padarymą ir detaliai paaiškino veikos darymo mechanizmą ir savo, kaip tarpininkės, vaidmenį jame. Būtent toks nusikaltimų darymo mechanizmas nustatytas byloje. Jei A. M. nebūtų padariusi jai inkriminuoto nusikaltimo, ji negalėtų taip detaliai nupasakoti nusikaltimo darymo mechanizmo. Kasatorė mini neteisėtą psichologinį poveikį duodant parodymus, tačiau nepaaiškina, kuo toks poveikis pasireiškė.
Apie kasatorės vaidmenį darant nusikaltimus parodė ir BĮ UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. D. V. D. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nedaro jo parodymų niekinių, nes kaltininko prisipažinimas yra viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygų. Kadangi teismas taikė V. D. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatuotina, kad teismas laikė jo parodymus teisingais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi V. D. parodymais, spręsdamas kasatorės baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Be to, pažymėtina, kad A. M. byloje buvo kaltinama dar trimis sukčiavimo nusikaltimais, kuriuose ji atliko panašius veiksmus. Teismas dėl šių kaltinimų nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio ir nutraukė bylą tik dėl to, kad dėl šių veikų teisme suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Teismas, nutraukdamas bylą, vadovavosi BK 95 straipsniu. Bylos nutraukimas dėl senaties nėra asmens išteisinimas ar reabilitavimas dėl inkriminuotų veikų. Nutraukiant bylą, konstatuojami nusikalstamos veikos požymiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Tačiau kasatorė neskundžia tokio teismų sprendimo, nelaiko teismo sprendimo dėl kitų nusikalstamų veikų neteisėtu.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu pasisako tik dėl to, ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Kasaciniame skunde deklaratyviai nurodoma apie galimą nuteistosios A. M. teisės į gynybą pažeidimą, netinkamai suformuluojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi BPK 329 straipsniu – „Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai“; šio straipsnio 2 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus kaip visumą, padarė motyvuotas išvadas dėl A. M. dalyvavimo padarant sukčiavimo nusikaltimą ir priėmė teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistosios A. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas